Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vakar lankėsi Šilutės rajone. Rajono savivaldybėje ministras susitiko su jos vadovais, ekstremalių situacijų centro atstovais, apžiūrėjo potvynio vis dar užlietas vietoves bei apgriautus pylimus.

Dar ir šiandien kelyje Šilutė – Rusnė 35 centimetrai vandens. Šilutės savivaldybėje užlieta 23 tūkst. ha, Pagėgių savivaldybėje – 9,7 tūkst. ha teritorijos. Kadangi potvynis dar neatslūgęs, šiandien kalbėti apie patirtus nuostolius dar anksti“, – sakė ministras R. Palaitis.

Žmonės į Rusnę ir iš jos vis dar keliami specialiu transportu, eilėje tenka palaukti iki pusvalandžio.

Pasak ministro, potvynio padaryti nuostoliai bus įvertinti iki gegužės vidurio. Tuomet bus surengtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, aptarta potvynio metu buvusi situacija, jo padariniai ir ieškoma sprendimų, kaip atstatyti tai, kas sugriauta. „Šilutės rajono vadovai prašo, kad vėl būtų grįžtama prie minties dėl estakados statybos, tačiau vargu ar šis projektas įmanomas, – abejoja ministras. – Jei jo nebuvo ryžtasi realizuoti ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tai dar tik pradedant kilti iš sunkmečio imtis įgyvendinti tokį projektą būtų labai sudėtinga“.

Pamarys skambina pavojaus varpais: prašoma skirti daugiau pinigų potvynio nuniokotiems pylimams atstatyti, mat kito stichijos siautėjimo jie neatlaikys.

Didžiausia grėsmė žmonių gyvybei ir turtui kiltų Rusnės saloje, rašo “Lietuvos žinios”. Šilutės meras Virgilijus Pozingis pripažįsta, kad 2 tūkst. rusniškių skubi evakuacija būtų neįmanoma. Palikti vandens užlietą teritoriją dauguma jų galėtų tik asmeniniu transportu, tačiau kelias Šilutė-Rusnė per potvynį lengviesiems automobiliams dažniausiai neįveikiamas.

“Kadangi estakados statybos projektas numarintas, lieka vienintelė priemonė apsisaugoti nuo stichijos – pylimų remontas. Šio pavasario potvynis parodė, kad Šilutės pylimai nesaugūs. Todėl raginame organizuoti Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį Šilutės rajone ir įvertinti potvynio padarytą žalą”, – dienraščiui sakė Šilutės meras.

Pylimų sistemą jau apžiūrėjęs bendrovės “Šilutės polderiai” vadovas Rimantas Liatukas tvirtino, kad keliuose ruožuose jie išties gerokai apgadinti. “Jei mums šiemet daugiau pinigų neskirs, bėdų galime turėti jau vasarą prasidėjus stiprioms liūtims. Panašiai atsitiko prieš dvejus metus”, – sakė jis.

Šių metų potvynis pamario gyvenvietes saugančius žiemos pylimus kai kuriose vietose itin nuniokojo. Bendras apgadintų pylimų ilgis sudaro apie 2 kilometrus. Didžiausią žalą ledonešis padarė Pakalnės polderiams Rusnės saloje ir Alkos polderiams Minijos žemupyje.

“Yra dviejų rūšių pylimai – vasariniai ir žieminiai. Pastaruosius daugelyje vietų vanduo smarkai paplovė. Vasaros pylimai, kurie saugo ganyklas, dirbamąją žemę, šiuo metu dar po vandeniu, tikroji jų būklė paaiškės jam nuslūgus”, – sakė R.Liatukas. Jau aišku, kad šio pavasario potvynio neatlaikė ties Uostadvariu esantis vasaros polderių pylimas, čia esama pralaužos.

Specialistai tikina, kad jei nebus remontuojami, kito potvynio pylimai neatlaikys. Pernai melioracijos darbams ir įrenginiams eksploatuoti valstybė skyrė 3,2 mln. litų, šiemet – 2,3 mln. litų.

“Preliminariai įvertinę situaciją galime teigti, kad apgadintų pylimų sutvirtinimas kainuos mažiausiai 1 mln. litų. Antra tiek turėsime sumokėti už elektrą, nes reikės išsiurbti vandenį iš laukų. Visai polderių sistemai rekonstruoti, siurblinėms remontuoti, kanalams gilinti reikėtų 70 mln. litų. Apie tokią sumą nesvajojame. Jei gautume nors 5 mln. litų, galėtume planuoti didesnius darbus”, – sakė R.Liatukas.