Jono Okmano nuotr.

Šią savaitę AB „Grigiškės“ paleido naują sanitarinio-buitinio popieriaus pagrindo gamybos liniją, kurios našumas – 1800 metrų per minutę. Tai septynis su puse karto greičiau dirbanti mašina, nei iki šiol gamino dvi senesnės šio popieriaus mašinos.

Jonas OKMANAS

Tikimasi, kad  ši investicija padės bendrovei sustiprinti pozicijas Europos rinkoje ir suteiks galimybę sėkmingai konkuruoti su kitais popieriaus produkcijos gamintojais. Iki šiol per metus Grigiškėse būdavo pagaminama po 24 tūkst. tonų gaminių iš higieninio popieriaus, o dabar gamybos apimtys padidės dvigubai – iki 47 tūkst. t. Čia pagamintas tualetinis popierius visiškai patenkintų Baltijos šalių rinką, kuri yra daugiau nei 243 mln. ritinėlių per metus. Dabar Lietuvoje AB „Grigiškės“ parduoda apie 30 proc., Latvijoje bei Danijoje – po 15 proc., Lenkijoje  ir Estijoje – po 10 proc. šios produkcijos. Kartono ir pakuotės gaminių taip pat daugiausiai parduodama  Lietuvoje – 36 proc., Lenkijoje – 29 proc., Ukrainoje – 12 proc.

Daugiau nei 200 metų veiklos patirtis – pavydėtina

AB „Grigiškės“ – viena didžiausių sanitarinio-buitinio popieriaus gamybos iš makulatūros ir pirminio pluošto įmonių Baltijos šalyse. „Grigiškes“ sudaro įmonių grupė, kuriai priklauso UAB „Baltwood“, AB „Klaipėdos kartonas“, UAB „Klaipėda Recycling“ ir PAT „Mena Pak“ Ukrainoje. Įmonė vienintelė Baltijos šalyse savo įmonių grupėje turi visą gofruotojo kartono gamybos ciklą – nuo žaliavos (makulatūros) surinkimo iki galutiniams vartotojams skirtų gaminių gamybos.

„Grigiškių“ istorija mena du šimtmečius. Dar 1823 m. prie Vilnios upės (Naujojoje Vilnioje) buvo įkurta popieriaus manufaktūra, vėliau prijungta prie Grigiškių popieriaus fabriko, kurį 1923 m. įkūrė mechanikas ir hidrotechnikas Grigas Kurecas. Būtent jo vardu ir buvo pavadintas fabrikas bei gyvenvietė Grigiškės. Per karą fabrikas buvo stipriai suniokotas, tačiau vėl atstatytas.

Per ilgą istorinį laikotarpį fabrikas gamino labai įvairią produkciją: kartoną, kartonines dėžutes, vyniojamąjį popierių, aligniną, užrašų knygeles, nuotraukų albumus, rašomąjį popierių, tapetus, cigarečių filtrus, tualetinį popierių, medienos plaušų plokštes ir kitą produkciją. 1991 m. įmonė tapo akcine bendrove – AB „Grigiškės“.

Prioritetas – gamybos modernizacija

„Investicijos į naująją gamybos liniją siekia 20 mln. eurų – tai labai rimtas indėlis į visos Lietuvos pramonės plėtrą, – sako AB „Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis, įmonių grupei vadovaujantis jau penkioliktus metus. – Mes nuo pat akcinės bendrovės įsteigimo 1991 m. nuolat investuojame į modernias linijas ir produktus.“

Pasak G.Pangonio, jei ne investicijos į gamybos modernizavimą, bendrovei vargu ar būtų pavykę išlikti rinkoje. „Mename laikus, kai dirbdavome vos kelias dienas per mėnesį, bet žmonės tai suprato ir kantriai laukė, o dėl ūkiško požiūrio pavyko atsitiesti. Supratome, kad su sena įranga nieko mums nepavyks“, – teigia bendrovės prezidentas.

Modernizavimas pradėtas nuo naujų krepuoto popieriaus perdirbimo ir tualetinio popieriaus bei popierinių rankšluosčių pakavimo linijų. 1996 m. bendrovė pradėjo gaminti naujos kokybės higieninio popieriaus gaminių šeimą „Grite“ (tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, popierines servetėles). Taip pat atnaujintos servetėlių ir lapinių rankšluosčių gamybos linijos bei popieriaus verslui gamybos linija, kuri gerokai padidino šios produkcijos gamybos apimtis.

2007 m. įmonėje pradėjo veikti nauja popieriaus gaminimo mašina su nauja makulatūros perdirbimo linija. Tai buvo didžiausias tų metų projektas, į kurį  investuota 25 mln. Lt. Tais pat metais „Grigiškėse“ buvo sumontuota nauja popieriaus perdirbimo linija, kuri leido padidinti esamus pajėgumus du kartus. Įdiegus šią liniją pradėtas gaminti aukščiausios kokybės, trisluoksnis, ypač minkštas tualetinis popierius „Grite Orchidea White“ ir „Grite Orchidea Gold“ bei popieriniai rankšluosčiai „Grite Lady Rose“.

