Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė pagrindinių prekybos tinklų Baltijos šalyse 2011-2013 m. pirmųjų pusmečių komunikaciją. Spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje užfiksuoti 36.765 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimai: 14.840 – Lietuvoje, 12.821 – Latvijoje ir 9.644 – Estijoje.

Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo. Didžiausią įtaką tinklų komunikacijai turėjo sezoniškumas, vietiniai ir Europos lygio skandalai apie nesaugius produktus bei tinklų inicijuotos naujienos.
Nagrinėjant prekybos tinklų komunikaciją Baltijos šalyse, pastebėta, kad daugiausiai neigiamo dėmesio prekybos tinklai sulaukia dėl nesaugių ar nekokybiškų produktų. Šios žinios žaibiškai pasklinda po populiariausius interneto portalus, o vėliau išpublikuojamos nacionalinėje bei regioninėje spaudoje.
Atskirose šalyse žiniasklaidą domino skirtingi dalykai. Lietuvoje pagrindinių žinių penketuko viršūnėje rikiavosi pranešimai apie „Maisto banko“ akciją bei populiariausių produktų rinkimus. Kaimyninėje Latvijoje didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė socialinė prekybos tinklų veikla bei produktai. O vertinant pagrindinių žinučių turinį Estijoje, didžiausią dalį per visus trejus metus sudarė kainų palyginimai bei valstybinių institucijų patikrinimai prekybos centruose.
Lietuvoje analizuojamais laikotarpiais bendras didžiųjų prekybos tinklų pranešimų skaičius išliko beveik nepakitęs, vyravo aiški tendencija: pirmąjį metų ketvirtį prekybos tinklai komunikuodavo aktyviausiai, o antrojo ketvirčio pabaigoje tinklų paminėjimų skaičius žiniasklaidoje ženkliai krisdavo. Latvijoje paminėjimų skaičius 2013 m. I ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, krito atitinkamai 16% ir 27%. Tuo tarpu Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams kryptingai augo ir 2013 m. pirmąjį ketvirtį pagal paminėjimų skaičių estai jau lenkė latvius 1,2 karto. „Vertinant atskirų prekybos tinklų komunikaciją Lietuvoje, „Maxima LT“ yra nenuginčijamas lyderis ir vargu ar tinklas užleis savo pozicijas artimiausioje ateityje. „Maxima LT“ paminėjimai fiksuojami kas antrame pranešime apie prekybos tinklus,“ – pastebi Brigita Dimavičienė, UAB „Mediaskopas“ analitikė.
Analizuojant prekybos tinklų atstovų pasisakymus, pastebėta, jog aktyviausiai žiniasklaidoje reiškėsi atstovai Lietuvoje, kurie savo kolegas kaimyninėse Baltijos šalyse lenkė daugiau nei pusantro karto.
Visose trijose šalyse daugiausiai dėmesio prekybos tinklams skyrė interneto portalai (55%) bei regioninė spauda (21%). Kategoriškiausiai prekybos tinklų atžvilgiu buvo nusiteikusi televizija bei radijas, šiose kategorijose užfiksuota daugiausiai neigiamų pranešimų (atitinkamai 10% ir 9%). Tuo tarpu Lietuvoje daugiausiai pozityvios informacijos keletą metus iš eilės pateikė nacionaliniai leidiniai; Latvijoje palankiausiai prekybos tinklus vertino verslo leidiniai.
„Apibendrinant prekybos tinklų komunikaciją Baltijos šalyse, galima sakyti, kad Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo. Didžiausią įtaką tinklų komunikacijai turėjo sezoniškumas, vietiniai ar Europos lygio skandalai apie nesaugius produktus bei tinklų inicijuotos naujienos,“ – teigia UAB „Mediaskopas“ analitikė Brigita Dimavičienė.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) atlikta EK paskelbtų duomenų analizė parodė, kad 2012 m. lietuviai dažniau nei didžioji dalis europiečių internetu skambino (71 proc., ES vidurkis – 35 proc.), atliko bankines operacijas (65 proc., ES vidurkis – 54 proc.), kėlė į internetą savo pačių sukurtą e. turinį (46 proc., ES vidurkis – 35 proc.) ir registravosi pas gydytoją (16 proc., ES vidurkis – 11 proc.). Tačiau tik 20 proc. visų Lietuvos gyventojų (30 proc. interneto naudotojų) per pastaruosius metus pirko internetu. ES atitinkamų rodiklių vidurkiai – 45 proc. ir 59 proc. Iš kitų ES valstybių internetu pirko tik 6 proc. Lietuvos gyventojų arba 9 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – atitinkamai 11 proc. ir 15 proc.).

Duomenys rodo, kad per metus ženkliai augo e. valdžios paslaugų naudojimo lygis. Gyventojų, kurie naudojasi viešojo sektoriaus e. paslaugomis, dalis per 2012 metus padidėjo 7 proc. punktais ir pasiekė 37 proc., nors nuo ES vidurkio – 44 proc. – vis dar atsiliekame. Tačiau sąlyginai didelė gyventojų dalis e. paslaugomis naudojasi interaktyviai – t. y., tam, kad ne tik gautų, tačiau ir pateiktų institucijoms užpildytas elektronines dokumentų formas. Tai daro 29 proc. gyventojų, ES vidurkis – 22 proc.

Verslo įmonės elektroninėmis paslaugomis naudojasi daug aktyviau – Lietuva pirmauja pagal įmonių bendravimo su viešojo sektoriaus institucijomis internetu apimtis. Net 100 proc. Lietuvos įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis (ES vidurkis – 87 proc.), 99 proc. įmonių interaktyviai dirba su viešuoju sektoriumi teikdamos užpildytas e. formas (ES vidurkis – 72 proc.), 27 proc. įmonių naudojasi elektroninių viešųjų pirkimų paslaugomis (ES vidurkis – 12 proc.).

