Popiežius Benediktas XVI patvirtino stebuklą, siejamą su jo pirmtako Jono Pauliaus II užtarimu, ir nurodė, kad nepaprastai populiarus velionis lenkas pontifikas bus paskelbtas palaimintuoju gegužės 1 dieną.

Katalikų Bažnyčios vadovas penktadienį savo dekrete paskelbė, kad vienos prancūzų vienuolės išgijimas nuo Parkinsono ligos iš tikrųjų buvo stebuklas, atveriantis kelią į Jono Pauliaus II beatifikaciją.

Numatoma, kad į gegužės 1 dieną Vatikane vyksiančią ceremoniją susirinks šimtai tūkstančių maldininkų, siekiančių pagerbti vieną iš populiariausių visų laikų popiežių.

Jei bus patvirtintas antras Jono Pauliau II padarytas stebuklas, jis galės būti paskelbtas šventuoju.

Popiežiaus Benedikto XVI aukojamos tradicinės Bernelių mišios šiemet bus tiesiogiai transliuojamos internetu šešiomis kalbomis, taip pat bus prieinamos išmaniųjų telefonų “iPhone” savininkams visame pasaulyje, trečiadienį paskelbė Vatikanas.

Mišios, kurios bus aukojamos italų kalba, transliacijose taip pat bus verčiamos į anglų, prancūzų, vokiečių, portugalų ir ispanų kalbas. Gruodžio 25 dieną internete bus galima tiesiogiai klausytis tradicinio pontifiko sveikinimo “Urbi et Orbi” (Miestui ir pasauliui), taip pat Naujųjų metų mišių, nurodoma Vatikano pranešime.

Be to, Bernelių mišios bus komentuojamos kinų, o Naujųjų metų pamaldos – arabų kalba.

Mišių vaizdas bus tiesiogiai transliuojamas portaluose www.pope2you.net, www.pccs.va ir www.vaticanradio.org.

Šis sprendimas “leis visiems bet kur pasaulyje stebėti iškilmes ir užtikrins greitą ryšį”, pabrėžė Šventasis Sostas.

Benediktas XVI nuo savo išrinkimo 2005 metais ne kartą buvo atkreipęs dėmesį į socialinių interneto tinklų svarbą. Vatikanas dabar turi savo svetainę vaizdo įrašų portale “YouTube”, socialinio tinklo “Facebook” programą “Pope2You” ir reguliariai organizuoja transliacijas internete.

+370 5 2058525

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį paragino pasaulį uoliau siekti branduolinio nusiginklavimo, priėmęs naujojo Japonijos ambasadoriaus prie Vatikano Hidekazu Yamaguchi (Hidekadzaus Jamagučio) skiriamuosius raštus.

Kalbėdamas apie Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio atominius bombardavimus, įvykdytus prieš 65 metus, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Šventasis Tėvas pareiškė: “Ši tragedija mums nuolat primena būtinybę sustiprinti branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo pastangas.”

Kalbėdamas prancūzų kalba, pontifikas pabrėžė, kad “prisiminimai apie šį tamsų žmonijos istorijos epizodą kasmet tampa vis skaudesni, kai šio siaubo liudininkai gęsta vienas po kito”.

Tokijas ir Vatikanas tikisi, kad pasaulis galiausiai atsisakys branduolinių ginklų, pridūrė Katalikų Bažnyčios vadovas, taip pat paraginęs ginklams skiriamas lėšas verčiau nukreipti socialiniam ir ekonomikos vystymui, švietimui ir sveikatos apsaugai.

Popiežius gyrė Japonijos užtikrinamą tikėjimo laisvę, kuri leidžia katalikams taikiai ir broliškai sugyventi visuomenėje, kurioje gyventojų daugumą sudaro budistai iš šintoistai.

Šventasis Tėvas taip pat teigiamai atsiliepė apie Tokijo teikiamą pagalbą besivystančioms šalims.

Benediktas XVI nuo 2005 metų, kai buvo išrinktas popiežiumi, už savo knygas gavo autorinį atlyginimą, siekiantį penkis milijonus eurų, pranešė penktadienį Vatikanas.

Apie 2,4 mln. eurų pajamų ketinama skirti popiežiaus teologinio mokymo tyrinėjimams, atliekamiems remiantis jo vardu pavadintu fondu Vatikane.

Josepho Ratzingerio (Jozefo Ratcingerio)-Benedikto XVI fondas buvo įsteigtas anksčiau šiais metais “skatinti tyrimus ir studijas apie profesoriaus Josepho Ratzingerio mąstymą”.

Likusius pinigus ketinama skirti labdarai, nurodė pareigūnai.

Šią savaitę pasirodžiusi Benedikto XVI knyga, kurioje pateikti jo interviu seksualumo ir vaikų tvirkinimo klausimais, yra sparčiai perkama.

