Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad automobilių avarijose per paskutinius trejus metus nukentėjo 13 proc. žmonių. Į avarijas jie pateko Lietuvos keliuose, tik 1 proc. iš jų nukentėjo ir eismo įvykiuose užsienyje.

Tyrimas rodo, kad dažniau eismo įvykius patyrė vidutinio mažiaus gyventojai (45-55 metų) ir jaunimas (18-25 metų).

„Paradoksalu, tačiau į avarijas dažniau sakosi patekę aukštesnio išsilavinimo, aukštesnių pajamų vidutinio amžiaus žmonės. Nebūtinai jie yra įvykio kaltininkai – eismo įvykiuose jie gali būti nukentėję ir dėl kitų kaltės. Tačiau bet kokiu atveju apie žalą sveikatai ir automobiliams pasakė net 13 proc. Lietuvos visuomenės“, – teigia „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Jo teigimu, nemaža dalimi eismo įvykiuose nukenčia smulkieji verslininkai ir ūkininkai – tai greičiausiai lemia didesnis tokius užsiėmimus turinčių žmonių poreikis vykti automobiliais.

Be to, aukštesnes pajamas gaunančių žmonių galimybės įsigyti automobilį, dažnai juo naudotis, taigi ir patekti į avarijas, yra didesnės nei mažai uždirbančių ar mašinos neturinčių žmonių. Tiesa, net ir tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių 11 proc. teigė patekę į eismo įvykius.

G.Matiuko manymu, kas dešimtas žmogus dėl eismo įvykio yra neišvengiamai patyręs nuostolių – dėl mašinos sugadinimo arba dėl sutrikdytos sveikatos.

„PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius teigia, kad finansinius nuostolius dažniausiai atlygina draudimo bendrovė pagal civilinės atsakomybės bei kasko draudimo sutartis. Pasak G. Matiuko, rūpestingi vairuotojai papildomai apdraudžia keleivius ir save nuo nelaimingų atsitikimų. Gautą išmoką galima skirti reabilitacijai arba tolesniam sveikatos stiprinimui. Per devynis šių metų mėnesius nelaimingų atsitikimų draudimo sutarčių vairuotojai sudarė dvigubai daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

G.Matiuko manymu, Lietuvos vairuotojai vis dar rūpinasi savo mašinomis labiau nei savo ir artimųjų sveikata, kuri žmogui kainuoja kur daugiau nei automobilis.

„PZU Lietuva“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Premjeras Andrius Kubilius sako tikintis, jog koalicijos partneriai Vyriausybėje sutars pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę.

Ministras pirmininkas antradienį sakė pritariantis žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pozicijai šiuo klausimu.

“Tikiu, kad tokį sutarimą pasieksime. Koalicijos partneriai yra šiek tiek kitokios nuomonės. Mano įsitikinimu, kaip parodė iki šiol įgyvendinto draudimo užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje rezultatai, tai mūsų ūkininkams nepasiekus finansinio pajėgumo, kokį turėtų užsienio ūkininkai, norintys Lietuvoje įsigyti žemę, mes ūkininkus pastatyme į nelabai lygios konkurencijos sąlygas. Manau, kad dar trejiems metams pratęsus tą pačią tvarką, nieko blogo neatsitiks”, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Anot jo, Seimas komitetų lygyje irgi yra apsisprendęs pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje.

“Vyriausybėje diskutuojame. Aš esu lygiai tokios pat nuomonės kaip žemės ūkio ministras, kad draudimą reikia pratęsti”, – sakė premjeras.

Vyriausybė kitą savaitę apsispręsti, ar dar trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę. Daug diskusijų keliančio klausimo svarstymą Ministrų kabinetas pirmadienį atidėjo.

Vyriausybei pritarus, Žemės ūkio ministerija kreiptųsi į Europos Komisiją.

Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje lieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemę galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.

Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas 2010-ųjų spalį pritarė Lietuvos derybinei pozicijai dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo dar trejiems metams.

Šiuo metu užsieniečiai pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 metų gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis.

Šie apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.