Taigi, žinome: JAV prezidentas Barakas Obama pritaria tos pačios lyties asmenų santuokai. Ilgus mėnesius vengęs šio klausimo, jis galiausiai aiškiai pareiškė savo poziciją TV interviu. „Asmeniškai man svarbu patvirtinti, kad manau, jog tos pačios lyties asmenų poroms turėtų būti suteikta galimybė susituokti“, – sakė jis ABC kanalui. Be abejo, tai bus aršių mūšių linija JAV artėjančiuose rinkimuose.

Gėjų (čia ir toliau tekste, kur nenurodyta kitaip, „gėjai“ reiškia abiejų lyčių homoseksualios orientacijos asmenis – red. past.) santuokos šalininkai JAV galėtų perimti kelias pastabas iš Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono. Praėjusį rugsėjį konservatorių partijos konferencijoje jis skaitė pranešimą apie planą legalizuoti tos pačios lyties asmenų santuokas iki 2015. „Taip, tai dėl lygybės“, – sakė jis, „bet taip pat ir dėl dar kai ko: įsipareigojimo. Konservatoriai tiki mus jungiančiais ryšiais… Tad neremiu gėjų vedybų dėl to, kad niekinu konservatorius. Aš remiu gėjų vedybas, nes esu konservatorius.“

Kamerono požiūris yra neįprastas. Gėjų santuokų šalininkai paprastai argumentuoja iš liberalios perspektyvos. Jie laiko galimybę tuoktis pamatine pilietine ir žmogaus teise, ir piktinasi moralumo vardu vykdomu neteisingumu. Konservatoriai šį reikalą mato per kitokią moralinę prizmę. Daugiau, nei 70 procentų JAV konservatorių priešinasi gėjų vedyboms, dažnai įvardindami tai kaip visuomenės stabilumo griovimą, tradicijos, vyro ir moters santuokos paniekinimą.

Kaip ir abortai, gėjų vedybos yra viena karštų temų kultūriniuose karuose tarp liberalų ir konservatorių. Kodėl žmonės nesutaria ir kodėl jie taip įsitikinę, kad moralė yra jų pusėje?

Pastaruosius keletą metų psichologiniai tyrimai pradėjo teikti atsakymus į šiuos klausimus, o stulbinančiai didelė jų dalis susiveda į pasibjaurėjimą.

2008 metais Simone Schnall vadovaujama komanda iš Plimuto universiteto, JK, išsiaiškino, kad pasibjaurėjimo jausmo sukėlimas – blogu kvapu, purvina aplinka ar vaizdo klipu su apdergtu tualetu – sugriežtindavo žmonių vertinimą daugelyje morališkai nevienareikšmių situacijų, nuo pinigų pasisavinimo iš rastos piniginės iki nudvėsusio šuns valgymo (Personality and Social Psychology Bulletin, vol 34, p 1096).

Šis efektas vėliau buvo patvirtintas ir praplėstas. Kendall Eskine vadovaujama grupė iš Sičio universiteto Niujorke išsiaiškino, kad pasibjaurėjimo poveikis moraliniam vertinimui buvo ypač stiprus politinėje dešinėje (Psychological Science, vol 22, p 295). O keletas Yoel Inbar iš Tilburgo Universiteto Nydelanduose vadovaujamų tyrimų parodė, kad konservatyviems žmonėms lengviau sukelti pasibjaurėjimo jausmą (Cognition & Emotion, vol 23, p 714).

Šiais metais Inbaro komanda nustatė, kad šlykštūs kvapai gali padidinti negatyvų požiūrį į gėjus vyrus ir tarp liberalių ir tarp konservatyvių pažiūrų atstovų (Emotion, vol 12, p 23). Įdomu, tačiau tai nepaveikė požiūrio į kitas mažumas, pavyzdžiui, lezbietes, afroamerikiečius ar pagyvenusius žmones.

Tad, panašu, yra intuityvus ryšys tarp pasibjaurėjimo ir moralinio vertinimo, ir ši priklausomybė, regis, daug stipresnė tarp konservatorių, nei tarp liberalų.

Tai, manoma, paaiškina kai kuriuos požiūrio į gėjų vestuves skirtumus. Trumpai tariant, labiau tikėtina, kad konservatoriams homoseksualumas atrodys šlykštus ir todėl morališkai nepriimtinas; liberalai gali šiek tiek bjaurėtis gėjų sekso idėja, bet sąmoningai atmeta tai, kaip moralinio vertinimo pagrindą.

Kitas tyrimas atskleidė, kad liberalai linkę moralės problemas matyti asmeniniame kentėjime ar neteisybėje, tuo tarpu konservatoriams labiau rūpi grupės interesai, pavyzdžiui, lojalumas, patriotizmas, pagarba valdžiai ir tradicijai. Daugelyje šalių liberalus labiau morališkai žeidžia mintis apie spyrimą šuniui ar sukčiavimą kortomis, nei šeimos išdavimas, tėvų keikimas ar nekenksmingų, bet šlykščių dalykų darymas, pavyzdžiui, viešas šlapinimasis. Konservatoriams visa tai atrodo vienodai atgrasu.

Visi šie tyrimai ne tik parodo, kodėl nesutarimai dėl gėjų vedybų yra taip sunkiai išsprendžiami, jie taip pat siūlo būdus, kaip idėjos rėmėjai gali pasiekti žmones, moraliai nusistačiusius prieš. Kadangi liberalių pažiūrų gėjų vedybų idėjos šalininkai moralumą vertina kaip skriaudos ir neteisybės mažinimo matą, išimtinai šiuos terminus jie naudoja ginčydami, kodėl draudimas yra blogai. Konservatoriai gali sutikti dėl lygybės svarbumo, bet labiau tikėtina, turės intuityvų neigiamą požiūrį į homoseksualus, regėdami juos kaip nepriklausančius grupei narius, besistengiančius infiltruoti šventą grupės vidaus santuokos institutą, demonstruojančius nepagarbą tradiciniams lyčių vaidmenims, ir darančius vienas su kitu pasibjaurėtinus dalykus miegamajame.

Misurio valstijoje respublikonų partijos platintose skrajutėse buvo vaizduojama, kas nutiktų, jei valdžią gautų liberalai: užplūstantys imigrantai, Biblijos uždraudimas ir viešai besibučiuojantys gėjai vyrai. Kaip tai absurdiškai beatrodytų (ypač liberalams), toks moralinių mygtukų spaudymas buvo efektyvi dešiniųjų strategija, iš dalies dėl to, kad kairieji nesitaiko į gilias moralines nuojautas, kurias užkabina tokios karikatūros.

Vėlgi, kaip tai bebūtų sunku liberalams, jie turėtų vadovautis Kameronu. Susiedamas gėjų vedybas su konservatyviomis vertybėmis, Kameronas pakilo virš nuolatinio kartojimo, kad tai nesąžininga.

Jei oponentai bus įtikinti, kad homoseksualai yra svarbūs tautos vidinės grupės nariai (pavyzdžiui, dažnai kovojantys už savo šalį), kad gėjų santuokų legalizavimas būtų turtingos piliečių teisių plėtimo tradicijos dalis, ir kad gėjų vedybose svarbiau meilė ir atsidavimas, nei seksas, tada vedybų lygybė galėtų būti pasiekta greičiau.

Sarah Estes, Jesse Graham
New Scientist, № 2865

technologijos.lt

„Nėra lengva, tačiau tenka pripažinti karčią tiesą – aplinkosauginis judėjimas, kuriam aš priklausau, planetos gyvybinei pusiausvyrai padarė daugiau žalos, nei visi tie, kurie neigia klimato pasikeitimus“, – Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Guardian“ teigė aplinkosaugininkas George Monbiot.

Reaguodama į žaliųjų reikalavimus, Vokietija uždarys savo atomines elektrines ir į atmosferą iki 2020-ųjų papildomai pateks 300 milijonų tonų anglies dvideginio. Tai – beveik toks pats kiekis, kiek visa Europa sutaupė po to, kai įsigaliojo ES Efektyvaus energijos vartojimo direktyva. Kitos šalys taip pat ketina atsisakyti atominės energetikos.
Pasak aplinkosaugininko, šiuos sprendimus galima laikyti viduramžiško požiūrio į mokslą ir technologijas išdava. „Žalieji dėl daug ko yra teisūs, tačiau jų požiūris į atominę energetiką dažnai yra paremtas prietarais ir išsigalvojimais“, – pripažino G. Monbiot.
Prieš dvi savaites laikraštis „Guardian“ rašė apie daktaro Chriso Busby darbus. Buvo išsiaiškinta, kad jis Japonijoje reklamavo nuo radiacijojs neva saugančias tabletes ir testus, kuriuos mokslininkai pripažino beverčiais. Atskleista ir tai, kad šis daktaras prašė siųsti aukas neva „Fukušimos vaikams“ į savo fondo, registruoto Velse, sąskaitą. Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos prašymu mokslininkai išnagrinėjo daktaro teiginius, kad šiaurės Velse pastebėtas susirgimų leukemija židinys ir nustatė, kad šis teiginys paremtas klaidinga statistika. Dar blogiau -  mokslininkai parašė, kad „neteisingi duomenys buvo parenkami sistemingai“. Kol nepasirodė straipsnis, Ch. Busby dirbo kaip Žaliųjų partijos patarėjas radiacijos klausimai. Jo „atradimai“ ir šiandien cituojami aktyvistų, kurie pasisako prieš branduolinę energetiką.
Praėjusią savaitę „New York Times“ žinoma atominės energetikos kritikė Helen Caldicott parašė straipsnį, kuriame vėl tvirtinama, kad „dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmių jau mirė daugiau nei milijonas žmonių“. Tačiau „studija“, kuria paremtas šis teiginys iš tikrųjų apibendrino visas įmanomas mirtis tame regione ir, savaime aišku, susiejo jas su Černobylio incidentu, tame tarpe net ir mirtis nuo kepenų cirozės.
Kokia gi galėtų būti mirties nuo cirozės priežastis? Aišku, Černobylis. Šiais metais man teko susitikti Caldicott ir aš paklausiau, koks yra mokslinis šio „milijono mirčių“ pagrindimas, ir ji neturėjo ką atsakyti. Tokios studijos nepagrįstos tikrais faktais, tačiau žalieji ir toliau skleidžia legendą apie „milijoną žuvusių“…
Protestuotojai prieš atominę energetiką jau sukūrė ne mažiau mitų nei kreacionistai, skiepų neigėjai, natūralios medicinos šalininkai ir tie, kurie neigia klimato atšilmą. Daugeliu atveju, šie atradimai yra padaromi priešingu būdu nei moksliniai – žmonės susigalvoja išvadas, o paskui prie jų „pritempinėja“ įvairius faktus ir įrodymus.
Dažnas aplinkosaugininkų argumentas – radioaktyviosios atliekos ir jų sandėliavimas bei saugojimas. Bet ar tai tikrai yra atliekos? Ar jų negalima panaudoti? Aplinkosaugininkas Tomas Blees parašė knygą „Receptas planetai“ („Prescription for the Planet“), kurioje atskleidė naujas galimybes naujai pastatytose atominėse elektrinėse naudoti senų ir jau uždarytų elektrinių paliktą panaudotą kurą, tad viskas netolimoje ateityje…
Žmonėms tai būdinga – kai jie suvokia padarę didelę klaidą, pradeda ieškoti visokių priežasčių tai pateisinti, vietoj to, kad pripažintų suklydę ir nekartotų tokias skaudžias pasekmes turinčių klaidų. Pats laikas ištaisyti klaidą, bent jau čia, Britanijoje. Aplinkosaugininkų judėjimas turi atsisakyti visų kvailų ir faktais neparemtų kalbų apie atomą ir remtis moksliniais argumentais. Juk branduolinė energetika atitinka svarbiausius aplinkosauginius principus – vartoti mažiau, panaudoti dar kartą, perdirbti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsitikinęs, kad reikia atsargiau rinktis žodžius, skelbiant pareiškimus apie įvykius Libijoje.

“Jokiu būdu negalima vartoti posakių, kurie iš esmės skatina civilizacijų susidūrimus. Tokių, kaip “kryžiaus žygiai” ar panašių. Tai nepriimtina. Priešingu atveju viskas gali baigtis žymiai blogiau, nei tai kas vyksta. Apie tai turi visi prisiminti”, – Gorkose žurnalistams pareiškė prezidentas.

Tokiu būdu prezidentas D.Medvedevas sukritikavo premjero Vladimiro Putino pareiškimą, kad atakos prieš Libiją primena viduramžių kryžiaus žygį, ir tai galima laikyti iki šiol rimčiausiu nuomonių susikirtimu Rusijos valdžios tandeme.

“Ši Saugumo Tarybos rezoliucija, be abejo, yra nevisavertė ir kenkianti”, – pareiškė V.Putinas kalbėdamasis su Votkinsko gamyklos darbininkais pirmadienį.

Pasak jo, pažiūrėjus, kas ten parašyta, “iš karto pasidarys aišku, kad ji leidžia visiems daryti viską, imtis bet kurių veiksmų prieš suverenią valstybę”.

“Ir apskritai, tai man primena viduramžių raginimą eiti į kryžiaus žygį, kai kas nors kviečia ką nors eiti į tam tikrą vietą ir kažką vaduoti”, – sakė V.Putinas.

D.Medvedevas nemano, kad JT Saugumo Tarybos 1973 rezoliucija yra neteisinga ir ragina neleisti konfliktui išplisti po visą Afrikos teritoriją.

“Manau, kad ši rezoliucija iš esmės atspindi ir mūsų Libijos įvykių vertinimą, tačiau ne visur, todėl mes nepasinaudojome savo veto teise, ir, kaip jūs suprantate, kad mūsų atsisakymas nesinaudoti veto teise buvo kvalifikuotas, atsižvelgiant į visiškai suprantamas pasekmes. Būtų neteisinga kalbėti, kad “mes neįsivaizdavome, ką darome”, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad tokios buvo jo instrukcijos Rusijos užsienio reikalų ministerijai.

Prezidentas pareiškė, kad Rusija “nedalyvaus operacijoje uždarant skraidymo erdvę ir, neduok Dieve, sausumos operacijose Libijos žemėje”.

“O tos galimybės atmesti negalima”, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje tarptautinės koalicijos pajėgų galimą sausumos operaciją.

Rusijos prezidentas pranešė, kad Rusija nėra nutraukusi diplomatinių santykių su Rusija ir yra pasirengusi tarpininkauti, tačiau “klausimas – su kuo ten kalbėti”.

“Kadhafi pareiškė, kad neužima jokio posto. Sprendžiant iš jo veiksmų, jis tapo asmeniu, kuriam rankos niekas nepaduos, ir niekas Vakaruose su juo nekalbės. Mes diplomatinių santykių nenutraukėme ir esame pasirengę tarpininkauti”, – pažymėjo prezidentas.

Jis išreiškė viltį, jog šiuo metu Libijos oro erdvės uždarymo operacijoje dalyvaujančios šalys veikia suvokdamos, jog “visa tai daroma Libijos liaudies labui, siekiant neleisti žūti žmonėms ir subyrėti Libijai kaip valstybei”.

Tačiau, “nuo tų veiksmų nukentėjo civiliai objektai…, žuvo žmonių, ir tai parodo, kad toms, atitinkamose priemonėse dalyvaujančioms valstybėms nepavyko to pasiekti”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad “tarptautinei bendruomenei suderinus savo veiksmus, Libijos žemėje įsivyraus taika ir bus imtasi visų priemonių, kad konfliktas neišplistų Afrikos teritorijoje ir kitų valstybių teritorijoje”

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES), kad pastarosios taikomos taisyklės energetikos struktūrai pakels dujų kainas, o tai visiškai neatitiks ES siekių energetikos politikoje.

Kalbėdamas žurnalistams po derybų su Europos Komisijos (EK) vadovu Jose Manuelio Barroso (Žozė Manueliu Barozu) V.Putinas sakė, kad dujotiekių infrastruktūros nuosavybę apibrėžiantys įstatymai, vadinami trečiuoju energetikos paketu, galiausiai tik pakenks dujų vartotojams Europoje.

ES įstatymai apriboja ES vamzdynų infrastruktūros, priklausančios dujų tiekėjams, nuosavybę ir ragina “skaidyti” per didelę jų centralizaciją. Pagal tokias taisykles Rusija gali būti priversta parduoti dalį savo dujotiekio tinklo.

“Mūsų nuomone, viso šio paketo mechaniškas įgyvendinimas gali atvesti prie energijos kainų kilimo Europos energijos rinkoje”, – sakė jis.

“Trečiasis energetikos paketas visiškai akivaizdžiai pablogina mūsų energetikos bendrovių veiklos sąlygas, faktiškai galima kalbėti apie turto konfiskavimą,- sakė V.Putinas pridurdamas, kad paketas pakels energijos kaina ES vartotojams. – Kaip žinote, Rusijos ir Vokietijos partneriai šiuo klausimu kreipėsi į teismą”

Tuo tarpu J.M. Barroso pamėgino užglaistyti nesutarimus pareikšdamas, kad per kelias derybų tarp Rusijos vyriausybės ir EK valandas ES ir Rusija padarė didžiulę pažangą ir patikino, kad tie patys įstatymai galioja visoms šalims.

“Mes manome, kad mūsų trečiasis vidaus rinkos energijos paketas galioja visiems vienodai”, – sakė jis nurodydamas Norvegijos pavyzdį; ši šalis privalėjo laikytis tų pačių direktyvų, kurios, anot jo, atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus.

“Užsienio bendrovių prašome sutikti su tokiomis pat taisyklėmis, kurias taikome ir savo pačių bendrovėms”, – sakė J.M.Barrosso.

“Mūsų požiūriai į trečiąjį energetikos paketą iš dalies skiriasi, tačiau šiuo klausimu turėjome labai atvirą ir nuoširdų pokalbį… Norime, kad Rusija liktų svarbiausia mūsų dujų tiekimo partnerė”, – sakė EK vadovas.

ES kasmet importuoja dujų už maždaug 40 mlrd. eurų ir beveik ketvirtadalis dujų ateina iš Rusijos. Siekiant įgyvendinti ilgalaikio ES energetinio saugumo tikslus Briuseliui labai svarbu užtikrinti pastovų energetinių išteklių gavimą.

Šie ES ir Rusijos nesutarimai komplikuoja jų santykius, Maskvai siekiant ES paramos Rusijos narystei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).