Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, jog Lietuvoje vis dar kurstoma neapykanta homoseksualiems žmonėms, ir, pasak jos, paradoksalu, jog tai daro politikai.

Seimo narė tai sakė antradienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta knyga, skirta padėti tėvams, turintiems homoseksualių ir biseksualių vaikų.

Renginyje Seime dalyvavo Švedijos, Lenkijos, Nyderlandų, Airijos, Prancūzijos, Belgijos ambasadoriai, kiti atstovai iš Europos Sąjungos valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje.

“Lietuvos visuomenėje vis dar kurstoma neapykanta homoseksualios prigimties žmonėms. Paradoksalu tai, kad homofobiją Lietuvoje skleidžia politikai, Seimo nariai, kurie nieko neišmano apie žmogaus lytinę prigimtį, ir todėl nepailstamai kurpia diskriminacinius teisės aktų projektus, kriminalizuojančius lytinių mažumų gyvenimą”, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narė.

“Kaip Lietuvoje gyventi tėvams, kurie pagimdė homoseksualius ar biseksualius vaikus, kai jie mato ar girdi politikus, niekinančius jų ir jų vaikų gyvenimus? Kuo kalti vaikai, kad jiems tenka augti nepakantumo atmosferoje, neišsilavinusių politikų ir homofobų visuomenėje?” – retoriškai klausė A.M.Pavilionienė.

Parlamentarė tvirtino, jog vienintelis būdas padėti homoseksualiems ir biseksualiems jaunuoliams – visuomenės švietimas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs psichologas, “Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis sakė, jog savo skirtingos lytinės orientacijos suvokimas – sudėtinga gyvenimo situacija.

“Klausimas – ar pasakyti apie savo seksualinę orientaciją, ar tai sunki gyvenimo situacija? Turbūt atsakymas – taip, kad tai gali būti labai sunki gyvenimo situacija, ypač kai visuomenėje tiek daug nepakantumo homoseksualiems žmonėms”, – kalbėjo psichologas.

Paskambinusi iš Kauno telefonu kalbėjo mama Vida, kurios sūnus prisipažino jai esąs homoseksualios orientacijos. Moteris tvirtino, jog iš pradžių jai tai atrodžiusi pasaulio pabaiga, o šiuo metu baisiausia – dėl visuomenės reakcijos.

“Kai jis man pasakė, tuo metu man atrodė, kad tai yra pasaulio pabaiga ir žemė slysta iš po kojų, tik vienas dalykas buvo, kad mane labai palaikė mano sutuoktinis. Mes auginom savo du vaikus kaip ir visos šeimos, jiems nestigo meilės, nestigo dėmesio, bet, deja, aš sužinojau, buvo atviras mano sūnus, kad jis yra ne toks, kokio aš tikėjausi”, – kalbėjo Vida.

Ji tvirtino, jog jai svarbu, kad visuomenėje būtų kalbama apie lytines mažumas. “Man labai svarbu, kad būtų visuomenėje analizuojama šia tema, nes, manau, ne mano vienas vaikas toks yra, kuris nei blogesnis, nei kvailesnis, neturi jokių problemų, mokosi, turi savo pareigas, tik tiesiog yra kitoks, nei priimta matyti mūsų visuomenėje”, – sakė homoseksualų sūnų turinti mama.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Seimo nario Petro Gražulio inicijuotam Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma “už viešą homoseksualių santykių propagavimą” bausti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda. Dėl įstatymo projekto priėmimo dar nebalsuota.

Parlamentaras tvirtina, jog jo teikiamos pataisos tikslas – įtvirtinti, jog “už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė”.

Ekspremjeras Gediminas Vagnorius įsitikinęs, kad Tėvynės interesus gerbiantys politikai turėtų susilaikyti nuo koalicijos su politinę nesantaiką provokuojančiu “Valdemaro Tomaševskio bloku”. Politiko manymu, įgydami “auksinius” balsus Vilniaus taryboje, jie “pavojingai šokdintų materialiniais interesais užganėdintą Vilniaus valdžią”.

“Dauguma lietuvių neabejotinai pasisako už kuo draugiškesnius santykius su Lietuvos lenkais, supranta ilgalaikę Vilniaus ir Varšuvos strateginės partnerystės svarbą. Tačiau neturime politiškai skatinti ir valdžios postais maloninti tautų kiršintojų”, – sako G. Vagnorius.

