Vilniaus tarptautinis kino festivalis, priklausantis ART kino teatrų ir festivalių konfederacijai CICAE, buvo pakviestas į tarptautinį Festroia kino festivalį Portugalijoje.

Netoli Lisabonos įsikūrusiame Setubalyje „Kino pavasario“ atstovė drauge su kitais CICAE nariais vertino Festroia festivalio konkursinės programos filmus ir vienam jų skyrė specialų CICAE art Cinema apdovanojimą.

„Be galo smagu ir naudinga apsilankyti palyginti nedideliame kino festivalyje, kuriame nepradingsta nė vienas svečias – tokį nenuginčijamą privalumą prieš didžiuosius kino festivalius turi Festroia kino festivalis. Jauki atmosfera, bendra veikla, nedidelis miestas atvykusius suvienija ir suteikia galimybę artimai ir naudingai pabendrauti, praplėsti akiratį bei užmegzti stiprias ateities partnerystes,“ – įspūdžiais iš festivalio Portugalijoje dalijasi „Kino pavasario“ atstovė Odeta Karoblytė.

29-ą kartą vykstantis Festroia kino festivalis sukvietė kino kūrėjus bei šios industrijos profesionalus iš viso pasaulio susipažinti ne tik su turtinga filmų programa, bet ir pažinti portugalų kultūrą, gamtą bei įspūdingas vietoves, kuriose buvo filmuojamas garsiojo Portugalijos kino genijaus Manoelio de Oliveira filmas „The Convent“ su Catherine Deneuve ir Johnu Malkovichiumi.

Programoje – garsiuose festivaliuose apdovanojimus žeriantys filmai

Konkursinėje Festroia kino festivalio programoje varžėsi 14 filmų iš Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Belgijos, Kroatijos, Islandijos, Nyderlandų ir Čilės. Vienas iš pagrindinių kriterijų, atrenkant pretendentus į konkursinę programą – kad filmas būtų sukurtas šalyje, kurioje kasmet sukuriama ne daugiau nei 30 filmų per metus.

Portugalijoje festivalio svečiai išvydo filmus, kuriuos jau įvertino šių metų „Kino pavasario“ žiūrovai. Dėl pagrindinio Festroia kino festivalio apdovanojimo – „Auksinio delfino“ varžėsi Vilniaus tarptautinio kino festivalio lankytojų jau matyti „Mamos liūdesys“ (Baby Blues), „Pasekmės“ (Circles), „Laisvės tango“ (Tango Libre), „Mikelandželo kančia“ (Passion of Michelangelo). Konkursinėje programoje buvo rodomos garsiuose kino festivaliuose jau apdovanotos juostos: belgų režisieriaus Felixo van Groeningeno filmas „The broken circle breakdown“, pelnęs žiūroviškiausio filmo prizą Berlyno kino festivalyje bei sulaukęs apdovanojimų  Tribecos bei Kopenhagos kino festivaliuose; suomių kūrėjo Aku Louhimies darbas „8 ball“, kurio premjera vyko Gioteborgo kino festivalyje; sudėtingas, tačiau jau sulaukęs ypatingo susidomėjimo skirtinguose festivaliuose ir susižėręs daugiau nei 15 įvairausių kino apdovanojimų kroatų režisieriaus Arseno Antono Ostojićo filmas „Halima’s Path“; lenkų kūrėjo Krzysztofo Lukaszewicziaus juosta „Viva Belarus“ – pirmasis kino filmas, sukurtas baltarusių kalba, kuri  naudojama kaip priemonė atskleisti istoriją apie režimą Baltarusijoje.

Apdovanojimai jaudinančiai belgų melodramai ir spalvingai lenkų paauglių istorijai

Pagrindinė žiuri simpatijas Festroia festivalyje atidavė ir „Auksinį delfiną“ įteikė belgų režisieriaus Felixo van Groeningeno juostai „The broken circle breakdown“, pasakojančiai itin skirtingų žmonių meilės istoriją, kurioje stipriu jausmų išbandymu tampa dukters liga.

Anot „Kino pavasario“ atstovės Odetos Karoblytės, renkant nugalėtoją specialiam CICAE prizui, didelių diskusijų nekilo. CICAE žiuri, kurią šiemet Festroia festivalyje sudarė austrė Gertraud Eiter, lietuvė Odeta Karoblytė ir Aleš Ogorevc iš Slovėnijos, gana vieningai nusprendė apdovanoti šių metų „Kino pavasario“ konkursinėje programoje rodytą lenkų režisierės Kasia Roslaniec juostą „Mamos liūdesys“ (Baby Blues), kuri ir Portugalijoje kino mylėtojus sužavėjo spalvinga, drąsia ir šiuolaikiška istorija apie paauglius, anksti susilaukusius vaikų.