Lietuvos įmonių aktyvumas e. komercijos srityje – vidutiniškas. 2012 metais 15 proc. mūsų šalies įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 14 proc.), 19 proc. įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu (ES vidurkis – 16 proc.). E. komercijos generuojama Lietuvos įmonių apyvarta sudarė 12 proc. (ES vidurkis – 15 proc.).

Europos Komisijos duomenimis, internetu kartą per savaitę ir dažniau 2012 m. naudojosi 65 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 70 proc.), kasdien internetu naudojosi 50 proc. gyventojų (ES vidurkis – 59 proc.). Vis dar didelė Lietuvos gyventojų dalis – apie 30 proc. – niekuomet nėra naudojęsi internetu (ES mastu tokių gyventojų – 22 proc.).

2012 m. mobiliuoju internetu nešiojamuose įrenginiuose (kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose) naudojosi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 36 proc.). Pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje mobiliuoju internetu naudojasi 70 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. gyventojų.*

Lietuviai pirkėjai etiketei “Pagaminta Lietuvoje” pirmenybę teikia tik rinkdamiesi maisto produktus, o baldų, žaislų, buitinės chemijos, kosmetikos, avalynės ar drabužių daugiausiai nuperkama įvežtinių.

Per populiariausios prekės rinkimus, rodančius Lietuvos vartotojų pasirinkimą, maisto produktų kategorijoje kasmet triumfuoja lietuviška produkcija. Pirkėjui svarbu, kad duona, pieno bei mėsos produktai, įvairūs padažai, saldumynai ir gėrimai būtų pagaminti Lietuvoje. “Europoje tendencijos tokios pat – populiariausi būna vietos gamintojų maisto produktai”, – pastebi konkursą rengiančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Lietuviško maisto populiarumui įtakos turi keli veiksniai. Pirmiausia tai, kad Lietuvos maisto gamintojai tradiciškai stiprūs ir pakankamai išpopuliarinę savo prekes. “Lietuvoje buvo ir yra labai stipri maisto pramonė, todėl lietuviški maisto produktai užima pirmas pozicijas praktiškai visose maisto produktų grupėse. Nepriklausomybės metais daug didelių maisto pramonės įmonių nusipirko didieji pasauliniai arba regioniniai gamintojai, bet plėsdami savo verslą Lietuvoje jie derinosi prie vietinių vartotojų įpročių ir investavo į lietuviškų prekės ženklų kūrimą bei plėtrą”, – teigia rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen” vadovas Artūras Urbonavičius.
Be to, lietuviškas maistas gyventojams asocijuojasi su natūralumu, šviežumu, o gamintas užsienyje neretai atrodo prifarširuotas sintetinių priedų.
Kam pirkėjai teikia pirmenybę, matyti ir iš parduotuvių lentynų. Didžiausio Lietuvoje prekybos centro “Maxima LT” komunikacijos vadovė Renata Saulytė patvirtino, kad šviežių, greitai gendančių produktų kategorijoje 70 proc. asortimento sudaro lietuviški produktai. Pavyzdžiui, lietuviški pieno gaminiai parduotuvėse sudaro 83 proc., pasterizuotas pienas, kefyras ar varškės sūris – net 100 proc., duonos gaminiai – 93 proc., mėsos gaminiai – 82 proc., šviežia mėsa – 77 proc. asortimento. Įdomu, kad lietuviai linkę rinktis tik lietuviškus miltus (97 proc. asortimento), alų (80 proc.) ir vandenį (76 proc.).
Alkoholinių gėrimų srityje tendencijos keičiasi. „Pastaraisiais metais pastebime, kad lietuviškos kilmės alkoholiniai gėrimai po truputį pradeda nusileisti importiniams, nes keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai. Lietuviškos kilmės stiprusis alkoholis – degtinė, trauktinės vis dar pirmauja tarp savo kategorijos produktų, nors pastaraisiais metais didėja importinio viskio vartojimas. Kartu lietuviai pradėjo daugiau pirkti importinio vyno bei importinio alaus”, – aiškina A.Urbonavičius.
Lietuviškų produktų dalis gerokai mažesnė ir tose srityse, kuriose užsienietiškų prekės ženklų atstovai vykdė agresyvią rinkodaros kampaniją. Pavyzdžiui, lietuviški ledai prekybos centruose “Maxima” sudaro 67 proc., o jogurtai – 66 proc. pasiūlos.
Beje, „Maximos” analizė parodė, kad renkantis greitai gendančius maisto produktus lietuviškumas yra svarbiausias vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams. „Dideles pajamas gaunantys pirkėjai jau atsižvelgia ir į daugiau kriterijų – išskirtinumą, ekologiškumą. O, tarkime, mažiausias pajamas gaunantiems pirkėjams produkto lietuviškumas yra mažiausiai svarbus, jiems lemiamas dalykas ir kaina”, – tvirtina R.Saulytė.
Jos žodžiais, pastaruoju metu tipinis pirkėjas daug skaičiuoja ir įvertina nemažai kriterijų. Kitaip tariant, už lietuviškus produktus pirkėjai pasirengę mokėti šiek tiek brangiau, bet jei užsienietiškas produktas pigesnis perpus ar dar daugiau, tada didelė dalis pirkėjų rinksis užsienietišką prekę.