Kaip jis pažymi, dar neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai kaltino Valdemarą Tomaševskį ir jo vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) antilietuviška veikla, o Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partiją – glaudžiais ryšiais su nedraugiškomis promaskvietiškomis jėgomis. Pasak G. Vagnoriaus, su šiomis politinėmis grupėmis, kaip žalingomis valstybės interesams, buvo reikalaujama nebendradarbiauti ne tik Seime, bet ir Vilniaus savivaldybėje.

“Tačiau TS-LKD vadovų deklaruotos politinės vertybės apsivertė aukštyn kojomis – “tvarkiečiai” tapo strateginiais partneriais ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Patriotiškai nusiteikę rinkėjai ypač nustebo išgirdę apie Andriaus Kubiliaus remiamą Vilniaus konservatorių jungimąsi su “V. Tomaševskio bloku”, kurio lyderis vėl “verčiasi” tautų kiršinimu, kursto nesantaiką tarp Lenkijos ir Lietuvos. Kokie politiniai pokyčiai nulėmė netikėtą ankščiau deklaruotų “valstybės gynėjų” ir “antivalstybininkų” draugystę? Kas pasikeitė – ar R. Paksas su V. Tomaševskiu tapo didesniais Lietuvos patriotiniais, ar A. Kubilius pasidavė Maskvos įtakai?”, – svarsto Krikščionių partijos lyderis.

Pasak G. Vagnoriaus, sunku patikėti, jog V. Tomaševskio vadovaujama LLRA tapo artimesnė, prisijungusi buvusį kadrinį KGB karininką iš Rusų aljanso. “Daugiau įtarimų kelia Tėvynės sąjungos lyderio politiniai “suartėjimai” su Minsku ir Maskva, dėl ko stringa strateginiai energetiniai projektai, o Lietuva vis brangiau moka už dujas ir elektros energiją”, – sako G. Vagnorius.

Ekspremjeras neatmeta galimybės, kad į antilietuvišką koaliciją galimai einama dėl postų Vilniaus valdžioje. “Jei į antilietuvišką “konservatorių – tvarkiečių – lenkų” koaliciją einama tik dėl “pelningų” Vilniaus postų, tai reikštų visišką vertybinės politikos išsižadėjimą ir rinkėjų mulkinimą savanaudiškais tikslais. Jei taip lengvai parsiduodama dėl valdžios Vilniaus savivaldybėje, tai kiek Tėvynės sąjungos lyderis gali paaukoti Lietuvos už paramą iki Seimo rinkimų ar po jų, siekiant išlikti Vyriausybės vadovu!?”, – svarsto G. Vagnorius.

Pasirodžius pirmiems gležniems ekonomikos atsigavimo ženklams valdantieji svarsto galimybę kitąmet nedidinant mokesčių ne tik atkurti pensijas, buvusias iki krizės, bet ir kelti atlyginimus dirbantiesiems valstybės tarnyboje bei viešajame sektoriuje. Taip valdančioji koalicija stengiasi neatsilikti nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės, pranešusios apie optimistinį šių metų Lietuvos BVP augimą ir ketinimus atkurti pensijas. Nors šalies Konstitucija tokių galių šalies vadovui nenumato, taip veikdama prezidentė bando išlaikyti Lietuvos politinio gyvenimo kontrolės iniciatyvą savo rankose ir suteikti Lietuvos politikai tam tikrą pozityvų pagreitį. Iniciatyvą pamažu prarandanti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dar tebegyvena narcisizmo laikotarpį, kuris pasireiškia savo veiksmų sunkmečio laikotarpiu tobulumo propagavimu.

Vis dėlto ar yra rimto pagrindo pradėti kurstyti pensininkų ir viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčius, kad gyvenimas netrukus pagerės ir bus galima grįžti į burbulinės ekonomikos laikų lygį?

