AFP

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį per Atvelykio mišias Vatikano Šv.Petro aikštėje, kuriose dalyvavo apie pusantro milijono žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.

Benediktas XVI pranešė, kad priima Romos vikaro kardinolo Agostino Vallini (Agostino Valinio) prašymą įrašyti į beatifikuotų asmenų sąrašą Garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių II ir perskaitė lotynišką formulę, kuria 2005 metais miręs lenkų tautybės popiežius buvo paskelbtas Katalikų Bažnyčios palaimintuoju. Šis statusas yra paskutinis žingsnis prieš žmogaus paskelbimą šventuoju.

“Mes, priimdami mūsų brolio Agostino Vallini, mūsų Romos vyskupijos generalinio vikaro, daugelio kitų brolių vyskupų ir tikinčiųjų išsakytą troškimą, išklausę Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonės, remdamiesi savo apaštališkąja galia, skelbiame, jog Garbingasis Dievo tarnas Jonas Paulius II, popiežius, nuo dabar būtų vadinamas palaimintuoju ir kad jo šventė galėtų būti švenčiama kasmet spalio 22-ąją”, – perskaitė pontifikas.

Minia pratrūko šūksniais, plojimais ir ašaromis, kai netrukus virš Šv. Petro bazilikos balkono buvo atidengta didžiulė besišypsančio Jono Pauliaus II nuotrauka, o choras užgiedojo himną, siejamą su Lenkijoje gimusiu popiežiumi.

Tada Benediktas XVI paėmė sidabrinį relikvijorių su ampule, kurioje buvo 27 metus popiežiavusio Jono Pauliaus II kraujas, paimtas jam paskutinį kartą gulint ligoninėje. Relikvijoms, kurios yra svarbus beatifikacijos ceremonijų elementas, tikintieji vėliau galės pareikšti pagarbą.

Relikvijorių popiežiui padavė lenkų vienuolė sesuo Tobiana, kuri patarnaudavo Jonui Pauliui II jo popiežiavimo metais, ir prancūzų vienuolė sesuo Marie Simone-Pierre (Mari Simon-Pjer), kurios nepaaiškinamas išgijimas nuo Parkinsono ligos buvo paskelbtas stebuklu, būtinu belionio popiežiaus beatifikacijai.

Ispanijos sosto įpėdinis Felipe (Felipė) ir jo žmona princesė Letizia (Letisija), kuri vilkėjo juodų nėrinių mantiliją, stovėjo greta Italijos premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio), Lenkijos “Solidarumo” lyderio Lecho Walesos (Lecho Valensos) ir Zimbabvės prezidento Roberto Mugabe (Roberto Mugabės), kuris galėjo atvykti tik dėl Europos Sąjungos taikimo kelionių draudimo išimties.

Beatifikacijos mišias popiežius koncelebravo su dauguma Romos Bažnyčios kardinolų, tarp jų ir Vilniaus arkivyskupu metropolitu Audriu Juozu Bačkiu.

Po mišių tikintieji pagerbė palaimintojo palaikus, kurie buvo išstatyti Šv. Petro bazilikoje priešais didįjį altorių.

Policija didelę Romos dalį, net kelių kilometrų aplink Vatikaną spinduliu, uždarė privatiems automobiliams, kad užtikrintų maždaug 16 valstybių vadovų ir penkių Europos karališkųjų šeimų atstovų saugumą.

Jonas Paulius II palaimintuoju buvo paskelbtas vos šešeri metai po mirties, keliomis dienomis anksčiau nei ligšiolinė beatifikacijos “rekordininkė” Motina Teresė.

Milijoninė minia, kurioje yra daug Jono Pauliaus II pavyzdžio įkvėpto jaunimo, yra užtvindžiusiu aikštę ir pagrindinę į Vatikaną vedančią Romos gatvę.

Kai kurie maldininkai gieda netoli garsiosios Šv. Petro kolonados, kur kabo didelis Jono Pauliaus II atvaizdas ir garsiosios velionio popiežiaus frazės “Plačiai atverkite duris Kristui” užrašas.

Tūkstančiai maldininkų atvyko iš Jono Pauliaus II gimtosios Lenkijos. Kai kurie jų mojavo istorinio judėjimo “Solidarumas”, kurio kovą su komunizmu 9-ajame dešimtmetyje rėmė Jonas Paulius II, vėliavomis.

AFP

“Labai jaudinuosi. Tai puiki proga drauge išgyventi šį istorinį momentą. Visą naktį nemiegojome, bet esu veikiau susijaudinusi, o ne pavargusi”, – sakė 12-metė Belen Lavilla (Belen Lavilja), kuri drauge su šimtais kitų vaikų ir jaunuolių atplaukė laivu iš Barselonos.

