Premjeras Algirdas Butkevičius interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ kalba apie savo šiandieninį vizitą į Latviją, Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, skalūnų dujų žvalgybą, darbo grupės, svarstysiančios mokesčių sistemą, veiklą, aptaria 2008 metais šalį užklupusią krizę ir kovą su ja.

Kalbėdamas apie vizitą į Latviją, Vyriausybės vadovas pažymi, kad kaimyninės valstybės vadovybę informuos, jog įstatymų projektus, susijusius su Visagino atominės elektrinės (VAE) likimu, Vyriausybė pateiks iki šių metų gegužės mėnesio. „Žadu Latvijoje savo kolegoms pasakyti, kad Seime yra priimtas sprendimas, teisingiau – rezoliucija, kuri įpareigoja Vyriausybę artimiausiu metu, iki gegužės mėnesio, pateikti įstatymo projektus dėl tolesnio sprendimo. Manau, kad tas nusivylimas neturėtų būti pagrįstas,“ – sako A. Butkevičius. Premjero teigimu, „politiniai sprendimai labai svarbiais, strateginiais klausimais turi būti pagrįsti ekonomine logika“.

Komentuodamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu apsvarstyti, ar paskelbtas tarptautinis konkursas dėl skalūnų dujų žvalgybos yra tikslingas, premjeras A. Butkevičius sako, kad Vyriausybė tikrai svarstys šį prašymą, tačiau, jo manymu, skalūnų dujų žvalgyba neturėtų būti stabdoma. „Mes šį pasiūlymą svarstysime. Kiek turiu informacijos, žvalgymą turėtų atlikti užsienio kompanijos. Pagal paskutinius turimus duomenis, Lietuvai tai neturėtų kainuoti. Tokiam variantui mes turėtume pritarti, bet šį klausimą svarstysime. Mano manymu, tai tikrai neturėtų būti stabdoma, jei yra noras dalyvauti užsienio kompanijoms, atlikti tyrimus ir padaryti išvadas,“ – interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ metu kalba A. Butkevičius.

Kalbėdamas apie kovą su 2008 metais Lietuvą ištikusia krize, premjeras pabrėžia, kad mūsų šalis turėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kaip pasielgė Latvija. „Ir tuo metu aš sakiau, kad reikia skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. Tikriausiai atsimenate diskusijas, vykusias per Prezidento rinkimų kampaniją, tuo metu buvo išsakyta aiški mano pozicija ir ji nesikeičia iki šiol,“ – teigia Vyriausybės vadovas.

BFL

“Prašau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pamąstyti, ar nereikia keisti komiteto pirmininko, kad nebūtų tokių dalykų, kokie vyko per šią pavasario sesiją”, – ketvirtadienį baigiantis pavasario sesijai iš Seimo tribūnos pareiškė I.Degutienė.

“Viena yra kompetencija, kita – organizuotas darbas. Nes komiteto veikla nėra vieno žmogaus veikla. Turi būti susiklausymas ir svarbiausia – jeigu komiteto pirmininkas kalba komiteto vardu, jis nekalba savo vardu”, – teigė Seimo vadovė.

Prieš I.Degutienės kritiką J.Šimėnui, jį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sprendimų galimu klastojimu apkaltino parlamentaras Arūnas Valinskas.

Pasak jo, komiteto, trečiadienį svarsčiusio, kaip panaudoti lėšas už parduotus taršos leidimus, balsavimas ir Vyriausybei perduotas komiteto pasiūlymas skiriasi.

“Komiteto priimta pozicija dėl lėšų panaudojimo intensyvumo yra pakeista iš esmės”, – teigė A.Valinskas ir pranešė, kad dėl to jau kreiptasi į Seimo etiko sargus, kad jie ištirtų, ar komiteto pirmininkas veiksmuose nėra duomenų klastojo ar kitokios nusikalstamos veiklos požymių.

A.Valinskas Seimo pirmininkei palinkėjo “per vasarą išspręsti šią problemą, nes dokumentų klastojimo šešėlis ne pirmą kartą dėl šio komiteto veiklos krenta ant viso Seimo”.

Po tokių pareiškimų J.Šimėnas  stebėjosi, kad taip galėjo atsitikti. ”Man tai didelė staigmena”, – sakė jis.

Komiteto pirmininkas aiškino, kad dokumentą, kurį pasirašė Vyriausybei su pasiūlymais, kaip turi būti keičiama lėšų, gautų už parduotus taršos leidimus, sąmata, pats du kartus peržiūrėjo ir viską paliko taip, kaip buvo nutaręs komitetas.

“Jeigu susimaišėte jūs, tai atsiprašau, jeigu mes padarėme klaidą, taip pat atsiprašau”, – sakė J.Šimėnas.

J.Šimėnas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nesutaria, kaip reikėtų panaudoti už Lietuvos parduotus taršos leidimus gautus pinigus. Parlamentaras pasisako už didesnį finansavimą biokuro katilams įrengti šilumos tiekimo įmonėse, o ministras norėtų daugiau pinigų skirti daugiabučiams modernizuoti.

Komitetas pritarė J.Šimėno siūlymui sumažinti daugiabučių renovavimo programai skirtas papildomas lėšas nuo 100 mln. litų, kuriuos renovacijai siūlo minsterija, iki 60 mln. litų, lėšų skirtumą nukreipiant rajoninėms katilinėms atnaujinti, statant biokuro katilus.

A.Valinskas nebe pirmą kartą kaltina J.Šimėną privačių ir viešųjų interesų painiojimu. Seimui svarstant Miškų įstatymą, A.Valinskas pareiškė, esą už įstatymo dėl statybų miške “prastūmimą” Seime J.Šimėnui atsilyginta.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija J.Šimėną šiemet jau svarstė dėl to, kad į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą buvo įrašytos nuostatos, kurioms komitetas nepritarė. Tuomet kaltę prisiėmė Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotoja.

Prezidentės raginimo trauktis iš pareigų sulaukęs ūkio ministras Dainius Kreivys kol kas laikosi pozicijos dirbti toliau.

“Galiu tik pakartoti, ką ministras pasakė vakar. Ministro pozicija nesikeičia, ta pozicija tebegalioja”, – BNS antradienį sakė D.Kreivio patarėja Vytautė Šmaižytė.

D.Kreivys pirmadienį po susitikimo su ministru žurnalistams pareiškė, kad jis nesilaiko įsikibęs kėdės, tačiau yra pasirengęs toliau dirbti.

“Ministras nesilaiko įsikibęs kėdės. Daugiau nieko negaliu jums pasakyti”, – teigė V.Šmaižytė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

“Prezidentė mano, kad D.Kreivys turi priimti politinį sprendimą ir atsistatydinti. Jis yra politiškai susikompromitavęs ir politiškai kompromituoja visą Vyriausybę, taip pat – premjerą Andrių Kubilių”, – BNS pirmadienį sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Jo teigimu, D.Kreivys trukdo Vyriausybei sklandžiai dirbti, dėl jo eskaluojama įtampa tarp prezidentės ir premjero.

Prezidentė dar praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį susitikęs premjeras Andrius Kubilius su ministru aptarė naujus politikos ir verslo atskyrimo modelius. Pasak A.Kubiliaus, Lietuvoje kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ketinama steigti specialius nepriklausomus fondus, kuriems savo akcijas laikinai turėtų patikėti į politiką iš verslo atėję žmonės.

Ministras kartojo šiuo metu veikiančių įstatymų nepažeidęs, tą patį tikimo ir premjeras.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) neatvėrė kelio į greitas ir gilias reformas, sakoma Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pareiškime.

“Egipto žmonių reikalavimai ir viltys turės būti patenkinti. Tai jiems spręsti, ar atitinka prezidento Hosni Mubarako paskelbti žingsniai jų lūkesčius ir siekius”, – pabrėžė ES diplomatijos vadovė.

C.Ashton sakė, jog Bendrija atidžiai stebės, kaip reaguos Egipto žmonės artimiausiomis valandomis ir dienomis, ir ES vardu sveikino “drąsą žmonių, kurie taikiai ir oriai tęsia savo kovą už demokratinius pokyčius”.

Briuselyje išplatintame ES diplomatijos vadovės pareiškime pabrėžiama, jog smurtas neleistinas, taip pat prašoma gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves.

C.Ashton paragino valdžią ir armiją ginti taikius demonstrantus ir laikytis santūriai.

“Tvarkinga ir negrįžtama pereiga prie demokratijos ir laisvų bei sąžiningų rinkimų – bendras ES ir Egipto žmonių tikslas “, – pabrėžė ES išorės politikos vadovė.

Jos nuomone, Egipto ateitis yra jo žmonių rankose, ir Europos Sąjunga pasirengusi jiems padėti.

C.Ashton taip pat dar kartą patvirtino, kad ketina artimiausiu laiku aplankyti Egiptą.