Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Arūnas Valinskas sako, jog partija turi kelis preliminarius kandidatus į vidaus reikalų ministro postą, anksčiau jau ėjęs šias pareigas Regimantas Čiupaila – vienas iš jų.

„Yra keli kandidatai, ir manau, kad dar tas sąrašas plėsis, ir penktadienį arba šeštadienį tas klausimas bus sprendžiamas partijos taryboje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A.Valinskas.

„Be jokios abejonės, vienas iš minimų, taip pat ir spaudoj, yra R.Čiupaila, ir dar kiti žmonės. Kadangi aš partijoj LiCS ne per seniai, nelabai ką man tos pavardės sako“, – kalbėjo A.Valinskas.

Taip pat jis patvirtino, jog dabartinis partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, dėl kurio pasitraukimo pas prezidentę Dalią Grybauskaitę sutarė koalicijos lyderiai, atsistatydinimo pareiškimą įteiks antradienį.

„Kiek mes šiandieną šnekėjome, šiandien iki darbo dienos pabaigos Raimundas pasiryžęs pareiškimą įteikt“, – sakė A.Valinskas.

Kitas LiCS atstovas Artūras Melianas vėliau žurnalistams sakė, jog partijoje į vidaus reikalų ministro postą dar svarstoma jo paties kandidatūra, taip pat šiuo metu sveikatos apsaugos ministro pareigas einančio Raimondo Šukio kandidatūra. Tačiau galimybę eiti VRM vadovo pareigas jis pats vertino skeptiškai: „Aš manau, kad yra geresnių pas mus kandidatūrų“.

kauno_savivaldybe

Kauno savivaldybės tarybai dėl procedūrinių pažeidimų ketvirtadienį nepavyko pradėti balsavimo dėl administracijos direktoriaus išrinkimo.

Kauno socialdemokratai į šį postą buvo sutarę siūlyti Antaną Navakauską.

Klausimai ir dėl administracijos direktoriaus, ir dėl jo pavaduotojų skyrimo buvo įtraukti į ketvirtadienio tarybos posėdžio darbotvarkę, bet mero Rimanto Mikaičio siūlymu taryba juos išbraukė.

Meras savo siūlymą motyvavo tuo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai teikiant projektus.

“Nesinorėtų, kad pradėtume tarybos kadenciją pažeisdami reglamentą ir įstatymą. (…) Noras buvo mūsų daryti sprendimus kuo greičiau, užduoti tempą, deja, esame įklampinti į tam tikras biurokratines taisykles”, – kalbėjo meras.

“Projektai tarybos nariams pateikti pavėluotai, nesilaikant reglamento ir gali būti pripažinti neteisėtais”, – jam antrino Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė.

Kai kurie tarybos nariai piktinosi, kad neišrinkus administracijos vadovo, nebus pradėti Kaunui svarbūs darbai.

“Jei dirbsime tokiu principu, nepajudėsime nė vienu klausimu. (…) Iš mūsų juoksis ir miestiečiai, ir žurnalistai”, – sakė vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Administracijos vadovus tikimasi išrinkti po savaitės.

Kauno miesto meru praėjusią savaitę išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas R.Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeitė konservatorių Andrių Kupčinską.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė apsisprendė dalyvauti valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose.

Parlamento vadovė sako, kad jos apsisprendimą dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose lėmė ne tik partijos narių, skyrių ir bendruomenių pareikšta pozicija, bet ir asmeninis įsitikinimas, kad “rinkimai turi būti tikri, ir partijos pirmininkas renkamas daugiau negu iš vienos kandidatūros”.

“Taip pat tikiuosi, kad mano kandidatavimas ne tik suteiks realią galimybę rinktis, bet ir svariai prisidės prie partijos demokratėjimo, atvirumo, įsiklausymo į kitas nuomones, paskatins partiją modernesniam vadovavimui bei pagyvins diskusijas apie mūsų tapatybę, puoselėjamas vertybes ir politinius pasirinkimus bei tokių pasirinkimų teisingumą”, – sako I.Degutienė.

Ji taip pat tvirtina, jog dalyvaudama partijos pirmininko rinkimuose nemeta iššūkio dabartiniam jos vadovui A.Kubiliui kaip premjerui.

