Vis dažniau Lietuvos gyventojai iš užsienio elektroninių parduotuvių siunčiasi brangesnes siuntas. Tarptautinės siuntų gabenimo kompanijos „Ecoparcel Group“ atstovai pastebi, kad į šalį dažniau keliauja žymių prekių ženklų gaminiai, o brangūs siuntiniai draudžiami papildomomis sumomis.

Išskirtinių prekių ieškantys Lietuvos gyventojai iš užsienio svetainių pamėgo siųstis drabužius bei įvairius aksesuarus: rankines, avalynę, papuošalus. Tarp dažniausiai siunčiamų prabangos prekių – Prancūzijos „Louis Vuitton“, Italijos „Armani“, Didžiosios Britanijos „Burberry“ mados namų kūriniai. Kad į Lietuvą vis dažniau atkeliauja brangesnės siuntos liudija ne tik žymių prekinių ženklų pavadinimai ant pakuočių, bet ir draudimo sumos.

„Visos siuntos, kurių vertė yra iki 500 eurų, yra apdraudžiamos nemokamai. Pastebime, kad mūsų klientams vis dažniau prireikia papildomo draudimo – vadinasi, gabenami vis brangesni siuntiniai. 2012 m. į Lietuvą iš užsienio e. parduotuvių iš viso buvo pristatyta maždaug 45 tūkst. papildomai draustų siuntinių, o tai beveik 3 kartus daugiau nei 2011 m.“, – teigia „Ecoparcel Group“ vadovas Andrius Balkūnas.

Daugiausiai prabangos prekių užsakoma iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos e. parduotuvių. „Ecoparcel Group“ atstovai pastebi, kad vis daugiau brangių siuntų atkeliauja ir iš Kinijos. Nors siuntos užsakomos iš įvairiausių pasaulio šalių e. parduotuvių, tačiau jos dažnai atgabenamos iš sandėlių Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

„Didelė dalis brangesnių gaminių pirkėją atranda būtent šių šalių rinkoje, todėl pardavėjams prekes patogiausia sandėliuoti Lenkijoje ir D. Britanijoje. Gausūs siuntų srautai taip pat plaukia ir į Rusiją, tarp kurių – ir paauksuota vonios įranga“, – pastebi A. Balkūnas.

„Ecoparcel Group“ generalinis direktorius tvirtina, kad pastaruoju metu užsienio e. parduotuvės pačios ėmė ieškoti siuntų kompanijų, kurios turėtų galimybę siuntas pristatyti į augančias tris Baltijos šalių rinkas.

„Logistikos paslaugos reikalingos 90 % visų įmonių. Vis sparčiau besivystant elektroninei prekybai interneto svetainės panoro klientus aptarnauti ir Baltijos regione. Svetainės ieško logistikos partnerių, kurie gali garantuoti stabilų aptarnavimą, patrauklius įkainius ir trumpą pristatymo laiką, todėl kiekvienam atvejui tenka taikyti individualų sprendimą“, – kalba A. Balkūnas.

2011 m. kompanija iš Lietuvos ir į Lietuvą gabeno 1,2 mln. siuntų. Planuojama, kad 2012 m. šis skaičius bus 22 % didesnis.

Lietuvos ambasada Minske kasdien išduoda daugiau kaip po 800 vizų į Lietuvą, iš jų 40 proc. – daugkartinių. Ko Baltarusijos piliečiai tikisi ir ką iš tiesų randa Lietuvoje?

“Kelionės į Lietuvą Minske pardavinėjamos ant kiekvieno kampo. Jos nebrangios, netolimos. Važiuodami su šeima taip ir įsivaizdavome – kad šeštadienį apsilankysime Kaziuko mugėje, su gidu pasivaikščiosime Vilniaus senamiestyje, o sekmadienį skirsime laiko apsipirkti, nes jūsų prekybos centrai Baltarusijoje garsėja masto įvairove, garsiais prekių ženklais ir neblogomis kainomis”, – aiškina Vilniuje trečią kartą viešinti Darija Osipovič.
Visai kitokių lūkesčių Lietuvoje turėjo Maksimo Šajunovo šeima, į Lietuvą atvykusi savaitei, o į Vilnių užsukusi tik vienai dienai – į vieną didesnių prekybos centrų. “Išleisti pinigų”, – juokiasi jo žmona Irina ir aiškina, kad nepraleidžia progos čia įsigyti sidabro papuošalų, kurių kainos Lietuvoje šiuo metu yra bent 20 proc. mažesnės, o patys dirbiniai, pašnekovės tikinimu, subtilūs ir skoningi. “Tačiau daugiausiai vietos vis tiek užima drabužiai – jų pirkome visai šeimai. Kainos gal ir nelabai skiriasi, bet pas mus visai kitas asortimentas”, – dėsto pašnekovai.