Kinai nukonkuruoja pigumu, vakariečiai – žinomumu

Vis dėlto šviežiais maisto produktais lietuviškų prekių paieška ir pasibaigia. Rinkdamiesi ilgesnio galiojimo termino maisto produktus ar kitokias prekes gyventojai jau mažai gilinasi, kokios šalies produkciją perka, labiau atsižvelgdami į kainą arba prekės ženklą. „Greito apyvartumo produktų rinkoje lietuviškos kilmės produktų vartojimo padėtis atspindi šalies gamybinius pajėgumus. Jeigu atidžiai pažvelgtume į visas visų greito apyvartumo produktais prekiaujančių parduotuvių lentynas, tai pamatytume, kad tik 22 proc. visų produktų yra lietuviškos kilmės, visi kiti – užsienietiški”, – atskleidžia A.Urbonavičius.
Iš tiesų, pasak R.Saulytės, tarp bakalėjos prekių, tokių kaip kruopos, makaronai, padažai, konservuoti vaisiai, lietuviški produktai sudaro jau tik apie 30 proc., buitinės chemijos prekių kategorijoje – 20 proc., drabužių – 20 proc., namų tekstilės – 10 proc., o kosmetikos – vos kelis procentus.
“Ne maisto segmente pirkėjai renkasi tarptautinių gamintojų prekes, kurios turi gerą vardą, daug investuoja į reklamą. Pavyzdžiui, buitinės chemijos pramonė Lietuvoje nėra stipriai išplėtota, todėl žmonės linkę rinktis užsienio gamintojų produkciją”, – pastebi L.Vilimas.
Dėl mažo gamintojų būrio ir menko jų žinomumo parduotuvėse sudėtinga surasti ir lietuviškų žaislų. Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos vadovo Aldo Kikučio duomenimis, lietuviški žaislai sudaro tik kelis procentus visos žaislų pasiūlos. „Visoje Europoje kiniškos prekės sudaro 85 proc. ir net daugiau žaislų rinkos. Tad ir Lietuvoje lietuviškų žaislų nuperkama labai mažai – jei nueitumėte į „Maximą”, matytumėte beveik vien kiniškus žaislus. Kodėl? Pirma, turime tik tam tikrų rūšių žaislų gamintojus – medinių, stalo žaidimų ir vieną minkštų žaislų gamintoją. Taigi Lietuvoje negaminama nei plastikinių, nei elektromechaninių žaislų. Antra, lietuviški medinukai yra brangesni – kaina nuo kiniškų skiriasi nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų, tad didžioji dalis lietuviškų medinukų išvežama į kitas ES valstybes”, – pasakoja A.Kikutis.
Išties, ne tik žaislų, bet ir daugelio kitų prekių rinkoje susidaro paradoksali situacija: vietinių gamintojų produkcija iškeliauja svetur, o į Lietuvą atvežama pigių kaimyninių ar Azijos šalių prekių. Vidutinis pirkėjas labiausiai rūpinasi sveikata, tad rinkdamasis maistą mieliau perka, jo nuomone, natūralesnius lietuviškus produktus, bet iš kitų prekių grupių dažnai renkasi pigesnį, kad ir mažiau kokybišką daiktą.
Tiesa, kartais ir patys Lietuvos gamintojai nesistengia investuoti į produkto žinomumą ar pasirenka paprasčiausią kelią – parduoda darbo jėgą gamindami produkciją užsienietiškiems prekių ženklams ir nesukdami galvos, kaip patraukliai pasiūlyti gaminį tiesiogiai pirkėjui.
Pasak L.Vilimo, avalynės ir aprangos segmente daugiau pajamų turintys žmonės renkasi madingus užsienio prekės ženklus, kurie asocijuojasi su geresne kokybe. O mažesnes pajamas gaunantieji pasitenkina kiniška produkcija, kuria užversti ir turgūs, ir prekybos centrai. Tad Lietuvos gamintojai, negalintys kaina konkuruoti su kiniška produkcija, o žinomumu – su rinkodaros meną geriau įvaldžiusiais vakarietiškais ženklais, ir lieka už borto.
Avalynės gamyklos „Sabalin” direktorė Regina Arcišauskaitė pripažįsta, kad Lietuvoje parduoda tik 5,5 tūkst. porų avalynės – tai sudaro vos 5 proc. visos produkcijos, kurios didžioji dalis eksportuojama. Didžiąją dalį produkcijos į užsienį išveža ir avalynės gamintoja “Lituanica”. Jos generalinis direktorius Kęstutis Deltuva pabrėžia, kad Lietuvoje parduodamas nykstamai mažas procentas lietuviškų batų.
Tokia pat padėtis ir drabužių sektoriuje. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos laikinai pareigas einantis generalinis direktorius Linas Lasiauskas lygina, kad aprangos gamintojai iki krizės Lietuvoje parduodavo apie 20 proc. produkcijos, o per krizę ta dalis susitraukė iki 10 proc.
Beje, kad Lietuvoje kiniškų prekių dalis nuolat didėja, jaučia ir transportininkai. Transporto bei logistikos paslaugas teikiančios įmonės “Adictus” oro ir jūrų transporto skyriaus vadovė Eglė Velavičiūtė informavo, kad jūra krovinius su plataus vartojimo prekėmis iš Kinijos siunčiasi tiek didieji, tiek mažieji prekybininkai, o gamybininkai užsisako nemažai technikos detalių.