48 metų lenkė Margerit Solik, vilkinti kreminės spalvos nacionaliniu drabužiu su raudonomis gėlėmis, sakė: “Tai nuostabi, emocijų kupina diena!”

62 metų Stanislawas Motyka (Stanislavas Motyka), kuris taip pat vilkėjo tradicinį lenkų kostiumą, sakė, kad vigilija prieš Jono Pauliaus II beatifikaciją buvo “absoliučiai magiška”.

“Mano vienintelė viltis yra gyvam sulaukti, kaip jis paskelbiamas šventuoju”, – pridūrė jis.

Savanoriai maldininkams dalijo butelius su vandeniu ir ta proga parengtus tekstus šešiomis kalbomis. Per didelius garsiakalbius buvo transliuojamos religinės giesmės ir Jono Pauliaus II mėgtos maldos Švč. Mergelės Marijos garbei.

“Atvykome padėkoti jam už visus jo gerus darbus”, – sakė Prancūzijos vėliava apsigobęs madininkas Olivier (Olivjė), kuris netoli Šv. Petro aikštės brązgino gitara.

Therese (Teresė) iš Benino, vilkinti spalvingą tuniką su Jono Pauliaus II portretu, sakė: “Jis buvo charizmatiškas žmogus. Būčiau norėjusi su juo pasikalbėti”.

Fabrizio (Fabricijus), lenkų ir italų kilmės vienuolis, tvirtino: “Jis mums Lenkijoje suteikė laisvę. Laisvę nuo komunizmo, bet taip pat – ir tam tikrą vidinę laisvę”.

Ada iš Nigerijos pasakė paprastai: “Jis buvo šviesa pasauliui”.

Beatifikacijos išvakarėse senovinėje romėnų arenoje vyko jausminga vigilija, kur buvo prisimintas istorinis Jono Pauliaus II popiežiavimas.

Vigilijoje Maksimo cirke dalyvavo maždaug 200 tūkst. maldininkų. Vieni jų laikė žvakes, kiti – transparantus su užrašu “Šventasis dabar!”. Taip pat matėsi velionio popiežiaus gimtosios Lenkijos “Solidarumo” vėliavų.

Savo laiške viso pasaulio katalikams, kurį paskelbė prieš sekmadienio ceremoniją, Benediktas XVI šį maldos savaitgalį pavadino “tikėjimo puota”.

Oficialusis Vatikano dienraštis “Osservatore Romano” pavadino tai “nepaprastu įvykiu, neturinčiu precedento per pastaruosius tūkstantį Bažnyčios istorijos metų”.

Jono Pauliaus II beatifikacija tapo įmanoma Vatikanui po ne vienus metus trukusio tyrimo patvirtinus šio popiežiaus užtarimui priskiriamą stebuklą – sesers M. Simon-Pierre išgijimą nuo Parkinsono ligos.

M. Simon-Pierre kalbėjo per šeštadienio vigiliją ir pavadino Joną Paulių II “ganytoju, … kuris buvo artimiausias silpniausiems, ligoniams ir jaunimui”.

Vatikanui dar reikia įrodyti antrą stebuklą, kad būtų galima skelbti Joną Paulių II šventuoju, bet pareigūnai yra užsiminę, kad tai gali įvykti jau netrukus.

Benediktas XVI per televiziją paskelbė trumpą kreipimąsi ir savo “didžio pirmtako” gimtajai Lenkijai.

“Dalinuosi su jumis tuo džiaugsmu, kuris yra užpildęs mano širdį ir dvasią”, – sakė jis.

Vieni ekspertai nurodo, kad Jono Pauliaus II beatifikacija gali padėti Vatikanui pagerinti Bažnyčios įvaizdį, kuriam smarkiai pakenkė skandalai dėl kunigų pedofilų, tačiau kiti kritiškai vertina beatifikacijos proceso, kuris paprastai trunką ne vieną dešimtmetį, paspartinimą Jono Pauliaus II atveju.

Benedikto XVI kritikai taip pat kaltino jį nekreipiant dėmesio į seksualinio išnaudojimo skandalus.

Jonas Paulius II popiežiumi tapo 1978 metais – jis buvo pirmasis popiežius ne italas per daugiau kaip keturis šimtmečius. Jis pagarsėjo gausiais užsienio vizitais ir teikė naujos jėgos Bažnyčiai, kol liga nepakirto jo sveikatos.

Jis mirė 2005 metų balandžio 2-ąją, kentėdamas nuo sunkios Parkinsono ligos.