Politikai, priimdami sprendimus, susijusius su viešaisiais finansais, turėtų tikrinti jų realumą, žvelgiant bent per dvi prizmes. Viena jų – didžiausia XXI a. Lietuvos valstybės tragedija, masinė darbingų, darbščių ir energingų piliečių emigracija, o kita – per dvejus sunkmečio metus 20 mlrd. Lt padidėjusi valstybės skola. Kitaip tariant, sunkmetis pragyventas sparčiai iš šalies bėgant piliečiams ir sąskaitas apmokant skolintais pinigais.

Politikams nereikėtų jaustis sukaustytiems Konstitucinio Teismo doktrinos, kuri įtvirtino pensiją kaip nuosavybę, dėl sukurtų teisėtų lūkesčių. Derėtų pasistengti naujos sudėties Konstituciniam Teismui suteikti galimybę peržiūrėti pensijų mažinimo ar didinimo ekonominio sunkmečio laikotarpiu doktriną. Valstybės skolos dydis ir emigracija pakankamai aiškiai nušvietė Lietuvos finansinę perspektyvą, ir tiek pensijų nuosavybė, tiek viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai dabar jau matomi visai kitoje šviesoje nei prieš dvejus metus.

Didžiausią nerimą visuomenei turėtų kelti tai, kad valdantieji politikai neatmeta galimybės svarstyti tokius sunkmečio ankstyvo “pabaigimo” planus, net jei tam reikės papildomai skolintis. “Valstybė visada skolinosi, skolinasi ir skolinsis, bet konkrečius skaičius turi pateikti Finansų ministerija. Po dviejų trijų savaičių ministerija turės 2012 m. prognozę”, – teigia valdančiųjų atstovas Algis Čaplikas.

Be realistinės Lietuvos finansinės perspektyvos plano iki 2020 m. mūsų politikai neturėtų pradėti švęsti ir stengtis dirbtinai grąžinti šalies finansinį gyvenimą į ekonominio burbulo metus. O svarstant apie sunkmečio pabaigą reikia rimčiau svarstyti, koks viešojo sektoriaus dydis atitiks nuolat mažėjantį mokesčių mokėtojų skaičių bent dešimties metų perspektyvoje. Jei to politikai nepadarys, tai gali atvesti valstybę į finansinę katastrofą, pasaulį ištikus naujai ekonominei krizei.

Sunkmetį pragyvenus energingai auginant valstybės skolą nereikėtų pamiršti, kad netesėtas svarbiausias A.Kubiliaus Vyriausybės pažadas – optimizuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių.

Rašant apie politiką norisi išvengti stiprių žodžių. Norisi galvoti, kad analizuojant politiką reikia laikytis mandagumo ir pagarbos, išlaikyti kultūringą profesinę distanciją, pagarbą kritikuojamiems oponentams. Tai svarbu ir todėl, kad žurnalistika ir politika yra susisiekiantys indai. Jei žurnalistika nesuvokia ir nevertina politikos ir joje esančių žmonių pastangų bei veiksmų, politikos kokybė negerėja.

Abipusis pagarbos ir kultūringos profesinės distancijos demonstravimas galėtų pasitarnauti tiek vienai, tiek kitai gildijai ir padėtų kurti kokybiškesnę viešąją erdvę. Bet kaip to pasiekti? Kai retorikos lygis krinta žemiau juosmens, rimtai argumentacijai ir platesnei analizei vietos nėra. Kai iš viešosios erdvės dingsta argumentai ir erudicija, jos vietą užimą kretinizmas.

Kas yra žurnalistinis kretinizmas? Tai toks reiškinys, kad vos bakalauro laipsnį įgijęs jaunuolis kiekvienu savo straipsnių ar reportažų sakiniu “duoda į dantis” didžiulę politinę ar verslo patirtį sukaupusiems asmenims, visiškai nesuvokdamas nei bendro reiškinio, nei jo konteksto. Nejausdamas jokios pagarbos ir net nenorėdamas gilintis, kas pasaulyje ir Lietuvoje buvo nuveikta iki tol, kol jam Konstitucija ir žiniasklaidos priemonė suteikė žodžio laisvę. Be proporcijos ir perspektyvos jausmo žurnalistikoje apskritai nėra ko veikti, o šis jausmas ateina tik po ilgalaikio lavinimosi ir didelės ne tik profesinės, bet ir gyvenimo patirties.

