Papročiai. Blaivybės klausimas keliamas ne be reikalo. Labai jau greitai pamiršome, kaip ir kokiomis aplinkybėmis prie abejotinos reputacijos baro Vilniaus senamiestyje buvo sumuštas menininkas Tomas Dobrovolskis.

„Kokia neteisinga ir žiauri mirtis“, – baisėtasi visoje šalyje. Žmonės komos ištiktą muziką palaikė maldomis – per sekmadienines šv. Mišias Klaipėdos šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia buvo sausakimša. Tinklalapyje  „Bernardinai.lt“ pasirodė teatro ir kino kritiko Vaido Jauniškio straipsnis pavadinimu „Miegantis Tomas“. Jame autorius pabrėžė, kad nuo 2012 m. už viešą alkoholio vartojimą prie baro, kur buvo žiauriai sumuštas Tomas Dobrovolskis, anksčiau nubausta apie 40 asmenų. „Kaip tik šis įvykis dar kartą parodė, kaip giliai komoje yra sustingęs valdžios žvilgsnis – požiūris į jos pačios piliečius“, – dėstė V. Jauniškis.

Lietuvoje jau kurį laiką rengiamos įvairios sveikuoliškos iniciatyvos, kaskart pritraukiančios vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, vakarėliai be alkoholio ir kitų svaigalų „Yoga Rave“ Vilniuje ar „5M (Mmmmm!..)“ Klaipėdoje. Galima tik pasidžiaugti, kad pirmasis sostinėje startavęs tokio tipo projektas jau turi analogų ir kituose Lietuvos miestuose.

Apie būdus ir prasmę linksmintis blaiviai „Veidas“ kalbasi su aktyviais, entuziastingais „Yoga Rave“ vakarėlių be alkoholio organizatoriais: Kotryna Zdanavičiūte, Toma Konopackaite, Olegu Bystrovu, Mariumi Kibirkščiu ir Karolina Mikšiene.

VEIDAS: „Yoga Rave“ – tai alternatyvių vakarėlių banga, kurianti tradiciją linksmintis ir švęsti be svaigalų. Ko gero, tai buvo pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva Lietuvoje, o dabar turite analogų ir uostamiestyje. Kuo dar ypatinga jūsų veikla?

M.Kibirkštis: Šį renginį organizuoja vis nauji, kaskart besikeičiantys iniciatyvūs žmonės, kurie yra baigę Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo organizuojamus „YES!+“ kursus. Šių kursų metu mokomasi atsikratyti streso ir pažadinti dar neatrastus kiekvieno jauno žmogaus talentus. Taigi, baigę kursus, „Yoga Rave“ organizatoriai priima iššūkį ir visą atsakomybę suorganizuoti vakarėlį, kuriame Lietuvos jaunimas, ir ne tik jis, per asmeninį pavyzdį ir sukurtą palankią aplinką yra skatinamas linksmintis be svaigalų. Pagrindinės vakarėlio veiklos yra joga, meditacija, suburiantys žaidimai (angl. „ice-breaker games“), šokių pamokos ar kita aktyvi veikla, skambant gyvai arba didžėjaus atliekamai muzikai. Vakarėlis būna itin jaukus, nes būna įrengta poilsio zona, išradingumu kaskart pasižyminti fotosiena, jaukių vietų, paruoštų poilsiui, bendravimui ir pan.

VEIDAS: Jūsų iniciatyva nuo blaivių ir nemokamų vakarėlių peraugo į festivalį „Varom!“. Ko gero, tai rodo vis didesnį žmonių susidomėjimą linksmintis blaiviai?

O.Bystrovas: Tikrai taip, tai rodo vis didėjantį žmonių sąmoningumą ir suvokimą, kad būdamas blaivus adekvačiai priimi aplinką ir taip pat gali maksimaliai linksmintis. Netgi geriau – jausdamas savo ir tave supančių žmonių norus bei energiją!

T.Konopackaitė: Pastebime, kad didėja ne tik blaivių vakarėlių paklausa, bet ir pasiūla. Festivalis „Varom!“ – puikus to pavyzdys. Be to, organizuojami ir kiti festivaliai bei vakarėliai, propaguojantys blaivias pramogas: „Masters of Calm“, „Goloka Party“, „Mandala“, „5M“ ir pan. Be to, „Yoga Rave“ vakarėliai vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Ukmergėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, kituose Lietuvos miestuose, štai ir Marijampolėje netrukus vyks pirmieji „YES!+“ kursai. Gera jausti abipusį palaikymą. Apskritai džiugu girdėti, kad toks reiškinys, kaip „blaivūs vakarėliai – smagūs vakarėliai“, egzistuoja, plečiasi ir džiugina sielas.

VEIDAS: Sulaukėte teigiamo įvertinimo: „Yoga Rave“ vakarėlius Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija įvardijo kaip geriausią 2011 m. blaivų renginį, o 2012-aisiais pelnėte Europos narkotikų prevencijos prizą.

K.Mikšienė: 2012 m. vasarą Varėnos rajono Subartonių kaime įvyko „Yoga Rave“ festivalis. Kol kas vienintelis, tačiau tikimės, kad ne paskutinis. Kadangi „Yoga Rave“ renginiai pasižymi ne masiškumu ir triukšmingumu, o jaukumu, taigi ir festivalyje buvo itin gera jausti ryšį bei abipusę pagarbą žmonėms ir gamtai, ko nepasakytum apie masinius festivalius Lietuvoje. Palyginkime vienu pavyzdžiu. Rytas „Yoga Rave“ festivalio palapinių miestelyje: prabudęs girdi paukščius, medžių šlamesį, natūralius gamtos garsus, žmonės ramiai šnekučiuojasi, geria arbatą, gamina pusryčius – žodžiu, jaukuma ir ramuma. Ir štai rytas masinio festivalio palapinių miestelyje: visų pirma keliame klausimą, ar tikrai atsikeliama natūraliai, ar greičiau išgirdę iš gretimos palapinės neblaivių kaimynų šūksnius? Čia emocijos dažnai būna perspaustos, ne itin adekvačios ir nenatūralios. Yra šioks toks kontrastas, tiesa? Bet, matyt, reikia visokiausio tipo renginių, o žmonės pasirenka, kur jie jaučiasi geriausiai, arba susikuria sau palankią aplinką.

VEIDAS: Kokia publika dažniausiai pasirodo blaiviuose vakarėliuose?

T.Konopackaitė: Publika čia – marga kaip raštuotas močiutės megztinis. Ir tai dar labiau džiugina kiekvieną organizatorių! Į sostinėje rengiamus vakarėlius ateina daug jaunimo, nemažai šeimų su mažais vaikais, atkeliauja susikooperavę draugų ekipažai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Ir netgi iš kitų šalių. Štai pastarajame „Yoga Rave“ vakarėlyje sulaukėme svečių iš Latvijos ir Suomijos. Ypač gražu matyti šeimas, ateinančias su vaikais. Per pastarąjį renginį buvo nepaprastai gražu stebėti, kaip tėtis linksmai leidžia laiką su savo sūnumi prie vasariškos tematikos fotosienos: tėtis pamėtėja mažyliui kamuolį, o šis krykštauja iš laimės šokinėdamas valtyje ir meta kamuolį į orą arba atgal tėčiui. Mums tokie džiaugsmai yra didžiausia padėka, kokia tik gali būti.

VEIDAS: Vyresnės kartos atstovų vakarėliuose turbūt būna mažiau? Kokių alternatyvų siūloma norintiems linksmintis blaiviai vyresnio amžiaus žmonėms?

K.Zdanavičiūtė: Kam tos alternatyvos, jei yra „Yoga Rave“, kuris pats savaime – pasakiška alternatyva? Čia tikrai yra ką veikti ir jaunam, ir vyresniam, nes veiklos neskirstomos pagal amžių. Galima išvysti garbaus amžiaus žmonių, šokančių diskotekoje, arba vaikų, kantriai besimokančių naujo šokio žingsnelių. Gal kitur tai atrodytų neįprasta, bet tik ne čia. Organizatorius kaip tik džiugina, kad žmonės pamiršta visus stereotipus, atsipalaiduoja ir daro tai, ko trokšta, nemąstydami apie tai, ką pagalvos kiti.