Popiežius Benediktas XVI knygoje, kuri turi apsirodyti antradienį, sako, kad prezervatyvai “tam tikrais atvejais” yra priimtini, pirmiausia – užsikrėtimo ŽIV rizikai mažinti.

Tokie komentarai rodytų jo griežtos pozicijos prezervatyvų naudojimo klausimu sušvelninimą. Virtinėje interviu, kurie buvo paskelbti jo gimtojoje Vokietijoje, 83 metų popiežiaus buvo paklausta, ar Katalikų Bažnyčia iš esmės nepritaria prezervatyvų naudojimui.

“Ji, žinoma, nelaiko to tikruoju ir moraliu sprendimu”, – atsako popiežius.

“Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai ketinama sumažinti užsikrėtimo riziką, tai gali būti pirmasis žingsnis kelyje į kitokį, humaniškesnį seksualumą”, – nurodo 1,1 mlrd. pasaulio katalikų dvasinis vadovas.

Naujoji knyga “Pasaulio šviesa: popiežius, Bažnyčia ir laiko ženklai” (Licht der Welt: Der Papst, die Kirche und die Zeichen der Zeit) yra grindžiama 20-čia valandų interviu, kuriuos iš pontifiko ėmė vokiečių žurnalistas Peteris Seewalis (Pėteris Zėvalis).

Iki šiol Vatikanas draudė bet kokią, išskyrus susilaikymą, kontracepciją, net ir kaip apsaugos nuo lytiškai plintančių ligų būdą.

Jungtinių Tautų (JT) programa dėl ŽIV ir AIDS (UNAIDS) šias Benedikto XVI pastabas pavadino “reikšmingu ir pozityviu Vatikano žengtu žingsniu į priekį”.

UNAIDS vykdomasis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė) pareiškime sako: “Šiuo žingsniu pripažįstama, kad atsakingas lytinis elgesys ir prezervatyvų naudojimas vaidina svarbius vaidmenis ŽIV (plitimo) prevencijos (srityje)”.

2009 metų kovą Benediktas XVI išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, kai lankydamasis nuo AIDS kenčiančioje Afrikoje žurnalistams pareiškė, kad ši liga yra tragedija, “kurios negalima įveikti platinant prezervatyvus, kurie tik dar labiau sunkina problemas”.

Iliustruodamas numanomą savo pozicijos pasikeitimą, Benediktas XVI pateikė prostitucija besiverčiančio ir prezervatyvus naudojančio vyro pavyzdį.

“Gali būti pateisinamų individualių atvejų, pavyzdžiui, kai prostitucija besiverčiantis vyras naudoja prezervatyvus … Tai gali būti … pirmoji atsakomybės kibirkštis iš naujo įsisąmoninant, kad ne viskas leidžiama ir kad žmogus negali daryti visa, ko nori”, – sakė popiežius.

“Tačiau tai nėra tinkamas būdas kovoti su ŽIV užsikrėtimo siaubu”, – pridūrė jis.

Benediktas XVI pakartojo, kad vien prezervatyvų naudojimas neišspręs ŽIV ir AIDS problemos. “Turi įvykti kai kas daugiau, – sakė jis. – Paprasčiausias užsifiksavimas ties prezervatyvų klausimu daro seksualumą banalesnį, o tai kaip tik ir yra priežastis, dėl kurios tokiai daugybei žmonių seksualumas yra nebe jų meilės išraiška, o sau pasiskiriamų narkotikų rūšis”.

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį paragino Europą atsiverti Dievui ir tragedija pavadino šiame žemyne egzistuojantį įsitikinimą, kad Dievas yra laisvės priešas.

83 metų pontifikas bando sustabdyti traukimąsi iš Bažnyčios Europoje, kur socialinių pokyčių, tokių kaip lengvesni abortai, greitos skyrybos ir gėjų santuokos, pirmojoje linijoje yra Ispanija.

“Europa privalo atsiverti Dievui, privalo ateiti susitikti su Juo be baimės”, – nuo didžiulės baltos scenos 7-iems tūkst. maldininkų, susirinkusių į mišias po atviru dangumi Santjago de Komposteloje, sakė popiežius.

Benediktas apaštalo Jokūbo metų proga aukojo Šv.Mišias Obradoiro aikštėje, greta Santjago katedros.

“Mums reikia po Europos dangumi vėl išgirsti Dievą”, – sakė pontifikas, vilkėjęs auksu siuvinėtais raudonais drabužiais.

“Tragiška tai, kad 19-ojo amžiaus Europoje visų pirma augo įsitikinimas, kad Dievas kažkaip yra žmogaus antagonistas ir jo laisvės priešas”, – sakė daugiau kaip milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis.

Dėl to buvo bandoma nustelbti “tikrąjį biblinį tikėjimą” Dievu, pridūrė popiežius.