Aiškėja vis daugiau detalių, susijusių su pirmosios Baltijos šalyse IKEA parduotuvės Vilniuje atidarymu, kuris planuojamas jau po kelių mėnesių.
Šiuo metu sklype netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto vyksta intensyvūs darbai, taip pat toliau tęsiama personalo atranka (iš viso bus sukurta apie du šimtus darbo vietų). IKEA atstovai Lietuvoje patvirtina, kad didžiausio pasaulyje baldų gamintojo ir mažmenininko parduotuvė pirkėjus žada pakviesti rugpjūčio pabaigoje.
Vienintelė IKEA parduotuvė Baltijos šalyje bus įspūdingo dydžio – 26 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Pagrindinį parduotuvės asortimentą sudarys įvairaus stiliaus ir kainų lygio baldai bei interjero aksesuarai, taip pat bus prekiaujama specializuotais virtuvės reikmenimis, šviestuvais, tekstilės gaminiais, namų dekoravimo prekėmis, veiks ir augalų skyrius.
Kaip skelbia IKEA, pirkėjai bus pakviesti apsilankyti švediškos virtuvės restorane, galės įsigyti švediškų maisto produktų. Žadama pasirūpinti ir pirkėjų vaikais: kaip įprasta Švedijoje, IKEA parduotuvėje bus įrengtas vaikų kambarys, kuriame mažieji, kol suaugusieji dairysis pirkinių, galės žaisti.
Tiesa, kol kas neaišku, ar IKEA prekių Lietuvoje bus galima įsigyti ir internetu, be to, kaip skirsis prekių kainos Lietuvoje ir Lenkijoje esančiose parduotuvėse, kuriose lietuviai lig šiol mėgo apsipirkti.
Įmonės „Zumi“, pagal lietuvių užsakymus vežančios prekes iš IKEA parduotuvės Lenkijoje į Lietuvą, atstovas Erikas Misevičius mano, kad Lietuvoje kainos bus labai panašios arba netgi šiek tiek mažesnės. Todėl jis įsitikinęs, kad pirkti lenkiškoje IKEA parduotuvėje lietuviams nebebus prasmės, tuo labiau kad ten užsakytų prekių pristatymo reikia laukti maždaug savaitę.
Šiuo metu Lietuvoje prekių iš IKEA Lenkijoje transportavimo verslu verčiasi keturios įmonės. E.Misevičiaus nuomone, atidarius parduotuvę Lietuvoje jos bus priverstos keisti verslo kryptį.

Remiantis prekybos tinklo MAXIMA duomenimis, paskutinės metų dienos pardavimai ūgtelėjo iki 6 procentų, o kalėdiniai pardavimai išliko tokie patys kaip ir prieš metus.  Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniam stalui  lietuviai rinkosi šviežią žuvį, vištieną, gurmaniškus užkandžius ir tortus.
„Lyginant šventinius pardavimus, akivaizdu, kad mūsų šalies gyventojai atrado žuvį ir jūros gėrybes, kurių šiemet nupirkta tris kartus daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu prieš metus. Pastebime, kad ant šventinio stalo kiauliena užleido vietą paukštienai, kurios šiemet irgi buvo nupirkta daugiau“, – sako  MAXIMA LT, UAB, atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.
Paskutinę 2012 metų dieną MAXIMA parduotuvėse gyventojai rinkosi gurmaniškus užkandžius, kurių nupirkta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Į klientų krepšelius dažniau pateko lašišos ikrų, pelėsinio sūrio,  vytintų mėsos gaminių, šaltai rūkytos mėsos.
Tradiciškai Kūčių ir Kalėdų stalui lietuviai dažniau patys ruošia įvairius patiekalus ir perka reikiamus produktus jų gamybai, tačiau prieš Naujuosius renkasi jau pagamintus MAXIMA meistrų kulinarijos ir konditerijos patiekalus. „ Paskutinė metų diena buvo darbo diena, ne visi turėjo laiko paruošti šventinį stalą patys, todėl mūsų klientai patiekalus rinkosi iš jau pagamintų ir įvertintų, daugiausia nupirkta mišrainių su majonezu.  Penktadaliu daugiau buvo nupirkta ir MAXIMA konditerių šventėms paruoštų tortų“, – sako O. Malaškevičienė.
Jau kelinti metai iš eilės pastebima, kad šalies gyventojai per šventes renkasi silpnesnius alkoholinius gėrimus – vyną, putojantį vyną ir šampaną.  Iš stipresnių gėrimų šiemet daugiau nei pernai nupirkta romo, konjako ir viskio.

Lietuva pagal akcinių prekių pardavimą smarkiai lenkia daugumą Europos šalių. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
2011 m. 36 proc. visų greito vartojimo prekių pardavimo pajamų Lietuvoje sudarė pajamos, gautos iš prekybos, taikant akcijas. 2010 m. akcinių prekių pardavimo dalis buvo dar didesnė ir siekė 38 proc. Panaši padėtis ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje akcinių prekių pardavimo dalis pernai sudarė 31 proc., o Latvijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja visoje Europoje, – net 40 proc. Tačiau ir Lietuva pagal akcijų bei nuolaidų parduotuvėse gausą bei tokių prekių pardavimą gerokai lenkia daugelį Europos valstybių, lygiuodamasi tik į Didžiąją Britaniją, kurioje akcinės prekės 2011 m. buvo populiarios tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
Pasak „Nielsen“ direktoriaus Baltijos šalyse Artūro Urbonavičiaus, tokią akcijų gausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lėmė keletas specifinių priežasčių: drastiškai kritęs vartojimas krizės metais, kuris Baltijos šalių prekybininkams buvo lig šiol neregėtas iššūkis, konkurencija tarp didžiųjų prekybos tinklų bei emigracija – žymus vartotojų sumažėjimas šalyje per pastaruosius ketverius metus. „Viso to rezultatas – kainų nuolaidos ir kitokios akcijos po truputį tapo pagrindine prekybos tinklų rinkodaros bei komunikacijos priemone. Be abejonės, pirkėjai labai greitai perprato žaidimo taisykles ir mielai naudojasi tokia specifine situacija“, – komentuoja A.Urbonavičius.
Tačiau „Nielsen“ vadovas patikino, kad tokia padėtis nesitęs amžinai. Atsigaunant ekonomikai ir didėjant vartojimui prekybos tinklai esą pradės atidžiau matuoti akcijų efektyvumą: ar taikoma akcija apsimokėjo, ar pirkėjai ir be akcijos būtų nupirkę panašų kiekį produktų, ar vertėjo nupiginti visą produktų grupę vienu metu ir pan. „Kai prekybos tinklai supras, kad akcijos nebėra efektyvios, nes jos yra visur ir visada, keisis ir tinklų rinkodaros strategija. Prekybos tinklų tikslas – uždirbti pinigų, o didžiausią ir stabiliausią pajamų dalį suneša lojaliausi, tai yra labiausiai tinklo asortimentu patenkinti pirkėjai. Moderniausia ir madingiausia prekybos tinklų rinkodara pasaulyje šiuo metu nukreipta ne į nuolatines akcijas, bet į lojalaus pirkėjo ugdymą bei asortimento optimizavimą pagal lojaliausio pirkėjo lūkesčius“, – teigė pašnekovas.