„K.Roslaniec kūrinys puikiai atitiko CICAE apdovanojimo idėją – įvertinti aukšto meninio lygio filmus, padedant jiems atrasti žiūrovą nekomercinių kino teatrų salėse įvairiose šalyse ir remti jaunus režisierius bei filmus, atkeliaujančius iš mažiau žinomų šalių,“ – pasakoja O.Karoblytė, įteikusi lenkų kūrėjai apdovanojimą. „Be to, buvo smagu dar kartą pabendrauti su pačia režisiere, kuri šį pavasarį lankėsi ir „Kino pavasaryje“.

Be pagrindinės, konkursinės, programos, Festroia kino festivalyje atskirai buvo apdovanoti  debiutuojantys kūrėjai, atskira programa pagerbti Belgijos kino kūrėjai, o ypatingai – belgų aktorius Janas Decleir, „Kino pavasario“ žiūrovams pažįstamas iš juostos „Marike, Marike“. Garsiojo aktoriaus, atvykusio į Setubalyje vykusį festivalio atidarymą, garbei buvo surengta jo darbų retrospektyva.

Jau šią savaitę festivalio „Kino pavasaris“ komanda išvyksta į vieną garsiausių ir labiausiai vertinamų kino festivalių Europoje – Karlovy Vary, kuris jau 48 kartą vyks Čekijoje. Sekite „Kino pavasario“ įspūdžius: www.kinopavasaris.lt

Peugeot gavo dvigubą apdovanojimą Portugalijoje : Peugeot 508, Markės flagmanas, įvertintas Portugalijos „Metų automobilio” -  „Carro de Ano 2012”  apdovanojimu ; aplinkosaugos kategorijoje laimėjo Peugeot 3008 Hybrid4.

Portugalijos „Carro de Ano” apdovanojimai skiriami nuo 1985 metų. 2012 metais žiuri, sudaryta iš 18 žurnalistų, atstovaujančių pagrindiniams bei automobilizmo temą gvildenantiems media  kanalams, vertino modelius, pristatytus Portugalijos rinkoje 2011 metais, pagal 32 nustatytus kriterijus (stilius, kokybė, kaina, degalų  sąnaudos, dinamiškumas, komfortas, saugumas…).

Peugeot 508, Portugalijos rinkoje pasirodęs 2011 m. kovo mėnesį, nurungė 21 varžovą.

Šis apdovanojimas ir neseniai laimėtas Ispanijos metų automobilio titulas patvirtino, kad Peugeot 508 savybės puikiai vertinamos Iberijos pusiasalio šalyse.

Praėjus vieneriems metams nuo Peugeot 508  pardavimo pradžios galima patvirtinti, kad šio automobilio komercinis startas sėkmingas : Peugeot 508 pristatytas Europoje per pirmuosius 4  2011 –ųjų metų mėnesius ; vėliau, metų viduryje, imtas gaminti ir pardavinėti Kinijoje; 2011 m. pasaulyje parduoti 128000 šio modelio vienetai. Peugeot 508 viršijo nustatytus pardavimo tikslus pirmajam š.m. pusmečiui.

"Veido" archyvas

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų) – Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernandas Teišera dos Santosas (Fernando Teixeira dos Santos) skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc. Ministro prognozėmis, analogiškas BVP nuosmukis Portugalijoje tikėtinas ir 2012 metais, o tik 2013 metais šalyje ekonomika ims atsigauti. Pasak ministro, tokių rezultatų galima tikėtis, jeigu bus įvykdytos pagrindinės paramos sąlygos – padidintas vartojimo mokestis ir ženkliai sumažintos išlaidos.

Įvykdžius šias sąlygas, šalies valstybės skola BVP atžvilgiu turėtų dar augti iki 2013 m., vėliau ji turėtų mažėti. F. T. dos Santosas patikino, kad finansinės paramos paketas Portugalijai “skirtas sugrąžinti šalies ekonominį augimą, taip pat pakelti užimtumo lygį”.

Gegužės pradžioje pasibaigus Lisabonos konsultacijoms su ES bei TVF atstovais dvi opozicinės partijos pareiškė ketinančios palaikyti paskolos sąlygas.

Europos Komisijos nuomone, Airijos ir Portugalijos skolos šiais metais gali pasirodyti daug didesnės nei buvo prognozuota 2010 m. lapkritį. Portugalijos valstybės skola šiais metais turėtų siekti 101,7 proc. BVP, tuo tarpu lapkričio mėnesio prognozėje ES prognozavo 88,4 proc. BVP siekiančią skolą.

2012 metais Portugalijos valstybės skola išaugs iki 107, 4 proc. BVP (lapkričio mėnesio prognozėje numatyta 92,4 proc. BVP skola), perspėja Europos Komisija.

"Veido" archyvas

Portugalijos premjeras J.Socratesas atsistatydino žlugus jo siūlytam biudžeto taupymo planui

Politinės ir ekonominės krizės ištikta Portugalija gali tapti trečiąja Europos Sąjungos nare po Graikijos ir Airijos, kuriai teks prašyti kitų ES šalių ištiesti pagalbos ranką.