Prekių krepšelis – standartinis, suma – dviguba

Prabangių automobilių vairuotojai iš Baltarusijos jau Lietuvos pasienyje užverčiami reklaminiais lankstinukais ir skrajutėmis, reklamuojančiomis įvairias prekybos, pramogų vietas, restoranus ir viešbučius.
Prekybos centrai įnirtingai reklamuojasi ir Baltarusijos spaudoje, siūlo baltarusiams specialias, išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, pernai vasarą vienas Vilniaus prekybos centras skelbė akciją “pirk už 1000 Lt ir gauk nakvynę Vilniuje nemokamai”.
Kalbintų pašnekovų tikinimu, ši į pirkimą orientuota informacija savo gausa iš tiesų užgožia informaciją apie lankytinas vietas, gamtos kampelius, parodas, ar koncertus.
“Į mus žiūrima kaip į pinigų maišus, kurie į Lietuvą atvažiuoja leisti milijonų. Gal taip ir yra, nes Baltarusijoje dabar daug turtingų žmonių, bet Lietuvos įvaizdis dabar yra tarsi kokio “šopingo”, “prekybos centro”, – aiškina D.Osipovič. Ją nustebino ir tai, kad informacijos centre jos šeimai irgi pirmiausia buvo pasiūlyta apsilankyti prekybos vietose, o ne pakilti į Gedimino kalną ar nuvykti į Trakus.
Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad prekintis Lietuvoje baltarusiai iš tiesų mėgsta, bet nemano, kad yra tokių, kurie atvažiuoja į “Akropolį” ar “Ozą” ir net neapsidairę važiuoja namo.
“Vien Vilniuje tikrai yra ką pamatyti: bažnyčios, senoji sostinės architektūra baltarusio akiai yra unikali. Be to, juk čia pati artimiausia Europos sostinė, ir tas europietiškumas čia tikrai juntamas”, – dėsto ponia Darija, pabrėžianti, kad jai Lietuvoje patinka ir siūlomos pramogos šeimai, pavyzdžiui, ledo arenos, boulingas. Pastarosios paslaugos, pašnekovės teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra šiek tiek pigesnės nei Baltarusijoje.
Vis dėlto tai, kad baltarusiams informacija apie pirkinius dažnai įdomesnė nei apie laisvalaikį ar kultūros paveldą, liudija tiek skaičiai, tiek faktai.
Statistika skelbia, kad iš viso Baltarusijos piliečių, kurie buvo ketvirti pagal pernai į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų skaičių, srautai į mūsų šalį per metus išaugo 29 proc., o iš viso Minske dabar kasdien išduodama apie 800 vizų į Lietuvą.
Na, o prekybos centrų atstovų teigimu, prekybos centruose apsilankiusių baltarusių skaičius per metus išaugo net dvigubai, beveik tiek pat padidėjo ir vidutinė jų čia išleidžiama pinigų suma, kuri dabar svyruoja nuo 700 iki 1000 Lt. Iš viso, apytiksliai, dideliame prekybos centre sostinėje savaitgalį apsilanko 300–400 svečių iš Baltarusijos. Iš esmės – kone visi atvykstantieji yra iš šios gretimos šalies.
„Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė skaičiuoja, kad pagal išrašytų čekių, su kuriais pirkėjai iš Baltarusijos susigrąžina PVM, statistiką, per mėnesį jie sudaro apie penkis procentus visų pirkėjų.
Atvykėliai šiame ir kituose prekybos centruose dažniausiai perka drabužius, – šie sudaro iki 70 proc. jų pirkinių krepšelio, taip pat – parfumerijos ir kosmetikos, buities technikos, vis daugiau nuperka ir maisto produktų.
“Pirkome maisto, nes Lietuvoje galima rasti gurmaniškų užkandžių iš Italijos ar Prancūzijos, didesnis prieskonių pasirinkimas, o kasdieniški maisto produktai, pavyzdžiui, duona, Lietuvoje pigesnė nei Baltarusijoje”, – tikina I.Maksimova.

Žavisi prekių ženklais

Baltarusiai ypač laukiami ir Vilniaus senamiestyje įsikūrusiose specializuotose garsių prekių ženklų parduotuvėse. Vienos prabangiais, dizainerių kurtais drabužiais prekiaujančios parduotuvės vedėja tikino, kad esama netgi nuolatinių klientų iš Baltarusijos, pamėgusių vieną kurį nors prabangų vardą, kurio atstovybės nėra Baltarusijoje. Tokie “vienetiniai”, bet parduotuvės apyvartą gerokai kilstelintys klientai čia lankosi kone kas mėnesį ir pasitaiko, kad išleidžia net iki 10 tūkst. Lt.
“Pasitaiko, kad pasiturinčios baltarusės čia atvažiuoja pirkti prabangių vakarinių suknių ir atvirai klausia, ar kas nors iš Baltarusijos tokią jau pirko – kad nesusitiktų tame pačiame Minsko vakarėlyje”, – elitinių pirkėjų įpročius komentuoja pašnekovė.
“Baltarusiams kur kas labiau nei lietuviams svarbi etiketė, įvaizdis – tai galioja net vaikiškoms prekėms”, – skirtumus komentuoja prekybos centro “Europa” vadovė Gintarė Urnevičienė.

Pamėgo kurortus

Kitas svarbus baltarusių tikslas vykstant į Lietuvą – komfortiškas poilsis. Beje, įdomu tai, kad baltarusiai bene labiausiai prisideda prie šalyje nakvojančių turistų statistikos didinimo – Baltarusijos piliečiai bene rečiausiai iš visų užsienio turistų atvyksta tik vienai dienai be nakvynės, o daugiau nei 90 proc. mūsų šalyje pasilieka bent vienai nakčiai, dauguma – dviem ir daugiau. Šiuo požiūriu labiausiai sekasi viešbučiams sostinėje, o pastaruoju metu – ir kurortuose, iš kurių populiariausias tarp baltarusių – Druskininkai.
Baltarusio M.Šajunovo šeima čia praleido 5 dienas, ir, pasak jo, už visus malonumus išleido per 4 tūkst. Lt. Pašnekovų tikinimu, Druskininkus jie pasirinko, nes knietėjo išbandyti naujas slidinėjimo trasas ir pasilepinti SPA procedūromis. Ar šių paslaugų kainos baltarusiams iš tiesų tokios patrauklios?
“Nepasakyčiau, kad druskų kambariai arba viešbučio numeris kainuoja mažiau, o kartais net priešingai, tačiau čia galima rasti daugiau prabangos ir komforto, susidaro įspūdis, kad svečiai iš Baltarusijos labai laukiami, čia apie mus šokinėja geriau negu namie”, – aiškina kelione į Lietuvą patenkinta dar viena pašnekovė – Irina Maksimova. Ji tikina, kad Baltarusijoje ji su draugais itin mėgsta svečiuotis 30 km nuo sostinės Minsko esančiame kalnų slidinėjimo komplekse Logoisk, tačiau pabrėžia, kad trasomis Druskininkuose liko sužavėta labiau. “Jos itin modernios, aptarnavimas puikus, kainos sąžiningos. Be to, pasijutau lyg namie – aplink pilna tautiečių, sutikome net pažįstamų”, – šypsosi pašnekovė.
Jos žodžius vėlgi patvirtina skaičiai. Pavyzdžiui, pernai Druskininkus užsieniečių aplankė 30 proc. daugiau nei 2010 m., iš viso per 200 tūkst., ir baltarusiai šiame svečių sąraše yra antri po rusų. Pasirodo, pernai Druskininkuose jų apsilankė 20 proc. daugiau nei užpernai, o šiemet, tikimasi, kad turistų iš Baltarusijos augimas bus toks pat arba dar didesnis.
Pasak turizmo agentūros „Kelionių laikas“ projektų vadovės Danutės Čornij, tarp baltarusių itin populiarios tokios kurortuose siūlomos pramogos kaip šaudymas, žvejyba, o aštresnių pojūčių mėgėjai noriai išlaidauja sniego arenoje, nuotykių parkuose.
Įdomu tai, kad nors baltarusiai dairosi poilsio arčiau Lietuvos sostinės, o link pajūrio dažniau patraukia svečiai iš Latvijos, tačiau pastaruoju metu baltarusiai poilsiui itin noriai renkasi ir Neringą. Neringos turizmo informacijos centro duomenimis, 2010 m. per tris vasaros mėnesius apsilankė vos 35 baltarusiai, o pernai sezono metu svečių iš Baltarusijos srautas informacijos centre išaugo iki 289, dauguma jų Neringoje apsistojo bent vienai nakčiai.
Matyt, prie to nemažai prisidėjo Neringos atstovų pastangos pritraukti šios šalies gyventojus – praėjusį balandį XIV tarptautinėje pavasario turizmo parodoje „Poilsis 2011“ baltarusiams pirmą kartą buvo pristatytas Neringos kurortas, o jo stendas buvo vienas lankomiausių tarp parodos svečių – baltarusių, pernykštes atostogas iš anksto planavusių Lietuvoje.

