Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti.

Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad siūlomas automobilių apmokestinimas neskatins ekologijos, o 8-9 metų galingas automobilis nėra, anot jo, prabangi transporto priemonė.

Seimo opozicijos lyderis “tvarkietis” Valentinas Mazuronis irgi mano, kad 8-9 metų galingas automobilis – tai ne prabanga, o vargas, nes tokį automobilį netgi problematiška parduoti, jam reikia daug degalų. “Tai prabanga net nekvepia. Prabangūs motociklai nebus apmokestinami, o nudrožtos “britvos” bus apmokestintos. Tai ne prabangos mokestis, o bandymas apiplėšti, todėl jam pritarti negalime”, – sakė jis.

Tuo tarpu “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis teiravosi, ar bus apmokestinti brangios arabų veislės žirgai, kurie irgi yra susisiekimo priemonė.

Įstatymo projekte siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas tikisi, kad priėmus tokį įstatymo projektą į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 28 milijonų litų.

Parlamentarai taip pat priėmė svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 1 proc. tarifu apmokestinti fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertę, viršijanti 1 mln. litų. Šias lėšas siūloma pervesti į valstybės biudžetą.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Indėlių palūkanų apmokestinimas padėtų surinkti kasmet į biudžetą apie 55 milijonų litų.

Šių įstatymų svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną – tą pačią, kurią kol kas numatomas biudžeto priėmimas.

Konservatoriai vėl sugebėjo per naktį parengti naujų vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektą. Politikai mano, kad prabanga yra gauti didesnes nei 200 litų palūkanas per metus, važinėti galingesniu nei 200 AG automobiliu ir turėti būstą, kuris kainuoja daugiau nei milijoną litų.

Tokie naujų mokesčių projektai ar jų pataisos penktadienį įregistruoti Seime.

Siūloma naikinti mokesčių lengvatas, kurios iki šiol buvo taikomos indėlių bankuose palūkanoms. Lengvata bus taikoma palūkanoms, kurios neviršys 200 litų per metus. Vertinant, kad vidutinės indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu siekia apie 2 proc. Bus apmokestinami visi maždaug 10 tūkst. litų viršijantys indėliai.

Seime įregistruotas ir projektas panaikinti mokesčių lengvatas būstui, kurio kaina viršija milijoną litų. Tokiam turtui būtų taikomas 1 proc. tarifas – už vertę, viršijančią milijoną. „Čia ta riba pasirinkta simbolinė – parodanti, kad mokesčiai taikomi milijonieriams“, – paaiškino vienas iš įstatymų projektų rengėjų konservatorius Jurgis Razma.

Jeigu būsto vertė – 2 milijonai, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 milijono litų ir faktiškai siektų 10 tūkst. litų per metus. Apmokestinamas ir būstas, įsigytas už paskolas. Taip pat nauji mokesčiai būtų taikomi ir automobiliams, įsigytiems išperkamosios nuomos būdu.

Būtent automobilių mokesčio projektas kol kas vertinamas prieštaringiausiai – siūloma apmokestini visas mašinas, kurių amžius iki 10 metų ir variklio galia viršija 150 kW (apie 200 AG). Už kiekvieną galios kilovatą, tektų mokėti po pusę lito per mėnesį. Pavyzdžiui, automobilio, kurio galia 200 kW, savininkas per metus už jį sumokėtų daugiau nei 1000 litų mokesčių.

Siūloma apmokestinti ir privačius lėktuvus bei jachtas.

J.Razma negalėjo tiksliai pasakyti, ar 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčių bus apmokestinamos visos palūkanos, ar tik dalis, viršijanti 200 litų ribą.

Planuojama, kad iš Transporto mokesčio biudžetas pasipildytų 38 milijonais litų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 17 milijonų, o apmokestintos palūkanos atneštų apie 50 milijonų litų papildomų pajamų.

BFL

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų “prabangos” mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo.

Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos apskaičiavimų.

“Nesame prieš jį labai nusiteikę, tiesiog norėtume sulaukti iš finansų ministrės ar Seimo Pirmininkės paskaičiavimų, kas yra tas “prabangos” mokestis ir kiek tai gali duoti naudos biudžetui (…). Mes ne prieš “prabangos” mokestį – deimantai, jachtos, vilos turi būti apmokestintos, nepadoru gyventi taip prabangiai”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Jis pabrėžė, kad Liberalų ir centro sąjunga vis dėlto nepritartų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui, kuris, A. Čapliko teigimu, neapmokestinant absoliučiai viso turto, neduotų norimos naudos.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovas Arūnas Valinskas išreiškė paramą visiškam sumažintų pensijų grąžinimui į ankstesnį lygį, tačiau akcentavo, kad kartu su pensijomis turi būti atkurtas ir buvęs išmokų neįgaliems asmenims dydis. Jo teigimu, socialiai jautriausioms grupėms grąžinant sumažintas išmokas reikės ieškoti papildomų taupymo rezervų, nes siūlomi mokesčiai nepatenkintų lėšų poreikio.

“Mes ne prieš pensijų atkūrimą, bet tuomet kompleksiškai reikia, kad nenukentėtų ir neįgalieji. Kokie tie vidiniai rezervai, šiandien buvo sutarta, konfidencialiai, ieškoti ir neabejoju, kad įstengsime surasti. Kiek preliminariai paskaičiuota, tas labai viešai išreklamuotas “prabangos” mokestis gali atnešti nuo 10 iki 20 mln. litų į biudžetą. Kai skylė siekia milijardą, tai yra labiau populistiniai pasisakymai, todėl Vyriausybė, spręsdama klausimą iš esmės, turės ieškoti kitų rezervų, ir tai sutarta daryti”, – kalbėjo TPP lyderis.

ELTA primena, kad antradienį Vyriausybė vienbalsiai patvirtino valstybės biudžeto projektą, pagal kurį tik iš dalies, 50 proc., atkuriamos sumažintos pensijos. Seimas turėtų svarstyti, kaip rasti papildomų pajamų, kurios leistų pensijas atkurti didesniu mastu, kaip variantas gali būti svarstomas ir “prabangos” mokesčių įvedimas, sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Viešojo sektoriaus išlaidos 2012 m. bus mažinamos 4 proc., tai turėtų padėti sutaupyti apie 600 mln. litų. Visos institucijos pačios galės spręsti, kokiu būdu jos mažins savo išlaidas. Nemažės tik Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, antradienį žurnalistams po Vyriausybės neeilinio posėdžio teigė Premjeras.

BFL

“Prabangos” mokesčių įvedimas yra ne tik ekonominis, bet ir socialinio teisingumo klausimas: Lietuva turi mažinti takoskyrą tarp turtingųjų ir vargšų, mažinti nepasitikėjimą valstybe, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

“Šiuo atveju mes turime kalbėti ne tik apie tai, kiek įvedę šituos “prabangos” mokesčius surinksime į biudžetą pinigų, bet turbūt dar didesnis yra noras ieškoti ir solidarių valstybei sprendimo būdų, ieškoti bent minimalaus socialinio teisingumo. Šiandien yra didelė takoskyra tarp turtingų ir vargšų, pagal tai Lietuva dabar yra paskutinė Europos Sąjungoje. Tai – ne tas kelias, mes nenorėtume būti kaip Lotynų Amerikos kai kurios valstybės. Jei mes einam demokratinės, išsivysčiusios valstybės keliu, mes turim tą takoskyrą mažinti”, – trečiadienį “Žinių radijui” sakė Seimo Pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, būtent socialinio teisingumo siekimas yra priežastis, dėl kurios pridėtinės vertės mokesčio kėlimas nebūtų išeitis – kadangi dėl to neišvengiamai kiltų kainos, labiausiai nukentėtų kukliau ir skurdžiau gyvenantys žmonės.

I. Degutienės teigimu, turi būti nustatytos konkrečios ribos, skiriančios, tarkime, prabangų automobilį nuo kasdienio, ir pagal tai prabangiems automobiliams įvestas mokestis, o įvedant nekilnojamojo turto mokestį, žiūrėti į vidutinę nekilnojamojo turto vertę ir apmokestinti ją viršijančius būstus. Pasak parlamento vadovės, Seimo narių grupė jau rengia tai reglamentuosiančius įstatymų projektus.

I. Degutienė priminė, kad Lietuva šiuo atveju nebūtų išskirtinė. “Pasižvalgykime po visą pasaulį, kažkodėl mums atrodo, kad mes gyvenam izoliuotoje valstybėje ir esam kitokie negu kiti. Paimkim tą pačią Italiją. Ką naujas premjeras pirmiausia padarė? Pasiūlė nekilnojamojo turto ir “prabangos” mokestį įvesti. Visos valstybės eina tuo pačiu keliu, ir noriu priminti, kad tas pats Tarptautinis valiutos fondas prieš porą metų sakė apie tokių mokesčių didinimą”, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

Pensijų atkūrimas iki 2009 m. lygio, I. Degutienės manymu, yra būtinas: tai susiję su pasitikėjimu valstybe, kadangi visos valdžios grandys žadėjo, kad pensijos bus atkurtos.

“Esant pablogėjusiai finansinei situacijai Lietuvoje, vėl pensininkų sąskaita bandyti tvarkytis – ne tas kelias (…). Turime žymiai plačiau mąstyti negu vien tik dėlioti skaičius ir planus į ateitį”, – tvirtino parlamento vadovė.

Sprendimas įšaldyti pervedimus į pensijų fondus, anot I. Degutienės, būtų tik laikinas, priimtas spręsti krizinę situaciją. Šiuo metu, I. Degutienės nuomone, jaunimui susitaikyti su tokiu dalyku būtų lengviau negu pensininkams su neatkurtomis pensijomis. “Jei jau bendražmogiškai šnekėsim, šiandien pensininkas neturi jokios kitos perspektyvos, jis sovietmečiu yra užsidirbęs tą savo kuklią pensiją. O tie, kas dar yra jauni ir dar gali užsidirbti, tai jei vieni metai bus keblesni, nesurinks per tuos metus dar tiek į kaupiamąją sąskaitą, dar turi visą gyvenimą prieš akis”, – sakė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė išreiškė viltį, kad abi liberalų partijos šiuo atveju pademonstruos supratingumą, net jei tai ir ne visiškai atitinka jų ideologiją. Seimo vadovė priminė, kad koalicija sėkmingai ir stabiliai dirba jau trejus metus, per tą laiką ne kartą teko siekti kompromisų, bet dėl jų buvo susitarta.

Lapkričio 4 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuosiančio sero Eltono Johno prašomų trijų kambarių įrengimas koncerto organizatoriams kainuos apie 15 tūkst. litų.

Atlikėjas pageidauja savo viešnagės arenoje metu turėti prabangiai įrengtus jam skirtą valgomąjį ir du privačius kambarius, kurių kiekvienas ne mažesnis nei 20 kvadratinių metrų.
„Kaip ir daugelis aukščiausio lygio scenos žvaigždžių, seras Eltonas Johnas pageidauja prabangos. Visos jam arenoje skirtos patalpos bus dekoruotos aukščiausios kokybės medžiagomis, išklotos prabangia kilimine danga. To reikalauja pats atlikėjas“, – teigia koncertą Lietuvoje organizuojančios bendrovės „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.
Ypač didelis dėmesys skiriamas Eltono Johno kambariuose stovėsiančioms sofoms. Pageidaujama, jog jos būtų baltos, mėlynos, rudos, pilkos arba gelsvai rusvos spalvos ir pabrėžiama, kad jokiu būdu negali būti odinės.
„Iš pradžių Eltonui pasiūlėme patogią raudonos spalvos sofą, tačiau atlikėjas jos atsisakė. Tad dabar atlikėjas bus pirmasis, kuris Lietuvoje išbandys naujausios „Juodojo alksnio“ baldų kolekcijos prabangius sofų modelius. Iš viso jo kambariuose bus trys pilkos spalvos sofos“, – atskleidžia J. Vėželis.
Milžiniškas pinigų sumas gyvoms gėlėms kas mėnesį išleidžiantis Eltonas Johnas įpročio gėlėmis puošti aplinką, kurioje leidžia laiką, neatsisakys ir būdamas Vilniuje. Atlikėjas reikalauja, jog jo persirengimo kambarius puoštų 8 dideli (bent 1,8 metro aukščio) gyvi fikusai arba palmės ir dar penki vidutinio dydžio žali augalai. Dar 6 dideli fikusai arba palmės ir 4 vidutinio dydžio augalai turėtų atsirasti atlikėjo grupei skirtose patalpose.
Eltono Johno kambarius taip pat puoš 7 vazos baltų ir raudonų rožių, kurių kiekvienoje vazoje turėtų atsirasti nuo 9 iki 16 vienetų. Beje, visos vazose pamerktos rožės turėtų būti be lapų. Vieną atlikėjo kambarių puoš ir didžiulė vaza su įvairiaspalvėmis gyvomis gėlėmis. Beje, pastarųjų tarpe negali būti chrizantamų, lelijų, ramunių ar gvazdikų. Mat, atlikėjas šių gėlių nemėgsta.
Legendinio atlikėjo pageidavimų sąraše tarp svarbiausių dalykų minėtinas ir televizorius, transliuojantis sporto kanalus.
Beje, koncerto organizatoriams teks užtikrinti ir nuolatinę 19⁰C oro temperatūrą Eltono Johno persirengimo kambariuose. Taip pat ir atpalaiduojančiai atmosferai sukurti tinkantį apšvietimą. Visa šviesa turi sklisti iš stalinių ir ant žemės stovinčių lempų.
Elton‘o John‘o koncertą Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.