Salmonelėmis užkrėsti cepelinai ir vištiena, pasibaigusio vartojimo termino, kambario temperatūroje laikoma mėsa, pakartotinai užšaldytos krevetės, ant indų – žarninės lazdelės. Tokį meniu siūlo ne viena Lietuvos kavinė ir net prabangūs restoranai.

Vien tik pirmąją rugsėjo savaitę Vilniuje laikinai sustabdyta penkių kavinių veikla. Štai restorane “Muskatas“ buvo netinkamai laikomi maisto produktai, patiekalai gaminami iš produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Be to, buvo nesilaikoma bendrų ir asmens higienos reikalavimų.
Vasarą Klaipėdos “Kinrožės“ kavinėje klientams buvo siūloma žemaičių blynų, kurių mėsos įdarą virėjai laikė daugiau kaip trisdešimties laipsnių karščio patalpoje. O ant pusgaminių nebuvo ženklinimo etikečių, tad neaišku, iš kur jie atkeliavo, koks tinkamumo vartoti terminas.
Pasirodo, renkantis vietą pietums ar vakarienei, ne visada galima pasikliauti ir prabangaus, gerai žinomo restorano vardu. Štai restorane “Villon“ buvo rasta šaldytos sriubos, taip pat jautienos, lašišos karpačio be ženklinimo etikečių. Mėsa ir tigrinės krevetės atšildomos aplinkos temperatūroje, šaldytuve viename padėkle laikoma ir termiškai apdorota, ir atvėsinta paukštiena. Be to, ant salotų maišymo dubens, šaldytuvo lentynos ir konditerinių svarstyklių aptikta koliforminių bakterijų.
O viešbučio “Radisson Blu Hotel Lietuva“ restorane rasta net 26 kg įvairių maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas buvo pasibaigęs. Nustatyta ir daugybė kitų maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimų.
Žemesnio lygio kavinėse grėsmė apsinuodyti dar didesnė. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams vasarą patikrinus UAB “CHFT“ priklausančią kiniškų patiekalų kavinę paaiškėjo, kad joje maistui gaminti naudojami indai yra nešvarūs. Pjaustytoje vištienoje ir šaldytoje žuvyje rasta salmonelių, kituose produktuose – auksinio stafilokoko ir žarninių lazdelių bakterijų. Šių bakterijų buvo rasta ir Vilniaus Žirmūnų gatvėje įsikūrusioje “Gedimino smuklėje“ bei “Forto dvare“, veikiančiame Priegliaus gatvėje. Ne vienas čia valgęs apsinuodijo.
Beje, dėl higienos reikalavimų pažeidimų ir netinkamai laikomų produktų infekcijų, plintančių per maistą, protrūkiai visoje Lietuvoje kyla vos ne kas mėnesį.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį kilo 256 žarnyno infekcijų protrūkiai – susirgo 696 asmenys. Daugiau nei pusė susirgusių žmonių apsinuodijo papietavę kavinėse, po vaišių privačiuose pobūviuose ir vaikai, valgę ugdymo įstaigose.

Patiekalai iš pigiausių ir pasenusių produktų

Kaunietė Gražina Rimkuvienė, prieš mėnesį vakarieniavusi restorane “Bajorkiemis City“, sako, kad blogai pasijuto iškart grįžusi namo. “Valgydama kalakutienos filė nejutau, kad ji pagaminta iš pasenusių produktų, tačiau po vakarienės pradėjo raižyti pilvą, o naktį dar ir vėmiau. Namie daugiau nieko nevalgiau, tad apsinuodijau restorano maistu. Be to, nustebino, kad patiekalų tame restorane reikėjo laukti ilgiau nei valandą, o maistą atnešė atvėsusį. Vien tik už kalakutieną sumokėjau daugiau kaip dvidešimt litų“, – piktinasi G.Rimkuvienė.
Moteris nerašė skundo nei restorano darbuotojams, nesikreipė ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri tokius nusiskundimus nagrinėja, tačiau sako, kad daugiau į šio tinklo restoranus kojos nekelsianti.
Tokių nusivylusių Lietuvos viešojo maitinimo įstaigomis tūkstančiai. Pernai VMVT gavo net 2547 vartotojų skundus dėl maisto produktų ir viešojo maitinimo paslaugų.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomosios direktorės Loretos Charčenkienės nuomone, konkurencija tarp kavinių ir restoranų yra didelė, todėl stengiamasi klientus vilioti mažesnėmis kainomis. “Patiekalai gaminami iš pigiausių produktų, dažnai jie neišmetami net pasibaigus vartojimo terminui. Be to, ir patys žmonės renkasi, kur galėtų pavalgyti kuo pigiau, retas ieško kokybės“, – tvirtina L.Charčenkienė.
Anot svetainės Restoranai.lt redaktoriaus ir gurmė Pauliaus Šuksterio, neverta tikėtis, kad pietūs, kainuojantys 10–15 Lt bus pagaminti iš šviežių ir kokybiškų produktų. “Daugelyje picerijų ir žemesnio lygio kavinių naudojamas pats pigiausias sūris, kumpis. Galima gaminti iš šviežio itališko sūrio, tačiau tada patiekalo kaina pakyla iki 40 ar daugiau litų. Maitinimo įstaigų savininkai priversti mažinti kainas, kad galėtų išgyventi, tačiau dėl to kenčia patiekalų kokybė“, – teigia P.Šuksteris.