“Mokslo ir technologijos Europa, civilizacijos ir kultūros Europa tuo pat metu turi būti Europa, atvira transcendencijai ir brolystei su kitais žemynais, atvira gyvajam ir tikrajam Dievui, pradedant nuo gyvo ir tikro žmogaus. Bažnyčia trokšta prisidėti, kad Europa galėtų rūpintis Dievu ir rūpintis žmogumi, pradedant supratimu, kad abu jie yra mums suteikiami Jėzaus Kristaus asmenyje”, – sakė jis.

Santjago de Kompostela, kurios 12-ojo amžiaus katedroje saugomi Šv.Jokūbo palaikai, yra derama simbolinė vieta kovai už krikščioniškąsias vertybes pradėti.

Šv.Jokūbo, kuris buvo pramintas Maurų žudytoju, palaikai tapo simboliu 8-ojo amžiaus krikščioniškajai Ispanijai sutelkti.

Šv. Jokūbas maldininkus iš visos Europos į akmenimis grįstas Santjago de Kompostelos gatves traukia jau daugiau kaip tūkstantį metų.

Mišiomis Obradoiro aikštėje baigėsi popiežiaus apsilankymas Santjago de Komposteloje. Šeštadienio vakarą pontifikas išskrido į Barseloną, kur sekmadienį konsekruos tebestatomą Šventosios Šeimos bažnyčią.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį paragino pagrindiniame Sicilijos mieste Palerme susirinkusius maldininkus nusigręžti nuo vietinės mafijos “pražūtingo kelio” ir neįsitraukti į nusikalstamų grupuočių veiklą.

“Nepasiduokite mafijos gundymams”, – šie Katalikų Bažnyčios vadovo žodžiai sukėlė, pasak organizatorių, apie 26 tūkst. jaunuolių minios plojimus vienoje iš pagrindinių Palermo aikščių.

“Nebijokite priešintis blogiui!”, – pridūrė Šventasis Tėvas.

“Kartu jūs tapsite tikėjimo mišku”, galinčiu “iš esmės atnaujinti savo kraštą”, pareiškė pontifikas.

Benediktas XVI taip pat kalbėjo apie kelis šventuosius, kurie esą gali tapti pavyzdžiu jaunimui Italijos didžiausioje saloje, kurią tebekausto socialinė ir ekonominė krizė.

Popiežius savo homilijoje ypatingą dėmesį skyrė kunigui Pino Puglisi (Pinui Puljiziui), dirbusiam viename neramiame Palermo rajone ir nužudytam mafijos 1993 metais. Sicilijos gyventojai karštai palaiko siūlymą paskelbti šį dvasininką palaimintuoju.

Prieš tai sekmadienį pontifikas Sicilijos sostinėje aukojo mišias po atviru dangumi, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių piligrimų. Tačiau jo pasisakymas nuvylė kai kuriuos kovos prieš mafiją aktyvistus – pasak jų, Šventasis Tėvas nepakankamai griežtai pasmerkė nusikalstamas grupuotes.

Benediktas XVI paragino nuo mafijos reketo ir bauginimų kenčiančius Sicilijos gyventojus “gėdytis blogio, kuris įžeidžia Dievą ir žmogų”, taip pat viešinti organizuoto nusikalstamumo padarinius.

Didžiausios Italijoje prieš mafiją pasisakančių aktyvistų organizacijos “Libera” vadovas Toni Dell’Olio (Tonis Del’Olijus) pasveikino popiežiaus kalbą.

“Ji yra būtent tai, ko mes tikėjomės – aiškus pareiškimas, kad mafija nesuderinama su krikščionybe”, – pabrėžė jis.

Benediktas XVI Sicilijoje apsilankė pirmąkart nuo 2005 metų, kai buvo išrinktas popiežiumi. Šis vizitas sustiprino aktyvistų viltis, kad Katalikų Bažnyčios vadovas padės jų kovai su niekaip neišraunama “Cosa Nostra”.

Palerme pontifikas taip pat paragino Italijos Forumo aikštėje susirinkusius maldininkus neprarasti tikėjimo, nors Sicilijoje juntamas “darbo stygius, netikrumas dėl ateities, moralinės ir fizinės kančios bei organizuotas nusikalstamumas”.

Organizatoriai nurodė, kad aikštėje ir aplinkinėse gatvėse buvo susibūrę apie 200 tūkst. žmonių, klausiusių mišių, kurias popiežius saulėtą dieną aukojo tviskančios Viduržemio jūros fone.

Pontifikas atskrido į Falcone-Borsellino (Falkonės-Borselino) oro uostą Palerme, pavadintą dviejų 1992 metais mafijos nužudytų teisėjų vardu, o vėliau važiavo miesto gatvėmis papamobiliu.

Prieš išvykdamas iš salos Benediktas XVI neplanuotai sustojo pakeliui į oro uostą padėti vainiko prie paminklo Sicilijos mafijos nužudytam teisėjui Giovanni Falcone (Džovaniui Falkonei).