VEIDAS: Sąmoningas linksminimasis – brandžios visuomenės bruožas. Kaip manote, ar Lietuva jau arti to?

O.Bystrovas: Sunku pamatuoti tą atstumą arti – toli. Bet pastaraisiais metais tikrai juntama, kad blaivios linksmybės, buvusios lyg ir „neaiškia išimtimi“, dabar tampa norma, ir apie tai pradeda kalbėti netgi tai idėjai lyg ir nepritariantys žmonės.
Beje, į pastarąjį „Yoga Rave“ vakarėlį atėjo trys keturi šimtai žmonių, o tai gerokai daugiau nei prieš metus. Taigi žmonės vis dažniau renkasi savaitgalį praleisti blaiviai.

VEIDAS: Kaip siūlote mokytis atsipalaiduoti be alkoholio?

O.Bystrovas: Geriausias patarimas – dalyvauti tokiame renginyje ir viską pajusti asmeniškai. Atsimenu, per vieną pirmųjų vakarėlių vienas vaikinas nustebęs paklausė manęs: „Iš kur tiek energijos?“ Į kitą renginį jis atėjo nedvejodamas ir pats šoko su nesibaigiančia energija. Na, o po kelių renginių tapo vienu pagrindinių organizatorių.

K.Zdanavičiūtė: Viename vakarėlyje garsiai grojant muzikai ir mokantis šokti salsą vyras už nugaros garsiai rėkdamas kalbėjo telefonu: „Dabar negaliu kalbėti, mokausi šokti salsą… Taip, taip, salsą… Čia tokiam blaiviam vakarėly… Žinau, kad keista, bet labai smagu!“

Dar vienas patarimas, kurį siūlome, – meskite iššūkį sau pačiam. Juk įpročius keisti galima labai lengvai ir greitai, jei tik yra noro. Ar neintriguoja tai, kad blaivus penktadienis gali tapti dar „nurautesnis“ ir smagesnis, negu penktadienis su žvangančiais bokalais? Tiesiog galima eksperimentuoti ir bandyti savo laisvalaikį leisti vis kitaip: smagiai ir blaiviai.

Mmmmm!..

Uostamiestyje dviejų iniciatyvių jaunuolių organizuojami „5M“ vakarėliai taip pat sulaukia nemenko miestelėnų dėmesio. „5M“ vakarėlių be alkoholio organizatorius Klaipėdoje Paulius Naujokas pasakoja apie 2013 m. sausį užgimusį sveikuolišką projektą.

VEIDAS:  Kartu su Gediminu Jasu Klaipėdoje organizuojate vakarėlius be alkoholio „5M (Mmmmm!..)“. Kas paskatino imtis „blaivios“ iniciatyvos?

P.N.: Matydami, kad į „Yoga Rave“ ir „Varom!“ vakarėlius Vilniuje ir Kaune susirenka gausus būrys pozityvaus ir blaivaus jaunimo, sugalvojome surengti ciklą tokių vakarėlių be svaigalų Klaipėdoje. Pavadinome juos „5M (Mmmmm!..)“. Mintis apie „5M“ Gediminui gimė spontaniškai, kai namie blaivaus vakarėlio metu improvizuotai linksminomės, šokome, grojome įvairiausiais instrumentais ir kūrėme dainas. Ši paskleista idėja akimirksniu sulaukė didžiulio dėmesio ir draugų palaikymo. Tada prasidėjo dar įdomesnės mintys ir procesai, kaip visa tai sukurti, ką aplankyti, kam paskambinti, ką pakviesti, ir viso iniciatyvaus kolektyvo pastangomis „5M“ išvydo dienos šviesą.

VEIDAS: Turbūt Klaipėdoje tai visiškai neužpildyta niša…

P.N.: Eiti blaiviam į klubą niekas nedraudžia, tačiau jei mes norime pašokti vakare, o ne naktį ir ne tarp neadekvačiai atrodančių žmonių, tokių vietų ar renginių Klaipėdoje tikrai nėra daug. Betgi kas ieško, tas randa. „5M“ idėja – šiuos renginius padaryti visiems prieinamo formato, linksmus, matomus, viešus, įdomius.

VEIDAS: Ar ir pats nevartoji alkoholio?

P.N.: Su alkoholiu atsisveikinau 2009-ųjų naujametinę naktį. Pirmieji mėnesiai buvo sunkūs, reikėjo išmokti linksmintis iš naujo, tačiau mačiau žmonių, kurie taip natūraliai linksminasi. Jie mane įkvėpė ir palaikė. Šiandien nebeįsivaizduoju savęs besilinksminančio svaiginantis. Tyras džiaugsmas ir natūralios emocijos suteikė gyvenimui kur kas daugiau laimės ir atradimų.

VEIDAS: Esi jaunas ir veiklus verslininkas, šalia visų savo užsiėmimų įkūrei žaliavalgių barą Klaipėdoje „Grin Grin“, domiesi sveika gyvensena. Kaip keičiasi žmogaus gyvenimo kokybė pakoregavus gyvenimo / vartojimo būdus?

P.N.: Ji tikrai keičiasi, o kaip – reikėtų išbandyti kiekvienam asmeniškai. Pavyzdžiui, man tai pasireiškia gera savijauta, didesniu laimės pojūčiu, energingumu, noru judėti pirmyn. Smagu ir tai, kad laikui bėgant tave pradeda supti labai panašūs žmonės, lyg būtų įvykusi sinergija, ir viskas pradeda suktis dar greičiau.

VEIDAS: Kaip manai, ar Lietuvoje žmonės jau yra pakankamai sąmoningi rinktis kitokius pasilinksminimo būdus, tai yra be svaigalų?

P.N.: Matydamas jau penkerius metus Lietuvoje kylančią alkoholio suvartojimo statistiką, manau, kad ši tema mūsų šaliai labai aktuali. Tačiau jei nematyčiau skaičių, tikrai galėčiau džiaugtis, kad judėjimai už blaivų žmogų Lietuvoje egzistuoja ir po truputį plečiasi.

VEIDAS: Kaip manai, gal tai tik mados reikalas? Akcentavimas, kad nevartoji alkoholio, lankaisi sporto klube, tapo savotiška „kokybiško gyvenimo“ maskuote?

P.N.: Tarkime, kad klube matome du vienodai apsirengusius ir atrodančius žmones, tik vienas jų laiko rankoje taurę viskio, o kitas ne. Kuris jums atrodytų madingesnis? Mada – plati sąvoka, tačiau jei gyventi sveikiau mus skatina mada, tebūnie tai mada, svarbu, kad būtų ne atvirkščiai. „Grin Grin“ klientams sakau – nevalgykite žalio maisto dėl mados, pirmiausia valgykite jį dėl savęs ir stebėkite, kaip jaučiatės. Jeigu pokyčiai pozityvūs, tęskite tai, jeigu ne – ieškokite to, nuo ko jaustumėtės sveikesni ir laimingesni.

VEIDAS: Kaip išmokti atsipalaiduoti be alkoholio?

P.N.: Linksmintis be alkoholio mokame visi be išimties, bent jau mokėjome, kol buvome vaikai. Lengviausias kelias yra atitinkamas draugų ratas, kuriame galėtume jaustis atsipalaidavę. Antras žingsnis – noras taip linksmintis visada. Trečias žingsnis – leisti sau linksmintis. Tiesiog imti ir leisti. Patraukti į šalį protą, kuris šaukia, jog reikia kažko daugiau, kad patirtum džiaugsmą. Bet patirk tai, juk tu ir esi džiaugsmas, leisk sau plėstis.

VEIDAS: Ar žmonės aktyviai renkasi į jūsų organizuojamus vakarėlius?