2010 m. „Grite Orchidea Gold“ pelnė aukso medalį Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010“, o popieriniai rankšluosčiai „Grite Lady Rose“ buvo pripažinti sėkmingiausiu nauju 2008 m. produktu popieriaus gaminių produktų grupėje.

Per pastaruosius porą metų į gamybą įdiegtos lapinių rankšluosčių ir popierinių nosinaičių linijos bei popieriaus pagrindo pervyniojimo-pjaustymo mašina. Šios linijos leido papildyti asortimentą naujais produktais. Gaminys „Grite Hey! Kids“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ įvertintas aukso medaliu.

Pasididžiavimas – prekės ženklas „Grite“

AB „Grigiškės“ gaminių pasiūla itin didelė: tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai ir servetėles, nosinaitės, gofruotojo kartono dėžės – iš viso daugiau kaip 200 gaminių. Bendrovė yra pirmoji popieriaus įmonė Lietuvoje, gavusi kokybės vadybos sistemos ISO 9001 sertifikatą, joje įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 14001 standarto reikalavimus.

2012 m. AB „Grigiškės“ gaminamiems sanitarinio-buitinio popieriaus produktams buvo suteiktas Europos Sąjungos ekologinis ženklas – ES „Gėlė“. Tai pirmoji įmonė Lietuvoje, kurios gaminiams tokį ženklą suteikė Aplinkos apsaugos agentūra.

Bendrovės prekės ženklas „Grite“ – gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje parduodama apie 35 proc. „Grite“ produktų (per metus – maždaug už 11,1 mln. Eur), kita dalis eksportuojama. „Grite Family 4“ – vis dar lietuvių perkamiausias tualetinis popierius, kurio 2014 m. parduota 12,4 mln. ritinėlių, arba 3,2 mln. pakuočių.

Pakuočių reikia vis daugiau

„Pasaulinė popieriaus rinka yra gana dinamiška, tačiau pas mus ji dar nėra pasiekusi europinio vidurkio, – pasakoja G. Pangonis. – Rašomojo bei spaudai skirto popieriaus paklausa kasmet sumažėja po 3–4 proc. dėl visiems mums žinomos priežasties, kad žiniasklaida keliasi į elektroninę erdvę, tačiau buitinio popieriaus paklausa Vakarų Europos šalyse yra tris kartus, o pakuočių – pustrečio karto didesnė. Todėl manau, kad darbo tikrai nepritrūksime.“

Ypač didelis dėmesys bendrovėje skiriamas pakuočių gamybai. AB „Grigiškės“, norėdama sustiprinti savo pozicijas gofruotojo kartono rinkoje, investavo į gofruotojo kartono taros gamybą ir naują gamybinio pastato statybą. Naujame ceche sumontuotas naujas gofruotojo kartono gamybos agregatas ir naujos gofruotojo kartono gamybos linijos, kurios gamina gerokai platesnės gamos pakuotes bei įvairius nestandartinius gofruotojo kartono gaminius. Naujas gofruotojo kartono cechas pajėgus pagaminti apie 80 mln. kv. metrų gaminių per metus, o senaisiais įrenginiais bendrovė jų galėjo pagaminti 15 mln. kv. m.

Kartono rinkos plėtrą daugiausia lemia „Grigiškių“ įmonių grupei priklausantis AB „Klaipėdos kartonas“. Tai viena seniausių įmonių Lietuvoje, kurios istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo istorija, o ištakos siekia 1898-uosius. Tarpukario laikotarpiu celiuliozės fabrikas buvo viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o celiuliozės eksportas šalies eksporte sudarė 6–10 proc., Klaipėdos uosto apyvartoje – 15–20 proc.

AB „Klaipėdos kartonas“ – didžiausia žaliavos gofruotajam kartonui gamintoja Baltijos šalyse, kasmet didinanti gamybos apimtis. Šalia pagrindinės veiklos 2007 m. pradėta kartoninio korinio užpildo gamyba. Šis produktas plačiai naudojamas baldų ir statybos pramonėje (vidaus durims, gipso plokščių konstrukcijoms, sienų plokštėms, parodų stendams), padėklų gamyboje ir pan.

Dabartiniu pavadinimu įmonė veikia nuo 1994 m. Pagrindinė bendrovės akcininkė yra AB „Grigiškės“. Savo ruožtu „Klaipėdos kartonas“ valdo dvi antrines įmones: gofruotos taros gamybos įmonę Ukrainoje PAT „Mena Pak“ ir antrinių žaliavų įmonę Lietuvoje UAB „Klaipėda Recycling“.

Tausoja gamtą

Ekologai kiekvieną kartą nepamiršta priminti, kad tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medžių, apie 25 kub. m vandens ir 2500 W elektros energijos. Tačiau apie 80 proc. popieriaus gaminių galima perdirbti ir panaudoti dar kartą. Europos Sąjungoje 2009 m. fiksuotas savotiškas rekordas – buvo pakartotinai panaudota 70 proc. popieriaus ir pakavimo atliekų. Maždaug 20 proc. popieriaus gaminių nepretenduoja būti perdirbti – tai knygos, dokumentai ir pan. Teigiama, kad 9 iš 10 kartono dėžių ir 9 iš 10 laikraščių ES yra pagaminami ir išspausdinami ant perdirbto popieriaus.

„Grigiškių įmonėje kasmet perdirbame apie 20 tūkst. tonų makulatūros, o štai „Klaipėdos kartonas“ perdirba net 120 tūkst. tonų, – sako G.Pangonis. – Tai gana dideli kiekiai, tačiau jos vis vien neužtenka, todėl makulatūros įsivežame iš aplinkinių valstybių. Mes Lietuvoje itin skatiname įvairiausias makulatūros rinkimo akcijas, nes makulatūros perdirbimo apimtis galime padidinti mažiausiai du kartus.“

Bendrovė jaučia  didelę atsakomybę dėl  poveikio gamtinei aplinkai, todėl orientuojasi į gamtos išteklių tausojimą ir aplinkos taršos mažinimą, nuolat skatina gaminių iš rūšiuoto perdirbto plaušo (makulatūros) gamybą ir pardavimą. Nemaža dalis produktų pažymima ekologiniu ženklu. Jiems gaminti naudojamas perdirbtas arba iš darniai tvarkomų miškų medienos pagamintas plaušas, šie produktai neturi kenksmingų medžiagų, neteršia aplinkos ir yra nepavojingi sveikatai.

AB „Grigiškės“ pagaminamo higieninio popieriaus kiekiai išties įspūdingi – vienas ritinys padengtų net 19 futbolo aikščių, o per metus pagaminamais ritiniais uždengtume 227 743 futbolo aikštes. Vieno ritinio ilgis nuvestų mus nuo Vilniaus iki Kauno, o per metus pagamintų ritinių ilgis nusidriektų iki pat Mėnulio.

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO₂ koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido.

Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai. Todėl net naršydami internete, įjungdami šviesą ar kitaip naudodami termofikacinių elektrinių elektros energiją, pirkdami iš toli atvežtas prekes prisidedame prie didesnės CO₂ emisijos.

Miškų atsodinimas ir jų plėtra yra veiksmingiausia kontroliuojama priemonė, mažinanti anglies dioksido poveikį. Fotosintezės metu medžiai skaido ore esantį anglies dvideginį, panaudodami anglį augimui ir išskirdami deguonį. Tokiu būdu medžiai tampa savotiškais anglies „bankais“. Medžių gebėjimas pasisavinti anglį ir augti kinta priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus. Vegetacijos ciklo pabaigoje medžių augimas lėtėja, todėl svarbu, kad miškai būtų nuolat atsodinami ir prižiūrimi.

Klimato sąlygos taip pat turi įtakos medžių augimo greičiui. Šiltuose kraštuose augantis eukaliptas jau po 15 metų gali būti naudojamas kaip žaliava medžio apdirbimo bei popieriaus pramonėje, todėl vis daugiau ūkininkų sodina eukaliptus vietoje įprastinių kultūrų. Medžiai nėra reiklūs dirvožemiui, juos galima auginti įprastam ūkininkavimui netinkamuose žemės plotuose. Remiantis tokia pat logika, mūsų kraštuose auginami biokurui naudojami žilvičiai ir gluosniai, kurių ekonominė nauda yra lygiavertė javų auginimui. Europos Sąjungoje (ES) miškininkystė yra moderni ūkio šaka, veikianti pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius. Augant medienos paklausai, vis daugiau miškų sodinama ir šiuo metu išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, ir ES auga 25 proc. daugiau miškų nei jų buvo 1901 m. (šaltinis www.twosides.info). Brandžiausia ir brangiausia mediena naudojama baldams ir statybinėms medžiagoms gaminti. Ruošiant statybinę medieną atsiranda medžio atraižų, o retinant ir prižiūrint mišką – menkavertės nebrandžios medienos, kurią galima sunaudoti gaminant popierių. Popierius gaminamas iš susmulkintos medienos skiedrų, todėl tokios atliekos puikiai tinka ir leidžia taupiai panaudoti visus medienos išteklius. Teiginys, kad popierius gaminamas iš brandžios medienos, yra visiškai klaidingas. Tai lengvai praryjamas jaukas, deja, neturintis nei gamtosauga, nei faktais pagrįsto įrodymo. Kai kurie Švedijos popieriaus gamintojai net neturi skiedrų gaminimo linijų. Skiedras, pagamintas iš atliekų, tiesiogiai tiekia medžio apdorojimo įmonės ir lentpjūvės.

