Darbo biržoje užsiregistravusiems bedarbiams daugiausiai naujų darbo vietų šiuo metu pasiūloma pramonės ir transporto sektoriuose. Vien tai leidžia daryti išvadą, kad būtent šie du sektoriai atsigauna sparčiausiai ir yra visos Lietuvos ekonomikos varomoji jėga. Šiuose sektoriuose – itin daug darbo pasiūlymų konsultantams, vadybininkams, vairuotojams.

“Ant šių dviejų sektorių laikosi šalies ekonomika”, – tas pačias tendencijas pastebi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Jis pabrėžia, kad pramonės atsigavimas labai reikšmingas šalies ūkiui, nes pramonė stipriai susijusi su eksportu. O augant eksportui atsigauna ir šalies ekonomika. “Net pusė visos pramonės produkcijos šiuo metu skirta užsienio rinkoms”, – skaičiuoja analitikas.

Beje, šioje srityje pirmauja tekstilė, taip pat popieriaus, gumos ir plastiko gaminiai. Šiek tiek, bet nedaug atsilieka mediena ir baldai, chemijos pramonė.

Antrasis atsigaunantis sektorius – transportas – ekonomikai irgi itin reikšmingas, nes yra tiesiogiai susijęs su šalies bendruoju vidaus produktu. O juk antrąjį šių metų ketvirtį transporto sektoriaus apyvarta ūgtelėjo 28 proc. “Ypač greitai atsigauna tie transporto sektoriaus verslai, kurie susiję su NVS rinkomis”, – komentuoja A.Izgorodinas.

Tačiau kitiems sektoriams Lietuvoje, deja, sekasi ne taip gerai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektorius iš pažiūros lyg ir auga. Rugsėjį visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta didėjo 7 proc. Tačiau šį augimą daugiausia lėmė atsigaunanti prekyba naudotais automobiliais (bet dauguma jų išvažiuoja iš Lietuvos). Ją atmetus sektoriaus apyvarta toliau smunka.

Nedaug gerų naujienų ir statybų sektoriuje. Tiesa, čia pamažu atsigauna gyvenamųjų individualių namų statybos rinka: trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje išduota 13 proc. daugiau leidimų mažos kubatūros, vieno dviejų kambarių butų statybai. Tačiau tai ir viskas. “Bendros statybų apimtys vis dar 13 proc. mažesnės nei prieš metus”, – apibendrina A.Izgorodinas.

Na, o jei kalbėsime apie dar vieną “kertinį” šalies sektorių – žemės ūkį, reikia pabrėžti, kad jis kaip ir anksčiau vis dar išsilaiko tik dėl būtiniausių maisto prekių gamybos bei Europos Sąjungos dotacijų. Jokių kitų atsigavimo ženklų šiame sektoriuje nematyti.

Pernai 44 proc. nuosmukį patyrusią kasybos pramonę nuo kitų metų pradžios ketinama apmokestinti 2-7 kartais didesniais mineralinių išteklių gavybos mokesčiais. Verslas įspėja: tai ne tik padidins įgyvendinamų investicinių projektų kainą, bet ir sužlugdys ilgalaikes eksporto sutartis pasirašiusias įmones, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis rašo, jog naują tarifą, apie kurio didinimą kasybos pramonė nebuvo įspėta, Seimui siūloma patvirtinti drauge su ateinančių metų biudžetu.

“Mūsų pramonei šis mokestis būtų skaudesnis nei naktinė mokesčių reforma”, – įspėjo durpių įmonių asociacijos “Lietuviškos durpės” vykdomasis direktorius Juozas Daukantas.

Durpėms mokesčio tarifą numatoma padidinti nuo 0,62 lito už kubinį metrą iki 3,3 lito už kubinį metrą, arba 5,3 karto. Pasak J.Daukanto, apie 93 proc. durpių produktų eksportuojama, pasaulinės kainos yra stabilios, tad branginti produkciją – nerealu.

Vienas iš įmonės “Anykščių kvarcas” savininkų Konradas Juzeliūnas teigė, jog patvirtinus 7,5 karto didesnį tarifą, išteklių mokestis bendrovei išaugs nuo 140 tūkst. litų šiemet iki 1,2 mln. litų kitąmet. Tai sudarys vos ne trečdalį bendrovės pajamų.

“Jokios galimybės, išskyrus bankrotą, mums nepaliekama. Mes galime pasirinkti tik kada užverti duris – kai bus priimtas įstatymas ar kai pasieksime bankroto ribą”, – teigė K.Juzeliūnas.

Nerimą verslininkams kelia ir tai, kad mokestį siūloma mokėti ne kartą per metus, kaip iki šiol, bet kas ketvirtį. Anot jų, tai sujauks finansinius srautus ir privers “išimti” dalį pinigų iš apyvartos.

Pataisas inicijavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas taip pat mini parduotuvėse parduodamą vandenį. Šio litras atsieina apie 2 litus, o mokestis už jo naudojimą esą siekia vos 0,01 lito už litrą. Taigi 10,8 lito mokestis bus keičiamas į 110 lito už kubinį metrą.

Prastesni nei prognozuota pramonės produkcijos gamybos rugsėjo mėnesio rodikliai dar kartą parodė, kad šalies pramonei ir toliau didelę įtaką daro vienkartiniai, sunkiai prognozuojami veiksniai, teigia “Danske Bank” analitikė.

“Pramonė rugsėjį sumažino apsukas. Mes prognozavome, kad rugsėjį metinis augimas sieks 12,2 proc., tuo tarpu faktinis rezultatas mažesnis – 8,1 procento. Nuvylė ir mėnesinis pramonės sumažėjimas 1 proc.”, – BNS sakė banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, rugpjūčio mėnesį užfiksuotą 10,9 proc. metinį pramonės augimą lėmė vienkartiniai, tikriausiai laivų statybos sektoriaus užsakymai, tuo tarpu rugsėjį tokių palankių veiksnių nebuvo. Netikėtas buvo ir mėnesio pramonės smukimas.

“Prielaidų jam (mėnesio sumažėjimui) kaip ir nebuvo, rugsėjį skelbti pramonės pasitikėjimo rodikliai augo”, – sakė V.Klyvienė.

Jos teigimu, bendra pramonės augimo tendencija išlieka, ją lemia ir žema palyginamoji 2009 metų bazė, tačiau mėnesio rodiklių svyravimų artimiausių metu išvengti tikriausiai nepavyks. Tai, anot analitikės, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Pasak V.Klyvienės, pagrindinė pramonės augimo priežastis ir toliau išlieka eksportas, tą rodo ir nuolat auganti užsienio rinkoms tenkanti Lietuvos pramonės produkcijos pardavimų dalis, kuri per devynis šių metų mėnesius siekė 66,3 procento.

Statistikos departamento duomenimis, pramonės gamyba ir pardavimai Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2009-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 3,2 proc. iki 38,996 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, pramonės produkcijos augimas šiemet siekė 3,1 procento.

Visa pramonės produkcija rugsėjį, palyginti su 2009-ųjų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 8,1 proc. iki 4,552 mlrd. litų, o palyginti su šių metų rugpjūčiu – sumenko 1 proc. (pašalinus sezono įtaką – smuko 3,7 proc.).

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėti 655 bankrotų procesai. O tai beveik dvigubai daugiau nei per tą patį 2008 m. laikotarpį, kai buvo pradėti 352 bankrotų procesai, bet jau šiek tiek mažiau nei pernai tuo pat metu (tada jų būta 823).

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, labiausiai – 45,3 proc. – bankrotų sumažėjo apdirbamosios gamybos sektoriuje. Lengviau atsikvėpė ir transporto verslininkai (šiame sektoriuje bankrotų šiemet 39,2 proc. mažiau nei pernai), taip pat statybininkai (30,9 proc. mažiau).

Deja, yra ir vis dar grimztančių verslo šakų: štai nekilnojamojo turto operacijų įmonių bankrotų padaugėjo 38 proc. – pernai pirmoje metų pusėje jų bankrutavo 34, o šiemet jau 47. Tolygiai bloga išlieka ir apgyvendinimo bei viešojo maitinimo sektorių padėtis.