Tik žurnalistiniu kretinizmu galima pavadinti praėjusios savaitės laidas ir reportažus apie Seimę įsiliepsnojusią diskusiją dėl Miškų įstatymo novelos, leidžiant dalyti miško masyvus po 0,2 ha ir leisti statytis sodybas. Stebint kolegų darbą susidaro įspūdis, kad Lietuvoje bandoma atkartoti Rusijos spalio revoliucijos įvykius, bet kokiomis priemonėmis susidorojant su miškų ir žemių savininkais, apribojant bet kokias jų teises naudotis savo turtu. Ir apskritai nesigilinant į tai, kad gal ateityje tik šitas 0,2 ha miške, prie ežero ar upės ir liks vienintelis tikras daugelio lietuvių ryšys su Lietuvos valstybe. Tai lyg ir turime interesą, kad atsirastų daugiau tokių, kurie norėtų ten kurtis ir gyventi.

Kita vertus, jei politika leidžiasi labai žemai, ką turi daryti žurnalistai? Išlikti orūs ir aukštomis natomis giedoti apie politikos kritimą? Ar bus išgirsti? Kalbant apie Lietuvos politiką, išvengti stiprių žodžių labai sunku. Tiesiog tenka vadinti reiškinius tiksliai, maždaug taip, kad būtų galima adekvačiai įvardyti, kokio intelektinio ir kultūrinio lygio yra tos politinės kalbos ir tie politiniai reiškiniai. Priešingu atveju gali prapulti pačių reiškinių esmė.

Kaip, jei ne politiniu kretinizmu, vadinti tai, ką šaltu veidu sako susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis? Ministras ciniškai tvirtina, kad nors tarp jo vadovaujamos partijos rėmėjų yra juridiniai asmenys ir daug vieno verslo koncerno įmonių, tai nedaro jokios įtakos partijos ir ministro veiksmams.

Blogas ar geras ministras Dainius Kreivys? Toks klausimas jau nebėra svarbus. Tiesiog pasakyta – “nepasitikiu”. Naujai besiformuojantis Lietuvos politikos standartas: Konstitucija – antraeilis dalykas, svarbu frazė, pasakyta koridoriuje trečiarūšės žiniasklaidos reporteriui. Nesvarbu, ar konstituciškai toks pasakymas ką nors reiškia, ar ne. Ir apskritai kam ta Konstitucija, jei kovojama dėl pasitikėjimo reitingų.

Kova su sunkmečiu, “Sodros” reforma, nedarbas, emigracija, grėsmingai auganti valstybės skola pamiršta, ir visa politika, žiniasklaida su džiaugsmu pasineria į grumtynes dėl valdžios grandžių hierarchijos, aukščiausių šalies vadovų subordinacijos, jų orumo išsaugojimo. Beveik kaip Libijoje. Nors ten gatvėse kasdien žūva šalies piliečiai, valstybės vadovai apsimeta, kad nieko rimto nevyksta.

Nuo legendinio Vokietijos kanclerio Otto von Bismarcko laikų žinome, kad eiliniams piliečiams nerekomenduojama matyti, kaip yra daromos dešrelės ir kaip daroma politika. Šį kartą politikos naivuolis Dainius Kreivys išdrįso atskleisti, kaip politika daroma Lietuvoje. Ar viso to nežinojome? Ar manėme, kad tokie pagal “šešėlinę” Konstituciją veikiantys asmenys yra tik Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas ar Artūras Zuokas? Dar sykį įsitikinome, kad tokį neskaidrų politinį veikimą pagal testamentą iš Algirdo Brazausko yra paveldėję ir socialdemokratai.

Beje, šios partijos legendinio vadovo nusikalstamą politinį veikimą AB “Alita” privatizacijos byloje patvirtino abu aukščiausi šalies teismai – Aukščiausiasis ir Konstitucinis. Bet tai buvo A.Brazauskas. Jam daug kas buvo atleidžiama. Ir dėl to atlaidumo sukurtas labai žemas Lietuvos politikos padorumo standartas.

Prieš dvi savaites Vokietijoje atsistatydino gynybos ministras Karlas Theodoras Guttenbergas. Ministras apkaltintas disertacijos plagiatu. Nors kanclerė Angela Merkel buvo už ministro posto išsaugojimą, daugelis vokiečių leidinyje “Bild” balsavo už pasitikėjimą ministru, bet ministras pasitraukė. Jis suprato, kad Vokietijos gynybos ministerijai negali vadovauti ministras, apkaltintas disertacijos plagiatu. Toks Vokietijos politikos standartas.

