Dainininkai, muzikantai, kiti atlikėjai ir muzikos įrašų leidėjai galės kur kas ilgiau naudotis gretutinių teisių apsauga. Ne 50 metų nuo pirmojo įrašo viešo paskelbimo ar atlikimo, o 70 metų. Tai numato pirmadienį Europos Tarybos priimtos direktyvos pataisos.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Michaelio Barrnier teigimu, toks sprendimas turės teigiamos įtakos visiems atlikėjams.

„Didėjant gyvenimo trukmei, iki šiol galiojusi 50 metų apsauga buvo akivaizdžiai nepakankama. Daugelio atlikėjų muzika ar dainos tebėra populiarios, tačiau sulaukę tam tikro amžiaus jie lieka be jokių pajamų. Termino padidinimas iki 70 metų reiškia, kad atlikėjai galės gauti atlygį už savo kūrybą net ir išėję į pensiją“, – direktyvos pataisas komentavo M. Barrnier.

Gretutinių teisių apsaugos terminas pratęstas siekiant bent kiek suvienodinti autorių ir atlikėjų teises. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai numato, kad autorių teisės į jų kūrinius (pvz., rašytojo į parašytą tekstą, kompozitoriaus į sukurtą muziką), galioja autoriui esant gyvam ir dar 70 metų po jo mirties. Tuo tarpu gretutinių teisių terminas iki šiol buvo 50 metų po pirmojo viešo įrašo paskelbimo ar atlikimo.

„Tai, kad atlikėjų gretutinių teisių apsaugos terminai priartinami prie autorių teisių terminų, yra sveikintinas dalykas. Juk kai kurie kūriniai išpopuliarėja būtent dėl jų meistriško atlikimo. Tikslių duomenų, kiek bus naudos iš pataisų lietuvių atlikėjams kol kas neturime. Tačiau jos tikrai padės ypač vyresnės kartos atlikėjams, kuriems šiais laikais išgyventi itin sunku“, – įsitikinusi AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Jos teigimu, pataisytoje direktyvoje be ilgesnių gretutinių teisių apsaugos terminų numatomos ir kai kurios papildomos garantijos atlikėjams.

Pavyzdžiui, atlikėjams, kurie dalyvavo muzikos įrašuose už vienkartinį mokestį, leidėjas privalės sumokėti 20 proc. pajamų, gautų už kūrinius, kuriems galioja prailgintas gretutinių teisių apsaugos terminas.

Taip pat numatoma, kad jeigu leidėjas, kuriam buvo perduotos teises atlikimą įrašyti, platinti ar parduoti to nebedaro, tuomet visos teisės į minėtą atlikimą bus grąžinamos atlikėjui ir šis galės pats užsiimti įrašų pardavimu.

Visoje Europoje skaičiuojama tūkstančiai muzikantų ir vokalistų, kurie už vienkartinį mokestį padeda įrašyti vieną ar kitą atlikimą, tačiau nėra didelės žvaigždės ir iš to milijonų neuždirba. EK skaičiuoja, kad pratęsus gretutinių teisių apsaugos terminą jie papildomai gaus 150 –2000 eurų metinių pajamų.

Tačiau įrašai dėl to vargiai pabrangs, rašoma Europos Komisijos tyrime. Čia pastebima, jog įrašų kainos mažai priklauso nuo to, ar juose įrašytų atlikimų gretutinės teisės pasibaigę, ar ne. Yra nemažai atvejų, kai populiaraus muzikanto atlikimas, kurio teisės jau pasibaigę, kainuoja daugiau nei mažiau populiaraus naujesnių laikų atlikėjo.

Neturėtų nukentėti ir verslas, kuris už įrašų paskelbimą moka „plokščią“ pastovų dydį nuo pajamų arba už tam tikrą plotą, kuriame skamba foninė muzika.

Už šias direktyvos pataisas balsavo didesnė dalis ES šalių atstovų. Prieš balsavo Belgijos, Čekijos, Olandijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos delegacijos. Austrijos ir Estijos atstovai susilaikė. Naujos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ES šalys turės perkelti per dvejus metus.

Apie atlikėjus, leidėjus ir gretutines teises

Aktoriai, dainininkai, muzikantai, šokėjai ir kiti asmenys, kurie vaidina, deklamuoja, dainuoja, groja arba kitaip atlieka literatūros, muzikos ar kito meno kūrininį yra laikomi atlikėjais.

Leidėjai arba prodiuseriai kuria įrašus (t.y. fiksuoja atlikimą) ir užsiima jų viešinimu, rinkodara, platinimu ir pardavimu galutiniam vartotojui. Jie teikia finansines investicijas, reikalingas muzikos įrašymui ir įrašų pardavimui.

Atlikėjai ir prodiuseriai turi vienodas gretutines teises į įrašus ir įrašytus atlikimus. Šios teisės vadinamos gretutinėmis siekiant jas atskirti nuo autorių ir kompozitorių teisių į jų sukurtus kūrinius.

Atlikėjų išimtinės teisės (tokios kaip teisė į reprodukciją, platinimą, nuomą arba paskelbimą internete) paprastai už tam tikrą atlyginimą perduodamos įrašo leidėjams arba prodiuseriams.

Atlikėjų ir prodiuserių gretutines teises į atlyginimą už viešą įrašo paskelbimą (kavinėse, parduotuvės, viešbučiuose ir kt.) administruoja kolektyvinio administravimo institucijos (mūsų šalyje – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA).

EK tyrimas atskleidė, kad 2004 m. ES gretutinių teisių organizacijų nariais buvo per 400 tūkst. atlikėjų. Šiuo metu AGATA nariais yra per 3 tūkst. atlikėjų ir leidėjų.

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Tačiau Komisija ragina šalį panaikinti šį apribojimą, dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui – tai yra anksčiau nei 2011-ųjų gegužę.

Tokio draudimo galiojimą trejiems metams – iki 2014-ųjų gegužės 1-osios – EK pratęsė ketvirtadienį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Anot pranešimo, laikotarpis buvo pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.

Nepaisant to, EK ragina Lietuvą dėti daugiau pastangų, kad struktūrinės žemės ūkio reformos būtų baigtos, o apribojimai būtų pamažu naikinami dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui, kad rinkos geriau pasirengtų liberalizavimui.

Leidimą pratęsti draudimą ketvirtadienį gavo ir Slovakija. Pereinamasis laikotarpis dar trejiems metams anksčiau taip pat buvo pratęstas ir Vengrijai bei Latvijai.

Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigsis šių metų balandžio 30 dieną. Apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad už leidimą žemę parduoti užsieniečiams pasisako 22 proc, o prieš jį – 65 proc. Lietuvos gyventojų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad draudimo patęsimas trukdo ekonomikos vystymuisi neskatina užsienio investicijų, šalį daro nepatrauklia, didina emigraciją.

Asociacijos “Investor’s’ forum” vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė mano, jog bet kokie draudimai kenkia šalies investiciniam klimatui.

Kai kurie ūkininkai sako, kad šiuo metu žemės hektaro kaina Lietuvoje, priklausomai nuo jos derlingumo, siekia nuo 2 tūkst. iki 8 tūkst. litų. Pasak jų, jaučiama nedidelė kainos didėjimo tendencija.