AFP

Į sekmadienį Romoje įvyksiančias popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmes laukiama atvykstant 87 užsienio šalių delegacijų. Jų sudėtyje bus 16 valstybių ir vyriausybių vadovų bei 5 karališkųjų šeimų atstovai, penktadienį pranešė Vatikanas, kurį cituoja agentūra AFP.

Tarp svečių, be kitų, bus Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Meksikos vadovas Felipė Kalderonas (Felipe Calderon), taip pat Italijos prezidentas Džordžas Napolitanas (Giorgio Napolitano).

Taip pat tikimasi daugybės maldininkų.

Lenkų kilmės popiežius Jonas Paulius II, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Karolis Voityla (Karol Wojtyla), nuo 1978-ųjų iki savo mirties 2005 metų balandį vadovavo Katalikų Bažnyčiai. Jo įpėdinis, popiežius Benedikta XVI praėjusį sausį pasirašė dekretą dėl savo pirmtako beatifikacijos, taip pripažindamas stebuklą, priskiriamą Jonui Pauliui II.

Stebuklu laikomas vienos prancūzų vienuolės pasveikimas nuo Parkinsono ligos. Šia liga sirgo ir Jonas Paulius II.

AFP

Sekmadienio vakarą Vilniuje Katedros aikštėje pristatomas miuziklas apie palaimintuoju skelbiamą velionį popiežių Joną Paulių II.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolas Audrys Juozas Bačkis sako tikįs, kad šis miuziklas tikrai prisidės prie visų piliečių, o ypač prie jaunosios kartos, dorinio ir pilietinio ugdymo.

“Miuziklas (…) dar kartą primins, kaip Šventojo Tėvo paraginti nebijoti, išdrįsome patikėti savo laisvės galimybe ir perspektyva”, – pranešime spaudai sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jono Pauliaus II vaidmenį atliks Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis “Žilvitis”.

Miuziklo “Karolis” režisierius Nerijus Petrokas BNS sakė, kad miuziklas”Karolis” pasakos apie jo kelią į kunigystę ir vėlesnę pontifiko veiklą, sako miuziklo režisierius.

“Mes kalbame apie Karolį Vojtylą, kuris tapo popiežiumi, jo kelią į kunigystę, į pasišventimą. Miuzikle bus ištraukų ir fragmentų iš jo knygos “Pašaukė mane”, jo dienoraščių, jo maldų, kad nebūtų vien apie jį, bet ir jo paties. Spektaklio metu bus skaitovas, lyg iš šalies komentuojantis įvykius”, – BNS sakė Nerijus Petrokas.

Po mėnesio, birželio 4 dieną, kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 metais Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.

Lenkų ir lietuvių šiltai prisimenamas velionis popiežius palaimintuoju bus paskelbtas sekmadienį, gegužės 1 dieną. Šis vardas jam bus suteiktas, nes Katalikų Bažnyčia pripažino, jog dėl maldų popiežiui stebuklingai išgijo prancūzų vienuolė.

Iškilmėse Vatikane Lietuvai atstovaus premjeras Andrius Kubilius.

Kad Jonas Paulius II galėtų būti paskelbtas šventuoju, Bažnyčia turėtų pripažinti antrą stebuklą, kuris būtų įvykęs po velionio paskelbimo palaimintuoju ir jam užtariant.

1993 metais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Šiluvoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II yra vienintelis Katalikų bažnyčios vadovas, viešėjęs Lietuvoje. Ši viešnagė buvo ypač svarbus įvykis neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei.

Scanpix

Jau daugelį metų lenkai popiežių Joną Paulių II laiko dideliu moraliniu autoritetu, tačiau po jo mirties vis mažiau žmonių savo asmeniniame gyvenime laikosi Šventojo Tėvo mokymo, rodo viešosios nuomonės tyrimo agentūros CBOS ir Jono Pauliaus II minties centro surengta bendra apklausa, kurią paskelbė dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

2005 metų gegužę 84 proc. apklausos dalyvių sakė, jog vadovaujasi lenko popiežiaus mokymu, tačiau dabar taip teigė tik 66 proc. respondentų. Tuo pat metu nuo 70 iki 58 proc. sumažėjo lenkų, tvirtinančių, jog Jonas Paulius II padarė įtakos jų asmeniniam gyvenimui.

Pasak sociologės Natalia Hipsz (Natalijos Hipš), suaugusiais tampa naujos kartos, todėl vis mažiau žmonių laikosi mirusio popiežiaus mokymo.

CBOS drauge su kitų šalių viešosios nuomonės tyrimo agentūromis taip pat surengė apklausą, kaip į Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju faktą žiūri kitų šalių gyventojai.

Dauguma respondentų: Lenkijoje – 70 proc., Vengrijoje – 68 proc., Slovakijoje – 60 proc. Čekijoje – 51 proc., mano, jog popiežiaus paskelbimas palaimintuoju yra reikšmingas pasaulio įvykis.

