Šiemet Lietuvos didmiesčių gatvėse, dviračių takuose ir varžybose dviratininkų akivaizdžiai padaugėjo, tačiau specializuotų parduotuvių vadovai apgailestauja, kad kartu su gausėjančiomis entuziastų gretomis plečiasi ir šios srities šešėlis.
„Gatvėje dviratininkų ir dviračių daugėja – tai faktas, tačiau dviračių paklausa šiemet tokia pati kaip ir pernai. Šioje srityje labai didelė antrinė rinka: didžiuliai kiekiai nelegaliai įsigytų dviračių iš Danijos, Anglijos atvežama į Lietuvą ir parduodama“, – tvirtina sostinės Kalvarijų gatvėje esančios parduotuvės „Dviratis Tau“ vadovas Arūnas Gliaudelis.
Lietuvos dviračių verslo asociacijos prezidento Algimanto Paulikaičio duomenimis, šešėlinė dviračių rinka sudaro apie 25 proc., o pernai galėjo siekti net 30 proc. visos rinkos. Dažnai nelegaliai įsigytais dėvėtais dviračiais prekiaujama internete, turgavietėse. Dėl šios priežasties oficialūs dviračių pardavėjai pradėjo reikalauti, kad Lietuvoje būtų kuriamas dviračių registras, esantis daugumoje ES šalių, kuris leistų kontroliuoti nelegalius dviračių srautus.
A.Paulikaitis prognozuoja, kad šį sezoną įvyks lūžis ir dviračių pardavimas pagaliau po truputį ims didėti. „Palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, 2011 m. dviračių parduota beveik tris kartus mažiau. Tačiau parduotuvių apyvartos sumažėjo nedaug, nes labai išaugo įvairių aksesuarų, priedų – pirštinių, šalmų, bagažinių, lempų ir t.t. pardavimas“, – tvirtina A.Paulikaitis.
2011 m. Lietuvoje oficialiai parduota 28,8 tūkst., o šiemet tikimasi parduoti apie 30 tūkst. dviračių.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius mano, kad dviratininkų Lietuvoje kasmet daugėja ir dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo, ir dėl noro aktyviau leisti laisvalaikį.

Popierinius dienynus į elektroninius iškeitė jau apie 40 proc., tai yra maždaug 400 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.

Nuo praėjusių mokslo metų elektroninį dienyną pradėjusios naudoti Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas tikina, kad pokyčiai išėjo į naudą: “Dabar paprasčiau rengti ataskaitas, suaktyvėjo mokytojų bendravimas su tėvais, pagerėjo mokinių lankomumas. Nesklandumų kyla tik dėl per didelės sistemos apkrovos, pavyzdžiui, pusmečio pabaigoje, kai balus įvesti jungiasi praktiškai visi mokytojai. Kitu metu viskas kuo puikiausiai.”
El. dienynas mokyklai kas mėnesį kainuoja po 100 Lt. Prieš atsisakant įprasto dienyno mokyklai taip pat reikėjo pasirūpinti, kad kiekvienas mokytojas turėtų kompiuterį su internetu.
Šiuo metu siūlomos šešios skirtingos el. dienyno sistemos. Populiariausioji yra “Tavo mokykla” (TAMO) – šią sistemą naudoja 283 mokyklos. Ja pamažu susidomi ir kitos, ne tik bendrojo lavinimo mokyklos: “El. dienynus jau įsivedė 10 profesinių mokyklų, atsiranda poreikis ir pradinėse mokyklose, darželiuose, sporto ir meno mokyklosse”, – “Veidui” sakė TAMO projekto vadovas Povilas Koropas.
Kokio tipo dienyną naudoti sprendžia pati mokykla. El. dienynas laikomas pažangesniu už popierinį, nes leidžia tiek mokiniams, tiek jų tėvams internetu gauti informaciją apie mokinio pažymius, lankomumą, namų darbus, taip pat perskaityti pranešimus apie tėvų susirinkimus ir kt.

Elektroninių knygų populiarumas nuo 2008-ųjų iki dabr pasaulyje išaugo apie 1000 proc., o vien pernai pasaulyje buvo nupirkta apie 11 mln. elektroninių knygų.

Populiariausios jos JAV – čia prekyba elektroninėmis knygomis sudaro apie 8–10 proc. visos knygų prekybos, o elektroniniams leidiniams per metus amerikiečiai išleidžia apie milijardą JAV dol.
Beje, didžiausia knygų parduotuvė internete Amazon.com jau dabar parduoda daugiau knygų elektroniniu formatu nei popierinių, o tyrimų bendrovė “Yankee Group” prognozuoja, kad 2014 m. per metus pasaulyje bus parduodama 72 mln. tokioms knygoms skaityti reikalingų skaityklių ir apie 300 mln. planšetinių kompiuterių.
Populiarėja elektroninės knygos ir Lietuvoje, nors, kaip žinoma, dar ne tokiu pagreičiu kaip pasaulyje. Projekto Skaitykle.lt įkūrėjas Deividas Talijūnas aiškina, kad priežastis ta, jog dar nedaug lietuvių turi tokioms knygoms skaityti reikalingus įrenginius.
Iš viso jų lietuviai yra įsigiję šešis septynis tūkstančius, tad ir elektroninių leidinių per metus mūsų šalyje nuperkama dar palyginti nedaug, ypač – lietuviškų.
Tiesa, balandį pirkėjams pristatyta lietuviška UAB “Gaumina” suprogramuota ir rašytojos Jurgos Sakalauskaitės sukurta vaikiška knyga “Pelytė Smailytė”, regis, yra sėkmingas projektas, nes rengiamas ir šios knygos angliškasis variantas. Pasak leidėjų, lietuvišką elektroninę knygutę, pritaikytą “iPad” kompiuteriams, per keturis mėnesius atsisiuntė keli šimtai skaitytojų.