O koks Lietuvos politikos standartas? “Pasitikiu – nepasitikiu”? Ministras D.Kreivys nėra šventasis. Vien ko vertos jo neapginto magistro darbo istorijos, ką jau kalbėti apie jo verslų istorijas. Bet šios ministro D.Kreivio nuodėmės, palyginti su tradicinių politinių partijų politikų sukurtu padorumo Lietuvos politikoje standartu, yra tiesiog vaikiškos.

Tad kas vyksta šalyje? Tiesiog visi esame įvelti į politikų ego masažavimo ir pasistumdymo valdžioje TV laidas.Nepakanka meksikietiškų serialų, įsigeidėme dar vieno vietinio. Turime. Tik reikia gerai suvokti, kad žiūrint šį serialą politika bus daroma toliau. Jei mūsų dėmesys sutelktas ties antraeilėmis muilo operomis, kažkur po kilimu vyksta rimti dalykai.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie protestuoja prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus, pranešė įvykio vietoje dirbantys pareigūnai.

Vilniaus policija informavo, kad nuo protesto akcijos pradžios sulaikė 12 asmenų – jie bandė į mitingą atsinešti draudžiamus daiktus ar buvo neblaivūs.

Mitingo dalyviai nepatenkinti dėl Vyriausybė sprendimo nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad taip žlugdomas smulkusis verslas.

“Šalin rankas nuo smulkaus verslo”, “Kubiliau, nevyk žmonių iš Lietuvos”, “Kasos aparatus valdžios vagims”, “Kiekvienam seimūnui – po kasos aparatą” – tokiais šūkiais mitingo dalyviai protestuoja prie Seimo.

Viešąją tvarką palaiko per 600 policijos pareigūnų, įvykio vietoje matyti raitoji policija ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Mitinguotojai nuo parlamento atitverti specialiomis juostomis.

Į mitingą atėjo būrys opozicijos politikų – Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Vidmantas Žiemelis ir kiti.

Prieš mitingą premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ministrų kabinetas savo sprendimo dėl kasos aparatų įvedimo prekiautojams maisto produktais neatšauks.

Vyriausybė nutarė kompensacijoms už kasos aparatus turgavietėse skirti 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Ketvirtadienį minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino darbais ir žodžiais tvirtinti pagarbą kiekvienai tautai ir žmogaus orumui, o užsienio reikalų ministras pabrėžė tolerancijos per švietimą svarbą.

“Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, prisimindami Holokausto aukas, kurių ir Lietuvoje buvo šimtai tūkstančių, privalome savo darbais ir žodžiais tvirtinti toleranciją, pagarbą kiekvienai tautai ir žmogaus orumui”, – pareiškė šalies vadovė.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pakvietė ESBO šalis toliau stiprinti pastangas kovoti su antisemitizmu ir kitomis netolerancijos formomis, skatinti atminimą ir švietimą.

“Tebus ši Holokausto aukų atminimo diena, kurią pagerbiame milijonus žydų ir kitų aukų, įskaitant romus ir sinti, ilgalaikis priminimas, kad turime būti budrūs ir energingai kovoti su nepakantumu ir neapykanta. Turime pagerbti aukų atminimą mokydami žmones apie Holokaustą ir užtikrindami, kad būtų gerbiamas visų žmonių orumas ir teisės”, – sakė A.Ažubalis.

ESBO šalys narės yra įsipareigojusios “skatinti Holokausto tragedijos atminimą ir tinkamą švietimą bei siekti, kad pagarbai visoms etninėms ir religinėms grupėms būtų skiriama derama svarba”, teigiama URM pranešime spaudai.

“2010 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Seimas 2011-uosius paskelbė Holokausto aukų atminties Lietuvoje metais. Tolerancijos ugdymas per švietimą taip pat yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais prioritetų”, – teigia URM.

Lietuvoje tarpukariu gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų, tačiau daugiau nei 90 proc. iš jų buvo išžudyta Antrojo pasaulinio karo metais nacių ir vietos kolaborantų.