Tačiau šių šalių tikintieji Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju įtaką jų asmeniniam gyvenimui vertina labai įvairiai . “Taip” – atsakė 83 proc. lenkų, 49 proc. slovakų, 46 proc. vengrų ir 20 proc. čekų.

CBOS kovo 12-17 dienomis apklausė 1109 asmenis.

Scanpix

Šimtai tūkstančių maldininkų savaitgalį užplūs Romą, kad pamatytų kaip palaimintuoju paskelbiamas prieš šešerius metus miręs Katalikų Bažnyčios vadovas Jonas Paulius II, pramintas pirmuoju “pasauliniu popiežiumi”.

Artėjant iškilmingos beatifikacijos ceremonijos dienai, fotogeniškasis lenkas Karolis Wojtyla (Karolis Voityla), kuris Katalikų Bažnyčiai vadovavo ilgiau nei ketvirtį šimtmečio, šypsodamasis žvelgia iš plakatų ant Romos viešojo transporto autobusų, taip pat ant Italijos sostinės istorinių pastatų.

Prieš šešerius metus per šio popiežiaus laidotuves Vatikano Šv.Petro aikštėje susirinkę žmonės šaukė “Santo subito!” (Šventuoju dabar!), reikalaudami, kad Bažnyčia nedelsdama kanonizuotų Šventąjį Tėvą, kuris 104 kartus lankė tikinčiuosius užsienyje.

Entuziazmas, susijęs su žiniasklaidos nevengusiu pontifiku, kuris modernizavo Bažnyčios įvaizdį, įtikino jo įpėdinį Benediktą XVI jau 2005 birželį pradėti Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju bylą.

Šis procesas dar labiau paspartėjo, rekordiškai greitai – šių metų sausį – priėmus sprendimą dėl velionio pontifiko paskelbimo palaimintuoju. “Pirmojo pasaulinio popiežiaus”, kaip jį praminė vienas kardinolas, gerbėjus šis sprendimas labai nudžiugino.

Atrodo, kad lenko popiežiaus kritika dėl konservatyvios doktrinos laikymosi ir nepakankamo dėmesio Bažnyčios negerovėms – nuo korupcijos iki kunigų pedofilijos – turi gerokai mažesnį svorį, palyginus su jo gerbėjų susižavėjimu.

Kad Jonas Paulius II būtų paskelbtas palaimintuoju, Vatikanas turėjo patvirtinti, jog jam padedant yra įvykęs bent vienas stebuklas. Toks stebuklas buvo rastas, kai mokslas nesugebėjo paaiškinti vienos prancūzės vienuolės išgijimo nuo Parkinsono ligos, kai ši pasimeldė velioniui pontifikui.

Dar vieno stebuklo reikia, kad popiežius būtų paskelbtas šventuoju.

Tūkstančiai katalikų Vatikanui išsiuntė laiškus, tikindami, kad velionis Jonas Paulius II padėjo jiems stebuklingai išgyti. 270 numanomų stebuklų liudijimų jau atrinkti išsamesniam tyrimui.

Šeštadienio vakarą kai kurie Jonui Pauliui II artimi asmenys, tarp jų asmeninis popiežiaus sekretorius Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas), pasakos savo istorijas per budėjimą Romos istoriniame centre. Šio miesto bažnyčios liks atidarytos visą naktį.

Sekmadienį beatifikacijos mišias Šv.Petro aikštėje aukos popiežius Benediktas XVI. Per šią ceremoniją taip pat bus parodyta ampulė su Jono Pauliaus II krauju, paimtu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis.

Aikštėje ceremoniją galės stebėti iki 80 tūkst. žmonių. Tikėtina, jog dar tūkstančiai tikinčiųjų susirinks plačiame prospekte, vedančiame į Vatikaną, kiti galės stebėti ceremoniją dideliuose lauko ekranuose.

Ekskursijų gidų ir piligrimystės asociacijos prognozuoja, kad sekmadienį į Romą atvyks 300-500 tūkst. žmonių. Apie 40 tūkst. piligrimų turėtų atskristi užsakomaisiais lėktuvų reisais, dar kiti važiuos autobusais arba atplauks laivais.

Parduotuvėms suteiktas specialus leidimas dirbti sekmadienį. Taip pat buvo išspausdinta 500 tūkst. viešojo transporto bilietų, kuriuose pavaizduotas besimeldžiantis K.Wojtyla.

Kad nereikėtų mokėti astronomines sumas už nakvynę viešbučiuose, daug piligrimų tikriausiai atvyks į Romą sekmadienį paryčiais ir išvyks tuojau po ceremonijos Vatikane.