P.N.: Matome tendencijas, kad žiemos metu tokie renginiai sulaukią daugiau dėmesio. Matyt, vasarą aktyvūs žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, keliaudami. Mūsų „5M“ vakarėlio rekordas – 250 dalyvių, o vidutiniškai ateina apie 150 linksmybių ieškotojų, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 38 metų.

VEIDAS: Kaip manai, ar stiprus yra autoritetų pavyzdys?

P.N.: Yra du keliai, atvedantys žmones prie sveikesnio gyvenimo būdo. Pirmasis – demotyvacija, kai aplinkui matome negaluojančius, kenčiančius žmones arba patys tokie tampame. O antrasis kelias – tai motyvacija, kai matome sveikus, linksmus, veržlius pavyzdžius. Visada esu už teigiamus ir įkvepiančius žmones bei jų darbus. Kelerius metus iš eilės sudalyvavęs akcijoje „Darom“, šiukšlių ant žemės nebemėtau. Galbūt kažkas gerai pasilinksminęs be svaigalų atras linksmybės sėklą, jame sudygs naujas suvokimas ir gyvenimo matymas.

VEIDAS: Ką tau pačiam reiškia „sveiko gyvenimo“ sąvoka?

P.N.: Man tai yra gyvenimo būdas, kai stebėdamas save gali kurti save stipresnį, energingesnį, įdomesnį, išskirtinesnį. Gyvename ne vien tik sau, gyvename ir dėl kitų. Todėl labai svarbu šioje žemėje jaustis gerai ir leisti kitiems mėgautis gyvenimu. Nuo antikos laikų buvo kartojama: sveikame kūne – sveika ir siela, todėl turime labai gerą motyvą siekti visapusiškos žmonijos sveikatos.

Vien švietimo nepakanka

Kiek dar gyvybių reikės paaukoti, kad valstybė ir jos visuomenė pradėtų jausti atsakomybę ir imtųsi atitinkamų priemonių? Apie tai „Veidas“ kalbasi su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentu Aurelijumi Veryga, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentu.

VEIDAS: Užsiimate aktyvia visuomenine veikla, rengiate susitikimus, skaitote paskaitas, kuriose pasakojate apie alkoholio žalą ir sveiką gyvenseną. Turbūt tenka sulaukti įvairių žmonių reakcijų. Kokios jos? Kokius klausimus dažniausiai kelia auditorija?

A.V.: Reakcijų būna pačių įvairiausių, tačiau dažniausiai tai yra tyla. Mes labai dažnai girdime, kad Lietuvoje bloga padėtis, susijusi su alkoholio vartojimu, kad didėja alkoholio vartojimas tarp moterų ir vaikų. Bet tai labai abstraktūs pasakymai. Pamačius realius skaičius, nebelieka ką sakyti. Kartais bandoma diskutuoti ir neigti situaciją, esą kitur geria dar daugiau, arba teigiama, kad taip buvo visada. Šis neigimas didžiausias tampa tuomet, kai pradedame kalbėti apie tėvų, kaip elgesio modelio, įtaką savo vaikų elgsenai. Tėvų elgesys yra mėgdžiojamas jų vaikų, ir būtent tėvai turėtų imtis iniciatyvos keisti pirmiausia savo gyvenseną, norėdami, kad jų vaikai gyventų sveikiau. Tačiau šis barjeras yra pats sunkiausias, nes daug paprasčiau reikalauti kažko iš valdžios, mokytojų ar gydytojų ir daug sunkiau keistis pačiam. Neretas klausimas – ar aš pats vartoju alkoholį ir rūkau. Ir tai suprantama, nes elgdamasis priešingai savo kalboms tiesiog neturėčiau joms moralinės teisės.

VEIDAS: Kokia šių susitikimų nauda? Turbūt dažnai kalbos apie blaivų gyvenimą lieka tik kalbomis, juolab kad įpročius pakeisti daug sunkiau nei nuostatą.

A.V.: Paskaitos turbūt yra mažiausiai efektyvi prevencijos forma. Į jas dažnai ateina ir taip gana motyvuoti ir besidomintys žmonės, kuriems neretai reikia tik palaikymo jų pačių padarytiems apsisprendimams gyventi sveikiau. Šiek tiek kitokia situacija būna susitikus su tėvais ugdymo įstaigose. Neretai į tokius susitikimus dalis neateina bijodami, kad kas nors pagalvos apie juos kaip apie turinčius problemų dėl priklausomybių. Tai vėlgi savotiška gynyba: neturiu problemų, mano vaikai jų neturi, tai nėra ko ir klausytis.

Būna žmonių, kurie tiesiog neturi laiko domėtis sveika gyvensena ir nežino kai kurių esminių vaikų raidos, socialinio mokymosi ir kitų aspektų. Manau, kad jei bent 1–3 proc. auditorijos įsiklauso ir pabando keisti savo gyvenseną, tai jau didelis laimėjimas. Be to, nuostatų pasikeitimas čia taip pat svarbus. Pavyzdžiui, žmogus, kuris tikrai suvokia, kaip svarbu, kad pigus alkoholis nebūtų prieinamas vaikams bet kur ir bet kada, bus labiau linkęs palaikyti alkoholio akcizų didinimą, naktinės prekybos laiko ir prekybos taškų skaičiaus ribojimą. Viskas yra susiję ir nuostatos kartais tampa labai svarbios.

O jei kalbame apie asmeninės elgsenos keitimą, tai, matyt, didžiausia problema ta, kad gyvenimo būdą bandoma keisti kardinaliai ir iš karto. Kai viskas keičiasi per greitai ir be pasirengimo, tai neretai būna pasmerkta nesėkmei. Viską reikia planuoti ir pasirengti tam.

VEIDAS: Sulaukus penktadienio, pirkėjų krepšiuose dažniausiai žvanga stiklinė tara. Ar mes nemokame linksmintis be alkoholio?

A.V.: Drįsčiau sakyti, kad ne tiek nemokame, kiek nebandome. Užtektų pastebėti skirtingas situacijas: esant vienai jų žmonės žino, kad dalyvaus šventėje, kurioje bus geriama. Ten paprastai pradedama nuo alkoholio ir laukiama jo psichoaktyvaus poveikio, laukiama atsipalaidavimo, tada įsibėgėja ir bendravimas. Iki tol bendravimas paprastai būna sunkesnis ir vangesnis.

Ir kita situacija, kai žinoma, kad alkoholio gerti nebus galima. Tada žmonės nieko nelaukdami bando rasti pašnekovų, palaikyti pokalbį ir bendrauti be psichoaktyvaus poveikio. Įdomu tai stebėti iš šono. Blaivus bendravimas visuomet yra kokybiškesnis, kultūringesnis, turiningesnis, retai baigiasi vulgarumu, įžeidimais ar konfliktais.

Mes jau nuo mažens neįsivaizduojame šventimo be alkoholio. Vien mintis apie tai kai kuriems atrodo labai radikali. Tačiau, kaip ir sakiau, dauguma žmonių yra net nebandę linksmintis be alkoholio.

Dažniausiai linksmintis su alkoholiu pradedama dar paauglystėje, ir neturime jokios linksminimosi blaiviai patirties. Daliai vaikų tėvai jau nuo kelerių metukų duoda gerti limonadinio „šampano“, taip tik sustiprindami šventės su gėrimu nuostatą. Vėliau kai kurie tėvai nepilnamečiams vaikams patys perka alkoholio, norėdami „išmokyti gerti kultūringai“ ir nesuvokdami, kokios pražūtingos yra tokių mokymų pasekmės. Tačiau Lietuvoje atsirandantys bandymai pateikti blaivaus laisvalaikio alternatyvų rodo, kad žmonėms jų reikia, kad lietuviai moka linksmintis būdami blaivūs.