Prekybos ir pramogų centras „OZAS“, atsidaręs pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 metų rudenį, ne tik sėkmingai įveikė krizės sukeltus padarinius, bet ir per trejus metus įsitvirtino tarp lyderių  Lietuvos prekybos centrų sektoriuje.

„Švęsdami trejų metų gimtadienį, galime konstatuoti, kad šis projektas yra sėkmingas ir turi puikias perspektyvas tapti lyderiu.  Pastaruoju metu tiek apyvartų, tiek lankytojų prasme augame daugiau nei pagrindiniai konkurentai.  Vien tik per šių metų pusmetį nuomininkų apyvartos išaugo daugiau nei 30 procentų, o nuo atidarymo – dvigubai. Mes ir toliau didelį dėmesį skirsime naujų nuomininkų pritraukimui ir aktyviai rinkodarai, sieksime ir toliau išsiskirti iš kitų prekybos centrų unikaliais renginiais ir prekės ženklų pasiūla“, – sako prekybos ir pramogų centro „OZAS“ direktorė  Inga Navickaitė.

Per trejus metus prekybos ir pramogų centre „OZAS“ apsilankė apie 15 milijonų žmonių.  Lankytojų srautas per šį laikotarpį išaugo daugiau nei 50 procentų ir sudaro 15 tūkstančių žmonių per dieną. Savaitgaliais šis skaičius išauga iki 18-22 tūkstančių žmonių.  Absoliutus lankomumo rekordas – 42 tūkstančiai žmonių per dieną – buvo užfiksuotas pernai, pirkinių maratono metu.

Šiuo metu prekybos ir pramogų centro „Ozas“  prekybinio ploto užimtumas siekia 97 procentus. Per  trejus metus šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Iš viso atidaryta daugiau nei 100 naujų parduotuvių.   „Jei 2009 metais pasiūla viršijo paklausą, tai šiuo metu norinčių išsinuomoti patalpas mūsų prekybos centre daugiau nei laisvų plotų“, – sako Inga Navickaitė. Anot jos, ypatingą reikšmę projekto sėkmei turėjo vienos iš didžiausių Europoje prekybos centrų valdytojos ECE sukaupta patirtis ir ryšiai. Garsių Europoje prekės  ženklų, kurių kol kas nėra Lietuvoje, atstovai įvertino prekybos ir pramogų centrą „OZAS“ kaip vieną iš perspektyviausių Vilniuje ir artimiausiu metu jame ketina atidaryti savo parduotuves.  „Vyksta derybos su Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei Italijos drabužių mažmeninės prekybos tinklais bei prekių ženklų savininkais.  Naujienų mūsų prekybos ir pramogų centre  bus daug“, – konstatuoja „Ozo“ direktorė.

Prekybos ir pramogų centras „OZAS“ Lietuvoje išgarsėjo unikaliais renginiais ir akcijomis. „Džiaugiamės, kad mums pavyko pakelti renginių prekybos centruose kokybę į naują lygį. Siekiame, kad lankytojai mūsų prekybos centre jaustųsi gerai,  ateitų praleisti laisvalaikį ir apsipirkti.  Organizuojame unikalius renginius, kurių nebūna kitur, todėl į didžiąsias parodas, tokias kaip  „Formulė1“ bolidų paroda, Dinozaurų paroda, egzotinių gyvūnų paroda, Leonardo Da Vinčio išradimų paroda,  lankytojai atvyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir visos Lietuvos. Žadame ne tik išlaikyti šį lygį, bet ir toliau stebinti savo lankytojus. Trečiojo gimtadienio proga spalio 6 dieną, nuo 13 iki 17 valandos, mūsų prekybos centre vyks dresiruotų gyvūnų pasirodymai ir unikalus papūgų šou, o spalio 14 dieną, 19 valandą,  organizuojame legendinio dainininko iš Švedijos Dr. Albano koncertą“, – sako I. Navickaitė.

Originalių renginių ir aktyvios rinkodaros dėka prekybos ir pramogų centro „Ozas“ vardo žinomumas Lietuvoje peržengė 90 procentų ribą.  Daugiau nei 20 procentų prekybos ir pramogų centro „OZAS“ lankytojų yra Lietuvos regionų gyventojai, dar 10 procentų sudaro svečiai iš Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos.

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ Vilniuje, Ozo gatvėje,  atidarytas 2009 metais. Jame  veikia beveik 180 parduotuvių, tarp jų: „Prisma“, „Promod“, „Peek & Cloppenburg“, „Deichmann“, „New Yorker “, „Rieker“, „Pierre Cardin“, Marc‘O Polo“, ‚Kookai“, „Mohito”, “Danija”, “Body Shop“, „Douglas“, „Tom Tailor“ , „Pepe Jeans London”, „Esprit”, „Euronics“ ir kitos. Prekybos ir pramogų centre taip pat įsikūręs didžiausias Baltijos šalyse šeimos pramogų parkas „X-Planet“ bei naujovė Lietuvoje – greito maisto restoranų kompleksas.

„Ozo“ prekybos ir pramogų centrą valdo bendrovė „ECE Projektmanagement Vilnius“. Ji priklauso prekybos centrų valdytojai ECE, valdančiai 183 prekybos centrus visame pasaulyje, kurie užima 6 mln. kv. metrų prekybinį plotą. Metinė nuomininkų apyvarta ECE valdomuose centruose siekia 19 mlrd. eurų.

Prekybininkams vertėtų labiau susitelkti į savo išskirtinumo paieškas, nes laimėtų tiek jie, tiek klientai.

Prekybininkai mėgsta kartoti, kad jiems svarbus kiekvienas klientas, bet gyvenimas rodo ką kita: parduotuvės vis dar orientuojasi į bendrą pirkėjų srautą, tai yra akcijomis ir nuolaidomis stengiasi pritraukti bet ką. Ekspertų teigimu, skaitmeninė informacija turi įtakos 50 proc. viso pardavimo, ir šis skaičius ateityje tik didės. Būtent dėl šios priežasties ir matome vyraujant pranešimus apie akcijas bei nuolaidas, kuriais siekiama pritraukti kuo daugiau vartotojų.
Nepaisant to, kiekvienos parduotuvės savininkai turi aiškiai sau atsakyti, kokie klientai pas juos labiausiai laukiami. Juk argi ne keista matyti, pavyzdžiui, užsienio turistams skirtas gintaro ar lino dirbinių parduotuves, kurių vitrinose vyrauja lietuviški pavadinimai („Lietuviški suvenyrai“, „Gintaro dirbiniai“ ir pan.)? Net ir maža nespecializuota parduotuvė nedideliame turistų tik sezono metu lankomame miestelyje gali būti perspektyvi bei pelninga, jei jos savininkai aiškiai supras poilsiaujančių žmonių poreikius – atitinkamai parinks asortimentą, darbo laiką, susijusias prekes. Parduotuvių, kuriose pirkėjas ras tai, ko reikia, tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia, klientai tikrai nesureikšmins 10, 20 ar net 30 proc. didesnės kainos – viską kompensuos patogumas, paprastumas ir malonus klientų aptarnavimas.
Praūžusi ekonominė krizė didiesiems prekybos tinklams iškėlė didelį išskirtinumo formavimo rebusą. Kiekvienas iš keturių šalies didžiųjų prekybos tinklų turės aiškiai įvardyti, kokiems klientams skirtos jų parduotuvės. Šio atsakymo pastaruoju metu labiausiai turėtų ieškoti ir rinkos milžinai.
„Iki“ ir „Rimi“ išskirtinumas jau kuris laikas formuojamas labai nuosekliai ir tai tarsi savaime padėjo pagrindus rinkodaros veiksmams – orientacijai į prekių kokybę, išskirtinį maisto produktų linijos asortimentą, socialinę atsakomybę. Štai „Iki“ prekės ženklo atnaujinimas akivaizdžiai sufleruoja skubančiam pirkėjui judėti į „Iki Express“, taupiesiems – į „Cento“ parduotuves, o štai „Maxima“ ir „Norfa“ dar tebeieško savo aiškesnės tikslinės rinkos.
Nepaisant pastangų orientuotis į šeimą, „Maximos“ koncepcija „Viskas, viskam ir visiems“ greitai nebetiks, nes toks pozicionavimas artimas asociacijai „joks“, o „Norfa“ plėtodama prekybos tinklą akivaizdžiai susipainiojo tarp deklaruojamų mažesnių kainų ir santykinai prabangiai atrodančių atnaujintų parduotuvių. Rinkodaros veikloje būtinas nuoseklumas ir žinios klientui tolygumas visais santykio su pirkėju kanalais.
Verslininkai laikosi požiūrio, esą pirkėjai iš esmės nėra lojalūs ir jiems nebėra svarbu, kur pirkti, – svarbiausia, kad kaina būtų patraukli, bet tokia nuostata klaidinga. Ji kaip tik ir parodo išskirtinumo trūkumą ir nežinojimą, kokia linkme reikėtų eiti.
Naujoji realybė diktuoja savo sąlygas: keisti parduotuvių veidą ir jose teikiamas papildomas paslaugas šiandien tapo labai svarbu. Neabejotina tik tai, kad pirkėjai nori patogaus ir greito apsipirkimo. Todėl prekybininkai, nenorėdami prarasti savo pozicijų rinkoje, privalo žaibiškai reaguoti į nuolat besikeičiančius savo pirkėjų poreikius.
Tikėtina, kad jau artimiausiu metu parduotuvėse išvysime vis daugiau naujovių: papildytos realybės (angl. augmented reality) sprendimus, interaktyvias vitrinas ir reklaminius stendus, kurie pateikia individualizuotų pasiūlymų kiekvienam pirkėjui atskirai, atpažindami jį audiovizualinėmis priemonėmis, bekontaktį atsiskaitymą ir daugelį kitų atradimų, kurie šiuo metu komercializuojami inovatyvių kompanijų tyrimų bei plėtros skyriuose. Prekybos internetu revoliucija pasieks pirkėjus tada, kai į apyvartą bus išleisti virtualūs pinigai, tačiau ši naujovė, palyginti su iniciatyvomis tradicinėse parduotuvėse, dar mažai išplėtota.

Verslininkų požiūris, kad pirkėjai nėra lojalūs ir jiems nebėra svarbu, kur pirkti, yra klaidingas.

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadybos konsultantas Justas Gavėnas pastebi, kad šiais laikais net ir paskelbus 40 proc. nuolaidas pirkėjų prisivilioti tampa sunkiau. Tad reklaminiuose plakatuose vis dažniau galima išvysti, kad prekėms suteikiamos net iki 75 proc. nuolaidos. Neretai pabrėžiama, kad išpardavimai tikri, be jokių apgavysčių. Tačiau nuėjus į parduotuvę reikia gerokai pavargti, kol atrandi prekių būtent su tokia nuolaida. Daugeliui būna pritaikytos vos 15 ar 20 proc. nuolaidos arba nurodoma ne viena sąlyga, kai akcija negalioja.
Tarkim, prekybos centre “Rimi” paskelbiama, kad sekmadienį žuviai bus taikoma 40 proc. nuolada, tačiau vėliau paaiškėja, kad pigesnė vos kelių rūšių žuvis. Arba pranešama, kad bus išparduodamos tam tikro gamintojo konkrečios prekės, bet akcinės nebūna nė vienos.
Išpardavimų reputacijai stipriai pakenkė ir vadinamosios “Jamam” dienos, kai paskelbiama, kad prekėms “Maximoje” bus taikoma 40 proc. nuolaida, o nuėjus paaiškėja, jog iš tiesų tokia nuolaida – tik ketvirtadaliui prekių ir produktų.
Su tokia apgaule pirkėjai nuolat susiduria beveik visuose Lietuvos prekybos centruose. „Tai pirkėjų apgaudinėjimas, pasitelkiant pigias manipuliacines gudrybes. Žmonės yra linkę manyti, kad jeigu nuolaida – iki 75 proc., tai ji ir bus 75 proc.“, – atskleidžia J.Gavėnas.
Beje, nurodydami, jog taikoma nuolaida iki 75 proc. ar „prekių kiekis ribotas“, prekybininkai nusimeta teisinę atsakomybę, kad skelbia klaidingą informaciją. Tad elgiasi teisėtai.
O prekybininkų atstovai aiškina, kad nei išpardavimais, nei akcijomis jie nemanipuliuoja. „Jei nuolaida taikoma tik keliems produktams – būtent tokią informaciją savo reklaminiame pranešime ir skelbiame“, – tikina UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius pabrėžia, kad prekybininkai nuolaidų dydį nustato pagal tai, ar turi didelį praėjusio sezono prekių likutį, ar mažą. Tad, pasak Č.Urbonavičiaus, per išpardavimus galima rasti prekių ir su 20 proc., ir su 75 proc. nuolaida. Tačiau J.Gavėnas įsitikinęs, kad pagrindinis tikslas – ne parduoti, pavyzdžiui, pangasijų filė su 40 proc. nuolaida, o pritraukti pirkėjų, kurie susivilioję akcija įsigytų ir neplanuotų pirkinių.

Verslo pasaulį sunerimti privertęs ir į vartotojų pasąmonę įsirėžęs ekonomikos sunkmetis rinkos dalyvius išmokė racionalumo. Verslininkai, sugebėję laiku reaguoti į ekonomikos pokyčius bei prioritetu pasirinkę veiklos efektyvumo didinimą, džiaugiasi dabartiniais rezultatais. Apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą bei inovacijų teikiamą naudą kalbamės su šio prekybos tinklo valdybos nariu Dainiumi Dunduliu.