Planuojama, kad į iškilmes atvyks apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), Meksikos vadovas Felipe Calderonas (Felipė Kalderonas), Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas).

Scanpix

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį paragino diplomatija ir dialogu, o ne ginklais spręsti konfliktą Libijoje ir meldėsi už tai, kad “žmogiškasis orumas įveiktų nesutarimų tamsą” Artimuosiuose Rytuose.

“Kristaus spindesys tepasiekia Artimųjų Rytų tautas, taikos ir žmogaus kilnumo šviesa tenugali susiskaldymo, neapykantos ir smurto sutemas, – tradiciniame Velykų kreipimęsi “Urbi et Orbi” (“Miestui ir pasauliui”) sakė popiežius. – Libijoje ginklų vietą teužima diplomatija ir dialogas, o kol vyksta konfliktas tebūnie sudarytos sąlygos suteikti humanitarinę pagalbą kenčiantiems jo pasekmes”.

Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių maldininkų, susirinkusių Šv.Petro aikštėje Vatikane, ir milijonus televizijos žiūrovų visame pasaulyje, popiežius pridūrė: “Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse visi piliečiai, o ypač jaunimas, tesidarbuoja bendram labui”.

Pontifikas paragino juos “tokią visuomenę, kurioje nebūtų skurdo ir visi politiniai pasirinkimai būtų įkvėpti pagarbos žmogui”.

“Tesidžiaugia dangūs ir žemė liudijimų tų, kurie dėl savo tikėjimo į Viešpatį Jėzų kenčia priešiškumą ir netgi persekiojimus. Žinia apie jo pergalę tepripildo juos drąsos ir pasitikėjimo”, – sakė jis.

Kovo 27 dieną popiežius jau paskelbė “nuoširdų prašymą” pradėti dialogą dėl ugnies nutraukimo ir “paramos net ir silpniausiam atvirumo ir noro susitaikyti signalui” Libijoje.

Vasario mėnesį Libijoje vykę masiniai protestai, kuriuos įkvėpė ilgamečius autokratus nuvertę sukilimai Egipte ir Tunise, virto tikru karu, kai Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos pradėjo šaudyti į demonstrantus, o protestuotojai užėmė kelis miestus šalies rytuose.

Savo kreipimesi pontifikas taip pat paminėjo Dramblio Kaulo Krantą, kurį po rinkimų tebekrečia smurtas, ir gaivalinę nelaimę patyrusią Japoniją.

“Tebūnie atkurtas taikus gyventojų sambūvis Dramblio Kaulo Krante, kur reikia nedelsiant imtis susitaikinimo ir atleidimo, idant užgytų pastarojo meto smurtingų įvykių paliktos gilios žaizdos. Tesuranda paguodą ir viltį Japonija, šalinanti neseniai vykusio žemės drebėjimo dramatiškas pasekmes”, – sakė jis.

Aukso spalvos drabužiais vilkintis 84 metų popiežius sekmadienį atrodė atsipalaidavęs, bet jo balsas truputį trūkinėjo jam giedant mišių maldas. Šeštadienį vakare, popiežiui Šv.Petro bazilikoje aukojant Velyknakčio mišias, jo balsas kartais atrodydavo užkimęs.

Sekmadienį Šv.Petro aikštėje žiedų buvo vos ne tiek pat, kiek tikinčiųjų. Tiekėjai olandai paskelbė, kad aikštėje buvo išdėliota maždaug 41 tūkst. vazonų su gėlėmis. Tarp jų buvo 500 hiacintų vazonėliuose, 150 lelijų, tūkstantis šviesių rožių, azalijų ir tulpių, 10 tūkst. narcizų, daugiausia geltonų ir baltų – oficialių Vatikano spalvų.

Perskaičius Evangelijos ištrauką, atrinkti tikintieji priėjo prie sėdinčio popiežiaus, kuris priėmė jų simbolines aukas.

Benediktas XVI šiltai šypsojosi, kai mergaitės italės, vilkinčios idealiai išlygintas Velykų sukneles, stengėsi grakščiai priklaupti prieš jį. Popiežiui jas pristatė jų tėvai.

Benediktas XVI garsiai meldė, kad Velykos padėtų tikintiesiems liudyti savo tikėjimą “žodžiais ir gyvenimu”. Beveik visame Vakarų pasaulyje silpstančio tikėjimo stiprinimas yra svarbus Vatikano tikslas, kuris vienu prioritetų tapo dar popiežiaujant Benedikto XVI pirmtakui Jonui Pauliui II.

“Kristus prisikėlė, jis yra gyvas ir eina su mumis. Dėl to einame giedodami, ištikimi savo pareigoms šiame pasaulyje, bet į dangų pakeltomis akimis.Visiems džiugių Velykų!”, – sakė popiežius.