Deja, vaikų ugdymo įstaigose blaivaus linksminimosi alternatyvų nesistengiama kurti. Kai kuriose mokyklose visiškai išnyko diskotekos, o ir buvusiose alkoholis paslapčiomis liedavosi, nes niekas nemokėjo vaikų užimti taip, kad jiems nereikėtų svaigintis atėjus pašokti. O vėliau, jau suaugus, daug lengviau tampa prisigerti, nei ieškoti prasmingų ir įdomesnių pramogų ar atsipalaidavimo po sunkaus darbo formų.

VEIDAS: Vis dažniau organizuojamos įvairios blaivios iniciatyvos, pavyzdžiui, bėgimas už blaivią Lietuvą, vakarėliai be alkoholio ir pan. Ko prie viso to dar trūksta? Gal mūsų pačių ar valdžios didesnio sąmoningumo ir įsitraukimo?

A.V.: Na, tos iniciatyvos vis dar tebėra asmeninės ar entuziastų puoselėjamos. Net ir tam, kad jos plistų, reikalingos lėšos: informavimui, technikai, atributikai ir t.t. Tai nėra sistema, o tik entuziastų iniciatyva kuriami pavyzdžiai. Norint, kad tai taptų norma, prieinama kiekvienam Lietuvos gyventojui, reikalingos lėšos, kurios leistų labiausiai nuskriaustiems vaikams ar atokiau nuo didelių miestų gyvenantiems žmonėms taip pat dalyvauti tokiose iniciatyvose.

Visi suprantame, kad pramogos taip pat yra verslas, kuris veikia pagal tam tikras taisykles. Iš pradžių projektas turi būti reklamuojamas, patrauklus ir pan. Tik vėliau tai tampa tam tikru įprastu reiškiniu. Gal ir paradoksaliai skamba, bet sveiką gyvenseną taip pat reikia reklamuoti. Niekam nebus įdomu, jei atėję blaiviai pasilinksminti pakliūsite į niurzgų vakarėlį, kuriame bus kalbama tik apie rimtus dalykus. Jauniems žmonėms reikia atsipalaiduoti, pašokti, „nutrūkti“. Tam reikia ir muzikantus pasamdyti, ir tinkamą aplinką sukurti.

Jau buvo gimusi viltis, kad dalis tabako akcizų bus skirta sveikesnio gyvenimo būdo propagavimui, socialinei reklamai ir kt, bet tai vilčiai nebuvo lemta tapti realybe. Belieka tikėtis, kad žmonės patys domėsis ta veikla, prisidės prie iniciatyvų, padės jas plėsti. Dar neišnaudotas visuomeninės veiklos potencialas – vis dar laukiame, kol kažkas kažką padarys už mus.

VEIDAS: Kiek lemia autoritetų pavyzdys? Na, kad ir žymių žmonių, dėl mados ar kitų paskatų baruose gurkšnojančių nealkoholinius gėrimus? Ar įmanoma „užsikrėsti“ sveikuoliškumu?

A.V.: Autoritetai mums visiems yra labai skirtingi. Tačiau yra ir universalių elgesio modelių ar autoritetų, iš kurių tikimės vienokio ar kitokio elgesio. Todėl labai pykstame ant girto policininko ir esame atlaidesni girtam gydytojui. Vis dėlto iš kai kurių žmonių tikimės savotiško pavyzdžio, kaip reikėtų elgtis. Tokiais žmonėmis mums dar neperžengus namų slenksčio tampa mūsų tėvai. Vėliau dairomės į mokytojus, gydytojus, dvasininkus, policininkus, atlikėjus, politikus. Jei visiems jiems įprasta viešumoje kilnoti taurelę, rūkyti, keiktis, pažeidinėti eismo taisykles ar kitaip netinkamai elgtis, nereikėtų stebėtis išgirdus komentarų, kad jei jau jie tai daro, tai kas belieka „paprastam žmogui“. Tik retas susimąsto, kad jie tokie pat „paprasti žmonės“. Jie taip pat gali būti priklausomi ar netinkamai išauklėti.

Gaila, bet tai negali būti mokytojo, gydytojo, dvasininko ar policininko pasiaiškinimas. Gal nuskambės keistokai, bet manau, kad jei tie žmonės negali susitaikyti su tuo, jog teks demonstruoti elgesį, kuris yra tinkamas ir reikalingas sveikesnei visuomenei fiziniu ir dvasiniu požiūriu, jiems reikėjo nesirinkti tokios profesijos. Rūkantis gydytojas padaro daug daugiau žalos nei prevencinių programų neįgyvendinanti mokykla. Su vaikais geriantis mokytojas per pusvalandį nubraukia visas prevencijas. Ir atvirkščiai – kai visuomenėje pripažinti autoritetai aiškiai pasisako apie tai, kad sveika gyvensena yra siekiamybė ir jų gyvenimo dalis, tai padrąsina daugelį abejojančiųjų, kokį gyvenimo kelią pasirinkti.

Mums visiems ir visada reikėjo, reikia ir reikės mokytojų ir pavyzdžių, kuriais norėsis sekti, būti panašiems, su kuriais sutaps mūsų pažiūros ir gyvenimo filosofija. Galiausiai juk labai svarbu nesijausti vienišam, ypač jei tas pasirinkimas, visuomenės požiūriu, yra vis dar gana radikalus.

VEIDAS: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,9 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto alkoholio, o tai yra 0,1 litro mažiau nei prieš metus. Padėtis lyg ir neblogėja, tačiau savaitgaliais barai pilni, o alkoholio skyriai šluojami be perstojo. Galiausiai prie muštynėmis pagarsėjusio baro buvo žiauriai sumuštas menininkas Tomas Dobrovolskis. Kiek dar gyvybių reikės paaukoti, kad valstybė imtųsi priemonių, jog panašių incidentų nebūtų?

A.V.: Turbūt čia ir yra didžioji mūsų problema, kad susigriebiame tik tada, kai kas nors žūva ar nukenčia. Apie šią problemą kalbama jau daug metų, tik visuomet susiduriama su sunkiai įveikiama jėga: problemų gamintojais, kurie turi didelius finansinius išteklius, kurie gali pirkti plotus ir laiką žiniasklaidoje, manipuliuoti politikų ir visuomenės nuomone, klaidinti, reklamuoti.

Labai sunku suvokti, kodėl visuomenės sveikata politikų iki šiol yra vertinama ne kaip ekspertinė ar mokslinė sritis. Juk būtų labai keista, jei politikai imtųsi spręsti, iš kokių medžiagų turi būti statomi tiltai ar kokie vaistai turėtų būti naudojami vienai ar kitai ligai gydyti. Politikai tokiu atveju priima tik principinius sprendimus: kad tiltas turi būti statomas, o ligos – gydomos. Visa kita paliekama tiems, kurie žino, kaip tą padaryti.

Šiuo atveju politikai sprendžia beveik viską, ir tada paaiškėja, kad nepriklausomai nuo to, kokie žmonės – menininkai ar paprasti kaimo gyventojai – žuvo, prasigėrė ar kitaip nukentėjo, tai jų problema. Ir negalima liesti verslo, kuris kuria darbo vietas. Paprasčiau sakant, nors valstybė yra deklaravusi siekį mažinti alkoholio ar tabako vartojimą, labai sunku priimti sprendimus, kurie suvaržytų šiuos verslus. Tikima, kad žmonės perka vis daugiau cigarečių bei alkoholio ir kartu mažiau vartoja šių produktų. Ir visiems, kurie supranta, jog tai nėra įmanoma, pasidaro labai aišku, kad sprendimo, matyt, teks palūkėti.

Teks laukti tol, kol visuomenė pradės reikalauti iš politikų priimti tokius sprendimus, kurių reikia visai ar didžiajai daliai visuomenės, o ne tik kai kurioms verslo grupėms. Todėl labai svarbu domėtis politika, politikais ir jų sprendimais, kad per rinkimus būtų lengviau pasirinkti ir nedaryti nuolatinių klaidų.

Tik atsakomybė gali priversti politikus atsižvelgti į visuomenės nelaimes. Jei atsakomybės nebus, ir toliau skaitysime straipsnius apie žuvusius ir laidojamus žymius ir ne tokius žinomus žmones.

Ieva Liškevičiūtė

 

 

Pramogų parkų kūrėjai pasaulyje vienas kitą stengiasi pralenkti išradingumu, tad šiuo metu galima ir apsilankyti „Ferrari“ pramogų parke, ir užsukti į Hario Poterio pasaulį ar paplaukioti kartu su milžiniškais krokodilais.

Šiandieniniai pramogų parkai – jau ne vien vaikams skirtų linksmųjų kalnelių ar karuselių rinkinys. Įdomiausi pasaulio parkai lenktyniauja rinkdamiesi patraukliausią lankytojams tematiką ir kurdami atskirą pasaulį, kuriame atkuriamos smulkiausios jo detalės, sumontuojami ilgiausi, greičiausi ar ekstremaliausi pasaulyje linksmieji kalneliai, apgyvendinami ne tik mažųjų lankytojų, bet ir jų tėvų pamėgti personažai.
Tad nors didžioji dalis pramogų parkų vis dar vilioja siūlymais paspausti ranką Peliukui Mikiui ar nusifotografuoti su auksaplauke princese, nauji žaidėjai stengiasi pirmieji atspėti tendencijas ir į pramogų parką perkelti populiarių filmų, mobiliųjų telefonų žaidimų ar garsių prekės ženklų idėjas.
2010 metais Jungtiniuose Arabų Emyratuose, dykumoje, duris atvėrė didžiausias pasaulyje pramogų parkas po stogu „Ferrari“ tematika, o 2014-aisiais Pietų Korėjoje ketinama atidaryti Robotų žemę, kurioje vyks šokančių robotų pasirodymai, veiks robotų muziejus ir net stovės akvariumas su plaukiojančiomis žuvelėmis robotais.
Beje, įvairiuose užsienio žiniasklaidos ar teminių parkų asociacijų sudaromuose keisčiausių ar originaliausių pramogų parkų sąrašuose dažnai galima aptikti ir Lietuvos vardą – jis būna įrašytas prie Grūto parko, eksponuojančio iš pagrindinių miesto aikščių atgabentas sovietinių lyderių skulptūras.
Naujų idėjų teminių parkų kūrėjai stengiasi ieškoti norėdami privilioti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, nes tyrimai rodo, kad tokių klientų vis daugėja. Tarptautinių teminių parkų paslaugų duomenys atskleidė, kad pusė visų pramogų parkų lankytojų nuo 25 iki 49 metų apsilanko be vaikų. Iš viso 2011 metais, kaip rodo Teminių pramogų asociacijos tyrimas, 25 populiariausius pramogų parkus pasaulyje aplankė 196,3 mln. žmonių.
Gausėjant suaugusių lankytojų, kai kurie pramogų parkai siūlo daugiau naktinių renginių, koncertų, vakarėlių, keičia restoranų valgiaraštį. Kita vertus, parkams kyla iššūkis, kaip atitaikyti adrenalino dozę statant savo linksmuosius kalnelius, kad jie būtų įdomūs suaugusiems, bet pernelyg neįbaugintų vaikų.
Taigi štai dešimt pramogų parkų, kurie išsiskiria iš kitų ir yra verti dėmesio.

1. „Ferrari“ pasaulis, Jungtiniai Arabų Emyratai
Didžiausias pasaulyje teminis parkas uždarose patalpose – „Ferrari“ pasaulis Abu Dabyje, į kurį veržte veržiasi „Formulės-1“ gerbėjai. Šiame parke įrengta gausybė su „Ferrari“ automobiliais susijusių atrakcionų, parodų, parduotuvių ir restoranų. Parke veikia keletas kino teatrų, kuriuose rodomi interaktyvūs trimačiai filmukai, pavyzdžiui, pasivažinėjimas kartu su „Formulės-1“ čempionu Fernando Alonso. O pagrindinė parko pramoga – „Formula Rossa“ linksmieji kalneliai, oficialiai pripažinti greičiausiais pasaulyje. Šis atrakcionas skirtas tikrai ne bailiams, nes per penkias sekundes pasiekiamas iki 240 kilometrų per valandą greitis.
Vis dėlto įdomiausia šiame parke susipažinti su architektūra ir „Ferrari“ istorija: kol vaikai lenktyniauja vaikiškomis „Ferrari“ automobilių kopijomis, suaugusieji „Formulės-1“ gerbėjai gali aplankyti didžiausią už Italijos ribų “Ferrari” automobilių parodą, iš virtualaus turo po gamyklą sužinoti apie „Ferrari GT“ automobilio gamybą ar išbandyti „Formulės-1“ bolidų imitatorius-treniruoklius su autentiškais vairais ir sėdynėmis.

2. Stebuklinga karalystė, Walto Disney’aus pasaulis, JAV

Šis JAV, Floridoje, įsikūręs teminis parkas – pats lankomiausias pasaulyje. 2011 metais jį aplankė 17 mln. žmonių, troškusių pamatyti Walto Disney’aus ir kitų pasakų personažus. Įspūdingiausias parko statinys – Pelenės pilis, vakare sutviskanti vaivorykštės spalvomis. Šiame parke lankytojai gali keliauti iš vienos animacinės pasakos į kitą – apsilankyti Mikės Pūkuotuko oloje, užsukti į Tomo Sojerio kaimelį, pasmalsauti Piterio Peno stebuklingame pasaulyje, žvilgtelėti į Karibų piratų valdomą kampelį ar išdrįsti priimti iššūkį vykti į ekspediciją po paslaptingas džiungles. Parke taip pat galima pasivažinėti milžiniškuose arbatos puodeliuose, apžiūrėti prezidentų galeriją, pamatyti teatralizuotus šou ir susitikti su daugybe pasakų personažų.

3. „Universal’s“ nuotykių salos, JAV

Netoli W.Disney’aus pasaulio įsikūrusi dar viena vieta, kurią būtina aplankyti teminių parkų mėgėjams. Šiame komplekse veikia keli teminiai parkai, tarp kurių jau seniai lankomas dinozaurų tematikos Juros periodo parkas ir naujasis – Hario Poterio burtininkų pasaulis.
Be kraują kaitinančių atrakcionų, Hario Poterio gerbėjai gali iš arti apžiūrėti, kaip gyveno jų dievinamas herojus, nes šiame parke tiksliai atkurtos knygose skaitytos ir filmuose matytos magiško pasaulio detalės. Lankytojai kviečiami nusipirkti moliūgų sulčių ar šokoladinių varlių, įsigyti burtininko apsiaustą ar burtų lazdelę, apžiūrėti tikslią Hogvartso pilies kopiją ir pasivaikščioti tamsiais jos koridoriais, dairantis į judančius ir kalbančius paveikslus bei mokyklos direktoriaus Dumbldoro, Hario Poterio ir jo draugų Rono bei Hermionos kalbančias hologramas. Šią kiekvienam jaunojo mago draugui įsimintiną ekskursiją vainikuos atrakcionas „Uždraustoji kelionė“, kurioje lydės Haris Poteris, vysis drakonai, mirties valgytojai bei kiti šios knygos personažai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Rugpjūčio 25 dieną vyksiantis didžiausias bei populiariausias renginys „Velomaratonas 2012” kviečia ne tik minti pedalus, bet ir aktyviai įsijungti ir dalyvauti šventinėje renginio programoje tiek vilniečius, tiek miesto svečius.

Populiariausio renginio dviratininkams metu Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo rūmų įsikurs unikalus „Velomaratono miestelis“, kuriame nuo pat ryto vyks įvairiapusė, pramoginė bei edukacinė programa, orientuota ne tik į maratono dalyvius, bet ir visus renginio žiūrovus.

„Velomaratono miestelyje“ veiks įvairios loterijos bei žaidimai, kurių metu dalyviai namo galės grįžti su begale prizų. Taip pat bus galimybė atsipalaiduoti po maratono, besiklausant Jurgos Šeduikytės, „Saulės kliošo“ ir „Sweetsalt“ koncerto ERGO laisvalaikio zonoje.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos informacinėje palapinėje šventės dalyviams medikai primins, kaip suteikti pirmąją pagalbą, surengs pirminio gaivinimo pamokas bei patars, ką daryti, kai dviratininką ištinka nedidelė trauma.

O jauniausieji dalyviai galės smagiai laiką leisti ERGO vaikų zonoje piešdami, lankstydami įvairias figūras iš balionų kartu su pasakų herojais: Raudonkepuraite, Karlsonu, indėnu, kurie vaikus palaikys ir vaikų važiavimo metu.

Taip pat šiemet organizatoriai ypač aktyviais ragina būti žiūrovus, burtis į palaikymo komandas, nes už didžiausią aktyvumą, šauniausią dalyvių palaikymą jiems bus įteikta palaikymo komandos taurė. Šią taurę rimtai nusiteikę laimėti „Gelbėkit vaikus“ komandos nariai, kurie renginio dieną palaikys kartu su organizacijos globojamais vaikais važiuosiantį Gabrielių Liaudanską – Svarą su senuoju dviračio „Ereliuko“ modeliu.

„Velomaratonas 2012“ – trečius metus vykstantis dviračių sporto mylėtojams bei entuziastams skirtas renginys, Lietuvoje formuojantis išskirtinę dviračių kultūrą bei skatinantis aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Rugpjūčio 25 dieną trijų kategorijų dviratininkai – vaikai, mėgėjai ir profesionalai – važiuoja dviračių maratono trasa, besidriekiančia Vilniaus centre bei Neries krantine. Renginio kulminacija – apie 16.30 val. tarptautinių varžybų „Baltic Chain Tour 2012“ sportininkų įvažiavimas į „Velomaratono“ trasą.

Šiandien startuoja naujas internetinis projektas – bilietų išparduotuvė – www.pramogaukit.lt. Pirmojoje tokioje specializuotoje ir išskirtinai tik į renginių lankytojus orientuotoje internetinėje išparduotuvėje bus galima įsigyti bilietų į visoje Lietuvoje vykstančius renginius patraukliausiomis kainomis.

Be to, šiame specializuotame išpardavimų portale bus galima ne tik su ženklia nuolaida įsigyti bilietų į įvairius renginius, bet ir su įvairiais renginiais susijusios unikalios atributikos.
„Pastebime, kad vis daugiau renginių organizatorių stengiasi parduoti bilietus į mažesnio susidomėjimo sulaukusius renginius per įvairius grupinių pirkimų portalus. Kadangi pastarųjų Lietuvoje galime suskaičiuoti ne vieną dešimtį, vartotojui tenka sugaišti nemažai laiko kasdien peržiūrint visų portalų pasiūlymus. Nuo šiol norintys savo laisvalaikį paįvairinti apsilankymu viename ar kitame renginyje už patrauklią kainą, geriausius pasiūlymus galės nesunkiai ir greitai rasti viename portale“, – sako naujojo projekto iniciatorius ir „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis.
Projektas www.pramogaukit.lt startuoja su pirmaisiais specialiais pasiūlymais, kuriais pasinaudojus iki 50 proc. pigiau galima įsigyti bilietus į FIBA Europe 3on3 turo krepšinio turnyrą Vilniuje, aktorių grupės „SOLO ansamblis“ koncertus Vilniuje ir Palangoje, Gyčio Paškevičiaus vasaros turo koncertą Palangoje.
Anot A. Žiauberio, bus siekiama, kad į Lietuvos rinką žengiantis naujasis projektas taptų populiariausias tiek tarp bilietus su nuolaidomis siūlančių renginių organizatorių, tiek tarp renginių patraukliomis kainomis ieškančių lietuvaičių.
„Netrukus prasidės naujas renginių sezonas, duris dažniau atvers ne tik didžiosios Lietuvos arenos, koncertų salės, bet ir teatrai. Natūralu, kad pailgės ir renginių, į kuriuos siūloma bilietus įsigyti su didele nuolaida, sąrašas“, – prognozuoja projekto iniciatorius.
Planuojama, jog per artėjantį renginių sezoną, kuris prasidės rugsėjo mėnesį, specializuotame bilietų išpardavimo portale www.pramogaukit.lt vartotojams bus pasiūlyta patraukliomis kainomis įsigyti bilietų į daugiau nei 1500 renginių.
Pirmoji šalyje specializuota elektroninė bilietų išparduotuvė priklauso pirmaujančiai Lietuvos bilietų platinimo bendrovei „Tiketa“.

Pusantro mėnesio vėlavusi žiema praėjusią savaitę tūkstančius gyventojų išginė į lauką pasidžiaugti sniegu.

Pirmąjį snieguotą sausio 21–22 d. savaitgalį sostinės Antakalnio miške surengtas „Snaigės“ slidžių žygis sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Kaip pasakoja keturis dešimtmečius „Snaigės“ žygius sostinėje organizuojantis Algimantas Jucevičius, žygyje dalyvavo daugiau nei 1540 slidininkų. Jauniausias žygio dalyvis neturėjo nė ketverių metukų, o vyriausiam buvo 83-eji.
„Manau, žmonės, pasiilgę žiemos, pasinaudojo pirma galimybe slidinėti. Be to, žygis prieinamas visoms amžiaus grupėms. Sulaukiame daug vyresnio amžiaus slidininkų, šeimų su vaikais, bet dėl moksleivių ir studentų konkurencijos su kompiuteriu ir televizoriumi neatlaikome“, – apgailestauja A.Jucevičius, pernai surengęs net 22 „Snaigės“ žygius. Sekmadienį, vasario 5 d., „Snaigės“ žygio dalyviai kviečiami į Karoliniškių mišką.
Pasirodęs sniegas į žiemos trasas sukvietė ir kalnų slidinėjimo entuziastus. Liepkalnyje įrengtas trasas prižiūrinčios įmonės „Žiemos trasa“ direktorius Romualdas Glazauskas tvirtina, kad pirmąjį sniegingą savaitgalį žmonės ant kalno patraukė ir su slidėmis, ir su rogutėmis, o per dieną trasose apsilankė po 500–600 žiemos pramogų mėgėjų. Liepkalnyje įrengtos trasos vakare būna apšviestos, todėl per šimtą žmonių apsilankydavo ir paprastą darbo dieną. Tiesa, praėjusios savaitės pabaigoje užėję šalčiai sumažino lankytojų „Šią žiemą tai lietus, tai temperatūra minus dvidešimt“, – žiemos nepastovumu stebėjosi R.Glazauskas.

Mėgstantys adrenaliną ir šiurpuliuką, perbėgantį kūnu, ras sau pramogų tiek snieguotą, tiek lietingą žiemą. Juk galima leistis į savotišką safarį dumblinais ar snieguotais neišvažiuojamais Lietuvos keliais specialiai tam parengtu visureigiu, sniego motociklu ar keturračiu. Profesionalūs automobilininkai, gavę leidimus ir įsitikinę ledo tvirtumu bei saugumu, ant užšalusių ežerų įrengia trasas, kuriose galima azartiškai palenktyniauti. Tačiau tokios pramogos labiau tinka suaugusiems žmonėms.

Trokštantiems nuotykių verta išmėginti tikrą šiaurietišką pramogą – šunų kinkinio traukiamas roges. Į roges kinkomi dresuoti Aliaskos malamutai, samojedai, laikos ar Sibiro haskiai. Pastarieji ypač ištvermingi ir gali nubėgti didelius atstumus. Mažesnėms distancijoms kinkomi 2–4 šunys, ilgesnėms jau reikia 5–10 šunų.
Tokia pramoga įdomi visiems šeimos nariams. „Kadangi namie neturime galimybės auginti gyvūnų, sūnūs džiaugėsi proga paliesti ir paglostyti šunis, ką jau kalbėti apie galimybę pasijusti kino filmo ar knygos herojumi ir palenktyniauti su vėjeliu“, – pasakoja vilnietė Asta.
Suaugusiems verta patiems pasimokyti valdyti kinkinį, o vaikai gali mėgautis pašėlusiu lėkimu, kurį kontroliuoja patyręs rogininkas. Beje, šiai pramogai nebūtinas sniegas – jei jo nėra, šunys kinkomi į specialius vežimėlius. Pasivažinėjimas šunų kinkiniu – nepigi pramoga, kainuojanti nuo 249 Lt dviem žmonėms.

Daugelis lietuvių internetiniuose naujienų puslapiuose pirmiausiai ieško tuo metu aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie šilumos ar elektros kainas, o labiausiai skaito naujienas iš pramogų ir kriminalinio pasaulio. Gilesni ir ilgesni tekstai retą sudomina. Internetinio naujienų tinklalapio “delfi.lt” vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pastebi, kad žmones labiausiai domina seksas, pinigai ir kraujas. Štai 2011-aisiais portale “Delfi” daugiausiai skaitytojų sutraukė vadinamoji Kauno pedofilijos byla, o komentarai prie istorijos dėl Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters gyvenamosios vietos nustatymo žmones sudomino net labiau nei pats “delfi.lt” publikuojamas tekstas. “Tai išskirtinis atvejis, kai daugiau žmonių atsidarė ne patį tekstą, o komentarus. Dažniausiai būna atvirkščiai”, – tvirtina M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Ir priduria, kad po “kediados” pagal populiarumą tarp skaitomiausių temų rikiuojasi banko “Snoras” griūtis ir su ja susiję įvykiai. Šiuo metu bene aktualiausi naujai įvesti nekilnojamojo turto mokesčiai brangesniam nei milijono litų vertės būstui, taip pat augančios šildymo kainos. Vis dėlto verslo naujienos ir kita visiems gyventojams aktuali informacija nenukonkuruoja žinučių apie žinomų žmonių vestuves, mirtis ir skyrybas. Pavyzdžiui, šio mėnesio skaitomiausių “delfi.lt” naujienų topo viršūnėje pranešimas apie televizijos laidų vedėjos Jovitos Valeikaitės ir jos draugo skyrybas.
Taip pat visada itin daug dėmesio sulaukia tokios kriminalinės naujienos kaip iš naktinio klubo išėjusios merginos dingimas arba savižudybės. Ne mažiau skaitomos ir žinutės apie pasaulyje įvykusias katastrofas ir Lietuvoje didelių nuostolių padariusias gamtos stichijas.
Beje, “delfi.lt” per dieną atsiverčia daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, o komentarų paliekama apie 17 tūkstančių.

Kone visos pramogos šeimoms su vaikais yra mokamos: pavyzdžiui, bilietas į Europos parką kainuoja 7-21 Lt

Savaitgalis su šeima Vilniuje: kur nueiti, ką pamatyti ir kiek pinigų tam numatyti.

Mokytojos Rimos Paškelevičienės šeima savaitgalius stengiasi praleisti įdomiai, tad moteris su vyru ir dviem vaikais (9 m. ir 7 m.) jau išbandė daugumą šeimoms sostinėje siūlomų pramogų. R.Paškelevičienės sūnus ir dukra buvo sužavėti apsilankymo kukurūzų labirinte ir nuotykių parke Antakalnyje, visada mielai vyksta pasivažinėti dviračiais po Valakampius ar Vingio parką, labai mėgsta kiną, Keistuolių ir Elfų teatrų spektaklius bei didžiausio sostinėje šeimos pramogų parko “X-Planet” atrakcionus. Paprašyti įvardyti labiausiai patikusį muziejų, veikiausiai paminėtų Energetikos ir technikos – be abejo, dėl interaktyvių ekspozicijų, kur gausybė eksponatų linksmai iliustruoja įvairius technikos išradimus, demonstruoja mokslinius metodus.

Tiesa, beveik visos pramogos šeimoms su vaikais sostinėje yra mokamos, todėl tokie savaitgaliai gerokai paplonina tiek Paškelevičių, tiek kitų vilniečių šeimų pinigines.

Tarkime, pašnekovė apskaičiuoja, kad vien apsilankyti kine keturių asmenų šeimai atsieina apie šimtą litų: juk vaikai visuomet užsigeidžia ir čia parduodamų gardėsių. Bet neretai už savaitgalio linksmybes tenka pakloti ir 200–300 Lt.

Taip išlaidauti sunkmečiu Paškelevičiai sau leidžia ne kiekvieną savaitgalį – dabar, orams šylant, vis dažniau savaitgalius jie leidžia sodyboje kaime ir taip sutaupo lėšų. “Kaime mes ir dviračiais pasivažinėjame, ir vaikus į daržovių, augalų sodinimą įtraukiame – įdomios veiklos tikrai atsiranda”, – sako R.Paškelevičienė.

Tačiau yra ir kita problema: moteris pastebi, kad esant šiltiems orams pramogų sostinėje lyg ir nestinga, o štai šaltuoju sezonu jų įvairovė smarkiai susiaurėja. Ypač – nemokamų renginių.

Parkuose trūksta atrakcijų

Iš tiesų šiltuoju metų laiku galima lankyti regioninius ir miesto parkus – važinėtis dviračiais ar vaikščioti pažintiniais takais, nukakti prie gražiausių gamtos objektų, esančių Vilniuje ir aplink jį, be to, mieste veikia jau du nuotykių parkai, o nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos daug smalsuolių pritraukia kelio Vilnius–Trakai 18 kilometre esantis kukurūzų labirintas. Be to, vasarą vyksta nemažai viešų renginių. Tuo tarpu rudenį ar žiemą daugelio šeimų savaitgaliai dažniausiai apsiriboja apsilankymu kine ar vaikiškame teatro spektaklyje, ypač kai būna apeiti visi įdomesni muziejai.
Tiesa, toli gražu ne visi sostinės muziejai patinka vaikams, ypač – jaunesnio amžiaus: daugelis jų stokoja atraktyvių paslaugų ir gebėjimo sudominti mažuosius lankytojus, o tėvai savo ruožtu kritikuoja nepatogų muziejų darbo laiką. Sostinės muziejai daugiau orientuoti į suaugusiuosius ir paauglius nei į mažesnius vaikus.

Kalbant apie Lietuvos miestų parkus, vaizdas juose irgi gana slogus: kuklios žaidimų aikštelės dažnai būna perpildytos, pasigendama skulptūrų ar kitokių įdomybių, ką jau kalbėti apie aplaužytus suolelius ir prišnerkštus viešuosius tualetus. “Parkuose iš tiesų stinga nemokamų pramogų – atrakcijų viešose erdvėse, – sako devynerių Roko ir šešerių Saulės mama ekonomistė, viena iš Prieraišiosios tėvystės centro įkūrėjų Ingrida Radėnė. – Pavyzdžiui, kad ir fontanų – vaikams jie suteikia daug džiaugsmo.”

Žinoma, dar prieš kelerius metus pramogų šeimoms įvairovė buvo gerokai menkesnė. Pastebėję neišnaudotą galimybę uždirbti verslininkai suskubo šią spragą užpildyti. Atsidarius vandens pramogų parkui, dviem nuotykių parkams, žaidimų ir atrakcionų centrams prekybos centruose, šeimų laisvalaikis tapo įvairesnis.

Kita vertus, beveik visos naujosios pramogos yra orientuotos į šeimas, kurių pajamos didesnės nei vidutinės. Šeimos laisvalaikis, kaip pastebi ir I.Radėnė, yra brangus malonumas, ypač toms, kuriose auga daugiau nei po vieną atžalą.

Aišku, pasistengus visada galima rasti galimybių, kaip laisvalaikį praleisti įdomiai ir be didelių išlaidų. Kaip tą padaryti galėtų patarti kad ir vilnietė interjero dizainerė Gerda Sutkienė, kurios pomėgis ir papildomas uždarbio šaltinis – pačios pagamintos vadinamosios vėjų gaudyklės milžiniškiems burbulams pūsti. Tai atrakcija, puikiai tinkanti tiek patiems mažiausiems, tiek ir vyresniems, be to, nebrangi: viena vėjų gaudyklė, kurią galima naudoti neribotą laiką, kainuoja 30 Lt, dar prireiks skysčio burbulams pūsti, ir – pirmyn.

Londone vaikai – karaliai

Na, o ką šeimų laisvalaikiui siūlo kitos Europos sostinės? Vilnius, deja, nuo daugelio jų beviltiškai atsilikęs. Pavyzdžiui, Londone buvusios lietuvių šeimos tikrai sutiktų, kad mūsiškių parkų ir muziejų su tenykščiais net nėra ko lyginti.

Populiarių kulinarijos knygų autorė, devintus metus Londone gyvenanti penkerių Izabelės ir trejų Jurgio mama Beata Nicholson pastebi, kad visi Londono muziejai turi specialias sales ir ekspozicijas vaikams, kai kur įrengti net atskiri žaidimų kambariai. Ji kaip itin vaikų ir suaugusiųjų mėgstamus išskiria Gamtos istorijos (Natural History) ir Mokslo (Science) muziejus. Be to, yra dar vienas svarbus dalykas – šie muziejai nemokami.

“Su vaikais čia tikrai yra ką veikti. Tarkime, vaikams labai smagu Kew Gardens soduose, taip pat šalia Londono esančiame safario parke, – jame ne kartą esame buvę. Jurgis su tėčiu lankėsi ekskavatorių šalyje “Digger Land”, – pasakojo B.Nicholson. – Smagu ir vadinamosiose miesto fermose – mini zoologijos soduose. Štai mūsų artimiausiame parke galima pasižiūrėti į paukščius narveliuose, o kitame parke laikomos ožkos, zuikiai, vištos, antys. Iš tiesų pramogų yra nemažai, tik spėk eiti, ir jų tik daugėja. Matau, kad vis daugiau pramogų vaikams atsiranda ir Vilniuje, bet kol kas daugiausia – prekybos centruose.”

Beje, skirtingai nei Londone, Vilniuje mini zoologijos sodai yra retenybė: šiek tiek laukinių gyvūnų galima pamatyti mini zoologijos sode pavilnyje, tuo tarpu vaikų pamėgtas stručių augintojų centras Gineitiškėse lankytojų nebepriima, o Jaunųjų gamtininkų centras Džiaugsmo g., turintis ir egzotinių gyvūnų, ir įvairių roplių bei paukštelių, kažkodėl atviras tik darbo dienomis, t.y. tuomet, kai dauguma tėvų dirba.

Taigi jei norite laisvą laiką su vaikais praleisti įdomiau, turite būti arba labai išradingi, arba turėti storesnę piniginę. O kai stinga tiek vieno, tiek kito, savaitgalis kaime, kaip rodo mūsų pašnekovės R.Paškelevičienės pavyzdys, miesto vaikams taip pat gali virsti savotiška pramoga.

Vandens pramogų teikėjai džiaugiasi gausėjančiais klientais. “Pernai Druskininkų vandens pramogų parke sulaukėme 302,6 tūkst. lankytojų, – tai mažiau nei užpernai, tačiau pastarąjį pusmetį jau jaučiame ženklų atsigavimą. Beje, pirmą sausio dešimtadienį pusė mūsų lankytojų buvo iš Rusijos”, – teigia šio parko marketingo ir pardavimų vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė.

“Dabar “Impuls” sporto ir pramogų parko apkrovimas – šimtaprocentinis. Tačiau skaičiuojant pinigine išraiška, pernai, palyginti su 2008 m., kritimas siekė apie 30 procentų”, – informavo “Impuls” rinkodaros ir pardavimo vadovas Rolandas Čečkauskas.

Beje, paslaugų kainos praktiškai visuose vandens pramogų parkuose nedidėjo nuo 2008 m. pabaigos, nors savikaina – PVM, komunaliniai, elektros, vandens ir kt. paslaugų mokesčiai – augo.

Šiemet oras slidinėti palankūs ir Lietuvoje. Žinoma, pas mus slidinėtojų aptarnavimo lygis dar labai primityvus ir net nelygintinas su, tarkime, Austrijos ar Italijos. Lygiai taip pat nelygintinas ir kalnų aukštis. Tačiau pradedantiesiems slidininkams Lietuvoje veikiančios trasos – nebloga ir gana nebrangi savaitgalio pramoga.

Birštono slidinėjimo trasą prižiūrinčios miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys tikisi, kad šiais metais į Birštoną paslidinėti dviejose trasose atvyks apie 10 tūkst. žmonių. Per Kalėdas pradėjusi veikti Alytaus slidinėjimo trasa kiekvieną savaitgalį sulaukia apie 100 slidininkų. Alytuje ši pramoga – pigiausia. Anot trasą eksploatuojančios bendrovės “Alstapa” direktoriaus Antano Subačiaus, nuo sausio 15 d. reikės susimokėti simbolinį 15–40 ct mokestį už keltuvą. Tačiau čia įrengtos tik dvi trasos – 135 ir 190 metrų ilgio.

Vilniaus Liepkalnio slidinėjimo trasoje veikia penkios trasos, iš kurių viena – sudėtinga, jau pažengusiems slidininkams. Į kalną pasikelti galima trimis keltuvais. Valanda kainuoja 16 Lt. Rokantiškėse slidinėti galima trijose trasose. Už keltuvą iš viso per dieną reikia susimokėti 20 Lt.

Derėtų priminti, kad Anykščių kalnų slidinėjimo centre “Kalita” veikia ne tik dvi slidinėjimo trasos, kurių vienos ilgis net 250 metrų, bet ir 500 metrų rogučių trasa, – ja galima leistis ir žiemą, ir vasarą. Keltuvas vienai valandai čia kainuoja 10 Lt. Keturios slidinėjimo trasos yra Ignalinoje ir Vilkaviškio raj. Pakalnių kaime. Nidoje, Urbo kalno papėdėje, įrengta beveik 100 metrų trasa snieglentininkams.

Pirmoje spalio pusėje Vilniuje, Antakalnio rajone, atidaromas naujas ir vienintelis mieste atrakcijų bei rungčių medžiuose LABAS nuotykių parkas.

Lankytojai čia galės išbandyti apie 90 lauko rungčių, iš kurių 20 bus skrydžiai lynais. Parko šeimininkai žada, kad čia bus ir tokių rungčių, kurių daugiau niekur Lietuvoje nerasi. “Žmonės čia galės patirti įvairiausių emocijų ir potyrių, užduotys bus dinamiškos, smagios ir patiks visai šeimai”, – žada UAB “UNO Parks” direktorius Marijus Krasnickas.

Jis tikina, kad ateiti į naująjį parką Vilniuje bus galima be išankstinės registracijos, be to, lankytojai bus priimami tiek grupėmis, tiek po vieną. Iš viso vienu metu pramogauti parke galės apie 130 lankytojų, o vieno apsilankymo trukmė sieks 2,5–3 val. Žadama, kad parkas veiks ištisus metus kiekvieną dieną, kad ir kokie būtų orai ir metų laikas.

Beje, bilietai į parką Vilniuje greičiausiai bus net šiek tiek pigesni nei į panašius parkus kituose miestuose (tarkime, panašiame Druskininkų parke bilietas suaugusiems lankytojams kainuoja 45 Lt darbo dienomis ir 58 Lt savaitgaliais), o šaltuoju metų laiku Vilniaus parko lankytojams bus taikomos dar ir labai didelės nuolaidos.

Parkas, kurį drauge įrenginėja UAB “UNO Parks” ir UAB “Bitė Lietuva”, įsikurs prie Antakalnio žiedo ir užims maždaug hektaro teritoriją.