“Priešingai, dar kartą galiu patvirtinti, kad net ir išrinkus mane TS-LKD pirmininke, dėsiu visas pastangas, kad A.Kubilius ir toliau vadovautų Vyriausybei”, – išplatintame pranešime cituojama parlamento vadovė.

“Nuoširdžiai tikiuosi, kad mano kandidatavimas dar labiau sustiprins Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, atvers naujas perspektyvas ir galimybes, o taip pat dar labiau mus sutelks ir suvienys apie bendras mums visiems politines vertybes ir bendram darbui vardan tos Lietuvos”, – teigia ji.

I.Degutienės kandidatūrą rinkimuose į TS-LKD iškėlė 15 skyrių ir bendruomenių, dabartinį vadovą A.Kubilių – 33 skyriai ir bendruomenės.

Taip pat į partijos pirmininkus iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, Gintaras Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

V.Stundys ir K.Masiulis antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai.

“Atsisakau tokios idėjos (kandidatuoti – BNS), nes Irena Degutienė sutiko. Aš buvau apsisprendęs nedalyvauti rinkimuose, jeigu I.Degutienė dalyvaus”, – teigė K.Masiulis.

Iš rinkimų kovos antradienį pasitraukė ir M.Adomėnas. Partijos kolegoms išsiųstame laiške jis teigė, kad “šiuo mūsų partijai nelengvu ir sudėtingu metu, iškeliančiu neeilinius iššūkius ir reikalaujančiu ypatingos santarvės, partijai turi vadovauti žmogus, turintis išskirtinę patirtį ir autoritetą”.

Be to, būtina užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą ir “parodyti mūsų, kaip didžiausios Lietuvos politinės jėgos, susitelkimą, vieningumą ir ryžtą”.

Kovoti dėl partijos vadovo posto buvo pasiryžęs parlamentaras G.Songaila, tačiau pirmadienio vakarą jo kandidatūrai nepritarė TS-LKD Priežiūros komitetas. Ar jam leisti dalyvauti pirmininko rinkimuose, galutinai spręs TS-LKD prezidiumas antradienio vakarą.

Kol kas apie savo sprendimą nepranešė N.Puteikis.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) turėtų pasitraukti iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderio posto – tai jis padarys siekdamas padidinti paramą šiai partijai ir centro dešiniųjų vyriausybei, pranešama sekmadienį.

Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose rašoma, jog 49 metų ministras pripažino, kad po virtinės pralaimėjimų Vokietijos žemių rinkimuose, kurie susilpnino kanclerės Angelos Merkel koaliciją Berlyne, atėjo laikas naujai pradžiai.

G.Westerwelle sekmadienį grįžo iš kelionės Kinijoje ir Japonijoje. Jis kol kas turėtų likti užsienio reikalų ministro bei vicekanclerio postuose, tačiau žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad pirmadienį įvyksiančiame partijos susitikime jis tikriausiai užleis vietą naujiems lyderiams.

“Westerwelle FDP: tai baigta”, – rašė centro kairės laikraštis “Tagesspiegel”. “Westerwelle įpėdinis FDP lyderio (poste) bus paskelbtas rytoj”, – teigė populiarusis “Bild am Sonntag”.

Tarp galimų politinių G.Westerwelle įpėdinių yra 38 metų sveikatos apsaugos ministras Philippas Roesleris (Filipas Rėsleris) ir 32 metų FDP generalinis sekretorius Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Tačiau FDP šaltiniai pažymėjo, kad G.Westerwelle pareiškimą apie atsistatydinimą tikriausiai paskelbs tik tada, kai paaiškės, kas jį pakeis. Pasak šaltinių, pirmadienio susirinkimo vadovybės klausimu laikas yra numatytas dvigubai ilgesnis nei paprastai.

Aštrialiežuvis G.Westerwelle, kuris, kaip rodo apklausos, yra nepopuliariausias diplomatijos vadovas per visą Vokietijos pokario istoriją, dabar laikomas girnapuse po FDP, kuriai vadovauja jau dešimtmetį, kaklu.

Nors jam vadovaujant partija 2009-aisiais, po 11 metų, grįžo į vyriausybę, kritikai sako, kad jo kandumas daug labiau tinka komentarams iš opozicijos.

