Povilas DIKAVIČIUS

CEU studentas,  „Veidui“ iš Budapešto

Viktoro Orbano vyriausybė žengė dar vieną žingsnį neliberalios demokratijos keliu. Sakydamas metinę kalbą Vengrijos premjeras nubrėžė tolesnės šalies raidos gaires, įvardydamas 2017-uosius kaip kovos su užsienio įtaka Vengrijos vidaus politikai metus. Tai galima vertinti kaip tiesioginę nuorodą į George‘o Soroso remiamų nevyriausybinių organizacijų ir fondų veiklą.

Ideologinis konfliktas tarp jųdviejų yra jau giliai įsišaknijusi politinė realybė, nes G.Soroso vaizdinys V.Orbano režimui duoda taip reikalingą išorės priešą, galintį mobilizuoti politinę paramą valdančiajai „Fidesz“ partijai. Pastarosiomis savaitėmis šio konflikto centre atsidūrė Vidurio Europos universitetas (CEU).

Kovo 28-osios vakare teiktos įstatymų pataisos per artimiausią savaitę Vengrijos parlamente priimtos be didesnių nesklandumų. Gerai koordinuota ataka prieš universiteto veiklą apėmė įstatyminius ir žiniasklaidos kanalus – prieš įregistruojant įstatymo siūlymą buvo paskelbtas straipsnis, tikinantis vengrų skaitytojus, kad CEU nepaiso šalies įstatymų.

Valdžios veiksmų ir žiniasklaidos kanalų koordinacija jau tapo įprasta Vengrijos politinės realybės dalimi. Pernai spalį buvo uždarytas svarbiausias kairysis opozicinis laikraštis „Žmonių laisvė“ („Népszabadság“), įkurtas 1956-ųjų revoliucijos metu. Visuomenės reakcija į tai buvo greita ir įtikinama – gatves keliskart užtvindė protestuotojai, vyko demonstracijos prie parlamento.

Tačiau tūkstantinės minios valdžios planų nepakeitė tada, nepakeitė ir šįkart. Praėjus kelioms dienoms po įstatymo siūlymo įregistravimo valstybinių universitetų studentai ir darbuotojai surengė demonstraciją, palaikydami CEU ir įspėdami, kad tokie veiksmai gali būti vėliau nukreipti ir prieš juos. Tuomet CEU klausimas tapo kovos už akademinę laisvę klausimu. Tąkart prisijungė apie 10 tūkst. žmonių ir darnia kolona nuėjo nuo Laisvės tilto iki parlamento, kur ugningomis kalbomis politikai buvo skatinami negriauti demokratijos pamatų tokiais įstatymų projektais.

Bet jau kitą dieną parlamentas įstatymą priėmė 76,4 proc. parlamentarų balsais, o dalis „Fidesz“ deputatų atlikę savo darbą po balsavimo paliko posėdžių salę. Įstatymo projektui nepritarė tik radikalesnis sparnas – „Jobbik“ partija, argumentuodama, kad „Fidesz“ imasi komunistinių cenzūros metodų. Tai tik iliustruoja, kiek poliarizuojantis elektoratą gali būti šis įstatymas. „Jobbik“ įprastai nestotų už CEU, tačiau siekis oponuoti „Fidesz“ ir galimi politiniai dividendai privedė prie netikėtos sąjungos. Nubalsavus už įstatymą liko viltis, kad prezidentas Jánosas Áderas jį vetuos ar teiks Konstituciniam teismui. Tokios vilties vedami vengrai dar kartą išėjo į gatves, šįkart jų buvo jau 80 tūkst. Jie ragino prezidentą nepasirašyti, rodė solidarumą su CEU. Tačiau jau kitą dieną įstatymas buvo pasirašytas ir įsigaliojo. Tai įpareigojo CEU paklusti naujojo įstatymo reikalavimams arba užsidaryti per penkerius metus.

Šis sprendimas sukėlė dar vieną protestų bangą – naktimis protestuota vienoje svarbiausių eismo sankirtų Budapešte, stabdant ten eismą, protestai pasklido po kitus Vengrijos miestus.

Politikams spaudžiant universitetą, CEU bendruomenė stojo už savo išlikimą ir būstinę Budapešte. Nuo pat neramumų pradžios universiteto pozicija nesikeitė, galimybė keltis į kitą miestą ar valstybę nebuvo svarstoma, nors siūlymų persikelti sulaukta gan greitai – nuo Vilniaus iki Vienos. Universitetas buvo kviečiamas palikti Budapeštą, tačiau bendruomenės viduje tai greičiau priimta kaip oportunizmas. „Jokių kitų namų neturime ir nenorime turėti“, – teigia dabartinis universiteto rektorius Michaelis Ignatieffas.

Vis dėlto universitetas jau kartą buvo perkeltas iš Prahos į Budapeštą, tad kodėl negalėtų persikelti darkart? Toks klausimas išreiškia funkcionalų ir institucinį požiūrį į universiteto krizę, nors pirmiausia pavojuje atsiduria akademinė bendruomenė ir jos reprezentuojamos akademinės laisvės vertybės. Kita vertus, CEU gyvybiškai reikalingas kaip tik Vengrijoje, kur opozicija valdžiai yra vis aiškiau naikinama. Europos sostinės galėtų stoti mūru už universitetą, kaip laisvos ir europietiškos minties bastioną Budapešte: kiekvienas forpostas turi strateginę vietą.

Įkūrimo metu universiteto akademinė veikla Vengrijos vyriausybei nekliuvo, net priešingai – Vengrijos valdžia darė viską, kad jis įsitvirtintų Budapešte. CEU yra įsteigtas filantropo G.Soroso lėšomis, jo misija – padėti buvusio sovietinio bloko valstybėms integruotis į europines struktūras ir atverti kelius gabiems studentams iš šio regiono į anglakalbę akademiją. Universitetas pradėjo veikti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, atsakomybė už jo akademinę veiklą buvo patikėta tarybai, surinktai iš garsių universitetų lyderių. Tuo metu universiteto atsikėlimo idėjai pritarė ir dabartinis Vengrijos lyderis V.Orbanas, gavęs G.Soroso įsteigtą stipendiją pats studijavęs Oksfordo universitete.

Spartus universiteto augimas ir besiplečiantys ryšiai greitai užtikrino CEU prestižiškiausios aukštojo mokslo institucijos vardą Vengrijoje ir regione. Nenuostabu, kad keli svarbūs asmenys dabartinėje V.Orbano vyriausybėje yra šio universiteto absolventai.

Tapatinti šį universitetą su jo garbės prezidentu G.Sorosu reikštų pasiduoti skleidžiamai dezinformacijai. Kaip tik privati parama leidžia universitetui išlaikyti autonomiją, į kurią kėsinasi galios pagrindais funkcionuojanti Vengrijos valdžia.