Modernūs medžio apdorojimo centrai vienoje vietoje apjungia lentpjūves, celiuliozės ir popieriaus ar kartono fabrikus bei logistikos centrus. Tokie centrai veikia labai efektyviai. Celiuliozės balinimo metu atskirta medienos dalis panaudojama kaip biokuras, gaunama ekologiška šiluminė ir elektros energija, kuri toliau panaudojama celiuliozės ir popieriaus gamybos procese, o atidirbęs garas dar apšildo netoliese esančias gyvenvietes. Brangstant iškastiniam kurui, popieriaus gamintojai toliau investuoja į bioenergijos gamybą. Artėja laikas, kai Skandinavijos celiuliozės fabrikai pagamins daugiau elektros energijos nei naudos.

Būtina atsodinti

Švedijoje ir Suomijoje šalia didžiausių medienos perdirbimo, kartono ir popieriaus koncernų ištakų stovi miškų savininkai. Dar gerokai prieš gamtosaugos schemų atsiradimą šie miškų kooperatyvų savininkai suvokė savo ūkinės kultūros – medžių – atsodinimo ir miškų plėtros naudą, todėl šiandien Europoje mes turime gerokai daugiau miškų nei prieš 50 ar 100 metų. Pagrindiniai šios miškų plėtros veiksniai yra pagrįsti net ne ekologine, o finansine nauda – kiekvienas ūkininkas supranta, kad nupjauti daugiau galima tik daugiau pasodinus. Miškų savininkai yra ūkininkai, ir normalu, kad jie siekia finansinės naudos. Paradoksalu, bet Europoje medienos, popieriaus ir kartono pramonės plėtra lėmė miškų plotų didėjimą. Nemaža dalis pinigų, gautų pardavus medieną, grįžta atgal į miškus naujais selekciniais sprendimais, jaunuolynais ir kokybiškesne miškų priežiūra. Ekspertai teigia, kad miškininkystė, popieriaus ir kartono gamyba yra viena iš tvariausių pramonės šakų pasaulyje (šaltinis CEO Perspectives 2008, Price Waterhouse Coopers). Norėdami užtikrinti, kad žaliava popieriui tiekiama iš atsodinamų ir atsakingai tvarkomų miškų medienos, rinkitės FSC arba PEFC logotipais pažymėtas popieriaus rūšis. UAB „Antalis“ nuo 2007 m. tiekia popierių su FSC ir PEFC akreditacija.

Kalbėdami apie popierių ir jo įtaką aplinkai, dažnai pamirštame, kad popieriaus gamybai naudojama mediena yra atsinaujinanti žaliava. Popierių galima perdirbti iki šešių kartų. Skirtingai nei plastikas, metalas ar stiklas, popierius kompostuojamas suyra per kelias savaites. Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kiek nedaug popieriaus aptikote pavasarinės talkos metu. Jei norime dokumentus išsaugoti ateities kartoms ir laikome popierių archyvuose, balintos celiuliozės popieriaus ilgaamžiškumas gali siekti virš 200 metų.

Problemos – globalios

Gamtosaugos problemos yra globalios. Išsivysčiusiose šalyse, Europoje, įskaitant ir Lietuvą, miškų plotai didėja. Tačiau pasauliniu mastu miškai nyksta. Besivystančiuose pasaulio regionuose – Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje – daugiausia dėl žemės ūkio plėtros, medienos naudojimo kurui bei miškininkystės tradicijų bei įstatymų trūkumo, miškai nyksta, todėl mūsų parama šiems problematiškiems regionams yra labai reikalinga ir laukiama.

Pirkdami naujausiame kainoraštyje širdele pažymėtas popieriaus rūšis galite kompensuoti popieriaus gamybos ir transportavimo metu išskirtą CO₂. Anglies dvideginio emisiją galima kompensuoti kartu su popieriumi bei kartonu įsigyjant klimato kompensavimo ekokreditų. Už ekokreditus gautomis lėšomis finansuojamas „PlanVivo“ (www.planvivo.org) sertifikuotas medžių bei vaismedžių auginimo projektas mažuose šeimos ūkiuose Mozambike. Mozambikas – viena iš skurdžiausių Afrikos valstybių, kenčianti nuo nepritekliaus ir užsitęsusio pilietinio karo pasekmių. Klimato kompensavimo projektą taip pat vykdo ir kitos „Antalis“ kompanijos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje.