Per pastaruosius trejus metus prezidento poste Dalia Grybauskaitė, regis, daugiausiai šalininkų prarado šiemet, per vadinamąjį Garliavos skandalą.

Tačiau tie praradimai nėra dramatiški: jos veiklą ir trejus valdymo metus teigiamai vertina 37,2 proc. respondentų, neigiamai 14,4 proc., o dauguma vertina vidutiniškai arba iš esmės palankiai, tačiau sako tikėjęsi, kad ji nuveiks daugiau.

Šie duomenys paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. D.Grybauskaitę gana maloniai turėtų nuteikti faktas, jog 43 proc. respondentų norėtų, kad ji prezidentautų dar vieną kadenciją, o 29,4 proc. nebūtų prieš, bet svarsto, kad galbūt gali atsirasti ir geresnių kandidatų. Nebenorinčių D.Grybauskaitės matyti prezidento poste – maždaug ketvirtadalis visų apklaustųjų.

Kaip vertinate prezidentės D.Grybauskaitės trejus valdymo metus? (proc.)

Teigiamai 37,2

Tikėjausi, kad ji daugiau nuveiks 27

Vidutiniškai 21,4

Neigiamai 14,4

Nežinau / neturiu nuomonės 0

Ar norėtumėte, kad D.Grybauskaitė prezidentautų dar vieną kadenciją? (proc.)

Taip, D.Grybauskaitė dar daug gali nuveikti 43

Nebūčiau prieš, bet gal atsiras geresnių kandidatų 29,4

Ne, Lietuvai reikia naujų lyderių 26,2

Nežinau / neturiu nuomonės 1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. birželio 11–13 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Vyriausybė, pradėjusi spręsti esmines šalies energetikos problemas, nuo Naujųjų metų tolygiai augina savo populiarumą ir šiandien yra vertinama geriausiai nuo pat savo darbo pradžios 2008-ųjų lapkritį.

Kaip rodo „Vilmorus“ apklausa, šiuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklą teigiamai vertina 15,5 proc. žmonių – dvigubai daugiau nei pernai gruodį, kai buvo svarstomas biudžetas ir ketinta padidinti pridėtinės vertės mokestį. Ir tai pats palankiausias Vyriausybės vertinimas nuo pat jos veiklos pradžios krizinį 2008-ųjų lapkritį.
Galima būtų daryti prielaidą, kad Vyriausybės populiarumas išaugo todėl, kad tiek premjeras A.Kubilius, tiek kiti valdantieji konservatoriai labai aiškiai palaikė prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimu nušalintus FNTT vadovus. Šiaip ar taip, po „Palaičio skandalo“ prezidentės populiarumas krito per 10 nuošimčių, o tai neregėtas dalykas. Akivaizdu, kad šitai irgi prisidėjo prie Vyriausybės ir konservatorių reitingo didėjimo, tačiau yra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog tai nebuvo svarbiausia priežastis.
Pirmiausia, jei FNTT vadovų vertėjų reitingas smuko staigiai, tai ir jų rėmėjų reitingas turėjo kilti lygiai taip pat staiga. Tačiau Vyriausybės veiksmų šalininkų gretos gausėja tolygiai nuo sausio mėnesio. Sausio pabaiga, vasaris, kovas – tai mėnesiai, kai matomiausi Vyriausybės darbai buvo susiję su energetika: du vienas po kito vykę A.Kubiliaus susitikimai su „Gazprom Export“ prezidentu Aleksandru Medvedevu, vizitas į Japoniją ir susitikimas su Visagino atominę elektrinę (VAE) statyti ketinančio koncerno „Hitachi“ vadovais, galiausiai – žinia, kad Baltijos šalys dėl atominės statybos susitars iki birželio pabaigos. O šį „energetinį maratoną“ užbaigė sėkmingas Vyriausybės ir „Hitachi“ koncesijos sutarties dėl VAE statybos parafavimas, nors šios žinios įtaką valdančiųjų populiarumui sužinosime tik po kelių savaičių.
Be to, per pastarąjį mėnesį Vyriausybė sėkmingai atlaikė sunkiausią krizę nuo pat savo darbo pradžios, kartu motyvuodama, kad stabilus jos darbas reikalingas energetikos projektams sėkmingai užbaigti.

Populiarumą lėmė parama Vyriausybei

Antra, staigus, netgi „raketinis“ Darbo partijos ir jos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingų šuolis – nuo 19,6 iki 28,1 proc. (skaičiuojant nuo rinkimuose dalyvauti ketinančių apklaustųjų). Sociologai ir politologai tai aiškina ilgu ir nuosekliu Darbo partijos įdirbiu reklamuojant save ar tuo, kad kovo mėnesį V.Uspaskichas reguliariai rodėsi televizijose. Bet vėlgi – dėl visur skelbiamos reklamos „darbiečių“ populiarumas nuosekliai didėjo nuo praėjusių metų rugsėjo, o populiarumo sprogimas ir V.Uspaskicho pasirodymai per TV įvyko konkrečiai kovą.
Todėl ir verta atidžiau panagrinėti, kas vyko kovo mėnesį šalia energetikos reikalų ir FNTT skandalo. Atsakymas: Vyriausybės krizė. Jos metu A.Kubilius visiškai rimtai prakalbo, kad reikės sudaryti mažumos Vyriausybę, o jei nepavyks, tai tikriausiai teks skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Ir štai čia išnyra V.Uspaskichas ir pareiškia: nereikia rinkimų, o jeigu prireiks, Darbo partija parems A.Kubiliaus mažumos Vyriausybę ir balsuos už jos rengiamus energetikos projektus, nes jie naudingi Lietuvai.
Viskas, krizė baigta, pirmalaikių Seimo rinkimų nebus, Vyriausybės energetikos projektai bus. Darbo partijos valstybiška laikysena išgelbsti Vyriausybę nuo griūties, rinkėjai atsidėkodami pakelia Darbo partijos reitingą iki per visą šio Seimo kadenciją neregėto 28 proc. lygmens.
Dar kartą, kad būtų aiškiau: Darbo partijos populiarumas šoko į per penkerius metus neregėtas aukštumas, kai ji parėmė A.Kubiliaus Vyriausybę, kuri vykdo energetikos projektus ir kurios populiarumas taip pat didžiausias nuo veiklos pradžios. Atsitiktinumas? Na, gali būti.
Bet yra dar ir trečia aplinkybė: pastarąjį kartą didesnį nei dabar palankiai vertinančiųjų balsų nuošimtį – 17,9 proc. – Vyriausybė (tuo metu vadovaujama Gedimino Kirkilo) turėjo tik 2007-ųjų gruodį. Esminis to meto įvykis, prikaustęs visos visuomenės dėmesį, buvo koncerno „Leo LT“ istorija ir, kaip tuomet žadėta, Visagino atominės elektrinės statybos pradžia.

Rudenį jėgos gali būti lygios

Kokią įtaką šie aspektai gali turėti artėjantiems Seimo rinkimams? Jeigu A.Kubiliaus planai pavyks ir birželio pradžioje, kai faktinė Seimo rinkimų kampanija jau suksis visu greičiu, VAE statybos koncesijos sutartis Seime bus patvirtinta, o su Latvija ir Estija sutarta dėl būsimos elektrinės akcijų pasidalijimo, į rinkimus valdantieji eis daug geresnės būsenos, nei buvo galima įsivaizduoti pernai gruodį, kai tvirtinant šių metų valstybės biudžetą vėl kalbėta tik apie taupymą, išlaidų karpymą ir krizę. Juoba atrodo, kad krizė euro zonoje, į kurią žvelgianti Vyriausybė ir šoko paskutinę minutę karpyti išlaidų, tarsi aprimusi. Žinoma, tai gali būti tik laikinas pagerėjimas, nes „finansinių bombų“ ES pietuose daugiau nei pakanka, bet Lietuva šiemet vis dėlto yra suplanavusi ekonomikos augimą, tik gal ne tokį didelį kaip pernai.
Jei prisiminsime, kad pernai per savivaldybių tarybų rinkimus konservatoriai gavo dviem trečdaliais daugiau balsų, nei jiems žadėjo pačios drąsiausios prognozės, ir darysime prielaidą, kad toji pati „tylioji dauguma“, kuri užtikrino konservatoriams antrą vietą savivaldybėse, ateis balsuoti ir rudenį, A.Kubiliui svarbiausia tampa užduotis pakelti savo sąjungininkų iš Liberalų sąjūdžio reitingus. Mat žvelgiant į partijas, beveik garantuotai įveiksiančias 5 proc. Seimo rinkimų barjerą, akivaizdu, kad tikrai patikimą koaliciją konservatoriai gali sudaryti tik su mažiausia jų – liberalais. Tuomet gali susiklostyti padėtis, kad Seime atsidurs kokios keturios jėgos, kurių kiekviena turės maždaug po vienodai balsų, o tvirtai koalicijai reikės mažiausiai trijų partnerių.
Koks bus tokios dėlionės rezultatas – prognozuoti tiesiog neįmanoma. Nebent Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje grėstų apkaltinamasis nuosprendis V.Uspaskichui.

Seimo rinkimų barjerą įveiksiančių partijų reitingai 2008–2012 m. (ketinančiųjų balsuoti proc.)
2008 10    2009 02    2009 06    2009 10    2010 02    2010 06    2010 10    2011 02    2011 06    2011 10    2012 02    2012 03
LSDP    13,7    16,4    20,8    23    21,8    25,7    30    22,7    23    26,3    28,8    23,4
TS    31,3    22,2    25,2    22    22,9    15,5    14,4    15,4    15,6    16,4    16,3    14,6
DP    9,7    9,8    14,4    17,1    21    19    16,7    15,2    17,6    22    19,6    28,1
TT    12,8    17,6    17,9    16,1    14,4    20    14,1    22    18,5    16    13,7    13,2
LLS    7    12,6    8,1    6,7    5,5    6,1    8,5    6,5    4,2    9,1    7    7,9
Šaltinis: „Vilmorus“/„Lietuvos Rytas“

Apklausų prognozės ir 2011 m. vasarį per savivaldybių rinkimus partijų gautų balsų palyginimas
Partija    LSDP    TS    DP    TT
„Vilmorus“    13,3    9    8,9    12,3
„Baltijos tyrimai“    17    7    16    9
„Spinter tyrimai“    14,4    6,3    10,7    8,6
Rinkimų rezultatas    16,6    14,5    10    8,6
Šaltiniai: „Delfi“, „Lietuvos rytas“, „Alfa“, VRK

Vyriausybės populiarumas 2008–2012 m.
2008 11    2009 02    2009 06    2009 10    2010 02    2010 06    2010 10    2011 02    2011 06    2011 10    2012 02    2012 03
13,6    11,4    14,8    11,5    11,8    10,3    10    8,7    10,1    12,8    14,4    15,5
Šaltinis: „Vilmorus“/„Lietuvos rytas“

Anksčiau tik pavienių entuziastų palaikoma komiksų kultūra Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį. Vasaros pabaigoje Vilniuje įvyko gausaus susidomėjimo sulaukęs komiksų vakaras „Comics in the Air“, jo metu surinktos lėšos padėjo įkurti komiksų kultūros sklaida užsiimančią viešąją įstaigą „Kitokia grafika“.

Rugsėjį Vilniuje atidaryta pirmoji tarptautinė komiksų paroda, taip pat surengtas aukcionas. O spalio pabaigoje sostinės knygyne „Mint Vinetu“ atidaryta pirmoji Lietuvoje komiksų skaitykla, kurioje galima rasti komiksų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, italų kalbomis.

„Esame atradę daug įdomių komiksų, grafinių novelių, kurios padarė didelį įspūdį. Matome spragą Lietuvoje, siekiame, kad daugiau žmonių atrastų komiksus ir galbūt pakeistų savo požiūrį ar bent turėtų progą suabejoti Lietuvoje egzistuojančiais stereotipais apie komiksus“, – apie veiklos tikslus pasakoja vienas „Kitokios grafikos“ steigėjų Arnoldas Blumbergas.

Šiuo metu septynis komiksus piešiančius ar šiuo žanru besidominčius žmones vienijanti viešoji įstaiga ateityje planuoja pradėti leisti lietuvišką komiksų žurnalą, o kitų metų pavasarį vyksiančioje knygų mugėje pristatyti į lietuvių kalbą išverstas populiarias komiksų knygas: Marjanos Satrapi „Persepolį“ ir Arto Spiegelmano „Maus“.

Priminsime, kad pasaulyje komiksų kultūra labiausiai paplitusi JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Komiksai dažnai turi socialinę potekstę, skirti suaugusiems, o ne vaikams, kaip įprasta manyti Lietuvoje. Iš kaimyninių šalių didesne komiksų sklaida gali pasigirti latviai, leidžiantys tarptautinį komiksų žurnalą „Kuš“.

Oficiali BMW ir MINI atstovė Lietuvoje „Krasta auto“ šiuos metus planuoja pabaigti su dvigubai didesniais pardavimais nei pernai. Anot įmonės pardavimų ir rinkodaros vadovės Rasos Klimavičiūtės, tokias teigiamas prognozes sąlygoja sėkmingi 9 mėnesių pardavimai  – per šį laikotarpį šalyje jau registruoti 373 nauji BMW ir 27 MINI automobiliai, t.y. beveik 3 kartus daugiau nei pernai.

Pardavimų augimą „Krasta auto“ ypač pajuto rudenį. Šio sezono užsakymai jau yra 2 kartus didesni nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu bei sudaro apie 70 proc. 2008 m. mėnesio vidurkio.

„Nors automobilių pardavimų rezultatai išryškėja tik po 3 mėnesių – kol automobilis pagaminamas ir pristatomas, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad šis ruduo rodo akivaizdžiai stabilėjančią ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų ekonominę situaciją“, – sako R. Klimavičiūtė.

Pernai „Krasta auto“ automobilių pardavimai po lygiai pasiskirstė fiziniams ir  juridiniams asmenis, o šiemet beveik 60 proc. pirkėjų sudaro įmonės. „Tai rodo, kad 2009-2010 m. šalies įmonės buvo sustabdžiusios automobilių parkų plėtrą, o šiemet, dėl geresnių finansinių rezultatų, dažniau keitė ar įsigijo naujus automobilius“, – sako „Krasta auto“ pardavimų ir rinkodaros vadovė.

Jos teigimu, didelės įtakos sėkmingiems BMW ir MINI automobilių pardavimams taip pat turėjo lankstesnės ir patrauklesnės lizingo kompanijų sąlygos. 2010 m. finansuojamų automobilių skaičius nesiekė nė pusės „Krasta auto“ pardavimų, o šiais metais šis skaičius jau siekia 60 proc. „Tai sudarė sąlygas ir mums pritaikyti įvairius automobilių finansavimo sprendimus savo klientams, norintiems įsigyti naujus BMW ar MINI automobilius“, – sako R. Klimavičiūtė.

Naujausiais „Autotyrimų“ duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais didžiausiu populiarumu visame prestižinių didelių automobilių segmente ir tarp BMW modelių pasižymėjo BMW 5 serija – šalyje užregistruota 118 šių automobilių, t.y. 3 kartus daugiau nei pernai.

„Nuolat savo segmente lyderiaujantis BMW 5 serijos modelis šiemet dar populiaresnis mūsų pirkėjų tarpe. Iki metų pabaigos planuojame parduoti dar mažiausiai 50 šio modelio automobilių“, – sako R. Klimavičiūtė.

Antrasis pagal populiarumą BMW modelis – BMW X5, kuris taip pat yra pirmaujantis prestižinių didelių visureigių segmente. Šio modelio automobilių per 9 mėnesius registruota 67 vnt. arba beveik 3 kartus daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuviškos interneto naujienų svetainės, ypač www.delfi.lt bei www.lrytas.lt, – tai bene daugiausiai žmonių pritraukiantys lietuviški portalai. Tačiau vargu, ar šiais skaičiais vertėtų džiaugtis pačiais savaime. Gilesnė lankymosi priežasčių bei ketinimo toliau lankytis tame portale analizė gali atskleisti, ar iš tiesų tai nėra tik dramblys molio kojomis.

Šių metų viduryje atliktas tyrimas, kurio pagrindas – svetainės įvertinimas iš vartotojo perspektyvos pagal psichologines dimensijas. Apklausta 119 asmenų, besilankančių bent vienoje iš penkių lietuviškų naujienų svetainių: www.delfi.lt, www.lrytas.lt, www.15min.lt, www.alfa.lt bei www.balsas.lt. Gauti rezultatai intriguoja: labiausiai ketinimas lankytis tam tikroje naujienų svetainėje priklauso ne nuo kažkokių unikalių tam tikros svetainės savybių ar jų ypatingos reikšmės vartotojui, o nuo vartotojo įpročio lankytis joje. Kitaip tariant, kasdienį svetainės pasirinkimą lemia ne racionalus svetainės įvertinimas, o labiau automatinis sprendimas, susiformavęs pirmųjų apsilankymų metu. Ypač didelė ketinimo lankytis priklausomybė nuo įpročio išryškėjo www.delfi.lt svetainės atveju. O tai suponuoja prielaidą, kad seniausiai nemokamas paslaugas pradėjusi teikti naujienų svetainė „prisijaukino“ klientus ne todėl, kad buvo kažkuo unikali, o tiesiog, kad tokia buvo.

Įdomu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių savo dažniausiai lankomą naujienų svetainę, kurioje dauguma, beje, lankosi jau ilgą laiką (daugiau nei vienerius metus), pagal įvairius parametrus vertina tik vidutiniškai. O tokių užsienio naujausiuose autorių darbuose akcentuojamų didžiulį motyvuojantį poveikį lankytojo norui sugrįžti turinčių potyrių kaip: naršant patiriamas malonumas, smagumas, sužadinamas smalsumas ar vaizduotė, pasinėrimas į svajones, – dauguma respondentų teigė apskritai nepatirią. Atitinkamai nestebina ir respondentų atsakymai dėl tolesnių jų ketinimų – dauguma jų tikimybę ateityje sugrįžti į dabar dažniausiai lankomą svetainę ar ir toliau daug ja naudotis vertina tik vidutiniškai. Tai rodo, kad nors tam tikros naujienų svetainės jau ilgą laiką džiaugiasi dideliais vartotojų srautais, iš tiesų jos visiškai nėra užsitikrinusios savo lankytojų lojalumo.

Turint omenyje tai, kad suvokiami perėjimo kaštai į kitas naujienų svetaines yra labai žemi (t.y. dauguma vartotojų nemano, kad pradėti lankytis kitoje tokio tipo svetainėje jam būtų intelektualiai, emociškai ar moraliai sudėtinga), galima daryti išvadą, kad jei kitos naujienų svetainės imtųsi aktyvesnės jaunų lankytojų pritraukimo strategijos arba bandytų sulaužyti senųjų klientų įpročius, situacija lietuviškų naujienų lankymo statistikoje kardinaliai pasikeistų.

Agnė Žičkienė

Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad nuo 2011 metų pradžios sumažinus asmens tapatybės kortelių kainą (ATK), pirmąją sausio savaitę išaugo norinčiųjų įsigyti šį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą skaičius.

Pasak VRM pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, asmens tapatybės kortelių užsakymų išaugo 15 proc., o palyginti su 2009-ųjų sausio pirmąja savaite – 45 procentais.

Per praėjusią savaitę prašymus išduoti asmens tapatybės korteles užpildė 6104 asmenys, tuo metu paso pageidavo 4927 piliečiai.

“Asmens tapatybės kortelių populiarumo augimas sietinas su dviem veiksniais – tai, kad daugiau nei perpus, nuo 80 litų iki 30 litų išsiimant bendrąja tvarka, sumažėjo valstybės rinkliava už jų išdavimą bei didėjantis skaičius žmonių, įvertinančių elektroninių paslaugų privalumus”, – VRK pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Nuo sausio 1 dienos asmens tapatybės kortelė kainuoja 30 litų, o pasas pabrango nuo 100 iki 150 litų.

Nuo 2011 metų pradžios piliečiai gali pasirinkti, kokį asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę – jie nori gauti.

Visuomeninio transliuotojo Lietuvos radijo pirmoji programa (LR1) rudenį išliko populiariausia Lietuvoje radijo stotis, tačiau jos klausytojų ratas sumenko.

Pagal vidutinį dienos pasiekimą LR1 teko 17,6 proc. auditorijos (pavasarį – 19,4 proc.), M-1- 15,9 proc. (16,8 proc.), “Lietui” – 14,6 proc. (14,1 proc.), parodė naujausias bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) tyrimas.

Ketvirtą ir penktą vietas išlaikė “Russkoje radio Baltija” (9,3 proc.) ir “Pūkas” (9,1 proc.).

Tuo tarpu pagal vidutinį savaitės pasiekimą tebepirmavo M-1 (34,1 proc. auditorijos), į antrą vietą iš trečiosios pakilo “Lietus” (29,8 proc.), o LR1 iš antrosios smuktelėjo į trečiąją vietą (27,5 proc.). Ketvirtoje vietoje buvo “Radiocentras” (20,5 proc.), penktoje – “Pūkas” (19,9 proc.).

Tačiau LR1 tebebuvo klausoma daugiausia – pagal klausytą laiką jai teko 18,5 proc. (pavasarį – 21,2 proc.) auditorijos, į antrąją iš trečiosios pakilo “Lietus” – 14,2 proc. (11,6 proc.), o į trečiąją iš antrosios nukrito M-1 – 12,9 proc. (14,4 proc.).

Vien Vilniaus mieste lyderio pozicijos LR1 užleido “Russkoje radio Baltija”, kuriai pagal klausytą laiką teko 22,5 proc. (pavasarį – 15,2 proc.) auditorijos, LR1 teko 13,2 proc. (16,1 proc.), o M-1 – 10,5 procento.

Rugpjūčio 30 – lapkričio 18 dienomis buvo apklausta 2,67 tūkst. 12-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Lietuvoje veikia daugiau nei 30 radijo stočių.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausia rinkėjų savo balsą atiduotų opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” apklausa, kurią šeštadienį skelbia “Lietuvos rytas”.

Šios opozicinės partijos populiarumas, lyginant su ankstesniu mėnesiu, sumenko – už socialdemokratus gruodį balsuotų 15,3 proc. apklausos dalyvių (lapkritį – 19,6 proc.).

Opozicinė Darbo partija, aplenkusi “tvarkiečius”, gautų 11,3 proc. balsų, savo populiarumą kiek padidinę valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 8,8 proc. balsų (lapkritį – 6,4 proc.).

Kita opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, kurios populiarumas kiek sumenko, gautų 8 proc. balsų.

Kitos partijos neįveiktų 5 proc. rinkimų barjero.

Už Liberalų sąjūdį tvirtino balsuosiantys 4,1 proc. respondentų, už Naująją sąjungą – 3,6 proc., už Valstiečių liaudininkų sąjungą – 1,3 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir Liberalų ir centro sąjungą – po 1,1 proc., Krikščionių partiją – 0,6 proc., Tautos prisikėlimo partiją – 0,3 proc. apklaustųjų.

20,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per rinkimus nebalsuotų. Dar 21,9 proc. tvirtino nežinantys, kam atiduotų savo balsą.

Lietuvos mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis, rodo statistika.

Lotynų kalbos šiais mokslo metais Lietuvos mokyklose mokosi 1019 moksleivių. Nors bendras mokinių skaičius krenta, lotynų kalbos pamokas turinčių mokinių pastaruosius dvejus mokslo metus daugėjo – praėjusiais mokslo metais jos mokėsi 952, o dar ankstesniais – 824 moksleiviai.

Moksleiviai Lietuvos mokyklose dažniausiai mokosi anglų ir rusų užsienio kalbų. Pagal Švietimo informacinių technologijų centro BNS pateiktus preliminarius šių mokslo metų duomenis, kaip pirmą, antrą arba trečią užsienio kalbą anglų mokosi per 358 tūkst., rusų – daugiau 167 tūkst. moksleivių.

Trečioje vietoje pagal populiarumą esančią vokiečių kalbą šiais mokslo metais mokosi daugiau kaip 35 tūkst. mokinių, tuo metu prancūzų kalbos pamokas turi beveik 10 tūkst. moksleivių.

Pirmąja vokiečių užsienio kalba yra dažniau nei rusų (atitinkamai 10 tūkst. 431 ir 1453), tačiau statistika visiškai priešinga, skaičiuojant šiuos mokomuosius dalykus pasirinkusius antrąją užsienio kalba (atitinkamai 24 tūkst. 923 ir 165 tūkst. 649).

Kitos Lietuvos mokyklose dėstomos užsienio kalbos – lenkų, italų, ispanų ir lotynų – yra žymiai mažiau populiarios, iš jų šiuo metu populiariausia pastaroji.