1995 metais dabartinio popiežiaus pirmtakas Jonas Paulius II per paskutinį iš savo penkių apsilankymų Sicilijoje taip pat pasmerkė mafijos vykdomus nužudymus, pareiškęs, jog “joks žmogus, joks žmonių sambūris, jokia mafija negali pakeisti arba paminti teisės į gyvybę”.

Benediktas XVI anksčiau yra pasmerkęs Neapolio regione veikiančią mafijos grupuotę “Camorra”. 2007 metais aukodamas mišias po atviru dangumi šiame pietiniame Italijos mieste jis kvietė “kovai su visomis smurto atmainomis”.

Italijos vyskupų konferencija anksčiau šiemet paskelbė pranešimą apie mafijos veiklą, kuri esanti “tikras vėžys” ir “viena ir giliausių žaizdų” šalies neturtinguose pietiniuose regionuose.

Popiežius Benediktas XVI penktadienį išreiškė nerimą dėl “religijos marginalizavimo”, sakydamas svarbią kalbą klausytojams, tarp kurių buvo keturi buvę Didžiosios Britanijos premjerai.

Pontifikas sakė britų parlamento širdyje – Vestminsterio sąlėje – susirinkusiems įstatymų leidėjams ir kitiems įtakingiems veikėjams, jog esama “nerimą keliančių ženklų”, kad religijos svarba visuomenėje mažėja.

Pradėjęs keturių dienų vizitą Didžiojoje Britanijoje Benediktas XVI perspėjo dėl šalyje plintančio “agresyvaus sekuliarizmo”, o penktadienį vėl vystė šią temą kalboje, kurios klausėsi buvę premjerai Margaret Thatcher (Margaret Tečer), Tony Blair (Tonis Bleras), Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) ir Johnas Majoras (Džonas Meidžoras).

“Galiu tik išsakyti savo nerimą dėl didėjančios religijos, ypač krikščionybės, marginalizavimo, kuris vyksta kai kuriose srityse – netgi šalyse, kurios skiria didelį dėmesį tolerancijai, – pabrėžė Šventasis Tėvas. – Esama tokių, kurie tvirtina, kad viešos šventės, tokios kaip Kalėdos, neturėtų būti skatinamos dėl abejotino įsitikinimo, kad tai gali kažkaip įžeisti kitą religiją išpažįstančius arba netikinčius.”

Londone leidžiamas dienraštis “Evening Standard” popiežiaus kalbą komentavo pirmajame puslapyje išspausdintame straipsnyje, kurio antraštė skelbė: “Popiežiaus kvietimas gelbėti Kalėdas”.

Katalikų Bažnyčios vadovas taip pat paragino klausytojus “ieškoti būdų, kaip propaguoti ir skatinti dialogą tarp tikėjimo ir logikos visuose šalies gyvenimo lygiuose”.

Kreipdamasis į įstatymų leidėjus, jis pabrėžė, kad esama “nerimą keliančių ženklų, jog nesugebama priimti ne vien tikinčiųjų teisės į sąžinės ir religijos laisvę, bet ir teisėto religijos vaidmens viešojoje erdvėje.”

Benediktas XVI taip pat kritikavo biudžeto lėšų naudojimą finansinių institucijų gelbėjimui, sakydamas, jog šiuos pinigus būti geriau išleisti kovai su skurdu pasaulyje.

“Žinoma, esminis žmogiškasis pasaulio tautų vystymasis ne mažiau svarbus; šis užmojis vertas viso pasaulio dėmesio ir yra išties “per didelis, kad jį ištiktų nesėkmė”, – aiškino pontifikas.

T.Blairas ir jo įpėdinis G.Brownas popiežiaus kalbos Vestminsterio salėje klausėsi sėdėdami vienas šalia kito.

T.Blairas, kuris baigęs premjero kadenciją atsivertė į katalikybę, griežtai kritikuoja G.Browną neseniai išleistoje prisiminimų knygoje, tačiau prieš atvykstant popiežiui jiedu gyvai šnekučiavosi.

Dabartinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) šiame renginyje nedalyvavo, nes buvo išvykęs į savo tėvo Iano (Jano) laidotuves, tačiau jis susitiks su pontifiku šeštadienį.

83 metų pontifikas penktadienį dalyvavo visuose suplanuotuose renginiuose, nors policija pranešė sulaikiusi šešis vyrus, įtariamus planavusius įvykdyti su šiuo vizitu susijusį teroro išpuolį.

Pirmojo Katalikų Bažnyčios vadovo oficialaus vizito pradžią taip pat temdė jo išvakarėse vieno įtakingo Vatikano hierarcho pasisakymas, kuriame jis Didžiąją Britaniją prilygino “trečiojo pasaulio šaliai”. Jis taip pat pareiškė, kad šalyje, kurioje dauguma gyventojų yra anglikonai, išplito “agresyvus neoateizmas”.

Naujienų agentūra AFP per BNS taip pat iš Londono praneša, kad popiežius Benediktas XVI penktadienį viešai paspaudė ranką anglikonų kunigei, pasiųsdamas istorinį susitaikymo ženklą.

