Rugpjūčio 19 – 20 dienomis Marijampolėje startuoja akcija “Aš būsiu pirmūnas”. Organizacijos “Neribotų galimybių fondas” rengiama iniciatyva jau trečią kartą kvies marijampoliečius aukoti mokyklinių prekių moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų.

Akcijos metu 16 savanorių Marijampolės prekybos centruose “Maxima”, esančiuose Bažnyčios ir Kudirkos gatvėse, nuo 15 iki 19 valandos kvies marijampoliečius ir miesto svečius pirkti arba atnešti iš namų mokyklinių prekių ir jas padovanoti būsimiems pirmūnams. “Vaikams reikia visko: pieštukų, sąsiuvinių, kuprinių, spalvoto popieriaus, dažų ir pan. Praeiviams tai tik menka smulkmena, o moksleivių šeimoms tai didelis džiaugsmas ir pagalba”, – tvirtino vienas iš akcijos organizatorių Ramūnas Burokas.

“Vien šiemet Marijampolės Socialinių reikalų departamentas liepos 1-28 dienomis sulaukė 599 prašymų skirtų mokinio paramai gauti, o 2010 metais šiuo laikotarpiu buvo sulaukta beveik perpus mažiau – 364 prašymų”, – pasakojo R.Burokas. Sekdami gražia iniciatyva prie “Neribotų galimybių fondo” organizuojamos akcijos žada prisidėti ir kiti Lietuvos miestai. Šiuo metu jau buriasi savanorių organizacijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šalčininkuose ir Lazdijuose.

Pernai per dvi akcijos dienas buvo surinkta prekių už daugiau nei 20 tūkst. litų, kurios pradžiugino apie 70 daugiavaikių nepasiturinčiai gyvenančių šeimų. Šiemet tikimasi, jog rezultatai bus dar geresni ir dar daugiau vaikų galės tapti pirmūnais

Šią iniciatyvą globoja Seimo narys Albinas Mitruliavičius, pagrindiniai rėmėjai: Marijampolės miesto savivaldybė, prekybos centrų tinklas “Maxima” ir naujienų portalas “marijampoliečiai.lt”.

Šią savaitę Europos Komisija paskelbė metinę ataskaitą apie muitinėse sulaikytas prekes, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Nuo 2009 iki 2010 m. Europos sąjungoje (ES) sulaikytų klastočių atvejų išaugo nuo 43 iki beveik 80 tūkstančių. Daugiausiai tokių sulaikymų atvejų buvo fiksuojama Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.

Klastočių sulaikymo ir intelektinės nuosavybės apsaugos bylose šiais metais aktyviai dalyvavusi advokatų kontora AAA Baltic Service Company teigia, jog Lietuvoje sulaikomų klastočių atvejų išaugo daugiau nei perpus, net 148 procentais. “Tai rimtas signalas, jog į Lietuvą bandomų įveržti suklastotų, taigi intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančių prekių mastai auga “kaip ant mielių”. Ši situacija skatina šalies teisininkus dar daugiau dėmesio skirti intelektinės nuosavybės apsaugai šalyje”, – teigė AAA Baltic Service Company partnerė Otilija Klimaitienė.

Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžiama, jog 2010 m. Europos Sąjungoje sulaikytų prekių bendra vertė pirmą kartą siekė 1 mlrd. eurų. Cigaretės buvo dažniausiai praėjusiais metais sulaikoma prekė, tai 34 proc. visų klastočių sulaikymų atvejų. Pirmuose vietose taip pat buvo biuro technika, kiti tabako gaminiai. Tuo tarpu Lietuvoje smarkiai padidėjo mėginimų įvežti suklastotų žaislų. Būtent žaislų vertė praėjusiais metais buvo didžiausia tarp įvairių Lietuvos muitinėse sulaikomų prekių kategorijų.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse daugiausiai prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises, atkeliauja iš Kinijos. Tuo tarpu suklastotus medikamentus beveik išimtinai Europai tiekia Indija. Net 93 proc. tokių medikamentų, kurių vertė siekia 3,2 mln. eurų, atkeliauja būtent iš šios šalies.

