JAV sprendimas nepakviesti jokių aukštų Europos Sąjungos (ES) pareigūnų į aukšto lygio susitikimą Prahoje kai kurie Bendrijos diplomatai laiko nauju antausiu Briuseliui, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Čekijos sostinėje pasirašė su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu svarbią branduolinių arsenalų mažinimo sutartį, o vėliau dalyvavo vakarienėje su vienuolikos Europos šalių ir vyriausybių vadovų.

Į tą vakarienę buvo pakviesti Bulgarijos, Kroatija, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos lyderiai, tačiau kvietimo negavo nei vienas svarbus ES pareigūnas – nei naujoji Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), nei naujasis 27 šalių bloko prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Baltieji Rūmai pareiškė, kad ta vakarienė B.Obamai turėjo padėti suprasti buvusių komunistinių šalių ir Sovietų Sąjungos respublikų “unikalią perspektyvą” dėl saugumo klausimų Europoje.

Šis susitikimas buvo surengtas rytinėms ES šalims išreiškus nerimą, kad JAV laiko prioritetu ryšių su Maskva stiprinimą, tačiau atsisako ankstesnių planų įkurti naujas karines bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

Anksčiau B.Obama atšaukė JAV ir ES viršūnių susitikimą, kuris gegužę turėjo įvykti Madride. JAV ir Bendrijos pareigūnai vėliau pareiškė, kad ateityje tokie susitikimai nebebus rengiami reguliariai, o tik tada, kai abi pusės “jaus, kad tokio (susitikimo) reikia”.

JAV vadovo sprendimas nevažiuoti į Madridą privertė nepatogiai pasijusti šiuo metu ES pirmininkaujančią Ispaniją, taip pat iškėlė klausimų, ar Vašingtonas tebelaiko Bendriją svarbia pasaulio politikos žaidėja.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbtame oficialiame pranešime Prahoje įvykusios vakarienės nesureikšmino.

“Tarp JAV ir ES šalių palaikomi reguliarūs kontaktai, o mes nenorime į visus juos kištis arba būti kviečiami į visus tokius susitikimus, todėl mums ši informacija tikrai neatrodo neigiama”, – sakė vienas Komisijos atstovas.

“EUobserver” paklausus, ar renginys Prahoje gali būti laikomas dar vienu diplomatiniu antausiu Europos Sąjungai, vienas JAV diplomatas atsakė: “Tiek prezidentas, tiek valstybės sekretorė kalbėjo apie didelę ES svarbą Jungtinėms Valstijoms. Mes nemėginame pridėti arba atimti iš vieno ryšio, tuo pačiu palaikydami kitą”.

Tačiau pastaruosius įvykius Bendrijos sostinėje teigiamai vertina ne visi.

“Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi formuotis savo išorės politikos struktūras, kad šios įgytų didesnę įtaką pasauliniame lygmenyje, šis susitikimas yra dvigubas pralaimėjimas tiek ES šalims, dalyvavusioms toje viršūnių vakarienėje, tiek Europos Sąjungai”, – sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas).

“Ši vakarienė dar kartą pabrėžia faktą, kad Europos Sąjungai reikia paversti tikrove bendrą išorės politiką, kad prezidentas Obama žinotų, kam skambinti arba ką kviesti vakarienės”, – pridūrė jis.

Kitas įtakingas ES diplomatas “EUobserver” sakė: “Jis (Obama) nevažiuoja į Madridą. Dabar sulaukėme šio formato Prahoje. Iš tikrųjų galima užduoti kai kurių klausimų (apie B.Obamos įsipareigojimus Bendrijai)”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį patikino anksčiau sovietiniam blokui priklausiusias Vidurio Europos valstybes, kad gerėjant santykiams su Rusija Vašingtonas nepaliks jų nuošalėje, pranešė Čekijos vyriausybės vadovas.

“JAV prezidentas mus patikino, kad vis dar esame dalis euroatlantinės sferos”, – sakė premjeras Janas Fischeris (Janas Fišeris) žurnalistams Prahoje pasibaigus B.Obamos susitikimui su vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais.

JAV prezidentas vakarieniavo su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Vengrijos Lenkjos, Rumunijos Slovakijos ir Slovėnijos, kurios visos priklauso NATO, lyderiais.

B.Obama sakė, kad visų šių valstybių narystė Šiaurės Atlanto aljanse “sukūrė atmosferą, kai puoselėjamos bendros vertybės ir prisiimama atsakomybė jas įgyvendinti bei ginti”, pridūrė J.Fischeris.

Darbinė vakarienė buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai B.Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medevdevas pasirašė svarbų susitarimą, pagal kurį bus smarkiai sumažinti abiejų šalių branduoliniai arsenalai. Jos metu buvo aptarta ir NATO misija Afganistane.

“Prezidentas taip pat sakė, jog būtina mūsų santykius su Rusija kurti vadovaujantis abipusio pasitikėjimo ir absoliutaus skaidrumo principais”, – sakė Čekijos premjeras.

Nuo komunizmo žlugimo laikų šio regiono valstybės itin jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie augančią Rusijos įtaką.

Tokie būgštavimai sustiprėjo pernai rugsėjį, kai B.Obama paskelbė atsisakantis savo pirmtako George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) planų dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementus Čekijoje ir Lenkijoje.

Šiems planams įnirtingai priešinosi Rusija, kuri tvirtino, kad tokios sistemos įkurdinimas jos pašonėje keltų grėsmę šalies branduoliniam arsenalui.

Šis žingsnis ypač nuvylė čekų dešiniųjų pažiūrų politikus, visuomet deklaravusius lojalumą Vašingtonui. Jie pasijuto išduoti, nes B.Obamos administracija atsisakė ketinimų Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį ir nusprendė kurti mobilesnę PRG sistemą, dislokuojant jos elementus kaimyninėje Lenkijoje.

Kita vertus, kaip pažymi ekspertai, dėl šio žingsnio Praha galiausiai buvo pasirinkta kaip tinkamiausia vieta pasirašyti istorinę branduolini nusiginklavimo sutartį.

J.Fischeris sakė, kad ketvirtadienio susitikime apie priešraketinę gynybą buvo kalbėta “labai trumpai”.

Susitikimo dalyviai “pareiškė suinteresuotumą, kad būtų kuriami efektyvūs ir absoliučiai skaidrūs santykiai su Rusija”, pridūrė J.Fischeris.

Darbinė vakarienė buvo surengta JAV ambasadoriaus Prahoje rezidencijoje. 2009 metų sausį iš JAV ambasadoriaus Čekijoje pareigų pasitraukus Richardui Graberiui (Ričardui Greiberiui), B.Obamos administracija iki šiol nepaskyrė naujo pasiuntinio.

Čekijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį Prahoje susitikusi su Čekijos diplomatijos vadovu Janu Kohoutu pažadėjo “artimiausiomis savaitėmis” paskirti naują ambasadorių.

B.Obama į Prahą atvyko ketvirtadienio rytą. Iš pradžių jis surengė susitikimą su D.Medvedevu, po kurio buvo pasirašyta branduolinių arsenalų mažinimo sutartis, o po šios ceremonijos B.Obama papietavo drauge su Rusijos vadovu ir Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu.

Penktadienį B.Obama surengs susitikimą su V.Klausu ir J.Fischeriu, po kurio išvyks į Vašingtoną.

D.Medvedevas iš Prahos išvyko ketvirtadienį popiet.

Su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Prahoje susitikęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako susidaręs įspūdį, kad JAV vadovas labai gerai supranta regiono ir visos Europos problemas.

Po susitikimo, kuriame dalyvavo 11 Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų, Lietuvos vyriausybės vadovas teigė, kad JAV politika Rusijos atžvilgiu jau duoda reikšmingų rezultatų.

“Prezidentas B.Obama paliko įspūdį, kad labai gerai žino mūsų regiono problemas ir visos Europos problemas platesniame kontekste”, – po susitikimo telefonu iš Prahos BNS sakė A.Kubilius.

B.Obama Prahoje ketvirtadienio vakarą aptarti saugumo klausimų susitiko su 11 Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais. Susitikimas surengtas netrukus po to, kai B.Obama su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašė sutartį dėl branduolinės ginkluotės mažinimo.

A.Kubilius sakė susitikime pabrėžęs šios sutarties simbolinę svarbą ir tai, kad Amerikos gebėjimai plėtoti raketinę ginkluotę 20-ojo amžiaus antroje pusėje atvedė iki sovietų imperijos pabaigos.

“Bandžiau pabrėžti, kiek simboliška yra sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos, kuri pasirašyta praėjus dienai po Lenkijos ir Rusijos premjerų susitikimo Katynėje. Amerikos gebėjimas plėtoti raketinę ginkluotę iki 1990 metų išsaugojo pasaulyje taiką ir neleido sovietų imperijai plėstis, iš kitos pusės – atvedė ir iki imperijos pabaigos. Šiandien matome pakankamai didelius ir globalius pasikeitimus tuose dalykuose, kurie mums ypatingai svarbūs. Amerikos politika ir kantri diplomatija duoda tikrai didelius rezultatus ir galbūt tai, kad Rusija ir dėl to keičia požiūrį į istoriją”, – BNS sakė A.Kubilius.

Jis minėjo istoriniu vadinamą Lenkijos ir Rusijos premjerų susitikimą Katynėje, kur Antrojo pasaulinio karo metais sovietų režimas išžudė tūkstančius Lenkijos karininkų. Daugelis apžvalgininkų sako, kad Vladimiro Putino apsilankymas Katynėje rodo besikeičiantį Maskvos požiūrį į istoriją, kurios skirtinga interpretacija dažnai tampa kliūtimi Rusijos santykiuose su kaimynais, įskaitant sovietinę okupaciją patyrusias Baltijos šalis.

Lietuvos premjeras tvirtino, kad susitikime labai detaliai JAV planai dėl priešraketinės ginkluotės Europoje nebuvo aptariami. Rusija priešiškai įvertino JAV planus priešraketinio skydo elementus dislokuoti Rytų Europoje.

Su B.Obama JAV ambasadoje Prahoje taip pat susitiko Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerai, Estijos, Latvijos ir Rumunijos prezidentai bei Čekijos premjeras su prezidentu.

Lietuvoje ir tarptautinėje žiniasklaidoje prieštaringų vertinimų sulaukė žinia, kad kvietimą į Prahą gavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoj savęs delegavo ministrą pirmininką.

Pati D.Grybauskaitė sakė mananti, kad darbinėje vakarienėje “labai gerai ir pakankamai atstovauti Lietuvai gali ir premjeras”.

Prieš šią vakarienę JAV ir Rusijos prezidentai Prahoje pasirašė dokumentą, kuris keičia 1991 metais sudarytą Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praėjusių metų gruodį.

Praha šiai sutarčiai pasirašyti pasirinkta neatsitiktinai: B.Obama pernai balandį Čekijos sostinėje pasakytoje kalboje paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau pripažino, jog iki jo gyvenimo pabaigos šis tikslas tikriausiai nebus pasiektas.

B.Obama derybas dėl START turinčios pakeisti sutarties laiko savo pastangų “perkrauti” įtemptus JAV ir Rusijos santykius centriniu elementu.

Prezidentė D.Grybauskaitė šio susitikimo išvakarėse sakė, kad JAV ir Rusijos sutartis tiesiogiai neliečia Rytų Europos šalių interesų, tačiau, anot jos, būtų labai blogai, jei nusiginklavimas ateityje būtų vykdomas Europos saugumo sąskaita.

Šiandien Čekijos sostinėje Prahoje JAV prezidentas Barackas Obama neformaliai susitiks su vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių lyderiais. Lietuvos valstybei atstovaus ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Prahoje Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašys susitarimą dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo.

Naujoji strateginės ginkluotės mažinimo sutartis su Rusija pakeis istorinę 1991 metų sutartį, kuri nustojo galioti praėjusių metų gruodžio 5 d. Sutarties atnaujinimas yra vienas iš svarbiausių JAV prezidento B. Obamos administracijos uždavinių.

Pasak A. Kubiliaus, Prahoje rengiamu susitikimu JAV siekia parodyti, kad dėmesys Europai nėra sumažėjęs.
„Svarbi šio susitikimo simbolinė prasmė. Manau, kad JAV tikslas – parodyti, kad jie ieško naujų saugumo formų ir jų dėmesys bei rūpestis Vidurio Europai tikrai nemažėja. O Lietuva ir ateityje išliks vienu jautriausių regionų saugumo aspektu“, – prieš išvykdamas vizito į Prahą sakė Lietuvos premjeras.

Pasak A. Kubiliaus, Lietuva sveikina JAV pasiektą susitarimą su Rusija dėl strateginės ginkluotės sumažinimo sutarties ir viliasi, kad JAV strateginė ginkluotė ir ateityje vaidins svarbų vaidmenį užtikrinant ilgalaikį Europos saugumą. „Esame tikri, kad ir toliau bus stiprinamas Europos–Amerikos ryšys, o numatomi pokyčiai nesumenkins Europos saugumo garantijų bei ilgametes tradicijas turinčios patikimos Lietuvos–JAV partnerystės“, – sakė premjeras A. Kubilius.