Kovo mėnesį Portugalijos parlamentas atmetė vyriausybės pasiūlytą griežto taupymo planą, kuris būtų leidęs šaliai bent artimiausiu metu išsiversti be tarptautinės pagalbos. Po šio sprendimo Portugalija liko ne tik be strategijos, kaip bristi iš finansų krizės, bet ir be premjero, mat šį postą po parlamento verdikto paliko šešerius metus vyriausybei vadovavęs Jose Socratesas.

Tiesa, šalis neliko be valdžios – J.Socrateso vadovauta vyriausybė dabar tiesiog vadinasi “laikinoji” ir dirbs iki birželio, kai bus surengti priešlaikiniai rinkimai. Tačiau ekonominių problemų jie, akivaizdu, neišspręs, mat Portugalijos biudžeto deficitas siekia jau apie 7,3 proc. BVP, tai yra apie 13 mlrd. eurų. Be to, Portugalija balandžio ir birželio mėnesiais turės išpirkti obligacijų, vertų 9,5 mlrd. eurų, ir balandį lėšų dar galbūt pakaks, tačiau birželio įsipareigojimams jų nebeužteks, o skolintis Portugalija bus nepajėgi. Jau šiuo metu finansų rinkose skolinantis penkeriems metams Portugalijai taikomos 8,5 proc., o dešimčiai metų – 7,8 proc. metinės palūkanos, nors dar sausį jos atitinkamai siekė 7 ir 6,7 proc. Na, o birželį palūkanos greičiausiai bus dar didesnės, nes ką tik Portugalijos skolinimosi reitingą nuo A– iki BBB sumažinusi tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s” ketina šį reitingą netrukus vėl peržiūrėti.

Trūksta 70 mlrd. eurų

Skaičiuojama, kad Portugalijai gali prireikti apie 70 mlrd. eurų tarptautinės pagalbos, iš jų šiemet – mažiausiai 20 mlrd. eurų.

Beje, Portugalija nuo pat ekonomikos krizės pradžios buvo priskiriama prie silpnų valstybių grupės. Analitikai pabrėžia, kad Portugalijos taupymo reitingas yra vienas žemiausių Europoje ir toks buvo net ekonominio pakilimo laikotarpiu. Mat per visą dešimtmetį Portugalijoje, priešingai nei kitose ES šalyse, nebuvo nei statybų sektoriaus bumo, nei staigaus vartojimo didėjimo, tad per pastarąjį dešimtmetį čia beveik nepakito BVP vienam šalies gyventojui.

Tačiau su rimčiausia krize Portugalija susidūrė tuo metu, kai ji ištiko Graikiją: sustiprėjus bendram investuotojų nepasitikėjimui, Portugalijai buvo padidintos kreditų palūkanos. Šalis nuo praėjusių metų pavasario jau tris kartus mažino išlaidas ir didino mokesčius. Tai tik įpykdė gyventojus, o ekonomiką dar labiau sulėtino, tačiau palūkanų sumažinti nepadėjo.

Svarbu tai, kad padėtis Portugalijoje neigiamai veikia ir visą ES rinką. Pavyzdžiui, įvykiai Portugalijoje praėjusią savaitę dar labiau nusmukdė euro kursą JAV dolerio atžvilgiu: bendroji Europos valiuta atpigo nuo 1,4117 iki 1,4103 JAV dolerio.

Portugalijos laikinoji vyriausybė trečiadienį pranešė priėmusi sprendimą prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

Iki šiol Lisabona, jau ne vieną mėnesį jautusi rinkų spaudimą kreiptis paramos, tvirtino, kad sugebės išsiversti be tarptautinės pagalbos, nors valstybės finansų būklė sparčiai prastėjo ir smarkiai išaugo skolinimosi kaina.

Politinio nestabilumo laikotarpį išgyvenanti Portugalija, turinti 10,5 mln. gyventojų, tapo trečiąja euro zonos nare po Graikijos ir Airijos, paprašiusia finansinės paramos.

Ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) savo pareiškime, kurį transliavo televizija, sakė, kad praėjusį mėnesį parlamento priimtas sprendimas atmesti papildomų taupymo priemonių planą pablogino finansinę situaciją, todėl prašymas suteikti pagalbą tapo “neišvengiamas”.

“Mėginau viską, tačiau reikia sąžiningai pasakyti, kad atėjo momentas, kai nepriėmę šio sprendimo neišvengtume grėsmių, kurių šaliai nereikėtų”, – sakė premjeras.

J.Socratesas neįvardijo jokios sumos, tačiau vienas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad Portugalijai trejų metų laikotarpiu iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikiausiai reikės 60-80 mlrd. eurų paskolų. Bet kokia finansinė pagalba bus suteikta tik nustačius griežtas sąlygas.

TVF sakė negavęs Portugalijos prašymo suteikti finansinę pagalbą, tačiau yra pasirengęs padėti. ES iždininke vadinama Vokietija reikalauja, kad bet kokia finansinė pagalba būtų suteikiama tik dalyvaujant TVF.

Portugalijos padėtis pablogėjo, kai kovo 23 dieną atsistatydino socialistų mažumos vyriausybė, pralaimėjusi balsavimą parlamente dėl naujų taupymo priemonių. Šalies prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) paleido parlamentą ir birželio 5 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

Obligacijų pelningumas išaugo, reitingų agentūros pablogino vyriausybių ir bankų skolinimosi reitingus, o vietos bankai šią savaitę įspėjo, jog jie daugiau negali pirkti vyriausybės vertybinių popierių.

“Šioje sudėtingoje situacijoje, kurios buvo galima išvengti, suprantu, jog būtina pasinaudoti finansavimo mechanizmais, kurie egzistuoja Europos kontekste”, – sakė finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas (Fernandu Teišeira duš Santušas).

ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) sveikino Portugalijos sprendimą ir sakė, jog jis atitinka visos euro zonos, vienijančios 17 valstybių, interesus.

“Portugalijos vyriausybė žengė atsakingą žingsnį dėl ekonominio stabilumo šalyje ir visoje Europoje”, – sakė eurokomisaras.

Portugalijos vyriausybės vadovas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) atsistatydino Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dėl euro zonos skolų krizės išvakarėse, kai parlamentas atmetė jo naują griežtų taupymo priemonių planą.

Šis premjero žingsnis didina tikimybę, kad Portugalija bus priversta pasekti Graikijos bei Airijos pavyzdžiu ir prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.

Visos penkios opozicinės partijos per trečiadienio balsavimą pasisakė prieš socialistų kabineto parengtą jau ketvirtą per vienerius metus išlaidų mažinimo planą, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo būtinybės prašyti daugelio milijardų eurų finansinės pagalbos.

Politinė drama Portugalijoje gali sužlugdyti ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį dviejų dienų ES viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi galutinai susitarti dėl Bendrijos atsako į metus trunkančią euro zonos skolų krizę.

“Opozicija atėmė iš vyriausybės sąlygas vadovauti. Dėl šios priežasties aš įteikiau prezidentui savo atsistatydinimo pareiškimą”, – sakė J.Socratesas po 20 minučių trukusio susitikimo su valstybės vadovu Anibalu Cavaco Silva (Anibalu Kavaku Silva).

“Ši krizė turės labai sunkių padarinių kalbant apie institucijų ir finansų rinkų pasitikėjimą Portugalija”, – pabrėžė jis.

Dėl pastarųjų įvykių taip pat didės skolinimosi kaina Portugalijos vyriausybei, kuri su nerimu laukia birželio 15 dienos, kai baigiasi terminas išpirkti jos obligacijas, kurių vertė 9 mlrd. eurų. Tai taip pat didina tikimybę, kad Lisabona prašys tarptautinės pagalbos.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį smarkiai krito, rinkoms nerimaujant, kad įvykiai Portugalijoje gali sutrukdyti ES vadovams susitarti dėl ryžtingo euro zonos skolų problemų sprendimo.

“Pavojinga finansinė situacija Portugalijoje reiškia, kad politinė krizė kilo pačiu nepalankiausiu laiku”, – sakė Kathleen Brooks (Ketlin Bruks) iš Forex.com.

“Portugalija atsidurs dar arčiau būtinybės prašyti pagalbos, nors buvo visai šalia galimybės jos išvengti. Nors finansinė parama Portugalijai pati savaime neišgąsdins rinkų, ji gali sužlugdyti ES viršūnių susitikimą”, – sakė finansų analitikė.

Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, sakė, kad tik Portugalija gali priimti sprendimą prašyti finansinės pagalbos. Tačiau, pasak jo, jei Lisabona kreipsis su tokiu prašymu, pagalba bus suteikta “griežtomis sąlygomis”.

Šie J.-C.Junckerio žodžiai veikiausia reiškia, kad mainais už bet kokią finansinę paramą iš Lisabonos būtų pareikalauta imtis griežtų taupymo priemonių.

Vyriausybė tvirtino, kad naujas diržų veržimosi planas “garantuotų”, jog Portugalijos valstybės biudžeto deficitas iki 2013 metų būtų sumažintas iki žemesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio.

2009-aisiais Portugalijos biudžeto deficitas buvo rekordinis ir siekė 9,3 proc. BVP. Didesnius biudžeto deficitus euro zonoje turėjo tik Airija, Graikija ir Ispanija.

Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų Socialdemokratų partija (PSD) leido priimti ankstesnius tris vyriausybės taupymo priemonių planus nedalyvaudavo parlamento balsavime. Tačiau šį kartą socialdemokratai atmetė pasiūlytas priemones, tvirtindami, kad nuo jų skaudžiai nukentės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.

PSD lyderis Pedro Passosas Coelho (Pedru Pasosas Koelju) pareiškė, kad dabar pirmalaikiai rinkimai tapo “neišvengiami” ir jus būtina surengti, kad nauja vyriausybė susigrąžintų rinkų pasitikėjimą.

J.Socratesas premjeru tapo 2005-aisiais, o po ketverių metų jo vadovaujami socialistai buvo perrinkti antrai kadencijai, tačiau neteko daugumos parlamente. Dabar 230 vietų parlamente socialistai turi tik 97 deputatų paramą.

Premjeras įspėjo, kad atsistatydins, jei parlamentas neparems jo vyriausybės parengtos naujos taupymo programos, ir sieks būti perrinktas, jei šaliai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

A.Cavaco Silva penktadienį rengia susitikimą su politinių partijų atstovais. Iki šio susitikimo vyriausybė išsaugo visus savo įgaliojimus, nurodė prezidentūra.

Prezidentas gali pasiūlyti savo atstovus parlamente turinčioms partijoms suformuoti koalicinę vyriausybę arba paprašyti Socialistų partijos pasiūlytą naują kandidatą į premjero postą.

Vis dėlto labiausiai tikėtinu scenarijumi laikomas parlamento paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai.

Prezidentui paskelbus pirmalaikius rinkimus, jie galės būti surengti ne anksčiau kaip po 55 dienų. Laikotarpiu iki rinkimų toliau dirbs socialistų vyriausybė, tačiau jos įgaliojimai bus mažesni.

Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) sekmadienį jau per pirmąjį balsavimo turą buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai ir pažadėjo siekti mažinti nedarbą bei skolą užsieniui.

71 metų ekonomikas A.Cavaco Silva, priklausantis opozicinei konservatyviai Socialdemokratų partijai, surinko 52,9 proc. balsų, rodo sekmadienio vakarą paskelbti beveik galutiniai rinkimų rezultatai.

Jo pagrindinis varžovas socialistas Manuelis Alegre (Manuelis Alegri), surinko 19,7 proc. balsų, bet šiuose rinkimuose po blankios ir neintensyvios kampanijos balsavo rekordiškai mažai – mažiau nei 47 proc. rinkėjų.

“Svarbiausi prioritetai – kovoti su nedarbo rykšte, sumažinti išorinę skolą ir sustiprinti ekonomikos konkurencingumą”, – sakė prezidentas.

“Būsiu pasitikėjimo, stabilumo ir solidarumo garantas, – pridūrė A.Cavaco Silva. – Mūsų laukia didelis ir labai daug reikalaujantis uždavinys”.

Apie 9,6 mln. Portugalijos piliečių galėjo rinktis iš šešių kandidatų.

A.Cavaco Silva per rinkimų kampaniją akcentavo savo patirtį, nors socialistų vyriausybės vadovaujama šalis tebėra smarkiai įsiskolinusi ir stengiasi išvengti bankroto.

“Tikiu, kad Portugalijai labai svarbu išlaikyti politinį stabilumą, siekiant išspręsti problemas”, – sakė savo balsalapį į urną įmetęs prezidentas.

Anksčiau vietos žiniasklaida dėl vangios balsavimo pradžios kaltino šaltus orus.

Portugalijoje didėja nerimas dėl skurdo ir didėjančio nedarbo, pasiekusio 11 proc., kai Lisabona pradėjo įgyvendinti jau trečią diržų veržimo planą per pastaruosius metus.

“Balsavau už Cavaco, nes jis teikia daugiausiai pasitikėjimo”, – 73 metų Gloria Mendes (Glorija Mendes) sakė atidavusi savo balsą sostinėje Lisabonoje.

Apklausos rodė, kad A.Cavaco Silva, kurį palaiko konservatyvioji parlamento mažuma, lengvai įveiks 74 metų M.Alegre, oficialiai remiamą socialistų ir kraštutinių kairiųjų.

Nuo Portugalijos diktatūros pabaigos 1974 metais visi prezidentai būdavo perrenkami antrai kadencijai.

Ankstesnius prezidento rinkimus 2006 metais A.Cavaco Silva, kuris buvo šalies premjeras 1985-1995 metais, per pirmąjį turą laimėjo prieš susiskaldžiusį kairįjį sparną, kurio pagrindiniai kandidatai buvo M.Alegre ir buvęs socialistas prezidentas Mario Soaresas (Mariju Suarišas).

Portugalijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuos, kaip rodo apklausos, jau pirmajame rate turėtų laimėti dabartinis centro dešiniųjų prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva).

Rimtos paskolų krizės ištiktos šalies rinkėjai, kurių iš viso yra 9,6 mln., gali balsuoti nuo 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku iki 19 valandos. Jie turi išrinkti vieną iš šešių kandidatų. Pirmieji balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug valanda po to, kai rinkimų apylinkės baigs savo darbą.

Tačiau prognozuojamas rekordinis rinkėjų pasyvumas – apatija šių rinkimų atžvilgiu žmones apėmė dėl susirūpinimo didėjančiu nedarbu ir skurdu, šaliai pradedant jau trečią per vienus metus taupymo planą.

71 metų A.Cavaco Silva, ekonomistas ir pagrindinės opozicinės partijos – socialdemokratų – narys, laikomas favoritu. Praėjusią savaitę jis perspėjo rinkėjus dėl “labai aukštos” galimo antrojo rinkimų rato kainos.