Nauji Seimo kanceliarijos klerkai ir parlamentarų padėjėjai privalės krimsti politikos elementorių.

Atsižvelgiant į naujausius demaskavimus, Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) vadovaujama Centro partija negali būti įtraukta į vyriausybės sudėtį.

Tai Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pirmadienio vakarą pareiškė metų pabaigai skirtame interviu Estijos televizijos laidai “Aktuali kamera”.

“Bet kuris mėginimas slaptai finansuoti partiją yra pavojingas valstybės saugumui ir demokratinei santvarkai, nes bet kurios aukos numato atsakomąsias paslaugas”, – sakė T.H.Ilvesas, komentuodamas skandalą dėl Centro partijos finansavimo.

Prezidento vertinimu, toks elgesys – savo liaudies, savo rinkėjų ir savo partijos apgaulė.

“Estijos prezidentas, kad ir kas būtų – ar aš, ar kitas, ar tas, kuris ateis po jo, vykdydamas savo tarnybos pareigą, negali leisti tokios partijos į vyriausybę tol, kol tokio elgesio neapsvarstys partija ir jo neatmes, – cituoja T.H.Ilveso žodžius naujienų transliavimo portalas. – O žmonės, taikantys tokią praktiką, daugiau nebebus susiję su partija”.

Pasak prezidento, per šį skandalą nebuvo pažeistas įstatymas, bet tai nereiškia kad viskas yra gerai etikos požiūriu.

T.H.Ilvesas pabrėžė, jog dėl Centro partijos finansavimo kilęs skandalas aiškiai rodo, kad partijų finansavimo klausimu dar reikia labai daug dirbti įstatymų leidimo lygiu.

“Tai, kad šioje istorijoje nėra nieko, kas vertinama kaip kriminalinis dalykas, galima paaiškinti pirmiausia mūsų įstatymais, taip pat tuo, kad sandėris nutrūko pusiaukelėje, įsikišus saugumo policijai. Bet tai nesumažina reikalo etinės reikšmės”, – sakė prezidentas.

“Kalbėdami apie etiką mes galime apeliuoti į įstatymus. Toks požiūris ir toks elgesys turi būti pasmerkti nepriklausomai nuo to, ką sako įstatymai”, – pridūrė H.T.Ilvesas.

“Blogai, kai slaptas finansavimas vyksta valstybės vidaus lygiu, bet dar blogiau, kai finansuojama iš išorės. Kiekvienas toks finansavimas numato atsakomąją paslaugą. Valstybės vidaus lygiu šios paslaugos yra korupcinio pobūdžio – pavyzdžiui, priimamas vienoks ar kitoks įstatymas, o jeigu pinigai ateina iš užsienio, turimas omenyje jau valstybės saugumas”, – sakė jis.

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” narys Andrius Mazuronis kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl susisiekimo viceministro Arūno Štaro paskyrimo eiti šias pareigas teisėtumo.

Anot parlamentaro pranešimo, A.Štaras net du kartus VTEK buvo pripažintas pažeidęs viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, bet, nepaisant to, buvo paskirtas viceministru.

“Maža to, kad A.Štaras pats šiurkščiai net du kartus buvo supainiojęs viešuosius ir privačius interesus ir pažeidžiant įstatymo nuostatas buvo paskirtas eiti susisiekimo viceministro pareigas, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nesidrovi nuolat dėl politinio populiarumo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl tariamų viešų ir privačių interesų pažeidimų skųsti ir savo politinius oponentus”, – teigė A.Mazuronis.

Seimo narys pareiškė tikįs, kad VTEK įvertins susisiekimo viceministro A.Štaro paskyrimo į šias pareigas teisėtumą ir imsis teisinių priemonių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimams pašalinti.

“Tokį kreipimąsi vertiname kaip politikavimą”, – A.Mazuronio iniciatyvą antradienį BNS komentavo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras E.Masiulis partijos kolegą A.Štarą susisiekimo viceministru paskyrė 2008 metų pabaigoje.

2007 metų spalį VTEK pripažino, kad A.Štaras, būdamas sostinės vicemeru ir savivaldybės tarybos narys, svarstant su buvusia jo darboviete – statybų bendrove “Eika” – susijusius klausimus, neįvykdė įstatyme nurodytos pareigos vengti interesų konflikto.