Valgome tik kažką panašaus į maistą

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje dažnai taupoma kokybiškų produktų, modernios virtuvinės įrangos ir profesionalių virėjų sąskaita, tačiau naujiems baldams ir interjerui pinigų negailima.
Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse yra priešingai. Daug po pasaulį keliaujanti verslininkė Rasa Martens pasakoja, kad Italijoje mažoje kaimo užeigoje makaronai, kainuojantys 5 eurus, dažnai būna net skanesni nei toks pat patiekalas už 30 eurų Milano restorane. “Patiekalų kokybė nesiskiria, ar valgytum kaimelyje, prisėdęs ant plastikinių kėdžių, ar įsitaisęs ant prabangių minkštasuolių didmiesčio restorane. Lietuvoje – atvirkščiai, svarbu išorinis blizgesys. Atėjęs į puikiai įrengtą kavinę ar restoraną, ne visada gausi gero maisto“, – sako ne vienus metus restoranų versle dirbanti moteris.
“Slow Food Lietuva“ – lėto valgymo kultūrą propaguojančios organizacijos atstovo Dainiaus Juozaičio vertinimu, taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra maisto vartojimo kultūros ir tradicijų. „Daugelis kavinių ir restoranų kopijuoja italus, prancūzus, nors mes patys turime puikių patiekalų, tik virėjams reikėtų pasistengti“, – mano D.Juozaitis.
Jam antrina P.Šuksteris: “Vyresnės kartos kavinių savininkams dažnai trūksta kūrybingumo ir lankstumo. Prieš dešimt metų siūlydavo klientams karbonadą su kopūstais, tokį patį ir dabar siūlo. Dėl to nepritraukia žmonių, maistas užsistovi, bet jo neišmeta, o patiekia kaip šviežią.“
Tad daugelyje kavinių, anot D.Juozaičio, valgome tik kažką panašaus į maistą. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas rėžia dar griežčiau: “Ir picerijose, ir kavinėse, ir restoranuose tas pats šlamštmaistis. Lietuvoje yra vos keli aukštesnio lygio restoranai, kurie produktus perka iš mažų ūkių ar atsiveža geros kokybės produktus iš užsienio. Visur kitur gaminama iš surogatų, nitratais pertekusių daržovių ir kiauliagyvių bei vištagyvių.“
D.Juozaitis išskiria vos kelis restoranus, kuriuose maistas visada gaminamas iš šviežių produktų. Tai “Šturmų švyturys“, įsikūręs prie Ventės rago, restoranas “Gurmė“ Kaune ir “Jalta“ Vilniuje.
P.Šuksteris pamini dar kelias maitinimo įstaigas, kurių patiekalų kokybė jo niekada nenuvylė. Tai “Sushi Express“, “Steakhouse Hazienda“, “In Vino“ ir Kaune įsikūrę “Perkūno namai“.

Patys žmonės turi domėtis, ką valgo

VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė teigia, kad nors ir nelabai skanu, bet valgyti Lietuvos kavinėse ir restoranuose yra  palyginti saugu. „Per 2011 m. devynis mėnesius dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos užregistruota 14 ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių. Protrūkį sukėlė tik viena iš beveik 600 veikiančių viešojo maitinimo įmonių“, – dėsto A.Išarienė.
Tiesa, čia reikėtų paaiškinti, kad protrūkiai kyla dėl itin šiurkščių pažeidimų, tačiau pavalgius kavinėje, kurioje nesilaikoma elementarios higienos arba patiekalai gaminami iš nekokybiškų produktų, gali kilti ne mažesnių bėdų – sutrikti virškinimas, atsirasti sunkumas skrandyje ir pan.
Be to, VMVT pareigūnai viešojo maitinimo įstaigas tikrindami „šviesoforo“ principu – nuo vieno karto per dvejus metus iki trijų kartų per metus, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir galimą riziką bei ankstesnių patikrinimų rezultatus, ne visada laiku išsaiškina pažeidimus. Tad rizika kavinėje ar restorane užsisakyti ne kokybiško maisto nėra labai menka.
D.Juozaičio nuomone, maisto kokybė kavinėse ir restoranuose pradėtų gerėti, jeigu patys žmonės domėtųsi, ką valgo, iš kur atkeliavo produktas, kaip buvo pagamintas patiekalas. „Šiandien maistas – daugeliui paskutinėj vietoj, svarbu tik greitai ir pigiai pavalgyti. Tad daugėja greito maisto užeigėlių, kebabinių ir picerijų. Norint gauti gero maisto, reikia nebijoti klausti, kokia patiekalo sudėtis, kas produktų tiekėjai. Jeigu kavinėje sugebės atsakyti į šiuos klausimus, galima tikėtis ir geresnės kokybės“, – tvirtina “Slow Food Lietuva“ atstovas.
O P.Šuksteris pataria kavinę ar restoraną rinktis ne tik pagal patiekalų kainą, bet atsižvelgti ir į tai, kiek ten lankosi žmonių. Jo nuomone, kuo daugiau klientų sulaukia maitinimo įstaiga, tuo didesnė tikimybė, kad maistas bus bent jau ne pasenęs, nes nespės užsistovėti.

Didesnės rizikos viešojo maitinimo įmonės

Vilniuje
1. Restoranas “Muskatas“
2. Restoranas “Naujieji rytai“
3. Greito maisto restoranas “Old City Bistro“
4. Kavinė “Bahar“
5. Kavinė “Sushi house“
6. Kavinė “Harbinas“
7. Kiniškų patiekalų kavinė “Soja“
8. Kavinė “Pas Mėtą“

Kaune
1. Kinų restoranas “Sičuan“
2. “Panemunės restoranėlis“
3. Kavinė “Pašiūrė“
4. Kavinė “Alibi“
5. Kavinė “Rojalis“
6. Kavinė “Bell Pepper“
7. Kavinė “Briedžių medžioklė“
8. Cukrainė “AJ Šokoladas“

Klaipėdoje
1. Restoranas “Salūno pica“
2. Kavinė “Jorkas“
3. Taverna “Ferdinandas“
4. Kavinė “Brizas“
5. Kavinė “Feilong“
6. Kavinė “Bičiuliai“
7. Baras “Bistro“
8. Kavinė-picerija “Krantinė“

Įmonių rizika buvo įvertinta vadovaujantis šiais kriterijais: protrūkiai, veiklos sustabdymas, pasikartojantys ir sąmoningai nešalinami higienos bei produktų saugos pažeidimai.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu ir net trečdalis jų dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Šiandien, prasidedant akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – minėjimo savaitei, šia liga sergančių pacientų draugija įspėja, kad prasto regėjimo nereikėtų priskirti senėjimo padariniams, nes tai gali būti klastingos ligos požymiai.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma (83,8 proc.) vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu. Apklausiami gyventojai skundėsi ne tik konkrečiomis akių ligomis, bet ir rimtais simptomais: mirgančiu ar judančiu vaizdu, prieš akis matomomis dėmėmis, šešėliais, besiliejančiu vaizdu, kreivomis linijomis ir pan.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakodama apie vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškiančią AGDD teigia, kad sunerimti reikėtų tuomet, kai vaizdai tampa netaisyklingi, linijos iškraipytos. AGDD taip pat pasireiškia matoma pilka ar juoda dėmė prieš akis, skaitant – „šokinėjančiomis“ raidėmis. „AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas“, – teigia gytytoja oftalmologė.

Pasak AGDD pacientų draugijos vadovės Dalios Marijos Žižliauskienės, Lietuvoje gyventojai apie AGDD, kuri tampa dažniausia aklumo priežastimi, nėra girdėję. „Lietuvoje diagnozuotų AGDD atvejų yra keliasdešimt tūkstančių, tačiau koks realus ligos paplitimo mastas nėra žinoma, kadangi žmonės AGDD simptomus priskiria senatvės procesui ir į gydytojus nesikreipia“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Sudėtinga apsipirkti, nesaugu lipti laiptais

Net trečdalis (34,8 proc.) respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Pati su AGDD kovojanti pacientų draugijos vadovė pasakoja, kad dažniausias traumų pavojus – kai nepastebima kliūtis, už kurios užkliūnama bei parvirstama. „Sergantiesiems AGDD sudėtinga lipti laiptais žemyn, nes į juos žiūrint jų tiesiog nesimato arba jie matomi iškreiptai. Einant per gatvę sudėtinga tiksliai įvertinti, kokiu atstumu yra nutolę automobiliai. Be to, pavojus gresia vartojantiems vaistus pacientams, kadangi įžiūrėti tablečių pavadinimą sudėtinga“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad prastai matantieji kasdien susiduria su neįveikiamais uždaviniais. Net 86 proc. prastai matančiųjų teigė, kad jiems parduotuvėje sudėtinga įžiūrėti kainas, nemaža dalis respondentų teigė, kad dėl prastesnio regėjimo jiems sudėtinga išsirinkti tinkamas prekes (76 proc.), skaityti (75 proc.), rašyti (64 proc.), įsisiūti sagą (44 proc.), saugiai įlipti į viešąjį transportą (25 proc.), tvarkyti namus (12 proc.), saugiai gaminti maistą (11 proc.), nusikirpti nagus (9 proc). 11,5 proc. respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo jiems sudėtinga orientuotis aplinkoje.

„Susirgus AGDD gyvenimo kokybė ženkliai pablogėja, nes tam tikrose situacijose tampi bejėgis ir esi priklausomas nuo kitų, pavyzdžiui, nežinai į kurį autobusą įlipti, kol kas nors neatsako į klausimą, kokio maršruto autobusas atvažiavo. Todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis akis, kad AGDD būtų laiku diagnozuota ir dar būtų galimybė sustabdyti ženklų regėjimo pablogėjimą ar net jo netekimą“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

D. M. Žižliauskienė pasakoja, kad AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, o tai reiškia, kad nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. „Labai apmaudu, kad tiems žmonėms, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, vietoj to, kad būtų stabdomas ligos progresavimas, tenka laukti milžiniškose eilėse, kol jie gauna reikiamą pagalbą“, – dėl gydytojų perkrovimo darbu apgailestauja pacientų draugiją įkūrusi D. M. Žižliauskienė.

Pasak dr. J. Balčiūnienės praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybės tyrimas. Jis atskleidė, kad AGDD yra tokia pati sekinanti liga, kaip ir kitos lėtinės negalią sukeliančios ligos, pvz., artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir AIDS. O sveikatos būklės įvertinimas buvo panašus kaip ir sergant krūties vėžiu, sėklidžių vėžiu, cukriniu diabetu, AIDS, ištikus insultui, miokardo infarktui, sergant osteoartritu, opiniu kolitu ar dializėmis gydoma inkstų liga. Gydytoja oftalmologė pasakoja, kad siekiant išvengti AGDD, būtina propaguoti sveiką gyvenseną (mitybos rėžimo priežiūra, rūkymo atsisakymas).

Reprezentatyvi gyventojų telefoninė apklausa atlikta š. m. rugsėjo 13-19 d. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ apklausoje dalyvavo 507 vyresnio nei 60 metų amžiaus respondentai iš visos Lietuvos.

AGDD simptomai:

• Pablogėjęs centrinis matymas.
• Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
• Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
• Spalvinio matymo sutrikimai.
• Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkstančių. Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji nėra pagydoma. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių. Būtent tie pacientai, kuriems nustatoma šios formos slaptoji neovaskuliarizacija, vieninteliai negauna jokio tinkamo gydymo ir yra pasmerkti regėjimo netekimui.

Rugsėjo 21 d. kasmet prasideda AGDD savaitė, kurios metu visame pasaulyje stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į šią klastingą akių ligą.