Lygiai po savaitės Benediktas XVI Šv.Petro aikštėje vadovaus lenkų tautybės Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju ceremonijai, į kurią, kaip tikimasi, susirinks bent dvigubai daugiau žmonių nei per Velykas.

popiezius22

Žmonių patiriamos kančios ir konfliktai pasaulyje tapo pagrindinėmis temomis precedento neturinčiame popiežiaus Benedikto XVI interviu, kurį televizija transliuos penktadienį.

Šis pokalbis su pontifiku bus rodomas krikščionims Didįjį penktadienį prisimenant Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, taip pat likus kiek daugiau nei savaitei iki gegužės 1 dieną vyksiančios ceremonijos, kuriam bus paskelbtas palaimintuoju Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II.

Katalikų Bažnyčios vadovas atsakė į klausimus, kuriuos uždavė žmonės iš įvairių šalių, netgi tokių kaip Irakas, Dramblio Kaulo Krantas ir Japonija.

Per laidą, kuri bus transliuojama nuo 12 val. Grinvičo, (15 val. Lietuvos) laiku, taip pat nuskambės Šventojo Tėvo atsakymas į vienos septynerių metų japonės, sukrėstos jos šalį nuniokojusio žemės drebėjimo ir cunamio, klausimą.

Be to, Benediktui XVI klausimų uždavė krikščionys studentai iš Irako bei viena musulmonė iš Dramblio Kaulo Kranto, kuriame jau kelis pastaruosius mėnesius vyksta žiaurus konfliktas.

Viena italė, kurios sūnus jau dvejus metus išbuvo komoje, pasiteiravo popiežiaus nuomonės apie eutanaziją.

“Ar mano sūnaus Francesco (Frančesko), kuris nuo 2009 metų Velykų tebėra vegetatyvinės būklės, siela paliko jo kūną, nes jis praradęs sąmonę, ar ji tebėra”, – moters klausimas cituojamas iš anksto paskelbtose ištraukose iš šio interviu.

Francesco siela “tebėra jo kūne”, atsakė pontifikas.

Šis interviu buvo įrašytas praeitą savaitę Vatikano bibliotekoje. Italijos visuomeninis transliuotojas RAI sulaukė iš viso apie 2 tūkst. klausimų, tačiau Šventajam Tėvui buvo užduota tik maža jų dalis.

Nei vienas iš atrinktų klausimų nebuvo susijęs su skandalu dėl kunigų pedofilų, kuris pastaraisiais metais smarkiai aptemdė Bažnyčios įvaizdį.

Pernai per Didžiąją savaitę buvo daug diskutuojama dėl pribloškiančios informacijos apie seksualinio vaikų išnaudojimo atvejus, o nemažai kunigų ir kardinolų komentarų šia tema buvo vadinami netaktiškais.

Kalbėdamas apie artėjančias Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmes, popiežius ketvirtadienį sakė, jog Bažnyčia yra padariusi “gėdingų klaidų, tačiau taip pat pateikusi švytinčių pavyzdžių”.

Po to, kai RAI parodys interviu su pontifiku, Benediktas XVI apie 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku aukos Didžiojo penktadienio mišias Šv.Petro bazilikoje Vatikane.

Vėliau jis dalyvaus Kryžiaus kelio procesijoje, kuri prasidės 19 val. 15 min. (22 val. 15 min.) prie Koliziejaus. Per šią ceremoniją bus pavaizduotos paskutinės Jėzaus gyvenimo valandos.

Šių metų Didžiojo penktadienio meditacijų skaitiniuose, kuriuos sukūrė viena vienuolė, atkreipiamas dėmesys į krikščionių mažumų persekiojimus. Vatikanas labai susirūpinęs dėl šios problemos, ypač po neseniai vykusių išpuolių prieš krikščionis Artimuosiuose Rytuose.

“Bažnyčios persekiojimų naštą Jėzus nešė anksčiau ir dabar – persekiojimų, per kuriuos krikščionys žudomi vardan dievo, kuriam svetima meilė, ir tai žeidžia jo orumą”, – sakoma viename iš šių tekstų.

Per Kryžiaus kelio procesiją sunkų medinį kryžių neš vyrai ir moterys iš įvairių šalių, tarp jų Egipto ir Etiopijos. Benediktas XVI šią naštą perims einant į paskutines dvi procesijos stotis.

popiezius211

Popiežius Benediktas XVI  ketvirtadienį apgailestavo, kad didžioji dalis krikščionių pavargo nuo tikėjimo, o Vakarai abejoja savo pačių kultūra ir istorija.