Anot O. Klimaitienės, pastaraisiais metais smarkiai išaugo į muitines besikreipiančių intelektinės nuosavybės savininkų skaičius. Visoje Europoje jis padidėjo nuo 981 paraiškos 2000 m. iki 18 tūkst. 2010 m. “Situacija “klastočių rinkoje” skatina šalies įmones pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga, kuriai anksčiau neretai buvo skiriama mažai dėmesio. Vis dažniau sulaukiame prašymų padėti įmonėms vykdyti teisinius procesus bei apginti savo teisėtus interesus”, – teigė O. Klimaitienė.

Nors suklastotų prekių sulaikymo atvejų smarkiai padidėjo, Europos Komisijos pateikta ataskaita atskleidė, jog bendras visų šiais metais sulaikytų prekių kiekis, lyginant su 2010 m. sumažėjo nuo 117 iki 103 mln. vienetų. Europos Komisijos vertinimu, sumažėjusį bendrą sulaikomų prekių kiekį lemia išaugusi “smulkioji” klastočių prekyba, leidžianti prekę užsakyti internete ir atsisiųsti paštu.

"Veido" archyvas

Per šį punktą keliaudavo dalis krovinių iš Klaipėdos uosto, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Šis Rusijos sprendimas – smūgis eksportuotojams ir transporto įmonėms. Tai gali atsiliepti ir Klaipėdos uostui”, – nelinksmomis prognozėmis dalinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, sakantis, jog įdėta daug pastangų, kad Klaipėda būtų patrauklesnis objektas eksportuoti į Rusiją nei Hamburgas ar Antverpenas, tačiau šis Rusijos sprendimas nubraukia visas pastangas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, daugiau sunkumų nei uostui bus Vakarų Lietuvos verslui, kuris į Kaliningradą eksportuodavo savo gaminių.

“Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad dėl šio posto uždarymo daugiau nepatogumų patirs įmonės, gabenančios krovinių iš Karaliaučiaus į didžiąją Rusiją, nei šalies vežėjai.

“Per Panemunę į Rusiją keliaudavo dideli maisto produktų tranzito srautai. Būtent per čia produktus eksportuodavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Sukant per Kybartus vežimas brangs, nes vilkikams reikės įveikti didesnį atstumą”, – skaičiuoja skerdyklos “Agaras” vadovas Petras Vainoras.

Scanpix

“Bank Gospodarstvva Krajowego” (BGK) siūlo 1,42 mlrd. eurų (4,9 mlrd. litų) su 2,63 proc. palūkanomis 2-7 metams, rašo “Verslo žinios”. Vienintelė sąlyga – bus finansuojamas tik Lenkijoje pagamintų prekių ir produktų pirkimas.

“Paskolas gali gauti visų rūšių įmonės be jokių limitų. Nebus taikoma apyvartos ir darbuotojų skaičiaus ribojimų”, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas.

Jo teigimu, tai geresnis pasiūlymas nei galima sulaukti iš Lietuvoje veikiančių bankų.

Lietuviai kol kas stačia galva nepuola prie paskolų, tačiau neslepia, kad importuojant kai kurias prekių grupes perspektyva vilioja.

“Jei “Bank Gospodarstwa Krajowego” būtų atėjęs prieš 1,5 metų, tada tikrai būtume mėginę skolintis iš Lenkijos. Šiandien lėšų gan lengvai galima gauti ir Lietuvoje”, – sakė “Lietkoopsąjungos” valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.

Verslininkas vis dėlto neatmeta galimybės žvalgytis kaimyninėje valstybėje, nes prekių iš šios šalies įveža palyginti daug.

Finansininkams skeptiškai vertinat juanio brangimą, verslininkai atidžiai seka naujienas iš Pekino: prekybininkai su nerimu, pramonininkai su viltimi.

Po kelių mėnesių, kai didmenininkų sandėliuose baigsis sukauptos prekės, Lietuvos prekybininkai pradės persidalinti rinką, pirmadienį praneša dienraštis “Verslo žinios”.

“Kinijoje gamintos prekės brangsta ir mažės mūsų prekybininkų sukurtų prekės ženklų pardavimai. Jų vietą užims žinomų Vakarų kompanijų produktai, kurių dalis gaminama Europos Sąjungoje. Nors dauguma tikėjosi, kad šie metai bus geresnis nei 2010 m., tačiau greičiausiai taip nebus”, – aiškina “Pigu.lt” direktorius Dainius Liūlys.

Jis sako, kad “Pigu.lt” nesiruošia drastiškai didinti prekių kainų, nes svarbu išlaikyti pardavimus. Dėl to pelno normos prekyboje mažės. “Prekybininkai, kurie nenorės atsisakyti savo pelningumo, praras pardavimus, nors paklausa ir didės, palyginti su praėjusiais metais. 2010 m. daugelis žaidė akcijomis ir nuolaidomis, tačiau maržos buvo didesnės nei 2009 metais”, – sako jis.

D.Liūlys skaičiuoja, kad elektronikos prekės ypač brangs po poros mėnesių, kitos ne maisto prekės – vasarą. Kolekcinių prekių, kurių pirkimo sandoriai jau sudaryti, kainos keisis 2012 metais.

“Jei matuotume apimtimi, tai daugiausia kiniškų prekių pas mus patenka per didžiuosius prekybos tinklus ir turgavietes. Ten bus juntamas kainų kilimas. Mūsų įmonei tai ne taip aktualu, nes sutartis, kuriose numatytos ir kainos, sudarėme dar 2010 metais, kainų pokyčiai bus juntami tik 2012 metais, kai pirksime prekių naujam sezonui”, – aiškina “Sport Line” direktorius Vladas Korsakovas.

Jis pritaria, kad prekybininkai šiandien nenori kainų kilimo ir stengsis kiek įmanoma amortizuoti pokyčius savo pelno sąskaita. Išimtis bus nebent nišinės parduotuvės, kurios gali suvaldyti pardavimus.

“Mums jokio skirtumo, kurios šalies gaminiais prekiauti. Svarbiausia, kad konkurentas daikto nenupirktų pigiau nei mes”, – prekybos tinklų strategiją apibūdina “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jis džiaugiasi, kad Kinija po truputį praranda “pasaulio fabriko” titulą.

“Juanio brangimas – mums džiugi žinia. Kuo kinų valiuta brangesnė, tuo mažesnis jų konkurencingumas”, – pasitenkinimo neslepia Neaustinių medžiagų fabriko vadovas ir pagrindinis akcininkas Stanislovas Grušas, bet kol kas nesiima spėti, kiek dėl valiutų svyravimų gali didėti įmonės pardavimai.

Pasak jo, Kinijos valiutos brangimas Lietuvai, žvelgiant iš makroekonomikos pusės, bus naudingas.” Galbūt pagaliau pradėsime eksportuoti į šią šalį, nes iki šiol ten buvome nelabai konkurencingi”, – sako S. Grušas.

+370 5 2396414

Lietuvos muitinė per 11 šių metų mėnesių pardavė konfiskuotų prekių už 1,47 mln. litų. Sausio-lapkričio mėnesiais surengti 23 konfiskuotų prekių aukcionai, per kuriuos parduota prekių už 362 tūkst. litų, pranešė Muitinės departamentas.

Aukcionų dalyviai, sumokėję simbolinį dalyvavimo mokestį, galėjo įsigyti konfiskuotų automobilių, ikonų, laikrodžių, drabužių, suvenyrų, pastatomų dekoracijų, indų, ir kitų naudingų daiktų.

Paskelbus devynis viešus konkursus prekėms realizuoti, aukcionams pateikta 60 prekių už 819 tūkst. litų. Įmonėms, su kuriomis sudarytos prekių realizavimo sutartys, pasiūlyta 180 pavadinimų prekių, už kurias gauta 291 tūkst. litų.

Visos už konfiskuotas prekes gautos pajamos pervedamos į Lietuvos valstybės biudžetą.

Šiais metais Lietuvos muitinė sunaikino 64,4 mln. vienetų nelegaliai gabentų cigarečių bei 4 tonas alkoholio ir jo produktų.