2008 metų vasario VTEK pripažino, kad Vilniaus miesto tarybos nariai liberalas A.Štaras, liberaldemokratas Vladimiras Avin, administracijos direktoriaus pavaduotojai Jaroslavas Narkevič ir Jonas Urbanavičius pažeidė tarnybinę etiką, naudodami tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais.

Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.

Vyriausybė galėtų sutaupyti mažiausiai milijoną litų per metus, atsisakydama dešimties premjero patarėjų regioninės politikos klausimais.

Tokį pasiūlymą ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui pateikė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, rašo “Lietuvos rytas”.

Konservatorius įsitikinęs, kad tai, ką nuveikia kelis kartus per mėnesį Vyriausybėje apsilankę patarėjai, kuruojantys šalies regionų problemas, galėtų atlikti ne viena panašia veikla užsiimanti valstybės institucija.

“Savo pozicijos nesu pakeitęs ir siūlysiu, jog artimiausiu metu tai būtų aptarta valdančiosios koalicijos rytiniuose pasitarimuose, kurie kiekvieną savaitę vyksta Vyriausybėje. Būtina įvertinti, ar tie visi patarėjai turi realų darbo krūvį, kad juos reikėtų išlaikyti.

Man atrodo, kad jie nelabai turi ką veikti, o tuos darbus, kurie jiems šiuo metu priskiriami, galėtų atlikti ministerijų regioninių padalinių pareigūnai”, – tvirtino J.Razma.

Vyriausybės vadovui regioninės politikos klausimais šiuo metu patarinėja 7 pavaldiniai. Dalis šių valdininkų – buvę apskričių viršininkai. Jie į šias pareigas buvo paskirti šįmet panaikinus dešimt apskričių administracijų.

Paklausus, ką A.Kubilius ateityje ketina daryti su šia patarėjų grupe, jo atstovė spaudai perdavė, kad premjeras dar nėra apsisprendęs. Anot jos, neskubama priimti žmonių į dar tris laisvas vietas, svarstomi įvairūs siūlymai.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis sako, kad į tris laisvas vietas ketinama priimti konservatorių atstovus: “Kai apsispręs valdančioji koalicija, bus priimti dar trys patarėjai Utenos, Šiaulių ir Panevėžio regionams kuruoti. Šių apskričių vadovai buvo konservatoriai, todėl ir patarėjų kandidatūrų bus ieškoma tarp šios partijos narių”.

“Jau parengtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, pagal kurias keisis šių patarėjų statusas ir jie visi taps Vyriausybės atstovais regioninei plėtrai”, – sakė kancleris

Pasakodami apie savo darbą buvusiose apskrityse, tapusiose regionais, kai kurie premjero pagalbininkai teigė, jie esą dirba vieni, važinėja savais automobiliais.

Šį rudenį premjero patarėju regioninės plėtros klausimais tapęs verslininkas alytiškis Laimonas Paura sakė, kad šias pareigas jam pasiūlęs Tautos prisikėlimo partijos lyderis parlamentaras Arūnas Valinskas.

“Nutariau pabandyti. Darbo iš tikrųjų nemažai, ypač daug problemų turi regiono verslininkai. Stengiuosi jiems padėti, bet kadangi dirbu vienas, visko aprėpti neįmanoma”, – kalbėjo L.Paura.

Metus Tauragės apskričiai vadovavęs, o dabar premjerui patarinėjantis liberalcentristas Raimundas Vaitiekus teigė, kad dirba vienas: “Neturiu netgi sekretorės. Važinėju savu automobiliu. Benzinui pinigų gaunu tik tada, kai važiuoju į Vilnių. Tačiau vis tiek reikia atstovauti visam regionui rengiant projektus, kovojant dėl jiems skiriamų lėšų. Verslininkai taip pat dažnai prašo padėti, ypač pasienyje su Rusija”.

Premjero patarėjai regioninės plėtros klausimais priskiriami A-18 kategorijos valstybės pareigūnams. Jų atlyginimas – 4207 litai. Už kiekvienus valstybės tarnyboje ištarnautus metus jiems priklauso 3 proc. atlyginimo dydžio priedas.