Kalbėdamas per Didžiojo ketvirtadienio mišias, kai minima Paskutinė Kristaus vakarienė, susirinkusiesiems pontifikas sakė, jog Vakaruose, krikščionybės širdyje, gyvenantys žmonės yra “pavargę nuo tikėjimo”.

“Ar didžioji dalis mūsų, Dievo vaikų, netapome netikinčiais, atitolusiais nuo Dievo”,  - klausė jis.

“Neleiskite mums tapti ne žmonėmis”, – sakė popiežius Šv.Petro bazilikoje maždaug 500 kunigų.

Savaitgalį 84-erių metų sulaukęs Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris) visai neseniai minėjo šešerius savo pontifikato metus.

Trečiadienį kreipdamasis į 13 tūkstančių maldininkų Šv.Petro aikštėje popiežius kritikavo “apsnūdimą” ir “nejautrą dievo buvimui”.

Iš Vokietijos kilęs popiežius Benediktas XVI dažnai kalba apie krikščionybės nuosmukį jo gimtojoje šalyje ir Vakarų pasaulyje apskritai.

Verbų sekmadienį jis paragino tikinčiuosius žvelgti toliau sparčiai  besivystančių modernių technologijų.

Pasak popiežiaus, piligrimystei aukštyn vedančiu keliu reikia “švarių rankų, tyros širdies, tiesos siekimo ir Dievo veido ieškojimo”.

Technologijų laimėjimai “išvaduoja ir prisideda prie žmonijos pažangos tik suderinti su šiomis nuostatomis”, perspėjo 1,1 mlrd. pasaulio katalikų lyderis.

Daugiau kaip 40 tūkst. maldininkų Verbų sekmadienio mišioms susirinko saulės nutviekstoje Šv.Petro aikštėje Vatikane, kur popiežius Benediktas XVI ragino tikinčiuosius nepasitenkinti vien technologijų laimėjimais, bet “ieškoti Dievo veido”.

Kardinolai, vyskupai, kunigai ir paprasti katalikai su tradicinėmis palmių šakelėmis stebėjo, kaip gyvenimą simbolizuojančiais raudonais drabužiais vilkintis popiežius lėtai važiuoja “papamobiliu” prie altoriaus po atviru dangumi, kuris buvo įrengtas Šv.Petro bazilikos laiptų viršuje.

Besišypsantis Benediktas XVI, kuriam šeštadienį suėjo 84-eri, palaimino alyvmedžių bei palmių šakas ir aukojo Viešpaties kančios sekmadienio mišias. Pontifikas taip pat palaimino tikinčiuosius, susigrūdusias prie metalinių užtvarų.

Verbų sekmadienį minimas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę prieš jo areštą ir nukryžiavimą.

“Esame kviečiami mūsų širdį kelti aukštyn, į paties Dievo aukštumas. Žinoma, savo jėgomis mes to nesugebame, mus slegia išdidumas, traukia žemyn egoizmas, – per homiliją sakė vokiečių tautybės pontifikas. – Tačiau kaip tik čia ateina mums į pagalbą Dievas. Dievas mus kelia aukštyn, tęsia tą žmogaus iškėlimo darbą, kurį pradėjo Kristaus iškėlimu ant kryžiaus”.

Pasak popiežiaus, tokiai piligrimystei aukštyn vedančiu keliu reikia “švarių rankų, tyros širdies, tiesos siekimo ir Dievo veido ieškojimo”.

Technologijų laimėjimai “išvaduoja ir prisideda prie žmonijos pažangos tik suderinti su šiomis nuostatomis”, perspėjo 1,1 mlrd. pasaulio katalikų lyderis.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį paragino “sustabdyti ginklų naudojimą” sprendžiant Libijos krizę ir išreiškė susirūpinimą civiliais tos šalies gyventojais.

Popiežiaus kreipimasis, regis, apima ir išorės jėgos panaudojimą. Kalbėdamas per tradicinę sekmadienio maldą jis sakė, jog skiria savo kreipimąsi “tarptautinėms institucijoms” ir “tiems, kurie yra karine ir politine (prasmėmis) atsakingi”. Apie ugnies tarp kovojančių Libijos grupių nutraukimą pontifikas nekalbėjo.

Jis sakė, jog meldžiasi už taikos grįžimą į Libiją ir visą Šiaurės Afrikos regioną.

“Kreipiuosi į tarptautines institucijas ir tuos, kurie yra karine ir politine (prasmėmis) atsakingi už neatidėliotiną dialogo, kuris sustabdo ginklų naudojimą, pradžią”, – sakė popiežius maldininkams ir turistams, susirinkusiems Vatikano Šv.Petro aikštėje.

Tai išsamiausi ir politine prasme aiškiausi jo komentarai nuo krizės Libijoje pradžios.

