Trys svarbiausios 2017 m. stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas naujovės: stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas bus taikomas minimalus konkursinis balas, metinių pažymių sąskaita padidinta valstybinių brandos egzaminų svarba, o pirmosios pakopos studijose nebebus rengiami mokytojai dalykininkai.

Inga NECELIENĖ

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiųmetės naujovės didelės įtakos stojantiesiems neturės, nuo pernai pradėtas reikalauti valstybinis matematikos egzaminas buvo kur kas jautresnis dalykas. Būsimuosius pirmakursius jis ragina būti drąsius šiemet, o ne tada, kai bus baigtos prie širdies nelimpančios studijos.

Kad ir kas keistųsi – stojimo tvarka, studijų trukmė, kryptys, programos ar visas aukštųjų mokyklų tinklas, sunkiai suskaičiuojamą reformą išgyvenantis Lietuvos švietimas turi ir nekintamų dėmenų. „Šiemet reikia rinktis taip pat, kaip visais laikais, – tokias studijas, prie kurių linksta širdis“, – taip šią konstantą apibrėžia LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas.

– Apie vieną šių metų naujovių – visoms aukštosioms mokykloms būtiną minimalų konkursinį balą – šnekėta seniai. Bet ką jis pakeis?

– Šiemet įsigaliojusi nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija įpareigoja švietimo ir mokslo ministrą nustatyti mažiausią konkursinį balą stojant į universitetus ir kolegijas. Universitetuose šis balas siekia 3, kolegijose – 1,6.

Manau, esminių pokyčių dėl atsiradusio minimalaus konkursinio balo neturėtų įvykti. Juolab kad užtenka tik teigiamu pažymiu išlaikyti numatytus egzaminus ir gauti bent minimalų skaičiuką iš šimto – stojant į kolegijas jis būtų 16 proc. Žinoma, tose studijų kryptyse, kuriose didžiulė konkurencija, nustatyto minimumo valstybės finansuojamai vietai gauti nepakaks. Tik ne visur yra konkurencija.

Nemanau, kad ši naujovė palies daug studentų. Nuo pernai pradėtas reikalauti valstybinis matematikos egzaminas buvo kur kas jautresnis dalykas.

– Tikėtina, kad šiemet nustatyti konkursiniai balai ateityje bus keliami. Kokie jie turėtų būti, kad visas mūsų aukštasis mokslas atgautų prestižą?

– Čia dar priklauso nuo balo sandaros, kas yra vertinama. Bet jeigu laikytumės dabartinės sistemos, stojimo į universitetus balą reikėtų kilstelėti iki keturių. Kita vertus, universitetuose konkurencija šį balą dažnai iškelia daug aukščiau nei 4 balai. Dėl kolegijų – kita situacija, bet stojant į jas minimalus balas taip pat galėtų būti bent 2.

– Ką dar prieš egzaminų sesiją turėtų žinoti abiturientas, kad jau šį rudenį taptų pirmakursiu?

– Prieš egzaminų sesiją dauguma abiturientų jau būna apsisprendę, į kokią studijų kryptį stos ir kokius egzaminus laikys, nes jei norimoms studijoms reikia, pavyzdžiui, biologijos, o moksleivis šio dalyko egzamino nepasirinkęs, vadinasi, rinktis tokią programą, kurios konkursinio balo sandaroje reikia biologijos, negalės. Manykime, kad tinkami sprendimai priimti, todėl dabar jaunuoliams reikia susikonkretinti, kokiuose miestuose ir kuriose mokykloje yra norimi studijuoti dalykai. Tam pasitarnaus atvirų durų dienos, tinklalapiai, vizitai į mokyklas, esamų ar buvusių studentų atsiliepimai – šiame procese reikia aktyviai dalyvauti ir susirinkti kuo daugiau informacijos.

Išanalizavus informaciją, susidėliojus studijų ir mokyklų prioritetus nuo birželio 1 d. LAMA BPO informacinėje sistemoje galima teikti prašymus. Mes matome, kad jaunimui puikiai sekasi naudotis mūsų sistema: jie čia pildo duomenis, juos tobulina, keičia. Tik priminsiu, kad savo duomenis koreguoti galima iki liepos 19 d.

Bet užpildyti prašymą – tik dalis darbo. Sužinojus pirmųjų išlaikytų valstybinių egzaminų įvertinimą reikia prisėsti prie mūsų tinklalapyje esančios skaičiuoklės ir pasidomėti, kokių turite galimybių įstoti į norimą studijų kryptį. Jeigu egzaminai nebuvo tokie sėkmingai, kokių tikėjotės, – dar ne tragedija, gal likusieji geriau pavyks. Tik vėl reikia domėtis, kokie konkursiniai balai kokiose mokyklose ir kokiems egzaminams koks svoris suteikiamas. Taigi visą stojimo laikotarpį būtina sekti situaciją ir taip pat svarbu nepamiršti pasitikrinti LAMA BPO sistemoje gaunamų pranešimų.

Prieš pildant stojimo dokumentus reikia įvertinti ir kitus niuansus. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje parama mokslui garantuota ir nebūtina siekti valstybės finansuojamos studijų vietos, prioritetą galima teikti trokštamoms studijoms norimoje mokykloje. Bet jeigu valstybės finansavimas abiturientui svarbus, tokiu atveju iš galimų devynių pasirinkimų bent septynis reikėtų išnaudoti valstybės finansuojamoms vietoms įrašyti ir atsargai aštuntu ar devintu pasirinkimu pasilikti vieną arba dvi mokamas studijų vietas.

Dar reikėtų pridurti, kad ėmus organizuoti bendrąjį priėmimą abiturientams reikia atlikti kur kas mažiau darbo, nes daug ką už juos padaro LAMA BPO sistema.

– Ar keitėsi šių metų stojimo tvarka?

– Šiokių tokių niuansų yra. Šiemet bus trys stojimo etapai. Pirmasis baigsis liepos 19 d., o pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 24 d.

Norintieji dalyvauti liepos pabaigoje vyksiančiame antrajame etape privalės mūsų sistemoje atnaujinti savo prašymą, nes šis automatiškai nustos galioti, bet šiame etape nebus galima įtraukti jokių naujų studijų programų ar keisti finansavimo pobūdžio. Pasibaigus antrajam priėmimo etapui rugpjūčio 4 d. bus paskelbtos likusios laisvos vietos, o nuo rugpjūčio 10-osios savaitę vyks papildomas priėmimas, per kurį bus galima užpildyti atnaujintą prašymą ir įtraukti naujų studijų programų (iki šešių pageidavimų) į likusias laisvas vietas. Papildomas priėmimas reikalingas dėl to, kad kai kurie į Lietuvos mokyklas įstoję ir net sutartį pasirašę abiturientai nusprendžia ją nutraukti ir, tarkime, išvykti. Tokiu atveju lėšos grįžta valstybei.

Dar vienas niuansas – šiemet keičiasi metinių pažymių devalvavimo tvarka. Iki šiol mokyklinio A lygio 10 balų pažymys būdavo prilyginamas 50 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo, o nuo šių metų – 33 proc. Todėl valstybinių brandos egzaminų svarba ypač didėja ten, kur bus didelė konkurencija. Kodėl valstybiniam egzaminui suteikiama daugiau svorio, turbūt nesunku nuspėti: ne paslaptis, kad mokyklose pažymių rašymo kontrastai labai dideli.

– Šiemet prie gaunančiųjų papildomų stojimo balų pridėti ir baigusieji privalomąją karo tarnybą bei bazinius karinius mokymus. Kam reikalinga ši balo dedamoji?

– Žvelgiant tiek į savo, tiek į kitų šalių patirtį matyti, kad mokykloje vertinami ne tik formalūs, tai yra mokslo rezultatai, bet ir neformalūs dalykai. Jaunam žmogui negali būti svarbūs tik mokslai. Yra ir kitų ne mažiau reikšmingų, o žvelgiant į ateitį –gyvenime gal net svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, motyvacija. Reikia suprasti jaunuolių ryžtą ir motyvaciją, todėl nuo šių metų stodami papildomą pusę balo gaus baigusieji bazinius karinius mokymus ar privalomąją karo tarnybą. Juk karo prievolė – tai kartu ir patriotinis motyvas.

Turėdami galvoje tą pačią motyvaciją ir kartu švietimo sistemos piramidę papildomą balą suteikiame asmenims, baigusiems profesinio mokymo studijų programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios švietimo srities universitetinių bei koleginių studijų programas. Profesinė patirtis – labai svarbus dalykas. Mokslo siekiantis žmogus jau būna iš praktinės pusės susipažinęs su jį dominančiu darbu, bet į mokslo įstaigą ateina kryptingai siekti žinių, nes suvokia, kad didesnių savo srities aukštumų be mokslo ir tobulėjimo nepasieks.

Nuo kitų metų po 0,25 papildomo balo stojantiesiems bus skiriama ir už savanorišką veiklą – už dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje, kuri truktų ne trumpiau negu tris mėnesius. Juk savanoriška veikla gali padėti jaunuoliams apsispręsti dėl ateities planų ir būti papildomas motyvacijos šaltinis atrasti tai, ko jie nori.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m

"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vyriausybė savo programoje, kituose strateginiuose dokumentuose pažadėjo sukurti baigiamųjų egzaminų pertvarkos ir kaupiamojo kriterinio vertinimo koncepciją. Kitaip tariant, jau turėjo atsirasti kažkas panašaus į abituriento portfolio – kompetencijų aplanką su formaliojo ir neformaliojo ugdymo pasiekimais, su 12 metų darbais ir nuopelnais. Vietoj to – privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Išvengti jo nebeįmanoma, o ką galima laimėti matematikos egzaminą išlaikius?

Kad jau šiemet matematikos egzaminas bus privalomas, jei nori pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, buvo aišku dar prieš dvejus metus. O šių mokslo metų išvakarėse reikalavimas sušvelnėjo – pakanka šį egzaminą išlaikyti. Nepaisant palengvinimo nuo 36 iki 16 balų ribos, likus geram mėnesiui iki abiturientų brandos egzaminų maratono prabudo nematantieji jo naudos, o tik sukeliamą stresą: egzaminui dar reikia pasiruošti, būtina jį atidėti.

Be matematikos balo galimybių pasirinkti studijų programą gerokai sumažėja.

Tačiau specialistai ramina, kad išlaikyto matematikos egzamino nauda bus didesnė, nei vien galimybė studijuoti už valstybės lėšas. Pats abiturientas, turėdamas jo įvertinimą, kovoje dėl svajonių karjeros ar studijų gali laimėti daugiau. Pagal reikalaujamą konkursinį balą, jo dalykų įvertinimų sandarą, matyti, kad be matematikos balo galimybių pasirinkti studijų programą gerokai sumažėja. Ką jau kalbėti apie tai, kad nelaikius ar neišlaikius matematikos valstybinio brandos egzamino užsiveria durys į valstybės finansuojamą studijų vietą (išskyrus menų studijas).

„Nesinori, kad jaunas žmogus mąstytų ciniškai: einu studijuoti į mokamą vietą, tad įveiksiu slenkstį vien su metiniais dalykų pažymiais, nes į mokamas studijas priima visus. Juk kalbame apie aukštąjį mokslą, išsilavinimą ir stiprią karjerą“, – matematikos egzamino nauda neabejoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Po to, kai neva 34 proc. abiturientų neišlaikė bandomojo matematikos egzamino, atvirą laišką išplatino Nacionalinis aktyvių mamų sambūris: „Abejojame, kad privalomas matematikos egzaminas atneš naudos, adekvačios patiriamam papildomam stresui“, „korepetitorių samdymas tėvams kainuoja nemažus pinigus, o vaikai eikvoja laiką, kurį turėtų skirti kitų žinių tobulinimui“.  Suprask, valstybei pirmame bakalauro studijų kurse mokyti matematikos ant rankų pirštų nekainuoja.

Iš tiesų, tie 34 proc. neišlaikiusiųjų, skaičiuojant nuo 4 tūkst. prisistačiusiųjų dvyliktokais, galėjo būti visi norintieji pasitikrinti matematikos žinias. Vienas iš „Egzami­natorius.lt BANDOMASIS“ partnerių – Lietuvos moksleivių parlamentas, o vienas iš mokinių pageidavimų buvo sudaryti galimybę registruotis anonimiškai, tad, bandomojo egzamino sudarytojų teigimu, dalis internete laikiusiųjų šį egzaminą yra tiesiog „Tomas Tomas“.

Šiemet egzaminą laikys 18,7 tūkst., arba 55,7 proc., abiturientų, bet pernai jį laikė ne stulbinamai mažiau – 41 proc. abiturientų.

Palyginti su praėjusių metų „Egza­minatorius.lt BANDOMASIS“ dalyvių patirtimi, bandančiųjų neišlaikiusių šio patikrinimo internete ir iš tiesų neišlaukusių realaus matematikos brandos egzamino dalis buvo panaši: interneto platformoje minimalios ribos pasiekti nepavyko 12,7 proc. abiturientų (358), o per tikrąjį matematikos valstybinį egzaminą susikirto 9,25 proc., skaičiuojant nuo maždaug 15 tūkst. jį laikiusių kandidatų. Šiemet egzaminą laikys 18,7 tūkst., arba 55,7 proc., abiturientų, bet pernai jį laikė ne stulbinamai mažiau – 41 proc. abiturientų.

„Egzaminatorius.lt BANDOMASIS“ sudarytojų teigimu, pagrindinė nuo 2014 m. veikiančio įrankio nauda – ne sužinoti, kokia dalis abiturientų neišlaikė bandomųjų egzaminų, bet gauti išvadas ir analizę, kurias galima panaudoti siekiant geriau pasiruošti tikriesiems brandos egzaminams. Iš viso šioje sistemoje yra užsiregistravę 85,6 tūkst. vartotojų, o  statistinė informacija kaupiama apie kiekvieną užduotį ir jos atlikimą.

Nežinia, ar tikrojo egzamino šiemet neišlaikys trečdalis mokinių, bet kad mokantis matematikos tobulėti dar yra kur – faktas. Pavyzdžiui, 10 klasėje atliekami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai rodo, kad 2014 m. tik vienoje savivaldybėje jų įvertinimų vidurkis pasiekė 7 balus iš 10-ies. Bendras šio patikrinimo vidurkis 2015 m. – 5,59 balo, o dažniausiai pasitaikantis pažymys – ketvertas.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nepersigalvojo: nuo šių metų matematikos egzaminas tapo privalomas, tik palengvėjo, įvertinus praėjusių metų mokinių rezultatus.

Matematikos mokytojai pritaria nuo 36 iki 16 balų nuleistai reikalavimų kartelei – reikia prašyti to, kas mokiniams įveikiama, tačiau stebisi, kad, užuot nukreipus energiją į priemones, kaip pagerinti matematikos mokymą ir mokinių žinias ne tik laikant abitūros egzaminus, bet dar ankstesnėse klasėse, vis dar sukylama prieš patį egzaminą. Todėl į tėvų nuogąstavimus jie atsako paprastai: reikia mokytis visus 12 metų, o ne pažvelgus į kalendorių ieškoti būdų išsisukti.

Mūsų visuomenėje pasitaiko, kad kilus triukšmui kažkas pasikeičia. Tad gal ir šį kartą bandoma keisti situaciją triukšmu.

„Matematikos egzamino specifika tokia, kad reikia mokytis sistemingai ir nuosekliai. Žinoma, yra daug mokinių, kurie turi spragų, tad kai kurie bando ieškoti lengvesnio kelio, – apie siūlymus dar atidėti matematikos egzaminą svarsto Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė. – Mūsų visuomenėje pasitaiko, kad kilus triukšmui kažkas pasikeičia. Tad gal ir šį kartą bandoma keisti situaciją triukšmu, nes realiu darbu jos pakeisti jau nebeliko laiko: per mėnesį 12 metų kurso išmokti negalima. Sakyčiau, tai dėmesio nukreipimas iš nevilties: mamos, užuot paskatinusios mokytis vaikus nuo pirmos klasės ir prašiusios jų atsakomybės, 12 klasėje kelia triukšmą.“

Išlaikiusiems matematiką – daugiau studijų programų

Nors dalis abiturientų (ar jų tėvų) jaučiasi į matematikos egzaminą lyg varu varomi, patys stojantieji, turėdami šio egzamino įvertinimą (kuo daugiau balų – tuo geriau), gali laimėti daugiau. Ne tik pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas, bet ir suplanuoti stipresnę karjerą – rinktis iš daugiau studijų programų. O nepaisant jų gausos aukštosiose mokyklose tokių, į kurias stojant konkursiniame bale nebūtų matematikos dalyko įvertinimo, likę nedaug.

Neturintieji matematikos įvertinimo gali rinktis humanitarinių mokslų programas – daugiausia kalbas.

Matematikos egzamino balas ar metinis pažymys, stojančiojo pasirinkimu, kaip trečiasis dalykas, kai reikia nurodyti bet kurio dalyko, nesutampančio su kitais pateiktais, įvertinimą, gali būti skaičiuojamas stojant į visas studijų programas.

Neturintieji matematikos įvertinimo gali rinktis humanitarinių mokslų programas – daugiausia kalbas. Iš humanitarinių mokslų, kaip antro dalyko, matematikos reikia tik stojant į filosofiją. Iš menų studijų, į kurias stojančiųjų nereikalaujama laikyti matematikos egzamino, matematikos reikia tik stojant į architektūrą.

Socialiniuose moksluose be matematikos įvertinimo konkursiniame bale galima apsieiti stojant į leidybos, informacijos, žurnalistikos, komunikacijos ir pedagogikos krypčių studijų programas. Taip pat šio įvertinimo skaičiuojant konkursinį balą nereikalaujama iš stojančiųjų į politikos mokslų, teisės, sociologijos, socialinio darbo, viešojo administravimo, turizmo ir poilsio, viešojo saugumo krypčių studijų programas, tačiau antrasis dalykas yra matematikos arba informacinių technologijų įvertinimas, kaip ir stojant į pedagogikos krypčių studijų programas, išskyrus dalyko pedagogiką, kai konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir t.t.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Matematika konkursiniame bale yra pirmasis dalykas stojantiesiems į verslo krypties studijų programas – verslo, vadybos, finansų, apskaitos, žmonių išteklių vadybos, ekonomikos. Šioms studijų kryptims konkursiniame bale nustatytas 0,4 svertinis koeficientas, toks pat – į psichologiją.

Daugumoje biomedicinos mokslų studijų sričių programų matematika gali būti skaičiuojama kaip antrasis dalykas. Stojant į fizikos ir technologijos mokslų studijų programas matematika yra pirmasis pagrindinis dalykas, lemiantis konkursinį balą.

„Matematikos įvertinimo konkursiniame bale reikia ir stojant į daugelį socialinių mokslų studijų programų, kai kur – tai net pirmasis dalykas, kuris sudaro 40 proc. konkursinio balo. Aišku, matematikos įvertinimas svarbiausias stojant į visas fizinių mokslų, technologijos, inžinerines studijų programas. Taigi išlaikius matematikos egzaminą šansai įstoti išauga. Šio egzamino reikalavimas nėra vien papildomas barjeras, konkurencinėje kovoje jis tikrai veikia“, – didesnę laisvę rinktis ir aplenkti konkurentus apibendrina P.Žiliukas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2010 m., kai apie privalomą matematikos egzaminą dar nebuvo kalbama, 41 proc. gerai jį išlaikiusių (surinkusių 90–100 balų) abiturientų pasirinko studijuoti socialinius mokslus ir tik 24 proc. – fizinius. O pernai iš gerai išlaikiusiųjų matematikos egzaminą socialinius mokslus pasirinko tik 16 proc., fizinius – 37 proc.

Po dvejų metų reikės išlaikyti gerai

Apie privalomą matematikos egzaminą garsiau imta kalbėti pastebėjus, kaip teigiama, socialinių mokslų absolventų perprodukciją, ilgą kelią iki darbo pagal įgytą kvalifikaciją vietos, bet trumpą kelionę nuo diplomo iki darbo biržos. Privalomo matematikos egzamino ėmė reikalauti pramonininkų atstovai, verslo bendruomenė, argumentuodama, kad mokiniai verčiami rinktis mokomuosius dalykus pernelyg anksti, o pasirinkę matematiką paskutinėse klasėse mokytis bendruoju kursu dvyliktoje esą susizgrimba nežinantys, ką studijuoti, jei nelaiko matematikos egzamino. Nusprendus, kad šis patikrinimas bus privalomas, netrūko kritikos, o paskutinę minutę, prisiminus, kad jau tikrai bus, – bandymų jį dar atidėti.

Tačiau pašnekovai atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalių dilemos, ar matematikos egzamino reikia, nekyla. Ir jo reikalaujama ne tik siekiant aukštojo išsilavinimo, bet ir norint baigti mokyklą.

Iš tiesų, dar 2011 m., „Eurydice“ duomenimis, maždaug pusėje ES šalių matematikos egzaminas buvo privalomas norint gauti mokyklos baigimo pažymėjimą. O štai Lietuvoje, kad gautum brandos atestatą, pakanka dviejų brandos egzaminų, beje, jie gali būti ir mokykliniai.

P.Žiliukas pastebi, kad kai nėra sąlygos laikyti valstybinius egzaminus, kone pusė abiturientų nė vieno tokio ir nelaiko: „Tad lyg ir turime dvi abiturientų kategorijas: vieni nori, kad jų žinios būtų įvertintos, audituotos, o kiti bando tai apeiti, bet paskui kalbama apie aukštus siekius.“

Profesoriaus teigimu, aukštųjų mokyklų atstovai viliasi, kad ilgainiui matematikos žinių ir gebėjimų patikrinimas taps privalomas ir bendrajame ugdyme.

Kad matematikos egzaminas įeis į privalomų išlaikyti egzaminų rinkinį norint gauti brandos atestatą, kol kas drąsiai dar nekalbama. Tačiau patys specialistai įsitikinę, kad tokio žinių patikrinimo reikėtų ir norintiesiems gauti atestatą.

„Vienareikšmiškai – matematikos valstybinis egzaminas turėtų tapti privalomas visiems. O štai mokytis jos 11–12 klasėse – tikrai neprivaloma. Juk yra daugybė specialybių, kurias galima įgyti po 10 klasės, tiesa, kartu gauti ir vidurinį išsilavinimą“, – apie profesinio rengimo alternatyvą užsimena Nacionalinės moksleivių akademijos Matematikos sekcijos vadovas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas Leonas Narkevičius.

Jis paaiškina, kad matematika nėra atskiras mokomasis dalykas, – tai abstraktaus mąstymo koncentras, kurio bent jau pagrindų reikia kiekvienam. Matematika skirta proto mankštai, ji padeda gerinti loginį mąstymą ir priimti ja pagrįstus sprendimus. „Jei sakoma: aš moku pinigus susiskaičiuoti, tai man matematikos ir gana, vadinasi, matematikos supratimas yra visiškai siauras. Nes tai – tik dalis aritmetikos, kuri yra įžanga į platesnę ir gilesnę matematiką“, – skeptikams atkerta L.Narkevičius.

Aukštesnis slenkstis

Prieš egzaminų sesiją sujudę mokiniai raminami, kad 40 proc. matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių yra iš bendrojo kurso, tad didelė tikimybė, kad pavasarį intensyviau pazubrinęs egzaminą išlaikysi. Tačiau kai kurių pedagogų tikinimu, laisvė pasirinkti ir mokymosi lygį – bendruoju ar išplėstiniu kursu dvejus metus mokysiesi matematiką – kartais ne į naudą, nes mokiniai pervertina savo gebėjimus.

„Yra šalių, kuriose mokiniai laiko tą egzaminą, pagal kurio programą mokėsi. Ir šią pasirenka ne jie patys – programa nustatoma pagal jų gebėjimų lygį. Pas mus mokinys renkasi pats, nors ilgainiui paaiškėja, kad pridėtinės vertės iš tokio pasirinkimo nėra. Be to, neretai į egzaminą, kurį reikia laikyti tada, kai esi pasiruošęs, mokiniai eina kaip į loteriją. Kartais abiturientams susidaro įspūdis, kad pakankamai gerai moka matematiką, nes mokėsi jos nuo pat pirmos klasės, bet jie įsivaizduoja geriau, nei yra iš tikrųjų“, – pasakoja Matematikos mokytojų asociacijos vadovė R.Rudalevičienė.

Būtent įvertinus realius mokinių gebėjimus, kurių situaciją galima matyti nuo 8 klasės, iš standartizuotų pasiekimų testų, reikalavimas išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą sušvelnintas nuo 36 iki 16 balų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kas diskusijos partneriai – LAMA BPO, Nacionalinio egzaminų centro, studentų atstovai nepritarė reikalavimui išlaikyti matematikos egzaminą pagrindiniu pasiekimų lygiu jau 2016 m.: „Visi darbo grupės nariai sutiko, kad mokykloms reikia duoti daugiau laiko pasirengti ir atitinkamai paruošti mokinius. Todėl visų sutarimu buvo įvestas palengvinimas: svarbu tik išlaikyti egzaminą.“

Vis dėlto 2018 m. abiturientams, kurie norės studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, matematikos egzaminą jau reikės išlaikyti pagrindiniu pasiekimų lygiu, stojantiems į humanitarinius ir pedagogikos mokslus liks ta pati 16 balų riba, o pasirinkusieji menų studijas matematikos egzamino galės nelaikyti.

R.Rudalevičienė pasakoja pati sulaukusi diskusijos dalyvių, mokinių, tėvų atstovų kreipimųsi. Tiesa, jie labiau priminė ne pagalbos norint pasirengti šauksmą, bet pritarimo paieškas: arba kad bandomojo egzamino užduotys buvo per sunkios, arba kad reikia lengvinti artėjantį egzaminą.

„Kaip matematikos mokytoja galiu pasakyti, kad jau nebėra kur dar labiau supaprastinti. Jei pasirinksime kryptį užduotis dar labiau lengvinti, mūsų mokiniai nebegalės konkuruoti su kitų šalių jaunimu. Yra dar ir kitas kelias – stiprinti mokymąsi, keisti jo metodus, trukmę, bet apie šią galimybę mokiniai kažkodėl nekalba“, – sako R.Rudalevičienė.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų programas reikalavimas išlaikyti matematikos brandos egzaminą pagrindiniu pasiekimų lygiu atidėtas iki 2018 m., tačiau kartu su šiuo tikslu, be savieigos, kad po dvejų metų mokiniai jau bus geriau pasirengę, kitų priemonių jam pasiekti neatsirado.

„Vaikai nori greito rezultato, tačiau dirbti savarankiškai namie nelabai nori. Pagrindinis mokymasis vyksta pamokose, bet nei tėvai, nei mokiniai nekelia klausimo, kad reikėtų daugiau pamokų. Mes, mokytojai, matome, kad išmokyti sunku ir mokiniui trūksta laiko pačiam išbandyti, įtvirtinti žinias. Kalbame apie tai ir su ministerijos atstovais, bet jie atsako, kad reikia keisti mokymo metodus. Vis dėlto psichologiškai pačiam besimokančiam žmogui reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kad galėtų išmokti matematiką. Man labai svarbu, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko mokytis pamokose, galėtų pasirinkti, kiek dalykų jiems mokytis“, – pasakoja matematikos mokytojų atstovė R.Rudalevičienė.

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA duomenys rodo, kad vidutiniškai Lietuvos mokiniai matematikos per savaitę mokosi 171,8 minutės, estai – 222,8, latviai – 224,4, lenkai – 198,1 minutės. Palyginimui: pusė Holivudo filmų trunka nuo 96 iki 120 minučių. Čilės mokiniai mokosi 397,6 minutės, bet pagal matematinio raštingumo rezultatus yra penkiolikti nuo pabaigos iš 65-ių 2012 m. PISA tyrime dalyvavusių EBPO šalių. Tad mokymosi trukmė toli gražu nėra vienintelis ar svarbiausias veiksnys, lemiantis matematikos pasiekimus.

Svarbiausia naujiena stojantiesiems į universitetus ir kolegijas – reikalavimas išlaikyti matematikos egzaminą. Tai vienas iš trijų privalomų egzaminų, jei nori studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

Apie šį privalomą egzaminą dabartiniai abiturientai sužinojo dar prieš dvejus metus, tačiau prieš pat egzaminų maratoną dar buvo bandymų jo išvengti ir prašymų atidėti, nes abiturientai esą dar nepasirengę, o po dvejų metų viskas jau eitų kaip per sviestą.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija nepersigalvojo: privalomas matematikos egzaminas bus jau šiemet, o jo nelaikyti galės tik stojantieji į menų studijas. Tiesa, šis reikalavimas sušvelnėjo: pakaks tik išlaikyti egzaminą – surinkti 16 balų. O nuo 2018 m. abiturientams šiame egzamine jau reikės pademonstruoti pagrindinį pasiekimų lygį ir surinkti 36 balus. Bet ir tada minimali išlaikymo riba galios stojantiesiems į humanitarinių mokslų studijas, pedagogiką, o pasirinkusieji menus apsieis be jo.

Priėmimo procedūros pokyčių šiemet beveik nėra: jo etapai, kalendorius, pageidavimų skaičius lieka panašūs kaip 2015 m. Gera naujiena stojantiesiems: visų reikalingų dokumentų skenuotas kopijas bus galima pateikti internetu ir apsieiti be Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) punktų.

„LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai“, – patvirtina LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Jo manymu, dėl tokio pokyčio vargiai kils noro sukčiauti, nes dokumentų autentiškumas vis tiek bus tikrinamas, kai studentas atvyks pasirašyti studijų sutarties su aukštąja mokykla: „Taigi galimybės apgauti nebus. Jei paaiškės, kad dokumentai nėra tikri, sutartis bus nutraukta, o gal bus ir blogesnių pasekmių.“

LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms. Universitetuose numatyta per 7 tūkst., kolegijose – 6,5 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Daugiausia jų šiemet skirta technologijų mokslams: 2 tūkst. universitetuose, 2,8 tūkst. – kolegijose. Kaip ir pernai, daugėja informacinių technologijų (IT) studijų vietų: per 1 tūkst. universitetuose, 300 – kolegijose.

Stojantieji gali pretenduoti ir į tikslinio finansavimo studijų – valstybei būtinų, nepopuliarių – vietas. Pasirinkęs tokias studijas jaunuolis baigęs mokslus trejus metus turi atidirbti pagal įgytą specialybę. Pildyti tikslinio finansavimo prašymą taip pat reikia LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus.

LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas stojantiesiems pataria nepulti į kraštutinumus ir pildant pageidavimų sąrašą paisyti ir savo asmeninių norų bei galimybių, ir valstybės interesų. Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus. Pavyzdžiui, jei iš visų pusių skelbiama, kad trūksta inžinierių, o aukštosiose mokyklose atsiranda daugiau nemokamų šių sričių studijų vietų, nereiškia, kad staiga turi užsinorėti tapti inžinieriumi ir kaipmat rinktis studijas, apie kurias anksčiau gal nė nepagalvojai.

„Puiku, jei valstybė turi interesą ir didina paramą, pavyzdžiui, patvirtina, kad 50 proc. daugiau vietų skirs IT studijoms, tačiau tai nereiškia, kad valstybėje nebebus medikų, menininkų ar kitų sričių specialistų. Žmogus turi rinktis tai, kas jam artima, įvertinti savo asmenines, fizines galimybes. Nemėgstama specialybė netiks nei jam, nei valstybei ir nepadės sukurti geros karjeros. Svarstant apie atlyginimo galimybes reikia suprasti, kad kelių šimtų eurų atlyginimo skirtumas reikšmingas gali būti iš pradžių, kelis mėnesius, bet ne visą gyvenimą. Tad reikia būti protingam, išmintingam ir gudriam – atsižvelgti į rinkos situaciją ir valstybės poreikius, tačiau remtis savo norais ir galimybėmis“, – būsimiems pirmakursiams pataria P.Žiliukas.

Shutterstock

Medikais nori tapti tiek stojančiųjų, kiek žmonių gyvena Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje, arba kiek žiūrovų telpa į „Lietuvos ryto“ areną. Po pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registravimo paaiškėjo, kad net 1,7 tūkst. stojančiųjų prioritetu pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Vilniaus universitete (VU) bei odontologiją LSMU.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„Žinojau, kad vien į medicinos studijas dviejuose universitetuose kasmet stoja per 1000 abiturientų, bet kadangi jau seniai norėjau studijuoti būtent čia, supratau, kad didelio konkurso vis tiek neišvengsiu, todėl, jei labai noriu, turiu atiduoti visas jėgas ir stengtis, tą ir dariau“, – sako vilnietė abiturientė Viltė Jankauskaitė.

Ji patikina medicinos studijas pirmuoju pageidavimu pasirinkusi kaip tikrąją svajonę, o ne dėl prestižo, todėl jos, jau kelerius metus stebėjusios priėmimo statistiką, šiemet išaugę stojančiųjų skaičiai nenustebino.

Abiturientų įpročiai keičiasi lėtai

Be trijų „medicininių“ studijų programų, populiariausiųjų universitetinių studijų dešimtuke savo pozicijų jau kelerius metus neapleidžia teisės, ekonomikos studijos. Tačiau nebe pirmus metus taip abiturientams patinkančius socialinius mokslus vis bandoma nukarūnuoti, jaunuoliams kalant į galvą, kad nereikia susižavėti lengvesniais mokslais ar šių specialybių prestižu, nes darbas po jų, jei apskritai tokio atsiras, mažai tikėtina, kad bus prestižinis.

Taigi kasmet kad ir keliais procentais mažiau stojančiųjų pasirenka socialinius mokslus ir jie palengva traukiasi iš savo aukso amžiaus. Šiemet universitetuose pirmuoju pageidavimu juos studijuoti panoro 39,45 proc. (2014 m. 41 proc.) stojančiųjų, kolegijose – 37,65 proc. O dar 2012 m. socialinius mokslus rinkosi arti pusės – 47 proc. stojančiųjų į universitetus ir 45 proc. į kolegijas.

Profesijas, kurias bent jau darbdaviai prilygina auksinėms, priskiriamas technologijos ir fizinių mokslų sričiai, neretai susijusias su informacinėmis technologijomis, abiturientai renkasi dažniau, bet jų populiarumas auga vangiai. Tiesa, į populiariausiųjų dešimtuką šiemet pateko abi programų sistemų, siūlomų VU ir Kauno technologijos universiteto (KTU), studijų programos.

Kaip pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, KTU studijų prorektorius profesorius Pranas Žiliukas, fiziniai ir technologiniai mokslai tarp populiariausių studijų universitetuose atsirado tik prieš metus, iki tol jų vietą dešimtuke užėmė medicinos arba socialiniai mokslai. Nepaisant  raginimų rinktis šiuos mokslus, viliojimo solidžiu atlyginimu dar studijų metu, šių studijų populiarumas kaip ant mielių neauga: fizinius mokslus pirmuoju pageidavimu šiemet ir pernai rinkosi apie 9 proc. stojančiųjų, technologijos – 15 proc.

„Kasmet biomedicinos mokslų populiarumas auga po 2–3 procentus. Galima sakyti, kad konkursai į šias studijas pasiekė svaiginamas aukštumas, bet net ir jie stojančiųjų neatbaido, beveik kas ketvirtas nori studijuoti mediciną ar su ja susijusius mokslus“, – apie antrus metus populiarumo rekordą mušančias biomedicinos mokslų studijas svarsto P.Žiliukas.

Abejoti medicinos srities studijų perspektyva, tad ir abiturientų pasirinkimu, būtų sunku. Būtent šios srities specialistai, prognozuojama, bus paklausiausi artimiausiais metais. Skirtingos praktikos medikus į globalias perspektyviausių profesijų prognozes įtraukia ir „Forbes“, Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) taip pat numato, kad 2013–2025 m. viename iš labiausiai augsiančių sveikatos ir socialinio darbo sektorių darbuotojų padaugės 8,1 proc. Net vietinėje Lietuvos darbo biržos (LDB) šiųmetėje prognozėje gydytojai ir slaugos specialistai priskiriami prie turinčių daugiausiai įsidarbinimo galimybių.

Be šios prestižinės ir perspektyvios specialybės, iš TOP dešimtukų nesitraukia ir kitos, prestižinėmis laikomos, bet daugumai absolventų nebent praeityje perspektyvios buvusios ekonomikos ir teisės studijos. Tiesa, jos patenka ir į kitą TOP sąrašą. LDB duomenimis, 2015 m. daugiausia darbo ieškančių asmenų kaip tik ir buvo teisininkai, ekonomistai, buhalteriai ir apskaitininkai. Tačiau ne tik šių sričių, bet socialinių mokslų apskritai populiarumas pamažu išsikvepia.

„Stojančiųjų mažėjimą gali lemti bendra visuomenės nuomonė, kad turime socialinių mokslų absolventų perteklių, įsidarbinimo tyrimų rezultatai, darbdaviai taip pat neslepia esantys skeptiški dėl šių sričių atstovų,  bei daug kitų dalykų. Tačiau kadaise 60 proc. pirmųjų pageidavimų buvo būtent į socialinius mokslus“, – socialinių mokslų aukso amžių primena profesorius P.Žiliukas.

Lengva pasiklysti renkantis studijas

Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas apgailestauja, kad Lietuvoje nėra profesinio orientavimo, nes tada lengviau pasiklysti renkantis studijas. Kai mokykloje jaunuoliai nežino, ką reiškia humanitariniai mokslai, arba nesupranta, kad ne visus baigusius istoriją, teisę ir žurnalistiką rodys per televiziją, tada ir socialiniai mokslai neapleidžia populiarumo viršūnių, natūralu, proveržio nėra ir renkantis technologinius, fizinius mokslus.

„Dalis abiturientų studijas renkasi beveik tik pagal tai, ką mokytis lengviau – socialinius, humanitarinius mokslus. Kartais net matematikos ar fizikos olimpiadininkai pasitarę su tėvais nutaria, kad baigę matematiką neras darbo, todėl pasirenka studijuoti istoriją, nes neva galės dirbti Seimo nario padėjėju ir panašiai, – stebisi LPK atstovas. – Anksčiau Švietimo ir mokslo ministerija svarstė profesinio orientavimo idėją, kad mokinys iki 12 klasės spėtų susipažinti su 10 skirtingų profesijų: aplankyti tėvų darbus, pagelbėti senelių namuose, nuvykti į kaimo ūkį, aplankyti inžinerinę įmonę, mokslo institutą. Bet ir toliau abiturientai renkasi nežinodami, nei ką studijos reiškia, nei ką galės veikti po jų.“

S.Besagirskas priduria, kad dažniausiai jaunimą orientuoja tėvai, draugai, pažįstami, kurių patarimus ir abituriento pasirinkimą galima palyginti su ilgu valgiaraščiu restorane – kai nežinai, kas skanu, pasirenki tai, ką ragavo bičiulis.

Kad pasirinkus „prastą patiekalą“ šaukštai nebūtų po pietų ir patys abiturientai laiku žinotų, kuria kryptimi pasukti po mokyklos, jau kelerius metus žadama sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Švietimo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų rengiamame žemėlapyje būtų galima įvertinti konkrečių specialistų sėkmę darbo rinkoje, atlyginimą, kilimą karjeros laiptais.

Tokia panorama, planuojama, padėtų ir renkantis studijas. Tačiau kol kas nei šio žemėlapio, nei kitų prognozių, analizių ar tyrimų, kurie padėtų susiorientuoti ar tris kartus įsitikinti savo pasirinkimu, nėra.

Pirmosios kregždės, Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) tyrimai, taip pat nežada pavasario, greičiau jais įvertinama, kaip įsidarbinti sekėsi konkrečių metų laidos absolventams. Paskutinis MOSTA tyrimas, 2014–2015 m. atliekama absolventų karjeros stebėsena pagal skirtingus „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt. duomenis, parodė, kad 82 proc. absolventų, bakalauro studijas baigusių 2013 m., po metų turi darbą.

Maždaug penktadalis absolventų dirba žemesnės kvalifikacijos, aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą. Daugelyje savivaldybių jų vidutinės draudžiamosios pajamos, gaunamos praėjus metams po studijų baigimo, yra 434–579 eurų, tik sostinėje jos kiek didesnės – 592 eurai.

Kolegijos pralaimi universitetams

Daugiausia uždirba kompiuterijos magistrai. Labiausiai „apsimoka“ vientisąsias ir magistro studijas baigti socialinių mokslų ir fizinių mokslų studijų srities atstovams, o mažiausi atlyginimai fiksuojami tarp koleginių studijų paslaugų asmenims programų absolventų.

Anot MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės, beveik du trečdaliai respondentų dirba jų išsilavinimą atitinkančiose darbo vietose. Dažniau tai yra aukštesniais balais besimokę absolventai, dažniau baigę universitetus nei kolegijas. Daugiausiai jų išsilavinimą atitinkančiose darbo vietose dirba technologijos, mažiausiai – humanitarinius ir socialinius mokslus studijavę studentai.

Šių metų pradžioje pristatytoje MOSTA pirminėje specialistų kvalifikacijos žemėlapio analizėje pagal įsidarbinimą labiausiai išsiskyrė kompiuterijos specialistai, kurie praėjus metams po studijų baigimo gavo didesnį darbo užmokestį nei yra vidutinis šalyje. Nesvarbu, ar baigė studijas kolegijoje, ar įgijo magistro laipsnį universitete, šios švietimo srities specialistų įsidarbinimo rodikliai buvo geresni nei vidutinis užimtumo lygis šalyje. Toje pačioje analizėje buvo aptartos ir teisės studijų absolventų galimybės: bakalaurai uždirbo mažiau nei vidutinis lietuvis ir darbą rado sunkiai, lengviau įsidarbino ir daugiau uždirbo nebent teisės magistrai.

„Dar prieš 7 metus gavau pažįstamo vokiečio patarimą, kad jei norime, jog iš Lietuvos neišvažiuotų žmonės, turime jiems parodyti sritis, kuriose galima gerai uždirbti. Informacinių technologijų sektoriuje, technologijos ar fizinių mokslų srityse, po studijų galima uždirbti daugiau kaip dvigubai nei vidutinis darbo užmokestis, apie 1,5 tūkst. eurų, – apibendrina S.Besagirskas. – Mums trūksta informacijos apie konkrečius atlyginimus. Taigi žmonės dabar renkasi specialybes, kurios kažkada buvo populiarios. O jei šiandien jos tokios tebėra, tai įsidarbina labai nedaug jų absolventų. Gal keli procentai teisininkų dirba pagal specialybę, o jei jie baigė kolegijas, matyt, procentas, o gal ir nė vieno.“

V.Jankauskaitė, belaukdama atsakymo, ar pavyko įstoti į svajonių specialybę, apskaičiavo savo konkursinį balą, kuris yra „ant ribos“. Svajojanti studijuoti mediciną, ji apgalvojo ir kitus variantus, todėl po pirmų dviejų pageidavimų savo prašyme įrašė ir akušerijos bei genetikos studijas.

"Veido" archyvas

Nemokamas studijas ir garantuotą darbą žada technologijų, fiziniai mokslai, tačiau ir šiemet išlieka madingos visai kitos studijų programos – vadyba, teisė, tikras antplūdis į menus, mediciną. Kaip renkantis profesiją madą pakeisti nauda sau ir valstybei? Apie tai kalbamės su Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentu, Kauno technologijos universiteto studijų prorektoriumi prof. Pranu Žiliuku.

P.Ž.: Pagal pirmuosius 23 tūkst. paraiškų šiemet ryškėja dar labiau hipertrofuota trauka į socialinius mokslus, biomediciną, menus, o technologijų ir fizinių mokslų populiarumas vis krinta, nors darbo rinka prioritetus dėlioja visai kitaip. Pagal pirmą pageidavimą universitetuose technologijų mokslus kol kas pasirinko vos 9,4 proc., o pernai – 12 proc., ankstesniais metais buvo net 18 proc. (kolegijose šiek tiek daugiau – 21 proc.), fizinius mokslus – 5,7 proc., nors pernai buvo keliais procentais daugiau. Tačiau socialinius mokslus pirmu pageidavimu dabar pasirinkę 47 proc. stojančiųjų. Šiemet žada būti didelė konkurencija į menų programas – dabar 12 proc. pasirinko šios srities programas. Labai sustiprėjo biomedicinos mokslų trauka – 17 proc. taikosi tapti medikais.

VEIDAS: Valstybė, apmokėdama maždaug pusės stojančiųjų mokslus, daugiausiai studijų krepšelių skiria technologijų ir fiziniams mokslams. Šios, taip pat žemės ūkio studijos šiemet populiarintos net valstybės biudžeto pinigais. Kodėl tai duoda atvirkštinį rezultatą?

P.Ž.: Propagavimas vyksta, bet vėluoja. Net labai norėdami keisti studijų kryptį abiturientai to daryti nebegali, jei buvo pasirinkę paskutinius dvejus metus mokytis kitų disciplinų. Tačiau kelia susirūpinimą, kad, mūsų žvilgsniu, dar mažėja besirenkančiųjų fizikos, chemijos, IT valstybinius brandos egzaminus. Susiklostė tradicija rinktis socialinius mokslus, o gal ir mokykloms lengviau jų mokyti. Net ėjimas į kolegijas rodo ne tiek jų patrauklumą, kiek iliuziją, kad ten bus paprasčiau, greičiau, lengviau. Tauta darosi tingoka, bijo rinktis sunkias disciplinas. Jaunuoliai nemąsto apie šansus užsitikrinti darbą baigus studijas, nes tas rytojus jiems kažkodėl atrodo labai toli. Konkurencijos paimti studijų krepšelius techniniuose moksluose užteks, bet juk rūpi, kad valstybės finansuojami studentai būtų kuo geresni.

VEIDAS: Tačiau negavus valstybės finansavimo madingų specialybių studijuojama mokant už mokslą.

P.Ž.: Švietimo ir mokslo ministerija pagal prognozuojamą specialistų poreikį nustato krepšelių skaičių studijų krypčių sritims, taip reguliuodama viešąjį ir privatų interesą, nes priešingu atveju būtų tenkinamas tik privatusis. O mada rinką iškraipo – madingas profesijas mokamose vietose studijuoja tris ir penkis kartus daugiau studentų nei valstybės finansuojamose.

Blogai, kad socialinių mokslų studijų kaina, mano skaičiavimu, dempinguojama.
Į socialinius mokslus nebijoma stoti žinant, kad mokėti reikės nedaug. Ir taip į rinką išleidžiamas hipertrofuotas perteklius šios srities specialistų būtent ne dėl valstybinio planavimo, o dėl universitetų prisiimamų mokamų studentų, kurių skaičiui valstybė neturi įtakos. Viešasis ir privatus interesas būtų derinamas geriau, jei nebūtų tokio didelio studijų kainų kontrasto – net keturi kartai.

VEIDAS: Gal stinga informacijos apie vienos ar kitos srities specialistų perspektyvas darbo rinkoje? Ar Jums teko matyti pavasarį Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų žadėtus parengti kvalifikacijų žemėlapio, kuris turėtų prognozuoti profesijų poreikį, metmenis?

P.Ž.: Žinau, kad jis rengiamas, bet kol kas nieko neteko matyti. O aukštosioms mokykloms gal reikėtų ir šiokios tokios prievartos rinkti bei skelbti informaciją apie savo absolventus, tačiau ši statistika turi neiškreipti tikrojo vaizdo. Štai po pirmosios studijų pakopos labai daug kas studijuos toliau, bet užsiregistruoja darbo biržose. Arba, atvirkščiai, jau dirbantieji ateina studijuoti į mokamas vietas ir pagerina statistiką, nors tai nėra naujos karjeros pradžia ir aukštosios mokyklos suteikiamos kvalifikacijos nuopelnas. Užsienyje aukštosios mokyklos palaiko glaudesnius ryšius su absolventais, jie noriau teikia informaciją apie save. Pavyzdžiui, JAV skelbia, kokių sričių specialistai gauna didžiausius atlyginimus, kokie jie prognozuojami maždaug po penkerių metų.

VEIDAS: O kaip vertinate nuo kitų metų planuojamą įvesti naują formą: kai valstybė ir darbdaviai garantuotų dalies studentų visų studijų apmokėjimą, bet už tai tektų nustatytą laiką atidirbti?

P.Ž.: Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV sugebama “pririšti” absolventus juos atleidžiant nuo vadinamojo registracijos mokesčio: jei jie išvažiuoja iš šalies, turi jį grąžinti, jei dirbs savo šalyje – mokestis nurašomas. Nebūtinai tiesmuka forma, bet jei jau valstybė į tave investavo, ko nors jai iš tavęs tikėtis nėra blogas dalykas.

VEIDAS: Pernai apie 60 kolegijų ir universitetų mokymo programų (daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių universitetų) nesurinko studentų. Konkurencija turėtų mažinti programų skaičių, tačiau kodėl vyksta atvirkštiniai procesai?

P.Ž.: Šiemet programų siūloma apie 800: apie 450 universitetuose, 350 – kolegijose. Pernai jų buvo per 700. Manau, šiemet studentų nesurinks daugiau nei 60 programų, nes aukštosios mokyklos ne tik vėl siūlo beveik visas pernai nesurinkusias studentų, bet, pamatę, kad kai kurios programos nepopuliarios, pridėjo ir naujų. Antra vertus, gerai, kad yra pasiūla, – o kaip kitaip pasitikrinti, ar tokių programų reikia.

VEIDAS: Į Kauno kolegiją pernai įstota vos su 1,5 balo. Kad išvengtų studijų diskreditacijos Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai pernai buvo nusistatę žemiausią pereinamąjį balą. Ar tai sektinas pavyzdys?

P.Ž.: Tai truputėlį bravūriškas žaidimas norint pasirodyti. Į valstybės finansuojamas vietas maksimalus balas buvo 20,8, o žemiausias – 14. Tai ką reiškia, jei nusistatomas pereinamasis balas – ne mažiau kaip pusė maksimalaus? Pereinamasis balas būtų prasmingas kolegijose, taip pat mokantiems už mokslą. Juk jie ateina į bendrus studentų srautus, tad bendras lygis žemėja, dėstytojas turi dėstyti visiems, o diplomai vienodi. Tačiau tam sureguliuoti metų pabaigoje turėtų būti parengtas projektas aprašo, kokius reikalavimus turi atitikti absolventas, kad gautų aukštojo mokslo diplomą.

VEIDAS: Ar tikrai prestižą atgauna pedagogikos studijos?

P.Ž: Pernai atrodė, kad į pedagogus pirmu pageidavimu bus antplūdis, bet motyvacinio vertinimo atėjo 2 tūkst. jaunuolių. Šiemet trauka tapti mokytojais, regis, atsigauna iš tikrųjų: jau dabar turime beveik 3 tūkst. pretendentų. Atrodo viltingai, bus iš ko atsirinkti, nes pedagogo profesija buvo praradusi prestižą.

VEIDAS: Ar šiemet ištaisytos priėmimo į menų specialybes klaidos, kai talentingi jaunuoliai negavo vadinamųjų grantų dėl prastesnių, pavyzdžiui, gramatikos žinių?

P.Ž.: Šįsyk grantai gabiems jaunuoliams bus skirti tik po visų egzaminų, kad padėtų išvengti tokių atvejų. Tik problema, kad šiemet grantų paskirta dvigubai mažiau nei pernai, o pernai į meno studijas pretendavo apie 3 tūkst, šiemet jau dabar jų 3,8 tūkst.

VEIDAS: Dvejus reformos metus dėl krepšelių lubų universitetų studijų programoms geriausi abiturientai galėjo neįstoti į stipresnį universitetą, tačiau tapti analogiškos studijų programos studentais kitame. Ar šiemet to nebebus?

P.Ž.: Pačiose populiariausiose studijų programose, kaip odontologija, medicina, teisė, “lubos” galėjo suveikti. Bet reformos tikslas – ne vienur nepraleisti stipresnių, kitur pririnkti silpnų, o kad konkuruodami geriausieji ateitų studijuoti tų specialybių, kurių reikia valstybei. Pereinamasis laikotarpis baigėsi. Dabar tik universitetai pagal savo galimybes spręs, kiek jiems priimti studentų.
VEIDAS: O kodėl nepasiteisino prognozės, kad krepšelių sistema stums jungtis universitetus?

P.Ž.: Aukštojo mokslo institucijoms leista pačioms priimti sprendimus dėl jungimosi, tačiau šis procesas nebuvo ženklus. Svarstomi ir siūlymai to imtis “iš viršaus”: darbo grupė turi pateikti siūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo. Kita vertus, per daug jų sumažinus nauji dariniai taptų labai sudėtiniai, sunkiai valdomi. Be to, aukštosios mokyklos perėjo ar baigia pereiti prie viešųjų įstaigų statuso, dabar yra jų tarybos, kurios gal nutars, kad reikia koncentruotis į perspektyviausias studijų kryptis.

VEIDAS: Jūsų duomenimis, ar normalėja universitetų ir kolegijų studentų proporcijos?

P.Ž.: Trauka didesnė į universitetus, bet į juos nepatekusieji suka į kolegijas. Artėjame prie norimų proporcijų: trečdalis – į profesines mokyklas, trečdalis – į kolegijas, trečdalis – į universitetus. Dar šiek tiek per mažai renkasi profesines mokyklas. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, Šveicarijoje kur kas didesnis procentas jaunimo eina į profesines mokyklas.

VEIDAS: Tad ką reikia daryti, kad studijų pasirinkimą diktuotų ne mada, o rinka?

P.Ž.: Pražiūrėtas viešasis interesas: gal yra spragų bendrojo lavinimo mokyklose, kad šios neparengia jaunimo studijoms tose srityse, kurių specialistų valstybei reikia daugiausiai. Aukštosios mokyklos turi daugiau bendrauti su bendrojo lavinimo mokyklomis, skelbti informaciją apie savo absolventų tolesnę darbo karjerą. Reikia, kad studijuoti perspektyvių specialybių kviestų darbdaviai, kurie būsimam absolventui mokės algą. Jei jie įrodys, kad vieną ar kitą specialybę studijuoti apsimoka, situacija gali pasikeisti greičiau, nei agituojant aukštosioms mokykloms, nes gali susidaryti įspūdis, kad jos tai daro būdamos suinteresuotos.

Įkirta
Ryškėja dar labiau hipertrofuota trauka į socialinius mokslus, biomediciną, menus, nors darbo rinka prioritetus dėlioja visai kitaip.