Keturios apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti penktadienį, paskutinę rinkimų kampanijos dieną, rodo, kad prezidentas surinks 54,6-59 proc. balsų ir daugiau kaip 30- čia proc. aplenks savo pagrindinį varžovą – 74 metų poetą Manuelį Alegre (Manuelį Alegri), kurį remia opozicijoje esantys socialistai, tarp jų – premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), ir kraštutiniai kairieji.

Įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės spaudžia Portugaliją pasekti Graikijos ir Airijos pavyzdžiu ir prašyti ES bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, rašo Briuselio leidinys “The EU Observer”.

Savaitgalį pasirodžiusiuose pranešimuose cituojami informuoti Europos šaltiniai tvirtina, kad Berlynas, Paryžius ir kitos pagrindinės euro zonos sostinės verčia Lisaboną prašyti finansinės pagalbos, nors Portugalijos vyriausybė ir toliau neigia kalbas apie jai daromą spaudimą.

Trečiadienį Portugalija ketina išplatinti vyriausybės obligacijų emisiją ir pritraukti 1,25 mlrd. eurų.

Rinkos ir analitikai atidžiai stebės aukcioną, nes bet kokie kapitalo pasitraukimo iš šalies ženklai bus laikomi “paskutiniu lašu”, kuris parodys, kad Lisabonai visgi teks prašyti išorinės finansinės pagalbos.

“Prancūzija ir Vokietija Eurogrupėje pažymėjo, kad Portugalijai pagalbos reikėtų prašyti anksčiau, o ne vėliau”, – sekmadienį pranešė agentūra “Reuters”, cituojanti neįvardytus aukštas pareigas einančius ES šaltinius.

Pranešimuose iš Vokietijos taip pat teigiama, kad Berlynas ir Paryžius daro spaudimą Lisabonai.

Pasak “Reuters” šaltinių, apie galimą ES ir TVF pagalbą Portugalijai diskutuojama nuo pernai liepos mėnesio ir Suomija bei Nyderlandai taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalijai jau reikėtų pripažinti pralaimėjimą.

Pagrindinės euro zonos šalys mano, kad neužtikrinus Portugalijos apsaugos dėl nerimo investicijų rinkose galėtų nukentėti Ispanija, o jos ekonomika yra gerokai didesnė nei Graikijos ar Airijos, t. y. šalių, kurioms jau buvo suteikta pagalba.

Tačiau oficialios derybos su Lisabona dar nepradėtos, pareiškė šaltiniai.

Jeigu Portugalija nuspręstų prašyti pagalbos, jos suma siektų 60-80 mlrd. eurų, teigia šaltiniai.

Tuo tarpu Lisabona tvirtina, kad vyriausybei nedaroma jokio spaudimo, o atitinkami pranešimai neatitinka tikrovės.

“Šios kalbos neturi pagrindo, tai netiesa”, – sekmadienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Berlynas taip pat paneigė pranešimus.

“Versti Portugaliją prašyti pagalbos nėra Vokietijos vyriausybės strategija”, – pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zaibertas).

Lisabona įrodinėja, kad griežtos taupymo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, yra veiksmingos šaliai siekiant sumažinti biudžeto deficitą, kuris 2009 metais sudarė 9,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

"Veido" archyvas

Jeigu norite vasarop kur nors pigiau nukeliauti, jau po Naujųjų verta pradėti dairytis, ką siūlo skrydžių bendrovės. Jeigu akys užklius už įperkamo lėktuvo bilieto į labiausiai nuo mūsų nutolusią ES šalį Portugaliją, dvejoti nevertėtų.

Portugalijos, buvusios vienos didžiausių kolonizatorių, kadaise po savo sparnu priglaudusios net tokią valstybę kaip Brazilija ir turėjusios kolonijų nuo Amerikos žemyno iki Azijos, vardas bene dažniausiai siejamas su didžiųjų geografinių atradimų epocha. O kas galėtų sieti mus su portugalais – iš pažiūros tokias skirtingas tautas? Viena girdėtų įdomesnių versijų – portugalai, kaip ir mes, negali pamiršti, kad kažkada jų valstybė buvo nuo vieno didžiulio vandens telkinio iki kito. Tik ne nuo jūros iki jūros, o nuo vandenyno iki vandenyno. Sakoma, kad jie vis dar gyvena ta šlovinga praeitimi ir nepavargsta kitiems jos priminti.

Didžiųjų keliautojų palikuoniai

Lisabona Portugalijos sostine tapo 1256 m., o tikrasis jos aukso amžius sietinas su XV a. prasidėjusiais kolonijų užkariavimais. Puiki geografinė padėtis (Lisabona įsikūrusi vos 15 km nuo Atlanto vandenyno) lėmė, kad būtent iš šio miesto naujųjų pasaulių ieškoti vyko dauguma portugalų ekspedicijų. Didžiųjų keliautojų, iš kurių pats garsiausias, be abejo, kelio į Indiją atradėjas Vasco da Gama, dvasia juntama visoje Lisabonoje. Kad ir kur eisi, nuo didingų vartų, įvairių paminklų, obeliskų ar pastatų stogų praeivius palydi patsai V.da Gama ar jo bendražygiai.

1755 m. Lisabonai buvo suduotas itin skaudus smūgis – ją suniokojo vienas didžiausių istorijoje žemės drebėjimų, per kurį sugriauta apie 85 proc. visų pastatų, išsiliejus Težo upei žuvo maždaug 30 tūkst. gyventojų. Tarp 15 proc. šią stichiją atlaikiusių statinių – ant vienos iš septynių Lisabonos kalvų stūksanti romaninė gotikinė XII a. Šv. Jurgio pilis, gerai matoma iš visų Portugalijos sostinės pusių. Kitas didžiosios nelaimės nepaliestas šedevras – įspūdingas Šv. Jeronimo vienuolynas, kuriame ilsisi ir pats V.da Gama.

Beje, šalia Šv. Jeronimo vienuolyno esama ir netolimos praeities liudininkų. Pasižvalgius nesunkiai galima rasti marmuro plokštėse iškaltus ES šalių vadovų vardus, pavardes ir parašus. Būtent čia, šiame vienuolyne, prieš trejus metus – 2007 m. gruodžio 13-ąją buvo pasirašyta daug ginčų ir aistrų kėlusi Lisabonos sutartis, todėl šalia kitų ES valstybių vadovų marmuro įspaudų įamžintas ir mūsų prezidentas Valdas Adamkus.

Belemo sargybos vartai su bokštu švyturiu, galima sakyti, vizitinė Lisabonos kortelė, irgi neatsiejami nuo V.da Gamos vardo – jie buvo pastatyti XVI a. didžiojo atradėjo ekspedicijoms atminti ir saugojo Šv. Jeronimo vienuolyno prieigas. Šalia bokšto – geografinių atradimų paminklas. Ir jau turbūt nė nereikia sakyti, kad keliautojų ir geografų rikiuotės priekyje į Težo vandenis žvelgia ne kas kitas, o V.da Gama.

Kalnuotoji ir spalvingoji Lisabona

Lisabona kartais lyginama su Roma, nes esą abu miestai įsikūrę ant septynių kalvų. Amžinąjį miestą vargu ar pavyktų kam nors nurungti pagal daugelį parametrų, bet štai Lisabona gerokai spalvingesnė, nes portugalų namų fasadai išklijuoti įvairiaspalvėmis keraminių plytelių (azulechų) mozaikomis. Kai kur jos vienspalvės su ornamentais, kai kur sudėlioti ištisi piešiniai, todėl čia išskirtinis kone kiekvienas namas.

Lisabonos kalnai bei kalneliai prisidėjo ir prie itin įvairios šio miesto viešojo transporto sistemos. Po Portugalijos sostinę zuja praktiškai visas įmanomas transportas. Ir žodis “zuja” čia labai tinka, nes autobusas veja autobusą, tramvajaus ar metro tenka laukti vos minutę kitą, tokiu pat nenutrūkstamu srautu važinėja ir priemiestiniai traukiniai.

Ir netgi naktį intensyvus eismas neaprimsta. Nusiperki keturių eurų nekainuojantį dienos bilietą – ir važinėji nors po vieną stotelę be jokių apribojimų 24 val. visomis išvardytomis transporto priemonėmis, pažymėtomis “Carris” ženklu.

Beje, šis dienos bilietas taip pat galioja ir funikulieriuose, ir netgi žemutines senamiesčio (Baixa) gatves ir aukščiau esančią Karmo aikštę jungiančiame keistajame 45 m aukščio Santa Justa lifte. Kadangi atstumai nemaži, be to, dažniausiai iki lankytinų vietų veda akmenuotas grindinys maršrutu kalnas–klonis, labai tikėtina, kad šie dienos bilietai yra išgelbėję ne vieną porą batų. Ir dar vienas skaičius, kurį pravartu žinoti turistams: trumpas senutėlis 28 numeriu pažymėtas tramvajus veža pro visus lankytinus senamiesčio objektus.

Karalių pramintais takais

Belstis į Portugalijos vidurį ir neaplankyti Sintros būtų nedovanotinas apsileidimas. Tai Portugalijos karalių bei aristokratų ypač mėgta vieta ir buvusi jų vasaros rezidencija. Tai ant kalnų ir pakalnėse išdėstyta šios šalies istorija ir kultūra, su kuria norint susipažinti tereikia Lisabonos Rosio stotyje sėsti į traukinį ir pavažiuoti maždaug pusvalandį. O tada jau pradėti šturmuoti kalnus. Galimas pirmiausias kopimo tikslas – iš pradžių net ne itin gerai įžiūrima maurų pilis ir gynybinė siena, statyta arabų dar IX a. Pakeliui būtina stabtelėti ir atsipūsti – įsiamžinti prie įvairių skulptūrų, karalių rūmų ar fontanų.