G.Westerwelle Vokietijoje taip pat buvo kritikuojamas dėl to, kad Berlynas nepalaikė sąjungininkių JAV, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos ir susilaikė per Jungtinių Tautų (JT) balsavimą dėl neskraidymo zonos įvedimo virš Libijos.

Partijos populiarumas nevaldomai smukti pradėjo netrukus po to, kai ji prieš pusantrų metų prisidėjo prie A.Merkel koalicijos, – dėl didelių kivirčų pačioje vyriausybėje sveikatos apsaugos, energetikos ir mokesčių politikos klausimais, kurie buvo pagrindinis FDP programos punktas.

Praėjusį mėnesį FDP dviejų žemių rinkimuose nepavyko peržengti 5 proc. slenksčio, o trečioje žemėje – Badene-Viurtemberge, kur A.Merkel konservatoriai neteko valdžios pirmą kartą per beveik šešis dešimtmečius, – tą slenkstį peržengė vos vos.

Per FDP pirmadienio susitikimą posto gali netekti ir 65 metų ekonomikos ministras Raineris Bruederle (Raineris Briuderlė).

Pranešama, kad F.Roesleris nori tapti ekonomikos ministru ir kad naujuoju sveikatos apsaugos ministru galėtų būti paskirtas dabartinis sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Danielis Bahras (Danielis Baras).

Prezidentės raginimo trauktis iš pareigų sulaukęs ūkio ministras Dainius Kreivys kol kas laikosi pozicijos dirbti toliau.

“Galiu tik pakartoti, ką ministras pasakė vakar. Ministro pozicija nesikeičia, ta pozicija tebegalioja”, – BNS antradienį sakė D.Kreivio patarėja Vytautė Šmaižytė.

D.Kreivys pirmadienį po susitikimo su ministru žurnalistams pareiškė, kad jis nesilaiko įsikibęs kėdės, tačiau yra pasirengęs toliau dirbti.

“Ministras nesilaiko įsikibęs kėdės. Daugiau nieko negaliu jums pasakyti”, – teigė V.Šmaižytė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

“Prezidentė mano, kad D.Kreivys turi priimti politinį sprendimą ir atsistatydinti. Jis yra politiškai susikompromitavęs ir politiškai kompromituoja visą Vyriausybę, taip pat – premjerą Andrių Kubilių”, – BNS pirmadienį sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Jo teigimu, D.Kreivys trukdo Vyriausybei sklandžiai dirbti, dėl jo eskaluojama įtampa tarp prezidentės ir premjero.

Prezidentė dar praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį susitikęs premjeras Andrius Kubilius su ministru aptarė naujus politikos ir verslo atskyrimo modelius. Pasak A.Kubiliaus, Lietuvoje kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ketinama steigti specialius nepriklausomus fondus, kuriems savo akcijas laikinai turėtų patikėti į politiką iš verslo atėję žmonės.

Ministras kartojo šiuo metu veikiančių įstatymų nepažeidęs, tą patį tikimo ir premjeras.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas (Brajenas Kovenas) šeštadienį pareiškė atsistatydinąs iš partijos “Fianna Fail” vadovo posto, artėjant kovo 11 dieną numatytiems rinkimams.

“Atsižvelgdamas į visas (aplinkybes) ir aptaręs šį klausimą su savo šeima, aš nusprendžiau, savo paties nuožiūra, pasitraukti iš “Fianna Fail” vadovo pareigų”, – sakė jis per spaudos konferenciją viename Dublino viešbučių.

“Dabar ketinu visą dėmesį skirti vyriausybės darbui ir tolesniam atsigavimo plano įgyvendinimui”, – pridūrė jis.

“Mano sprendimas sudarys sąlygas parlamentinei partijai “Fianna Fail” išsirinkti naują lyderį varžytis visuotiniuose rinkimuose ir užtikrinti, kad partija toje kampanijoje kovotų vieningai ir ryžtingai, laisva nuo vidaus trukdžių”, – pažymėjo ministras pirmininkas.

Nors antradienį B.Cowenas savo partijoje laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, jo autoritetui smarkiai pakenkė nevykęs ministrų kabineto pertvarkymas, kuris papiktino koalicijos partnerius ir privertė jį paskelbti naujų rinkimų datą.

“Fianna Fail” ir jos partnerės Žaliųjų partijos antradienį, kai įvyks kitas parlamento posėdis, taip pat laukia leiboristų pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe.