Savo darbo nemėgsta beveik trečdalis Lietuvos dirbančiųjų – tai dar vienas rodiklis, pagal kurį pirmaujame Europoje.

„O Dieve, ir vėl reikia į darbą“, – trisdešimtmetis Vilniaus gyventojas Marius Šamatulskis daugiau nei metus kiekvieną darbo dieną pabusdavo su šia nemalonia mintimi, kuri nesvetima maždaug trims iš dešimties dirbančių lietuvių.
Mariui teko pačiam įsitikinti, kad kalbos apie alinantį darbą prekybos tinkluose, kurie Lietuvoje yra didžiausi darbdaviai, nėra laužtos iš piršto. Dar būdamas studentas jis nusiuntė savo gyvenimo aprašymą į kelis didžiuosius prekybos tinklus. Vieno jų parduotuvėje vaikinui pasiūlė kasininko-pardavėjo darbą. Nors buhalterijos mokslus kolegijoje tuo metu studijavęs Marius tikėjosi geresnio darbo, kitų pasiūlymų nesulaukė, tad nutarė pabandyti.
„Pirmus du mėnesius dirbdavau po aštuonias valandas ir tik darbo dienomis, vėliau – daugiau. Bet jau ir po aštuonių valandų namo grįždavau kone komos būsenos. Po darbo nebelikdavo nei jėgų, nei noro jokiai kitai veiklai, o uždirbdavau apie tūkstantį litų į rankas. Tai daug sunkesnis darbas, nei atrodo iš šalies. Ne veltui ten dirbančios merginos taip dažnai verkdavo“, – įspūdžiais dalijasi M.Šamatulskis.
Jis dirbo paskutinėje kasoje, kurioje pirkėjų būdavo gerokai mažiau nei pirmose kasose, tad šiuo atžvilgiu jam, galima sakyti, pasisekė: per aštuonias darbo valandas jis aptarnaudavo apie penkis šimtus, o pirmose kasose dirbantys kasininkai – ir po tūkstantį pirkėjų. Tačiau kasininko-pardavėjo darbas – ne tik aptarnauti pirkėjus kasoje, bet ir prižiūrėti savo darbo vietą bei padėti tvarkyti prekybos salę. Marius sako vos spėdavęs aptarnauti pirkėjus, nes parduotuvėje buvo griežtai kontroliuojama, kad nebūtų eilių, tad salės tvarkyti beveik nebūdavo kada. Tuo labiau kad tekdavo skirti laiko ir naujiems darbuotojams apmokyti: kaip dirbti su kasos aparatu, naujokus mokydavo patys kasininkai. Jau po kelių mėnesių tą teko daryti ir pačiam Mariui. “Darbuotojų kaita tokia didelė, kad vos kelis mėnesius parduotuvėje atidirbęs žmogus laikomas kone senbuviu”, – prisimena jis.
Salės tvarkyti nespėdavęs Marius dažnai sulaukdavo parduotuvės vadovės priekaištų. „Ji man priekaištaudavo: „Tu dulkių nenuvalei“, o kai aš atsakydavau, kad negaliu palikti kasos, nes daug žmonių, išgirsdavau, kad jai tai neįdomu. Iš vadovės nuolat jausdavome psichologinį spaudimą ir pastangas išspausti iš darbuotojų kuo daugiau“, – darbą prekybos tinkle prisimena M.Šamatulskis.
Tačiau kaip didžiausią blogybę jis nurodo nuolatinį vadovybės spaudimą dirbti viršvalandžius už dyką. Dauguma darbuotojų, pasak pašnekovo, šiam spaudimui pasiduodavo ir per dieną dirbdavo po keletą valandų nemokamų viršvalandžių, nes nesugebėdavo atsispirti parduotuvės vadovės diktatui. Pats Marius sako nenusileisdavęs ir sutikdavęs dirbti tik tiek, kiek priklauso pagal darbo sutartį, kartais net primindamas, kad prireikus savo teises jis gins teisme.
„Kartais mėgindavau aiškinti kokiai kolegei, kad štai tu per dieną net šešias valandas nemokamai atidirbai, taip neturi būti, bet žmonės ten neišprusę, jie vengia priešintis, dėl savęs pakovoti. Tuo labiau kad direktorė ypač uoliai dirbantiems gali priskaičiuoti priedą prie algos. Dabar man visai neatrodo keista, kaip tokios parduotuvės pasiekia gerų rezultatų. Jei kokie šešiolika darbuotojų iš dešimties nemokamai dirba papildomas valandas, rezultatai negali būti prasti“, – darbuotojų išnaudojimu prekybos tinkluose piktinasi M.Šamatulskis, kuris šiandien jau gali džiaugtis, kad pagaliau dirba mėgstamą darbą pagal specialybę: išėjęs iš prekybos tinklo ir baigęs studijas vilnietis įsidarbino finansininku VšĮ Socialinių investicijų valdymo centre. „Dabar mano savijauta visiškai kitokia – darbas labai patinka, jaučiuosi savo vietoje“, – džiaugėsi pašnekovas.
Streso ir sudėtingų situacijų darbe patiria beveik visi, tačiau Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad nepasitenkinimas darbu daug didesnis tarp parduotuvių kasininkų, šlavėjų ar valytojų nei tarp advokatų, bankininkų ar aukščiausios kvalifikacijos inžinierių.
Taigi savo darbu labiausiai nepatenkinti dirbantys nekvalifikuotus ir mažiausiai mokamus darbus, o tie, kurie pasiekia karjeros aukštumų ir uždirba daugiau, galbūt dažniau skundžiasi stresu, intensyviu krūviu ir sunkiai pasiekiamais iššūkiais, bet savo darbą mėgsta ir vertina labiau. Mokslininkai aiškina, kad tai susiję ne vien su didesniu atlyginimu, nes einant aukštesnes pareigas uždarbio dydis jau tampa antraeilis, bet labiau su galimybėmis realizuoti save bei tobulėti profesiniu požiūriu, kas yra sunkiai įsivaizduojama dirbant gatvių šlavėju, nors jo darbas taip pat svarbus ir reikalingas.
Bet jei kalbėtume apie pasitenkinimą darbu neišskirdami konkrečių profesijų, žmogaus savijautą darbe, o galiausiai ir jo produktyvumą bei darbo kokybę lemia daugybė skirtingų veiksnių. Ir reikia pripažinti, kad pagal daugumą jų mes vis dar atrodome gana prastai, palyginti su Vakarų valstybėmis: tiek šlavėjai, tiek inžinieriai Lietuvoje turi daug daugiau pagrindo skųstis savo darbu nei danai, olandai ar vokiečiai. Kodėl taip yra ir kaip tai atsiliepia mūsų ekonomikai?

Dirbame daugiau, bet pridėtinės vertės sukuriame mažiau

Įvairūs tyrimai rodo, kad europiečių pasitenkinimas darbu visoje Europoje yra gana didelis, tačiau vienur darbuotojai savo darbo sąlygomis patenkinti labiau, kitur – mažiau. Daugiausiai besidžiaugiančiųjų darbu rastume Danijoje: savo darbą mėgsta net 95 proc., o nemėgsta vos 5 proc. danų.
Na, o nelaimingiausi darbuotojai ES yra Graikijoje ir Lietuvoje. Savo darbu nepatenkinti net 37 proc. graikų ir 29 proc. lietuvių. Įvertinus daugelio tyrimų duomenis galima daryti išvadą, kad taip yra ne be pagrindo.
Tokios šiuo požiūriu pavyzdinės šalys, kaip Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ar Norvegija, palyginti su Lietuva ir kitomis Rytų Europos valstybėmis, kuriose nepatenkintųjų savo darbu daugiausiai, yra visa galva aukščiau ir pagal atlyginimus, ir pagal darbo sąlygas, ir pagal galimybes derinti darbą bei šeimos gyvenimą ir kt.
Štai Danija išsiskiria ne tik vienais didžiausių atlyginimų (tiesa, reikia pripažinti, kad ir mokesčiai ten itin dideli), bet ir ypač sveika darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kultūra: dirbantys tėvai Danijoje turi vienas geriausių sąlygų pasaulyje derinti karjerą ir vaikų auginimą. Dėl panašių priežasčių savo darbu tokie patenkinti ir norvegai: auginantieji vaikus gali dirbti mažiau valandų ir turi daug kitų lengvatų. Apskritai darbo sąlygos Norvegijoje laikomos vienomis geriausių pasaulyje. Tiesa, norvegai nepersidirba: jei dirba, tai dirba labai efektyviai, tačiau iki vėlumos darbe neužsibūna, nedirba ir savaitgaliais.
To nepasakysi, tarkime, apie britus, kurie dirba vidutiniškai penkiomis valandomis daugiau per savaitę nei kiti europiečiai, tačiau pasitenkinimo darbu rodiklis Didžiojoje Britanijoje vis tiek labai didelis. Viena pagrindinių to priežasčių – didesni nei kitur pagal gyvenimo lygį atlyginimai.
Na, o lietuviai dirba daugiau valandų nei vakariečiai ir kur kas prastesnėmis sąlygomis (tą patvirtina daugybė tyrimų), o uždirba gerokai mažiau. Be to, lietuviai yra pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe.
Vakarų ekspertų teigimu, pasitenkinimas darbu turi labai didelės įtakos darbo efektyvumui ir kokybei: tų šalių, kurių gyventojai darbu patenkinti labiau, produktyvumas yra didesnis.
Vakariečiai dirba produktyviau, todėl gali sau leisti dirbti mažiau: vienas tokių pavyzdžių – turtingieji šveicarai, kurie dirba vidutiniškai 7 proc. mažiau valandų nei ES vidurkis, o jų algos vis tiek yra vienos didžiausių Europoje. O štai Lietuvoje dažnai ne dėl darbuotojų pasyvumo, bet dėl technologijų atsilikimo darbo produktyvumas gerokai prastesnis nei Vakarų šalyse. “Eurostato” duomenimis, pagal darbo produktyvumą Lietuva kartu su Lenkija 2012 m. buvo ketvirta nuo galo ES (pralenkėme tik Bulgariją, Rumuniją ir Latviją). Vienas dirbantysis Lietuvoje per darbo valandą pernai sukūrė 10,2 euro pridėtinės vertės, o ES vidurkis siekė 32,2 euro. Pirmi pagal produktyvumą buvo Liuksemburgo, Airijos, Danijos ir Nyderlandų gyventojai. Taigi nors ir dirbame daugiau valandų už vidutinį europietį, per tas valandas padarome gerokai mažiau.
Kaip sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, mažesnis našumas yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje tokie maži atlyginimai, o tai reiškia, kad esame patekę į užburtą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.
Pasak eksperto, vienas svarbiausių ekonomistų įvardijamų produktyvumo didinimo šaltinių yra investicijos. Analitiko atlikta analizė patvirtino, kad tarp investicijų kiekio ir darbo produktyvumo iš tiesų esama koreliacijų: kuo šalyje investicijų kiekis vienam gyventojui yra didesnis, tuo joje aukštesnis ir darbo našumas. „Žinoma, jei žmogus nėra labai patenkintas savo darbu, šis negali būti labai produktyvus. Bet kad ir koks motyvuotas būtų griovį kastuvu kasantis lietuvis, jis šį darbą atliks gerokai lėčiau nei vokietis, griovį kasantis traktoriumi“, – lygina V.Žukauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad norint mažinti šį atsilikimą ir gerinti savo darbo aplinką Lietuvai būtina sutelkti visas jėgas būtent į investicijų didinimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nerimas dėl Japonijos branduolinės krizės prisidėjo prie triuškinamo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių pralaimėjimo sekmadienį vykusiuose žemių rinkimuose Badene-Viurtemberge, kuris tradiciškai buvo jų bastionas, o žaliesiems padėjo iškovoti istorinę pergalę.

Šalies pietvakariuose esantį turtingą Badeną-Viurtembergą, kur įsikūrusios tokios pramonės milžinės kaip “Daimler” ir “Bosch”, A.Merkel krikščionys demokratai (CDU) valdė 58 metus, tačiau permaininga kanclerės politika dėl atominės energetikos išgąsdino rinkėjus prie svarbius rinkimus.

Prieš atominę energetiką pasisakantys žalieji sekmadienį surinko rekordiškai daug – 24 proc. – balsų. 2006-aisiais vykusiuose rinkimuose jie gavo 12 proc. mažiau balsų. Po tokio sėkmingo pasirodymo žalieji veikiausiai pirmą kartą gaus galimybę vadovauti koalicijai su socialdemokratais, kurie sekmadienį surinko 23 proc. balsų.

Opozicija nedidele persvara aplenkė A.Merkel CDU ir jų koalicijos partnerius – verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP), kurie drauge gavo 44 proc. balsų.

45 proc. rinkėjų nurodė po katastrofos Japonijoje laikantys atominę energetiką vienu svarbiausių klausimų.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė), kuris yra FDP lyderis, pažadėjo, jog Berlynas dar kartą nuodugniai peržiūrės savo poziciją dėl atominės energetikos.

“Šiurpūs įvykiai Japonijoje, atominė avarija Fukušimoje ir pasekmės mums Vokietijoje: tai buvo lemiami veiksniai šiuose žemių rinkimuose”, – sakė G.Westerwelle.

“Tai buvo referendumas dėl atominės energetikos ateities”, – pridūrė jis.

Socialdemokratų partijos (SPD) vadovas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) savo ruožtu paskelbė: “Šiandien buvo priimtas galutinis sprendimas dėl branduolinės energetikos Vokietijoje pabaigos”.

Žaliųjų kandidatas 62 metų Winfriedas Kretschmannas (Vinfrydas Krečmanas), kuris rinkimų kampanijos metu aktyviai pasisakė prieš branduolinę energetiką ir veikiausiai taps pirmuoju šios partijos atstovu, kuriam bus patikėtas vienos iš Vokietijos žemių vairas, sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino “istorine pergale”.

“Tai svajonės išsipildymas… Dar prieš kelias dienas nė nesvajojome apie tokį rezultatą”, – pridūrė žaliųjų atstovas spaudai Franzas Unterstelleris (Francas Unteršteleris).

Tokie rezultatai Badene-Viurtemberge, kuris ribojasi su Prancūzija ir Šveicarija, yra skaudus smūgis 56 metų kanclerei, kurios koalicija jau patyrė skaudžią nesėkmę pernai gegužę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykusiuose rinkimuose ir buvo sutriuškinta Hamburgo žemės rinkimuose vasarį.

A.Merkel, kuri įvykius Japonijoje pavadino “posūkio tašku”, trims mėnesiams sustabdė ankstesnį sprendimą atidėti Vokietijos atominių reaktorių, iš kurių keturi yra Badene-Viurtemberge, uždarymą.

Be to, ji nurodė laikinai sustabdyti septynis seniausius reaktorius, kol bus patikrintas jų saugumas.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė, nepalankiai žiūrinti į atominę energetiką, A.Merkel zigzagus įvertino kaip gudrų taktinį manevrą prieš rinkimus, kuris jai kainavo rinkėjų paramą ir smarkiai sustiprino žaliųjų pozicijas.

Spaudimą kanclerei padidino šeštadienį keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose vykę protestai prieš vyriausybės atominės energetikos politiką, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Protestų organizatoriai skelbia, kad į gatves išėjo net 250 tūkst. žmonių.

Itin sėkmingi žaliesiems buvo ir vietos rinkimai vakariniame Reino krašte-Pfalce. Čia socialdemokratai prarado savo absoliučią daugumą ir turės jungtis į koaliciją su žaliaisiais.

Tuo tarpu laisvieji demokratai Reino krašte-Pfalce neįveikė 5 proc. slenksčio ir jų atstovų nebus žemės parlamente. Tokia triuškinama nesėkmė neabejotinai padidins spaudimą FDP lyderiui G.Westerwelle šiais rinkimų metais. Šįmet Vokietijoje turi įvykti dar trijų žemių rinkimai.

Analitikai sako, kad A.Merkel koalicija neturėtų žlugti, nes opozicija nacionaliniame lygyje vis dar yra per silpna, o kanclerės partija savo gretose neturi politiko, kuris galėtų jai mesti realų iššūkį.

“CDU tokio žmogaus neturi, – savo tinklalapyje rašo savaitraštis “Der Spiegel”. – Partija prirakinta grandine prie A.Merkel bent iki būsimų federalinių rinkimų (2013 metais)”.

Be triuškinamo smūgio nuotaikai Berlyne, pralaimėjimas dar apsunkins A.Merkel galimybes prastumti įstatymų projektus Bundesrate – aukštuosiuose parlamento rūmuose ir išprovokuos naujus raginimus jai sutvirtinti savo dešinįjį mandatą.

Anot Darbo partijos pirmininko, Europos parlamento nario Viktoro Uspaskich, valdančiųjų partijų atstovų džiaugsmas dėl rinkimų rezultatų neturi jokio realaus pagrindo, mat šie rinkimai parodė, jog žmonių pasitikėjimas konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio bei Tautos prisikėlimo partijomis per dvejus metus, praėjusios nuo Seimo rinkimų, smuko 47 proc.

“Palyginus su Seimo rinkimais, Dabartinė valdančioji dauguma surinko truputį daugiau negu pusė balsų, kuriuos gavo prieš dvejus metus. 2008 m. už valdančiąsias partijas balsavo 567 392 rinkėjai, o per šiuos rinkimus — 299 320. Nesunku suskaičiuoti, kad skirtumas sudaro 47 proc. Galima drąsiai sakyti, kad būtent tiek smuko žmonių pasitikėjimas valdančiaisiais per dvejus metus. Keista girdėti, kai valdančiųjų partijų lyderiai bando girtis tokiais rinkimų rezultatais. Po tokių rezultatų valdančiajai koalicijai reikėtų išsivaikščioti”, — sako V. Uspaskich.

Darbo partijos pirmininkas įsitikinęs, kad savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai yra nedviprasmiškas rinkėjų ženklas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Liberalų sąjūdžiui, Liberalų ir centro sąjungai bei Tautos prisikėlimo partijai, kad joms ne vieta valdžioje.

“Jeigu šiandien vyktų rinkimai į Seimą, net ne visos valdančiosios partijos galėtų į jį patekti, o ką jau kalbėti apie valdančiosios koalicijos formavimą. Kartu sudėjus, keturios dabar valdžioje esančios partijos vargu ar gautų bent trečdalį mandatų Seime. Net turėdamos savo “dievukus” rajonuose šios partijos prarado tiek daug balsų. Jeigu tai būtų rinkimai į Seimą, vaizdas būtų daug liūdnesnis. Esu tikras, kad į šį faktą turi atkreipti dėmesį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, juk ji yra šios valdančiosios daugumos stabilumo garantas ir ji negali ignoruoti visuomenės nuomonės, o visuomenė valdantiesiems vasario 27 d. parodė duris”, — teigia Darbo partijos pirmininkas.

Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas dvidešimtmetis Ričardas Berankis baigė pasirodymą pirmajame šio sezono “Didžiojo kirčio” (Grand Slam) serijos turnyre – atvirajame Australijos teniso čempionate.

Pirmą kartą tiesiai į “Didžiojo kirčio” serijos turnyro pagrindines varžybas patekęs bei 95-ą vietą ATP reitinge užimantis lietuvis šeštadienį vyrų vienetų varžybų šešioliktfinalyje po pusantros valandos trukusios kovos 2:6, 2:6, 1:6 pralaimėjo septintąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų klasifikacijoje užimančiam 28-erių metų ispanui Davidui Ferrerui.

Patekęs į trečiąjį varžybų ratą Lietuvos tenisininkas “uždirbo” 54,5 tūkst. Australijos dolerių (apie 140 tūkst. litų) ir 90 ATP reitingo taškų.

Pirmajame rate R. Berankis per nepilnas dvi valandas (113 min.) 6:4, 6:2, 7:5 nugalėjo 25-erių metų Bosnijoje gimusį, tačiau Australijai atstovaujantį Marinko Matosevičių (ATP-138), o antrajame 6:1, 6:0, 2:0 nepaliko vilčių 21-ąjai pasaulio raketei 27-ąjį reitingą turnyre turėjusiam 29-erių metų argentiniečiui Davidui Nalbandianui, kuris nebaigė mačo dėl nuovargio.

Vyrų vienetų turnyro nugalėtojui be pagrindinio prizo atiteks ir 2,2 mln. Australijos dolerių čekis.

Rolandas Paksas pralaimėjo Strasbūre, penktadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.

“R.Paksas Strasbūre pralaimėjo. Lietuvos teismų sprendimai nepanaikinti, nekalbama apie kaltės panaikinimą ar išteisinimą. Tiesiog pasakyta, kad draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežtas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti bausmės terminą”, – premjero poziciją BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Nėra aišku, kada R.Paksas galės dalyvauti rinkimuose. Tai priklausys nuo peržiūros proceso”, – pridūrė premjero patarėjas.

Tokią poziciją konservatorių lyderis ministras pirmininkas perdavė praėjus dienai po to, kai Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.