Pagaliau pasiekus buvusią maurų tvirtovę ir atgavus kvapą, jį vėl užgniaužia nuo aukštybių atsiverianti panorama. Sintra lieka kažkur toli toli, kiek akys užmato – žaluma, kalnai ir įvairiaspalviai statiniai. Tai gera vieta sustoti ir pagalvoti, kokį tolesnį maršrutą pasirinkti ir į kurį kitą kalną kopti. Žvelgiant iš aukštai ant kitos kalvos esantys Penos rūmai atrodo lyg iš spalvotų kaladėlių sudėlioti, bokštais ir bokšteliais aplipinti. Šalia jų – nuo 1540 m. pastatytos koplyčios prasidėję Monseratės rūmai. Per didįjį žemės drebėjimą koplyčiai sugriuvus, ant liekanų iškilo šie neogotikiniai rūmai. Galima traukti ir laikrodžio bokšto ar Šv. Marijos bažnyčios link.

Apėjus pasirinktus pastatus ir nustojus spėlioti, kam reikėjo ant kiekvieno aukštesnio kalno pristatyti rūmų, vienuolynų ir bažnyčių, metas atiduoti duoklę gamtai. Net jei kojos jau ne pirma valanda primena, kad jos nėra valdiškos, verta aplankyti šalia Penos rūmų esantį nemažą parką. Šis Portugalijos karalių puoselėtas rūmų ir parko derinys – harmoninga gamtos ir architektūros vienovė. Ir ko tik jame nėra. Čia auga iš įvairiausių pasaulio kampelių atvežti ir susodinti medžiai. Vieni jų, tarkime, brazilinė araukarija, regis, tuoj savo susiraizgiusiomis šakomis parems dangų ir visai užstos saulę taurėpaparčiui – kitam nykstančiam tolimajam emigrantui iš Australijos. O kiek dar mažesnių neįprasto kvapo ir spalvų augalų, iš kurių nebent levandų lauką lietuviška nosis sugeba iš tolo atpažinti.

Įrengta ir fontanėlių, kojų džiaugsmui – suoliukų, esama tvenkinių, kurių viduryje stūkso ančių nameliai, pristatyta tiltelių ir net koplytėlių.

Apie Europos kraštą, Atlantą, portugalus ir vyną

42 km nuo Lisabonos ir tik 18 km nuo Sintros yra Rokos kyšulys, labiausiai į Vakarus nutolęs Europos taškas, kurį iš Sintros paprasta pasiekti autobusu. Tai 140 m virš jūros lygio esantis skardis, nuo kurio atsargiai nusvėręs kojas gali pabandyti įsivaizduoti, kad už banguotojo Atlanto – jau Amerikos krantai. Šioje vietoje stovi akmeninis stulpas, ant kurio surašytos šio kyšulio geografinės koordinatės, ir 1772 m. statytas švyturys.

Savaitę kitą pavažinėjęs po didesnius ir mažesnius šalia Atlanto esančius miestelius netrunki įsitikinti, koks portugalams svarbus šalies krantus skalaujantis vandenynas. Juk tai ir vandens kelias, ir maistas, ir iš eksporto gaunami pinigai, ir atgaiva sielai.

Jei paplūdimyje yra laisvas plotelis, greičiausiai jį tuoj užims kamuolio spardytojai. Jei tokio plotelio nėra, būsimieji ronaldai jį spardys kad ir vandenyje. Atlantas – ir banglentininkų rojus. Plūduriuoja jie kaip ruoniai ištisomis kolonijomis ir laukia tos vienintelės didžiosios bangos, kurią pasikinkę galės skrieti.

Dar portugalai didžiuojasi savo vynu ir be jo neįsivaizduoja pietų ar vakarienės stalo. Garsiausias ir turbūt žinomiausias – portveinas. Tik nereikia pamiršti, kad jis stiprokas – 16–20 laipsnių. Pas mus parduotuvėse retas, o Portugalijoje populiarus ir išties vertas dėmesio “vinho verde” – žalias vynas.

Užėjus pavalgyti į mažesnio miestelio kavinę ar restoranėlį nereikėtų išsigąsti, kad padavėjas nemoka anglų kalbos, o angliško valgiaraščio irgi neturi. Susibendrauti ir išsiaiškinti puikiausiai padės gestų kalba ir kitos vaizdinės priemonės. Išsiaiškinę, kad pageidaujate žuvies ar jūrų gėrybių, bet portugališkai nieko nesuprantate, tuoj būsite nuvesti į virtuvę ir galėsite besti pirštu į pageidaujamą šviežią vandenyno gyventoją, kuris po kokio pusvalandžio jau garuos jūsų lėkštėje.

Ir dar reikėtų žinoti, kad portugalams pietūs ar vakarienė – tai pirmiausia bendravimas, o tik po to valgymas. Pradiniai užkandžiai, vanduo, vynas, pagrindinis patiekalas, tada kava ir desertas – tiek neskubėdami per valandą ar ilgiau besišnekučiuodami suvartoja portugalai.

Šioje šalyje pati populiariausia žuvis – menkė, patiekiama kepta, troškinta, virta ir net džiovinta. Patys portugalai giriasi, kad jai paruošti turi tiek receptų, kiek metuose yra dienų – 365.