Katalikų Bažnyčios vadovas paspaudė ranką įtakingai Anglijos Bažnyčios kunigei Jane Hedges (Džein Hedžes), kuri yra moterų kunigystės aktyvistė, atvykęs į Vestminsterio abatiją Londone antrąją oficialaus vizito Didžiojoje Britanijoje dieną.

Vatikanas dar birželį paskelbė, kad moterų kunigystė yra “nusikaltimas tikėjimui”, o popiežius pernai išprovokavo nepasitenkinimą, pasiūlęs dėl šios naujovės nepatenkintiems anglikonams palengvintas sąlygas atsiversti į katalikybę.

J.Hedges yra pirmoji moteris, užėmusi Vestminsterio abatijos kanauninko postą.

Ji atsakinga už daugiau nei milijono lankytojų per metus priėmimą abatijoje, kuri yra ne vien istorinis paminklas, bet ir tebegyvuojanti anglikonų tikėjimo širdis.

Šiaurės Amerikoje ir Australazijoje anglikonės gali būti įšventinamos į vyskupes, o J.Hedges yra viena iš pagrindinių pretendenčių tapti pirmąja vyskupe Didžiojoje Britanijoje, jeigu Anglijos Bažnyčia nuspręs leisti suteikti moterims šio laipsnio šventimus.

J.Hedges aktyviai pasisako už moterų galimybę tapti vyskupėmis Anglijos Bažnyčioje. Jos vadovai leido įšventinti pirmąsias kuniges 1994 metais, nors dėl tokio žingsnio iš bendruomenės pasitraukė daugiau nei 400 konservatyvių pažiūrų anglikonų.

Vatikanas moterų įšventinimą į kunigų luomą laiko “vienu rimčiausių nusikaltimų”.

Anglikonų Bažnyčioje moterų kunigystė leidžiama, tačiau dėl įšventinimo į vyskupes iki šiol karštai diskutuojama.

J.Hedges anksčiau yra susitikusi su kitais garbingais asmenimis, tarp jų Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, buvusiu Didžiosios Britanijos premjeru Gordonu Brownu (Gordonu Braunu) ir įstatymų leidėjais.

Fatimos šventovėje viešintis popiežius Benediktas XVI kritikavo gėjų santuokas ir abortus, kurie esą “apgaulingos ir pavojingos grėsmės bendrai gerovei”, nors šiuo metu Portugalija ruošiasi įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Portugalijos socialinės sielovados ir socialinės rūpybos, katalikų ir kitų organizacijų atstovai plojo pontifikui atsistoję, kai šis pavadino abortus tragedija ir pabrėžė, jog šeima yra pagrįsta “neišardoma vyro ir moters santuoka”.

Portugalija, ilgą laiką laikyta labai konservatyvia šalimi, planuoja kitą savaitę įteisinti gėjų santuokas. Prieš trejus metus Lisabona įteisino abortus.

Šventasis Tėvas pareiškė “gilų dėkingumą” socialinės rūpybos ir sielovados darbuotojams, kurie “gina gyvybę, siekiami abortų dramos sužeistų asmenų susitaikymo ir išgijimo”.

“Iniciatyvos, kuriomis siekiama ginti esmines ir svarbiausias gyvenimo vertybes, nuo pat (gyvybes) prasidėjimo, taip pat šeimą, pagrįstą neišardoma vyro ir moters santuoka, padeda atsakyti į kai kurias mūsų dienų apgaulingas ir pavojingas grėsmes bendrai gerovei”.

Tos pačios lyties asmenų santuokas leidžiantį įstatymą Portugalijos parlamentas priėmė vasarį, kai už jį balsavo daugumą turinčios kairiosios partijos. Prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) tą teisės aktą turi patvirtinti iki gegužės 17 dienos – praėjus trims dienoms po popiežiaus vizito pabaigos.

Prezidentas, kuris yra praktikuojantis katalikas ir atstovauja centro dešiniajai Socialdemokratų partijai (PSD), dar gali vetuoti tą įstatymą ir grąžinti jį parlamentui, tačiau neabejojama, jog tas teisės aktas būtų patvirtintas per galutinį įstatymų leidėjų balsavimą.

Jeigu tas įstatymas įsigalios, Portugalija taps šeštąja tos pačios lyties santuokas įteisinusia šalimi Europoje po Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Švedijos ir Norvegijos.

"Veido" archyvas

Benediktas XVI laikomas vienu nemėgstamiausių visų laikų popiežių. Net katalikai italai, garbinte garbinę jo pirmtaką Joną Paulių II, dabartiniam popiežiui rodo vis mažiau palankumo, o kai kurie ima reikalauti, kad jis trauktųsi iš Romos katalikų bažnyčios vadovo pareigų.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos “Harris Interactive” balandžio mėnesį atliktos gyventojų apklausos Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse rodo, kad skirtingose valstybėse žmonės Josepho Ratzingerio nemėgsta net labiau nei susikompromitavusių savo šalies politikų.

Jonas Paulius II prieš šešerius metus buvo tituluojamas populiariausiu (kartu su to meto Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi Annanu) pasaulio lyderiu, o Benediktui XVI iki lyderystės labai toli.

Svarbiausia, kad kliba pasitikėjimas ne tik J.Ratzingeriu, bet ir visa katalikų dvasininkija, kuri, kaip paaiškėjo, daugelį metų toleravo ir dangstė pedofilija įtariamus Bažnyčios tarnus, o holokaustą palaikiusiems dvasininkams sudarė sąlygas kilti karjeros laiptais ir skirdavo juos į vis aukštesnes pareigas.

Nemalonūs faktai lenda vienas po kito, o J.Ratzingeris vis praleidžia progą atsiprašyti ar pasakyti tikintiesiems bent jau apgailestaująs dėl savo pavaldinių elgesio.

Jis nepratarė nė žodžio, kai buvo paskelbtos skandalingos Airijos vyriausybės atlikto tyrimo išvados, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius Dublino arkivyskupijoje kunigai ir kiti Bažnyčios darbuotojai seksualiai išnaudojo šimtus vaikų, o didžiausios Airijos katalikų arkivyskupijos hierarchai dangstė šiuos dvasininkų pedofilijos atvejus.

Popiežius susilaikė nuo komentarų ir tuomet, kai Nyderlanduose katalikų dvasininkus pedofilija apkaltino daugiau nei 350 aukų. Nesakė nieko ir daugiau nei trims šimtams nukentėjusiųjų atsišaukus Vikietijoje bei Austrijoje. Tylėjo net tada, kai Brazilijoje nuo pareigų laikinai buvo nušalinti trys Bažnyčios tarnai – už tai, kad greičiausiai dalyvavo filmuojant lytinius santykius su nepilnamečiais.

Nors visi šie nusikaltimai padaryti dar tuo metu, kai Bažnyčia palyginti atlaidžiai žiūrėjo į vaikų tvirkinimą ir vadino tai paprasčiausia nuodėme, o ne nusikaltimu, apie kurį privalu pranešti pareigūnams, tačiau net ir tuomet, kai pedofilija buvo įvardyta kaip sunkus nusikaltimas, Bažnyčia nutarė slapstyti dvasininkus nuo policijos, ir, regis, nė kiek dėl to nesigaili.

Juo labiau kad šešėlis – ne dėl vaikų tvirkinimo, bet dėl faktų slėpimo – krinta net ir ant paties popiežiaus.

Popiežius – irgi įtariamasis

Paaiškėjo, kad 2001-aisiais, dar tebebūdamas kardinolu, J.Ratzingeris pasirašė dokumentą, kuriame nurodė seksualinio vaikų išnaudojimo atvejus laikyti paslaptimi. Ir nors Katalikų bažnyčios vadovai aiškina, kad šis dokumentas su teisėtvarka neturįs nieko bendra ir esąs tik bažnytinių kanonų procedūra, pasauliečiams, ypač nukentėjusiems ir jų artimiesiems, atrodo visiškai kitaip. Juo labiau kad tai ne vienintelis J.Ratzingerį kompromituojantis atvejis.

Pasirodo, 1977–1982 m. būdamas Miuncheno arkivyskupu, į savo vyskupiją jis priėmė pedofilą klieriką, kuriam kaip tik tuo metu buvo skirtas gydymas. Blogiausia, kad šis dvasininkas nepateisino J.Ratzingerio pasitikėjimo, – būsimojo popiežiaus vyskupijoje ėmęsis mokytojo darbo, ir vėl pradėjo tvirkinti vaikus. Ir nors atsakomybę už šį klieriką prisiėmė tuometis būsimojo pontifiko padėjėjas, tvirtinantis, kad pats J.Ratzingeris nieko nežinojo, esama įtarimų, kad iš tiesų J.Ratzingeris šiuos faktus sąmoningai nuslėpė.

Galiausiai jis kaltinamas tuo, kad atsisakė iš pareigų atšaukti JAV dvasininką, kuris kaltinamas seksualiai išnaudojęs per 200 kurčių berniukų.

O kur dar didžiulį žydų pasipiktinimą visame pasaulyje sukėlę faktai, jog Bažnyčia daugelį metų dangstė holokaustu įtariamus dvasininkus, kurie net savo pamoksluose drįsdavo aiškinti, kad jokio žydų genocido apskritai nebuvo.

Išaiškėjus visoms šioms detalėms labiausiai visuomenę piktina popiežiaus abejingumas. Jis nepareiškė jokios užuojautos nuo dvasininkų nukentėjusioms aukoms, neatsiprašė ir galiausiai aiškiai parodė, kad dvasininkų luomo prestižas jam svarbesnis nei tikinčiųjų jausmai.