Socialdemokratai teigia pritariantys nekilnojamojo turto apmokestinimui ir prabangos mokesčiams, tačiau siūlo šių projektų svarstymą nukelti į Seimo pavasario sesiją.

Tokią poziciją socialdemokratai išdėstė partijos tarybos šeštadienį priimtoje rezoliucijoje. Pasak LSDP vadovo Algirdo Butkevičiaus, šiuo metu valdančiųjų inicijuoti prabangos ir brangaus nekilnojamojo turto mokesčių projektai „paruošti neatsakingai, neapgalvoti, sukeltų bereikalingas diskusijas, kiltų daug neaiškumų dėl mokesčių administravimo, turto vertės apskaičiavimo“.

Anot A.Butkevičiaus, jo pavaduotojas partijoje parlamentaras Vytenis Andriukaitis parašą po minėtais projektais buvo padėjęs nepasitaręs su partijos kolegomis, neįsigilinęs į siūlomus projektus. Po diskusijų partijoje nuspręsta projektams nepritarti, iki pavasario parengti savus projektus.

„Mes pritariame nekilnojamojo turto ir prabangos mokesčiams, tačiau jie turi būti gerokai patobulinti ir Seimą pasiekti pavasario sesijoje“, – sakė A.Butkevičius.

Seime yra užregistruotas V.Matuzo vadovaujamos darbo grupės pasiūlymas apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, gyventojų gaunamas palūkanas už vertybinius popierius, žmonių suteiktas paskolas ir bankuose laikomus indėlius, taip pat jachtas, lėktuvus, naujus galingus automobilius. Tikimasi, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Didesnės nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą siūloma apmokestinti 1 proc. mokesčiu, didesnės nei 200 litų per metus palūkanos už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad kitą savaitę parlamentarai patvirtins 2012-ųjų metų valstybės biudžetą su naujais nekilnojamo turto, prabangos, indėlių palūkanų mokesčiais.

Tuo tarpu prabangių ar didelės galių automobilių apmokestinimo klausimas gali būti keliamas po Naujųjų metų.

Trečiadienį beveik tris valandas pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę vykęs valdančiosios koalicijos lyderių pasitarimas dar neatnešė konkrečių rezultatų.

Ketvirtadienį “Žinių radijuje” kalbėdamas A. Kubilius sakė, kad su partneriais tikimasi priimti sprendimus, kitą savaitę turi būti patvirtintas valstybės biudžetas, o viešųjų finansų deficitas kitąmet negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

“Aš manau, kad didesnė dalis iš tų mokesčių bus tvirtinama dabar. Galbūt, jeigu nepavyks rasti tinkamiausio techninio sprendimo dėl kurio nors vieno iš jų, šiek tiek daugiau gal bus ginčijamasi dėl prabangių automobilių arba didelės galios automobilių apmokestinimo, bet vėlgi ieškoma tinkamų sprendimų, tai gali būti kažkurie iš jų svarstomi vėliau, bet tai nekeičia pamatinių dalykų, kad deficitas negali viršyti 3 proc. ir pensijas atkuriame maksimaliai”, – kalbėjo A. Kubilius, klausiamas, ar biudžetas bus tvirtinamas su naujais – prabangos, nekilnojamo turto, kitais – mokesčiais.
A. Kubilius atmetė kritiką dėl mokesčių reformos chaotiškumo.

Anot premjero, su liberalais dėl pervedimų į privačius antros pakopos pensijų fondus stabdymo artėjama prie kompromisinio varianto – esą jau nekalbama apie atskaitymų į pensijų fondus visišką stabdymą, o tik apie laikiną sumažinimą. Pervedimai į privačius pensijų fondus gali būti sumažinti 0,5- 1 proc.
Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris skirtas “prabangai” apmokestinti, po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Linkstama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Seimas taip pat buvo linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. “Sodros” įmokų. Tačiau parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo.

Antradienį Seimui planuojama pateikti “prabangos” mokesčių įstatymų projektus.

Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus, – praneša ELTA.

1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas tikisi, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Seimo Pirmininkė antradienį kreipsis į Finansų ministeriją ir Seimo Biudžeto bei finansų komitetą, prašydama bendromis pastangomis kuo greičiau paruošti Prabangos mokesčių projektus ir prašys visų Seimo frakcijų paramos juos priimant.

Tai Seimo Pirmininkė pažymėjo pirmadienio vakarą savo iniciatyva surengusi TS-LKD vadovybės susitikimą dėl Vyriausybės siūlomo 2012 m. biudžeto projekto.

Seimo Pirmininkės nuomone, norint subalansuoti biudžetą nemažinant pensijų, taip pat siekiant socialinio teisingumo, būtina kuo skubiau priimti vadinamuosius prabangos mokesčius, kuriuos sudarytų dalies nekilnojamojo turto mokestis bei mokestis už įvairias prabangos prekes: jachtas, prabangius automobilius, sraigtasparnius, brangakmenius ir pan.

Seimo Pirmininkė taip pat prašo visų Seimo komitetų dar kartą peržiūrėti biudžetinius prioritetus, investicinius projektus ir kitas biudžeto eilutes taip ieškant papildomų taupymo resursų, o Vyriausybę ragina dar aktyviau kovoti su šešėline ekonomika.

Seimo vadovė pabrėžia, kad stabilumas visuomenėje yra ne mažesnė vertybė nei subalansuotas biudžetas.

I. Degutienė pritaria Vyriausybės nuostatai, kad biudžeto deficitas neturi būti didesnis nei Mastrichto kriterijus – 3 proc. BVP, tačiau mano, kad tai daryti skurdžiausių ar labiausiai pažeidžiamų gyventojų sąskaita būtų socialiai neteisinga, kad toks žingsnis dar labiau didintų atotrūkį tarp vargingųjų ir turtingųjų, kuris Lietuvoje ir taip yra vienas didžiausių ES.

I. Degutienė primena, kad įvesti nekilnojamo turto mokestį neseniai ryžosi Graikijos parlamentas, tokį mokestį įsivesti Lietuvai siūlo ir TVF.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė abejoja, kad Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui nuo Naujųjų metų atkurti sumažintas pensijas tik 50 procentų.

“Seimas, kaip viena iš valdžios grandžių, šiuo klausimu taip pat yra viešai įsipareigojęs vyresnio amžiaus piliečiams. Žinodama nuotaikas Seime, taip pat ir didžiausioje valdančioje Tėvynės sąjungos frakcijoje, kai kurių TS deleguotų ministrų nuostatas, labai abejoju, kad parlamentas pritartų tokiam liberalų iniciatyva atsiradusiam pasiūlymui. Jei norime išsaugoti bent minimalų piliečių pasitikėjimą Seimu ir apskritai valdžia, jei norime stabilumo valstybėje, jei esame dėkingi savo piliečiams už parodytą kantrybę krizės metu, privalome vykdyti šį savo viešą įsipareigojimą”, – sakė Seimo Pirmininkė.


Prognozuojama, kad šiemet turtuoliai visame pasaulyje prabangos prekėms išleis 265 mlrd. JAV dolerių. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Ir visai nesvarbu, kad viso pasaulio ekonomika dabar išgyvena gana juodą periodą.

Turtingų žmonių įpročių mėgautis prabangiais pirkiniais nepajėgia pakeisti niekas – nei krizės, nei turtų susitraukimas, nei kylančios tokių prekių kainos. Pasaulinė verslo konsultacijų kompanija „Bain & Company“ skelbia pribloškiančius naujausios apklausos rezultatus, kurie rodo, jog prabangos prekių pardavimas visame pasaulyje šiemet augs 10 proc. ir pasieks rekordinius 265 mlrd. JAV dolerių.
Taip nutiks esą todėl, kad nepriklausomai nuo valstybių ekonominės padėties, prabangos prekių paklausa pasaulyje ne tik nemažėja, bet netgi nuolat auga.
„Noras išlaidavimas turtuoliams niekaip nesusijęs su bendra ekonomine situacija“, – konstatuoja verslo analitikė iš Milano Claudia D’Arpizio, pridurdama, kad neregėtai daug pinigų šiuo metu pasaulyje išleidžiama ne būtiniausioms prekėms įsigyti, o kaip tik prabangiems prekių ženklams. „Taip, gaminiai vis dar svarbūs, tačiau jų gamintojai tapo daug svarbesni“, – tendencijas apžvelgia ekspertai.
Beje, didžiausias prabangių prekių paklausos augimas laukiamas Azijoje, – čia jis, kaip prognozuojama, sieks 16,5 proc. Sunkiausiai prekyba prabangiais daikčiukais rutuliojasi Japonijoje ir Europoje, bet ir čia ji augs atitinkamai 1,75 proc. ir 3,75 proc. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant mažiausio paklausos augimo, Japonija vis dar yra antra didžiausia prabangos prekių rinka pasaulyje ir tik nedaug atsilieka nuo lyderės – Jungtinių Amerikos Valstijų.
Naujausia pasiturinčių amerikiečių, kurių pajamos viršijo 100 tūkst. JAV dolerių per metus ir kurie sudaro apie 10 proc. JAV gyventojų, apklausa liudija, kad jų išlaidos prabangos prekėms šiais metais turėtų padidėti 26,2 mlrd. JAV dolerių, t.y. beveik dvigubai viršyti pastarųjų trejų metų augimą.
„American Express Publishing and Harrison Group“ atlikta apklausa atskleidė, kad per metus prabangos prekėms kiekvienas turtingas amerikietis skiria apie 10 proc. savo išlaidų. 15 proc. jų šias išlaidas šiemet ketina didinti, nors net 70 proc. apklausoje dalyvavusių turtingų amerikiečių tiki, kad jų šalis vis dar nepakilusi iš nuosmukio.

Išlaidauja ir batams, ir automobiliams

Ką gi pastaruoju metu perka turtingiausieji ir kurios prabangos prekės šiemet populiariausios? Pasak rinkos analitikų, kai kurių prabangos prekių paklausa, ypač prabangių drabužių, aksesuarų, gaminių iš odos, juvelyrikos, laikrodžių, kvepalų, prabangios kosmetikos, šiemet augo itin ženkliai, tad ir jų kaina šiemet išaugo 10–20 proc.
Gal tik prabangių automobilių, kurių kaina prasideda nuo 200 tūkst. JAV dol., įsigyjama panašiai kaip ir visada – jų paklausa yra stabiliausia tarp visų prabangos prekių. Tiesa, tokių automobilių kaina šiek tiek auga dėl to, kad tobulėja, modernėja technologijos ir didėja turtuolių jiems keliami reikalavimai.
Paklausiausi tarp prabangos prekių šiuo metu yra išskirtiniai technologijų laimėjimai, pradedant prabangiais pažangiais išmaniaisiais telefonais, kurių kaina gali siekti iki 20 tūkst. JAV dol., baigiant išskirtiniais nešiojamaisiais kompiuteriais, kurie kartais pagaminami pagal specialų turtingo ir įnoringo kliento užsakymą.
O kalbant apie populiariausius prabangių prekių ženklus, šiuo metu kiekvienoje prekių grupėje yra savas lyderis. Prabangių drabužių rinkoje pasaulinis lyderis šiuo metu yra „Louis Vuitton“ mados namai, aksesuarų rinkoje pirmauja „Hermes“. Papuošalus turtuoliai mieliausiai perka iš „Tiffany & Co“ rankų, o populiariausias prabangių laikrodžių gamintojas visame pasaulyje jau ne pirmus metus yra „Rolex“.