Benediktas XVI sakė, kad, vis labiau nerimauja dėl “civilių gyventojų saugumo”, ir išreiškė sielvartą dėl to, kad dabartinė situacija yra “po ginklų naudojimo ženklu”.

Didelio atgarsio Lenkijoje susilaukė žinia, jog popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju iškilmėse gegužės 1 dieną Romoje Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) delegacijoje nebus generolo Wojciecho Jaruzelskio (Voicecho Jaruzelskio) todėl, kad šalies vadovu jis buvo išrinktas ne visuotiniuose rinkimuose.

Lenkijos radijui paprašius, visuomenės nuomonės tyrimo instituto “Homo Homini” surengta apklausa rodo, jog net 61 proc. lenkų mano, kad buvusį prezidentą generolą W.Jaruzelskį reikia pakviesti skirsti į Romą. Priešingai galvoja apie 30 proc. respondentų, 8 proc. – neturi savo nuomonės.

Pasak “Homo Homini” instituto direktoriaus Marcino Dumos, tie 30 proc. yra konservatyvieji lenkai, remiantys opozicinę partiją “Įstatymas ir teisingumas”.

Sociologo nuomone, likusioji visuomenės dalis nemato nieko bloga, jei generolas W.Jaruzelskis būtų į Romą vykstančioje Lenkijos delegacijoje, net norėtų, kad jis ten vyktų.

Per popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo apeigas į Romą atvykę tikintieji galės pasimelsti prie jo karsto, kuris bus iškeltas iš kapo, pranešė penktadienį Vatikanas.

Tilkintieji visame pasaulyje taip pat perspėti, kad nepakliūtų ant sukčių meškerės kabliuko – ypač internetu – nes vikruoliai jau pardavinėja “bilietus” į beatifikavimo apeigas, kurios vyks gegužės 1 dieną.

“Popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo mišioms, kaip pranešta iš pat pradžių, nereikės jokių bilietų”, – pareiškė Vatikanas.

Taip pat perspėjami žmonės, kad laikytųsi atokiau nuo tokių turizmo agentūrų, kurios į kelialapio kainą įtraukia ir “bilietų” į šį Katalikų Bažnyčios renginį parūpinimą.

Italijos valdžios ir Bažnyčios pareigūnai laukia daugiau kaip milijono žmonių, dalyvausiančių mišiose, per kurias palaimintuoju bus paskelbtas 2005-aisiais miręs Jonas Paulius II – tai bus dar vienas žingsnis šventojo link.

Apeigos Šv.Petro aikštėje bus dalis tris dienas truksiančių renginių, priminsiančių šio charizmatiško popiežiaus laidotuves, kurios žiniasklaidai tapo didžiausiu naujojo šimtmečio įvykiu.

Medinis karstas su Jono Pauliaus II palaikais bus iškeltas iš kapo vienoje Šv.Petro bazilikos kriptų.

Po beatifikavimo mišių aikštėje, karstas bus nuneštas prie pagrindinio altoriaus bazilikoje. Uždaras karstas bus ten kurį laiką, kad tikintieji galėtų prie jo prieiti, nurodė Vatikanas.

Vakare prieš beatifikavimą vyks vigilija prie Romos Didžiojo cirko (Circus Maximus), kuriame Senovės Romoje vykdavo lenktynės kovos vežimais.

Dėkojamosios pamaldos vyks Šv.Petro aikštėje gegužės 2-ąją – kitą dieną po beatifikavimo. Jono Pauliaus II palaikai bus perkelti į naują amžino poilsio vietą Šv.Petro bazilikos Šv. Sebastijono koplyčioje netoli apaštalo šv.Petro kapo ir prie keliasdešimties kitų Šv. Petro bazilikoje palaidotų popiežių.

“Gegužės pirmąją džiaugdamasis paskelbsiu palaimintuoju gerbiamąjį Joną Paulių II, savo mylimą pirmtaką”, – po sekmadieninės “Viešpaties angelo” maldos sausio 16 dieną sakė Benediktas XVI, kuris anksčiau sausį patvirtino pirmąjį Jonui Pauliui II priskiriamą stebuklą.

Pasak pontifiko, pasirinkta data yra labai prasminga, nes tai bus pirmasis sekmadienis po Velykų (Atvelykis), kurį velionis popiežius Karolis Wojtyla (Karolis Voityla) yra paskelbęs Dieviškojo Gailestingumo švente.

“Tie, kurie jį pažinojo, vertino ir mylėjo, gali tik džiaugtis šia proga drauge su Bažnyčia”, – sakė Benediktas XVI.

Jonas Paulius II mirė 2005 metų balandžio 2-ąją – Dieviškojo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse.