Povilas Stankevičius

Jungtinės Karalystės gyventojams nusprendus palikti ES, dingsta investuotojų ir verslininkų pasitikėjimas ekonomine situacija. Finansų rinkos buvo pasiruošusios kitokiam balsavimo rezultatui, todėl rinkų dalyviai panikuoja – stipriai krenta visų rizikingesnių turto klasių kainos. Kol situacija išliks neaiški, galima laukti stambių rinkų svyravimų ir didėjančio neužtikrintumo dėl ateities perspektyvų.

Povilas Stankevičius, DNB analitikas

Finansų rinkose jau anksčiau plito baimė dėl „Brexit“ keliamų pavojų. Pastaruoju metu santykis tarp svaro kurso ir itin saugių Vokietijos obligacijų pajamingumo buvo labai glaudus: investuotojai baiminasi dėl “Brexit”, parduoda svarus ir, siekiant apsaugoti kapitalą, perka rizikos neturinčius skolos popierius, taip sumažindami jų pajamingumą.

Įvykus „Brexit“ referendumui rinkos puolė į paniką ir prasidėjo rizikos išpardavimas. Akcijos ir silpnesnį kredito reitingą turinčios obligacijos pigo, investuotojams atsikratant šių aukštesnę svyravimo riziką ir didesnį neužtikrintumą turinčių turto klasių. O didelį likvidumą ir pinigų saugumą garantuojančios JAV ir Vokietijos valstybinės obligacijos, bei auksas toliau brangsta.

Ateityje galima tikėtis dar žemesnių palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos išplėtimo iš ECB.

Nuo referendumo dienos Jungtinės Karalystės svaro kursas nukrito net virš 11 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Dabartinis rinkų elgesys rodo, jog dar neesame dugne, o jei Jungtinės Karalystės centrinis bankas, norėdamas suminkštinti „Brexit“ žalą, nuspręs kirsti palūkanas, svaras kris dar žemiau. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovai minėjo, jog „Brexit“ atveju yra pasiruošę išplėsti pinigų politikos skatinimą ir tiekti papildomą likvidumą euro zonos bankams. Todėl ateityje galima tikėtis dar žemesnių palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos išplėtimo iš ECB.

JAV vyriausybės obligacijų rinkose plinta įsitikinimas, jog reaguodamas į pasaulinį neužtikrintumą, Federalinis Rezervų bankas (Fed) gali išvis nepakelti palūkanų normos šiais metais. Stabilizavus rinkoms, galbūt ir sulauksime bent vieno palūkanų normos kilstelėjimo iš Fed. Vis dėlto, kylant abejonėms dėl JAV darbo rinkos padėties „Brexit“ sukelta panika dar labiau sutrukdys JAV Fed vadovams greitai kelti palūkanų normas.

Finansų rinkų svyravimai mažina finansinį stabilumą ir polinkį investuoti visoje euro zonoje. Dėl rinkų nepastovumo vyraujantis neapibrėžtumas dėl finansavimo sąlygų keitimosi, gali sumažinti bankų apetitą skolinti vartotojams ir rizikingesnėms įmonėms. Vis dėlto, tikėtina, kad ECB skatinamieji veiksmai apribos neigiamą krentančių rinkų įtaką skolinimui. Deja, užsitęsęs derybų dėl naujų prekybos sąlygų laikotarpis ženkliai padidins verslo neužtikrintumą. Bijodamos dėl ateities Europos verslo įmonės atsargiau leis pinigus investicijoms. Suprastėję verslininkų lūkesčiai  ir dėl „Brexit“ sumažėjęs  optimizmas, gali reikšmingai sumažinti Europos ekonominio augimo tempus.

Lietuvos gamintojams, netekusiems dalies prekybos su Rusija ir plečiantiems eksportą į ES šalis atsiras dar viena kliūtis.

Lietuvos verslininkų lūkesčius taip pat gali užtemdyti „Brexit“ keliamas neužtikrintumas. Formaliai Jungtinė Karalystė vis dar yra Europos Sąjungoje, o tiesioginis poveikis Lietuvai bus pakankamai ribotas. Dėl didesnių rizikų ir kritusio svaro kurso gali sumažėti užsienio prekyba ir piniginės emigrantų perlaidos iš Jungtinės Karalystės, bet šių metų BVP augimo tai stipriai nepaveiks. Vis dėlto, verslo neužtikrintumas kitose Europos šalyse galimai sumažins ES prekybą su Jungtine Karalyste. Europos gamintojams ieškant patrauklesnių rinkų už Jungtinę Karalystę, didės konkurencija tarp likusių ES narių. Todėl Lietuvos gamintojams, netekusiems dalies prekybos su Rusija ir plečiantiems eksportą į ES šalis atsiras dar viena kliūtis. Norint išlikti dabartinėse eksporto rinkose ir skverbtis toliau, gali tekti mažinti parduodamos produkcijos kainas.

„Brexit“ taip pat padidina politinę riziką visoje ES. Neramina tai, jog Davido Cameron‘o priešrinkiminis pažadas surengti referendumą prigis kitose ES naryste nepatenkintose šalyse: politikai, norėdami surinkti daugiau balsų pradės žadėti piliečiams referendumus dėl išstojimo. Jungtinei Karalystei paliekant ES, padidėja politinio šalių susiskaldymo tikimybė. „Brexit“ ir tolimesnis ES klibėjimas gali dar labiau padidinti investuotojų neužtikrintumą, išsiūbuoti finansų rinkas, bei stabdyti investicijas.

"Scanpix" nuotr.

Povilas Stankevičius

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Europos centriniam bankui (ECB) išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu.

Povilas Stankevičius, DNB analitikas

Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc. Ilgą laiką kilęs JAV dolerio kursas šiuo metu rodo silpnumo ženklus, o euras tvirtai laikosi. Euro ir dolerio valiutų poros svyravimai, savo ruožtu, daro nemažą įtaką Lietuvos užsienio prekybai.

Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

JAV ekonomika po truputį atsigauna: naujų darbo vietų skaičius nuosekliai auga, o kylantys atlyginimai sukelia vis didesnį infliacinį spaudimą šalies viduje. Vartotojų kainos vasarį JAV augo 1 proc., o atmetus maisto ir energijos kainas, infliacija siekė net 2,3 proc. Ekonominiams rodikliams pagerėjus JAV federalinė rezervų (Fed) sistema išlieka atsargi: centrinio banko atstovai sumažino palūkanų normų kėlimo prognozes nuo keturių iki dviejų žingsnių aukštyn, o Fed vadovė Janet Yellen užtikrino investuotojus, kad centrinis bankas akylai stebi tarptautines ekonomines rizikas ir ateityje neskubės kelti palūkanų net kylant infliacijai. Laisvesnė strategija yra artimesnė dabartiniams investuotojų lūkesčiams, o švelnesnis Fed vadovų tonas sumažina riziką, kad per greitas palūkanų kėlimas sužlugdys ir taip trapų ūkio atsigavimą. Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

ECB pinigų politikos strategija šiuo metu nėra aiški: nors centrinis bankas smarkiai padidino monetarinį stimulą, banko prezidentas Mario Draghi pareiškė, kad palūkanų normos daugiau nebekris. Tai sudaro spaudimą euro kursui kilti. Vis dėlto, kiti ECB ekonomistai teigia, kad pablogėjus situacijai euro zonoje palūkanų mažinimas gali grįžti į pinigų politikos arsenalą. Todėl, nors euras pastaruoju metu laikėsi stipriau, ateityje valiutos kurso tendencija gali keistis.

Valiutų rinkos svyravimai daro įtaką Lietuvos užsienio prekybai. Šiuo metu aukštesnis euro kursas JAV dolerio atžvilgiu neigiamai veikia šalies eksportą – lietuviškos prekės tampa brangesnės ir mažiau konkurencingos užsienio rinkoje. Nors Lietuvoje eksportas į JAV sudaro tik apie 4 proc. bendros užsienio rinkoms parduodamos produkcijos, prekyba su ne ES šalimis taip pat vyksta atsiskaitant doleriais ir praėjusiais metais sudarė beveik 40 proc. viso Lietuvos eksporto.

Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus.

Iš kitos pusės, didesnė euro perkamoji galia – geros žinios importui, kadangi užsienio produkcija tampa pigesnė. Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus. Vis dėlto, valiutų kursų svyravimai dėl nuolat besikeičiančių centrinių bankų veiksmų mažina užsienyje prekiaujančių įmonių pasitikėjimą – nežinia, kokia kaina pavyks parduoti prekes ir paslaugas. Padidėjus neužtikrintumui gali sulėtėti investiciniai sprendimai ir prekybos apimtys. Todėl šiuo ne itin patikimu ekonominiu laikotarpiu galima apsidrausti nuo valiutų rizikos, naudojant įvairius ateities sandorius – užfiksuojant sutartą valiutos kursą.