Juolab kad asmeninis popiežiaus padėjėjas Raniero Cantalamessa balandžio pradžioje apskritai pareiškė, jog visi šie skandalai – ne kas kita, kaip brutalus išpuolis prieš Bažnyčią, popiežių ir katalikus visame pasaulyje.

Vėliau dėl tokių žodžių jis atsiprašė, bet popiežiui atgauti visuomenės simpatijų tai nebepadėjo – per vieną mėnesį jį teigiamai vertinančių žmonių sumažėjo kone 10 proc.

Popiežius Benediktas XVI pripažino pasaulio kardinolams, kad vadovauja “sužeistai ir nusidėjusiai” Katalikų Bažnyčiai, minėdamas savo audringo pontifikato, kurį pastaruoju metu aptemdė skandalai dėl kunigų pedofilijos, penktąsias metines.

Per susitikimą su maždaug 60 kardinolų ištaiginguose Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose pontifikas “priminė Bažnyčios nuodėmes”, vadindamas ją sužeista ir nusidėjusia, pirmadienį rašo Vatikano dienraštis “L’Osservatore Romano”.

Dienraštis citavo Šventąjį Tėvą, kuris sakė “labai aiškiai jaučiantis, kad nėra vienišas” ir kad “jį palaiko visa Kardinolų kolegija, kuri kartu su juo išgyvena gyvenimo išbandymus ir teikia paguodą”.

Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi (Federikas Lombardis) gynė kritikuojamą popiežių, sakydamas Vatikano radijui, kad prioritetai, kuriuos Benediktas XVI nustatė po savo išrinkimo, “vykdomi nuosekliai ir ryžtingai”, nors esama “įtampos” ir “kliūčių”.

Kaltinimų banga, sudrebinusi Katalikų Bažnyčią Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat nulėmė sekmadienį įvykusį jaudinantį pontifiko susitikimą Maltoje su nukentėjusiais nuo dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo asmenimis. Ši Viduržemio jūros sala tapo dar viena šalimi, įtraukta į pastarąjį kunigų pedofilijos skandalą.

Susitikęs su asmenimis, kurie vaikystėje buvo seksualiai išnaudojami kunigų, Benediktas XVI sakė jaučiantis “gėdą ir sielvartą” dėl tokių neleistinų incidentų. Anksčiau Katalikų Bažnyčios vadovas buvo susitikęs su nukentėjusiais per 2008 metais vykusius vizitus Australijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Šventojo Tėvo pontifikato penktosios metinės buvo minimos be didelių iškilmių.

Per vieną dvasinių pareigūnų susitikimą Jeruzalėje Dievo Motinos popiežiškojo instituto vadovas Juanas Solana (Chuanas Solana) sakė, kad “šiemet Šventasis Tėvas ir jo Bažnyčia yra puolami”.

Vatikanas ir įtakingi vyskupai vieningai gina popiežių, tačiau patiria vis didesnį spaudimą dėl kaltinimų, jog Vatikano hierarchai, tarp jų pats pontifikas, prisidėjo prie nusikaltusių kunigų dangstymo.

Pedofilijos skandalas, dėl kurio Katalikų Bažnyčią ištiko rimčiausia per visą šių laikų istoriją krizė, nukreipė dėmesį nuo kitų per penkerius Benedikto XVI pontifikavimo metus buvusių krizių.

Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.

Vis dėlto bene dažniausiai per šiuos penkerius metus Šventasis Tėvas sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.

Ypač neigiamos žydų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono (Ričardo Viljamsono), tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.

2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą “už žydų atsivertimą”, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.

Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.

Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.

Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.

Kai kurie istorikai kritikavo Pijų XII už tai, kad per Holokaustą jis nepakankamai stengėsi dėl žydų, bet Vatikanas tvirtina, kad jis vykdė “tylią” diplomatiją gyvybėms gelbėti.

Neseniai vokiečių kilmės popiežiui artimų Bažnyčios pareigūnų išsakytos nepagalvotos pastabos, susijusios su pastaraisiais dvasininkų pedofilijos skandalais, dar pablogino Vatikano santykius su žydais ir homoseksualių asmenų teisių gynėjais.

Šio mėnesio pradžioje Benedikto XVI asmeninis pamokslininkas per Didžiojo penktadienio Viešpaties kančios liturgiją kaltinimus Bažnyčiai dėl kunigų pedofilų dangstymo palygino su antisemitizmu.

Tiek žydų organizacijos, tiek nukentėjusieji nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo pasipiktinę pareiškė, kad nepriimtina lyginti Katalikų Bažnyčios hierarchų patiriamus nemalonumus dėl pedofilijos skandalų su smurtu, kurio kulminacija tapo Holokaustas.

Tuo tarpu Benedikto XVI dešiniąja ranka laikomas Šventojo sosto valstybės sekretorius Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė) sulaukė tarptautinio pasmerkimo, susiejęs pedofiliją su homoseksualumu.

Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš JAV laikraščio “National Catholic Reporter” interviu agentūrai AFP sakė: “Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą”.

Pirmadienį pranešta, kad didžiausią katalikų bendruomenę pasaulyje turinčioje Brazilijoje, iki kurios taip pat nusirito Bažnyčią krečiančių skandalų dėl dvasininkų pedofilijos banga, buvo sulaikytas 84 metų kunigas, seksualiai prievartavęs chore dainavusį jaunuolį.

Televizija SBT praėjusį mėnesį parodė slapta kamera filmuotus vaizdus, kuriuose matyti, kaip šiaurės rytinėje Alaguaso valstijoje šis dvasininkas lytiškai santykiauja su 19-mečiu vaikinu.

Taip pat atliekamas tyrimas dėl dar dviejų kunigų, kuriuos seksualine prievarta apkaltino trys buvę choristai.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį mini penktąsias savo pontifikavimo metines, kurias pasitinka Katalikų Bažnyčiai išgyvenant gilią krizę dėl virtinės ją sukrėtusių dvasininkų pedofilijos skandalų.

Vatikano skundai, kad jis neteisingai pasirinktas puolimo taikiniu, jo pareiškimai ar iniciatyvos, įvertinti kaip dalinės priemonės, taip pat ne vienas neapdairus žingsnis tik įsiplieskus skandalui susilpnino pontifiką, sako analitikai.

Benediktas XVI, kuriam penktadienį sukaks 83-eji metai, jau anksčiau dėl kitų opių klausimų pelnė tariamai nejautraus žmogaus reputaciją.

Vokiečių kilmės popiežius nuo 2005 metų, kai stojo prie Katalikų Bažnyčios vairo, ne kartą užsitraukė žydų nemalonę. Ypač neigiamos jų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono (Ričardo Viljamsono), tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.

Per penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI taip pat supykdė musulmonus, indėnus, lenkus, homoseksualius asmenis ir net mokslininkus.

“Per visą šių laikų istoriją nebuvo pontifikato, kuris būtų paženklintas tokiomis cikliškomis krizėmis, kurios šiuo laiku tapo nuolat besikartojančios”, – sakė Vatikano klausimų ekspertas Marco Politi (Markas Politis) iš kairiosios pakraipos italų laikraščio “Il Fatto Quotidiano”.

Pasak jo, iš visų buvusių krizių, be jokios abejonės, labiausiai žalinga yra pastaroji, kilusi dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, nes “nusikaltimai, įvykdyti dvasininkų, buvo dangstomi Bažnyčios vadovybės tylos skraiste”.

“Tai ne pavieniai nusikaltimai, bet institucinė tylos nuodėmė”, – pabrėžė M.Politi.

Jis gyrė popiežių Benediktą XVI už praėjusį mėnesį paskelbtą laišką Airijos katalikų bendruomenei, kuriame jis priekaištavo airių vyskupams už tai, kad jie padarė “rimtų klaidą”, reaguodami į kaltinimus dėl kunigų vykdyto vaikų tvirkinimo.

Vis dėlto M.Politi pareiškė: “Kadangi daug jo pasirinkimų išprovokavo krizes, Benediktas supriešino katalikų pasaulį, ir šiandien Bažnyčia yra labai pasidalijusi, net jei to neparodo”.

“Šventasis Sostas prarado gebėjimą pritraukti (žmones) ir daryti įtaką viešajai nuomonei, kurį turėjo Jono Pauliaus II pontifikavimo metu”, – sakė M.Politi.

Kitas Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš JAV laikraščio “National Catholic Reporter” sakė: “Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą”.

Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.

Vis dėlto bene dažniausiai per pirmuosius penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.

2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą “už žydų atsivertimą”, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.

Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.

Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.

Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.

Kai 2007 metais Benediktas XVI lankėsi Brazilijoje, kilo triukšmas dėl jo pasisakymo, kad indėnai “tyliai ilgėjosi” Kristaus, o kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.

Tuo tarpu pernai per savo pirmąjį popiežiškąjį vizitą Afrikos žemyne, kuriam skaudžiausiai smogė AIDS pandemija, Benediktas XVI išprovokavo kritikos bangą, pareiškęs, kad prezervatyvai “skatina AIDS plitimą”.

“Tuomet Vakarų šalių vyriausybės pirmą kartą oficialiai kritikavo popiežių, o Belgijos parlamentas netgi priėmė prieš Vatikaną nukreiptą dokumentą”, – priminė M.Politi.

Vis dėlto J.Allenas pabrėžė, kad mokymo klausimais, kurie yra stiprioji popiežiaus teologo pusė, Benediktas XVI pristatė “gilių, puikiai parašytų, ryškių” dokumentų, įskaitant tris enciklikas.

“Labai ironiška, jog Benediktui puikiai sekasi toje srityje, kuri jam labiausiai rūpi, tačiau visa tai užtemdo jo pontifikavimą lydintis chaosas”, – sakė J.Allenas.