Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį kandidatais partijos pirmininko rinkimuose patvirtino dabartinį jos vadovą premjerą Andrių Kubilių ir partijos vicepirmininkę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Tuo tarpu parlamentaras Gintaras Songaila ir Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis, kurių netvirtinti kandidatais siūlė TS-LKD Priežiūros komitetas, prezidiumui atsižvelgus į šią rekomendaciją, liko už borto, BNS patvirtino konservatorių atstovė spaudai Estela Mažonaitė-Zinevičienė.

Kaip BNS sakė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius, rekomendaciją netvirtinti G.Songailos ir N.Puteikio kandidatais priimta, nes, komiteto vertinimu, šios asmenybės nėra tokios, kurios galėtų pretenduoti į partijos pirmininko postą.

N.Puteikio kandidatūra Priežiūros komitetui pasirodė atmestina dėl incidento su policija prieš kelerius metus, kai uostamiesčio politikas neblaivus atsidūrė areštinėje. G.Songaila kritiškai vertinamas dėl jo vadovaujamos Tautininkų frakcijos partijoje veiklos.

“N.Puteikio atveju neigiamas vertinimas yra dėl jo vis dėlto ne konsoliduojančio, o maištingo būdo, ir jo skyriuje nuolat kyla įtampų, ir, pagaliau, jis yra turėjęs nemalonių problemų su teisėsaugos struktūromis”, – BNS sakė A.Andriuškevičius.

G.Songailą su tautininkais Priežiūros komitetas traktuoja esant maištininkais partijoje. “G.Songaila vadovauja frakcijai, kurios nariai pasirenka raiškos būdus, kurie prieštarauja mūsų nuostatoms, iki šiol šis skyrius nėra integravęsis į partiją, ir nuolat viešai šantažuoja savo išėjimu”, – sakė Priežiūros komiteto vadovas.

A.Kubilių kandidatu į TS-LKD partijos pirmininko postą iškėlė 36 partijos skyriai, I.Degutienę – 16.

Taip pat į partijos pirmininkus buvo iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, G.Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas N.Puteikis.

V.Stundys ir K.Masiulis antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai. Varžytis dėl partijos pirmininko nesutiko ir M.Adomėnas.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Artėjant savivaldos rinkimams kadaise buvę įtakingi, bet dabar didžiojo žaidimo pakraštyje ar visai užribyje atsidūrę politikai bando iš naujo pradėti politinę karjerą.

Vos daugiau nei pusmetis liko iki kitų metų vasario mėnesį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų, tapsiančių rimtu išbandymu tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai, tiek toms partijoms ir judėjimams, kuriuos 2008-ųjų rudenį rinkėjai paliko už Seimo borto. Vis dėlto pagrindinėms valdančiosios koalicijos ar opozicijos partijoms artėjantys rinkimai bus veikiau įtakos persidalijimas savivaldybėse ir raumenų mankšta prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, o štai mažosios Seimo partijos ar šiuo metu didžiosios politikos užribyje esantys veikėjai vasarį spręs politinės mirties ar gyvybės klausimą.

A.Valinskas kuria partines struktūras

Praėjusį savaitgalį ne tik valdančioji Tėvynės sąjunga glaudino savo gretas vasaros stovykloje pamaryje. Viena mažiausių ir politologų seniai į nuostolius nurašyta Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija taip pat susirinko į vasaros sąskrydį Kaišiadorių rajone, kad ant Nemuno kranto aptartų ateities planus. O šie kol kas visiškai neatitinka politologų prognozių.

“Veido” žiniomis, greta alaus bokalo kilnojimo ir krepšinio kamuolio svaidymo “prisikėlėliai” ketino nuveikti ir rimtų darbų: įsteigti partijos jaunimo judėjimą, o šalia partijos – visuomeninį judėjimą “Ąžuolas”, kuris reikalingas dėl kelių priežasčių.

Viena, į visuomeninį judėjimą gali įsitraukti ir statutiniai pareigūnai bei nuolat Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, kuriems įstatymas draudžia būti partijų nariais. Antra, į visuomeninį judėjimą galima suburti tuos aktyvius “prisikėlėlių” rėmėjus, kurie dar turi entuziazmo dirbti partinį darbą, bet jų išrinkimas į oficialius postus reikalautų didelių pastangų ir santykių su esamais skyrių vadovais sugadinimo. Trečia ir bene svarbiausia priežastis – matydami potencialių rinkėjų alergiją pačiam žodžiui “partija”, Tautos prisikėlimo partijos organizatoriai nutarė pasiūlyti jiems balsuoti ne už “A.Valinsko partiečius”, o už tarsi neutralius visuomeninio judėjimo narius.

Regis, savo gretas papildę keliais didelę patirtį turinčiais Lietuvos politinio gyvenimo veteranais “prisikėlėliai” nutarė rimtai užsiimti tuo, kas kadaise vadinta partine statyba. Numatoma, kad ateityje partija, jaunimo organizacija ir judėjimas “Ąžuolas” įsteigs viešąją įstaigą Pilietinio ugdymo institutas, kuris turės tapti partinių kadrų rengimo mokykla ir politinių idėjų generatoriumi. Lygiai kaip kadaise konservatorių įsteigtas ir pastaruoju metu negražiai pagarsėjęs Demokratinės politikos institutas. Tiesa, kur paims tokios įstaigos veiklai būtinų pinigų, “prisikėlėliai” dar nežino. Tikimasi, kad bent jau iš pradžių didžiuma darbų bus atliekami visuomeniniais pagrindais.

Šalia gražių planų “prisikėlėliai” jau nuveikė ir visai rimtų darbų. Prieš mėnesį Neringos savivaldybės Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio skyriai pasirašė koalicijos savivaldybių tarybų rinkimuose sutartį. Bendrą trijų partijų, apie kurių galimą jungimąsi visos Lietuvos mastu kalbama antri metai, sąrašą į rinkimus ves senas A.Valinsko draugas Arūnas Burkšas.

Pagrindinė užduotis, kurią šiuo metu sau kelia Tautos prisikėlimo partija – susikurti politinę tapatybę, kuri išskirtų ją iš kitų partinių organizacijų. Planuojama orientuotis į vadinamąjį spygliuotąjį elektoratą – žmones, kurių netenkina didžiųjų partijų veikla, bet kurie netapatina savęs su vadinamaisiais runkeliais.

"Veido" archyvas

A.Zuokas ir A.Valinskas mėgins suvilioti didžiosiomis partijomis nusivylusius rinkėjus

A.Zuokas tapo visuomenininku

Viena bėda – norinčiųjų rasti rinkėjų šiame segmente yra ir daugiau. Akivaizdžiai į miesto rinkėją, nusivylusį esama valdžia, bet ne liumpeną, taikosi ir buvęs ilgametis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, prieš mėnesį padėjęs partijos nario bilietą ir paskelbęs apie naujo visuomeninio judėjimo “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” (TAIP) kūrimą. A.Zuokas neslėpė, kad šis judėjimas sukurtas taikantis į artėjančius savivaldybių rinkimus. Nors Seimas, priešingai nei tikėtasi, neatvėrė tokiems judėjimas kelio dalyvauti rinkimuose, A.Zuokas neabejoja, kad ras būdų, kaip apeiti šiuos apribojimus.

Apie tai, kad A.Zuokas ketina mesti liberalcentristus ir kurti nuosavą judėjimą, prabilta dar pernai, kai ponesėkmingų rinkimų į Europos Parlamentą Liberalų ir centro sąjunga nutarė išsirinkti naują lyderį. Kurį laiką nesėkmingai bandęs paversti dabartinę partijos vadovybę kišenine, A.Zuokas galiausiai trenkė durimis. Sunku dabar pasakyti, kas labiau lėmė jo apsisprendimą – ar netikėjimas partijos ateitimi, ar nesugebėjimas bent kurį laiką pabūti eiliniu partijos valdybos nariu, ar toks pat nesėkmingas bandymas išklibinti valdančiąją koaliciją, galiausiai privertęs A.Zuoką padėti ir Seimo nario mandatą. Akivaizdu viena – kitų metų vasarį A.Zuokas bandys prisistatyti vilniečiams kaip visiškai naujas, jokiais ryšiais su dabartine valdžia nesusisaistęs politikas.

Ar jam pavyks – nežinia. Viena vertus, merų Juozo Imbraso ir Viliaus Navicko valdymo atsikandę vilniečiai su vis didesne nostalgija mena A.Zuoko laikus. Kita vertus, rinkimai – tai pirmiausia organizacija. Be jos net pats gabiausias politikas nesugebės nieko pasiekti. O iš ko A.Zuokas burs savąjį TAIP, kol kas visiškai neaišku. Nebent sėkme pasibaigtų jau kuris laikas besitęsiantis jo flirtas su Gedimino Vagnoriaus “krikščionimis”, tačiau ir šie atskilėliai nuo A.Valinsko organizacinėmis struktūromis pasigirti negali. Užtat kraičio turi numanomą žiniasklaidos paramą.

A.Paulauskas gaivina partiją

Už Seimo borto atsidūrusios Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas – dar vienas žinomas politikas, ketinantis sudalyvauti kovoje dėl Vilniaus savivaldybės. Bent jau kalbama, kad jis būsiąs partijos sąrašo priekyje.
Pats A.Paulauskas “Veidui” tvirtino, kad kol kas jis labiau užsiėmęs partijos gaivinimu. “Po devynerių valdžioje praleistų metų iš arčiau susipažinus su partija paaiškėjo, kad reikia padaryti daug tiek organizacinių, tiek ideologinių permainų, – sakė A.Paulauskas. – Daugelis narių tiesiog nedirba partinio darbo, tad reikia juos paraginti nebijoti viešai dėstyti savo idėjinės pozicijos, tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, aišku, kartu galvojant ir apie savivaldybių rinkimus”.

"Veido" archyvas

A.Paulauskas ir A.Matulevičius mėgins grįžti į aktyviąją politiką

Kokios nors naujos visuomeninės organizacijos A.Paulauskas steigti nežada: “Jei jau visuomeninė organizacija ketina eiti į valdžią, vis tiek ji, kaip ta rožė, kurios kvapo nepaslėpsi, kvepės partija. Partijų antrinių organizacijų kūrimas rinkimams – nelabai sąžininga politika. O praktika rodo, kad galimybių apgaudinėti žmones lieka vis mažiau”.

Priimtas naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris numato privalomąjį pajamų ir turto deklaravimą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems suteikti auką politinei partijai ar politinės kampanijos dalyviui.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis apgailestavo, kad priimtos pataisos neapribos stambaus kapitalo įtakos rinkimams. “Dalyvaudamas diskusijose dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo iškėliau mintį, kad vienintelis teisingas kelias yra biudžetinis finansavimas tiek politinių partijų veiklos, tiek politinių kampanijų. Mes tuomet išvengtume ir fizinių asmenų, ir juridinių asmenų visokių rėmimų, išvengtume stambaus kapitalo įtakos, išvengtumėm visų paslėptų dalykų, išvengtume visokių fondų ir t. t. kūrimo, kad būtų galima kaip nors padėti ar paremti vieną ar kitą politinę partiją. Skaidrus ir aiškus finansavimas būtų tik biudžetinis finansavimas. Tai užtikrintų sąžiningą visuomenės apsisprendimą dalyvauti politinėje veikloje ir matyti politinių partijų sąžiningą veiklą”, – akcentavo socialdemokratas.

Seimo narė Birutė Vėsaitė taip pat yra įsitikinusi, kad finansavimas iš valstybės biudžeto būtų išsprendęs politinių kampanijų finansavimo skaidrumo problemas: “iš tikrųjų neišspręstas pagrindinis klausimas ir politinės kampanijos toliau išlieka labai brangios”.

Seimo narė Agnė Bilotaitė pareiškė abejojanti, ar šiuo įstatymu bus pasiektas deklaruotas tikslas dėl politinių kampanijų finansavimo skaidrumo, nes nebuvo pritarta jos siūlomai pataisai sumažinti maksimaliai leistinos juridinių bei fizinių asmenų finansinės paramos ribą.

Seimo narys Jurgis Razma taip pat apgailestavo dėl atmestų įstatymo projekto pataisų: “mes galėjome priėmimui turėti ir geresnį įstatymo projektą, jeigu būtų atsiradusi politinė valia pritarti kai kurioms atmestoms pataisoms dėl rėmėjų tam tikro didesnio apribojimo”. Tuo pačiu J.Razma pripažino, kad priimtame projekte “galima matyti šį tą pažangaus”: “Aiškiai išvardinti šiurkštūs pažeidimai, numatytas politinės partijos veiklos tyrimas, atsakomybė, pagaliau visų fizinių asmenų prievolė deklaruoti, jeigu jie aukoja partijoms ar politinėms kampanijoms pinigus”, – teigė Seimo narys.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, atsakydama į Seimo narių priekaištus dėl politinių kampanijų finansavimo iš valstybės biudžeto pažymėjo, kad dabar valstybėje tokios galimybės nėra: “daug kam norėtųsi, kad būtų tik biudžetinis finansavimas, tačiau šiandien valstybė tokių galimybių neturi ir, jeigu atsirastų valstybėje tokios galimybės, tai tikrai bus galimybė įstatymą pataisyti”.