– Jūsų reklaminiame šūkyje teigiama: „Praktiški žmonės renkasi „Norfą“. Ką reiškia praktiškumas jūsų versle?
D.D.: Praktiškumas yra labai elementarus ir lengvai suprantamas dalykas. Tai reiškia paprastumą – jokios pompastikos ar nereikalingų detalių, reikalaujančių papildomų išlaidų. Mūsų atveju praktiškumas yra pirkėjams sudaryta galimybė mokėti pinigus tik už tai, ką jie perka. Jei sugalvojame, kaip galima sutaupyti efektyvinant prekybos centro veiklą, taip ir padarome, o sutaupytą skirtumą atiduodame pirkėjui, sumažindami kainą. Esminis mūsų principas – tik būtiniausios išlaidos. Net ir dabar dar yra netikinčių, kad už prekybinių patalpų, kuriose tvarkinga šildymo sistema, šildymą mokame nuo vieno iki dviejų litų už 1 m2.
– Verslo bendruomenėje kalbama, kad esate viena efektyviausių bendrovių savo rinkoje. Ar taip yra iš tikrųjų?
D.D.: Tokius skaičiavimus labai sudėtinga atlikti ir palyginti, tačiau, manyčiau, jei ir esame ir ne patys efektyviausi, tai tikrai patenkame tarp sėkmingiausiai efektyvumą išnaudojančių įmonių. Pavyzdžiui, galime drąsiai teigti, kad esame vieni geriausių pagal tokius objektyvius rodiklius, kaip kvadratiniam metrui tenkanti apyvarta ar logistikos efektyvumas.
– O ar jūsų kainos iš tiesų mažiausios? Ar esama tai patvirtinančių tyrimų?
D.D.: Išanalizavus Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų balansus matyti, kad mūsų antkainiai mažiausi. Mano subjektyvia nuomone, bendras kainų lygis mūsų prekybos tinkle taip pat mažiausias. Žinoma, visada atsiras prekių, kurių kaina bus mažesnė viename ar kitame prekybos tinkle, ir tai labai natūralus reiškinys, atsirandantis gerai veikiančioje konkurencinėje aplinkoje. Tačiau mūsų veiklos specifika, dėmesys veiklos efektyvumo didinimui leidžia daugumos prekių kainą išlaikyti mažiausio lygio.
– Ar dažnai asmeniškai tikrinate kainas?
D.D.: Anksčiau tai darydavau kur kas dažniau, bet dabar, puikiai veikiant kainų tikrinimo sistemai, šios informacijos sekti paprasčiausiai nebereikia. Puikiai jaučiu viso prekybos tinklo ritmą ir su 10 proc. paklaida galėčiau pasakyti, kiek kainuoja bet kuris mūsų parduodamas produktas.
– Efektyvumas neatsiejamas nuo kiekvieno įmonės darbuotojo motyvacijos, tačiau rasti motyvuotų darbuotojų sudėtinga. Kaip sprendžiate šią problemą?
D.D.: Akivaizdu: darbuotojų nusiteikimas neatsiejamas nuo viso verslo sėkmės. Todėl džiaugiamės radę raktelį, kuris derinasi su organizacijos filosofija ir puikiai tinka jos darbuotojams. Didžiuojamės būdami pirmuoju Lietuvos prekybos tinklu, pasiūliusiu motyvacinę sistemą, kurios esminis principas – atlyginimas, tiesiogiai priklausantis nuo atlikto darbo. O tai reiškia, kad bet kuris prekybos centre dirbantis žmogus atsakingas už savo atlygį: kasininkams alga mokama pagal kiekvieno jų apyvartą, taip pat skaičiuojamas priedas nuo bendro prekybos centro pardavimo, o norintys užsidirbti dar daugiau gali imtis papildomos veiklos, pavyzdžiui, į lentynas dėti naujas prekes. Ši sistema neįspraudžia prekybos centro darbuotojų gaunamo atlyginimo į jokius apibrėžtus rėmus ir kiekvienas motyvuotas žmogus pagal savo darbo rezultatus gali gauti atitinkamą atlygį.
– Iš ko jūs imate pavyzdį, semiatės idėjų, tobulindami prekybos tinklą?
D.D.: Labiausiai mane įkvepia užsienyje įgyvendinamos idėjos, kurias galima sėkmingai pritaikyti vietos sąlygomis. Tačiau visada vadovaujuosi taisykle, kad būtina atsižvelgti į tai, jog svetur puikiai veikiantys principai neretai reikalauja tam tikros adaptacijos, patobulinimo. Dėl šios priežasties visada stengiuosi į kiekvieną, net puikiausią pavyzdį pažvelgti kuo racionaliau. Konkrečiai mane žavi „Ikea“ kompanijos pavyzdys, iš esmės atitinkantis ir mūsų prekybos tinklo pasaulėžiūrą bei verslo suvokimą.
Mano asmeniniame tobulėjime labai svarbią vietą užima knygos, iš kurių semiuosi patirties. Pavyzdžiui, esu perskaitęs visas knygas apie „Wal Mart“ prekybos tinklą, o labiausiai vertinu tuos darbus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas ne teorijai, bet praktikai.
– O kaip pavyksta balansuoti tarp efektyvumo didinimo ir kokybės išlaikymo? Kokiais principais vadovaujatės?
D.D.: Efektyvumas ir kokybės puoselėjimas yra glaudžiai susiję, nes didinant efektyvumą natūraliai reguliuojami visi procesai. Paprastai tariant, efektyvumas reiškia taisyklių sukūrimą, o tai susiję ir su kokybės atsiradimu. Net elementariausias pridėtinės vertės nekuriančio veiksmo šalinimas gali būti įgyvendinamas tik įvedant konkrečias taisykles, kurios kartu apibrėžia ir proceso kokybės klausimą. Vis dėlto šioje vietoje labai svarbus žmogiškasis veiksnys, todėl ypatingą dėmesį skiriu bandymui užtikrinti tvarkos ir nustatytų normų aiškumą bei paprastumą. Tik aiški ir visiems lengvai suprantama taisyklė garantuoja, kad darbuotojai laikysis nustatytų reikalavimų.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad efektyvumas nėra pasiekiamas vien procesų modernizavimo keliu, įsigyjant naujų įrenginių. Tai gali būti elementarios funkcijos apibrėžimas, prisidedantis prie bendro veiklos efektyvumo didinimo. Puikiai tai įrodantis pavyzdys yra dabartinė situacija: kalbamės jau ne pirmą valandą, o per tą laiką negavau nė vieno skambučio. Vadinasi, sistema veikia – beveik 5 tūkst. žmonių sėkmingai dirba ir nekyla jokių nesklandumų.

Faktai apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą

• UAB „Norfos mažmena“ įsteigta 1997 m. Šiuo metu bendrovė valdo 127 parduotuves ir pagal jų skaičių yra trečias pagal dydį prekybos tinklas Lietuvoje.
• 2011 m. įmonės apyvarta siekė 1,549 mlrd. Lt, 2,5 proc. daugiau nei per 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupei taip pat priklauso logistikos bendrovė „Rivona“, įkurta 1993 m. Kartu su „Norfos mažmena“, konsoliduotas įmonių grupės pardavimas 2011 m. sudarė 2,5 mlrd. Lt – 3,6 proc. daugiau nei 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupė buvo viena iš nedaugelio finansinės krizės laikotarpiu augusių bendrovių Lietuvoje. Sudėtingiausiu laikotarpiu sparčiai pradėjusi diegti novatoriškas veiklos efektyvumo didinimo priemones, bendrovė sugebėjo išlaikyti stabilų augimą ir sustiprino savo pozicijas rinkoje.
• UAB „Norfos mažmena“ savininkų valdomai logistikos bendrovei „Rivona“ įdiegus unikalią logistikos sistemą, „Norfos“ prekybos centrą prekės pasiekia ne iš skirtingų tiekėjų, o iš logistikos centro Kėdainiuose. Logistikos centre yra įdiegta radijo dažnio atpažinimo įranga, sandėlių valdymo sistema ir modernus tiekimo grandinės planavimo instrumentas. Ši logistikos sistema sulaukė ir visuotinio pripažinimo: konkurse „Lietuvos transporto lyderiai 2010“ UAB „Rivona“ buvo pripažinta geriausiu metų logistikos operatoriumi.
• UAB „Norfos mažmena“ yra įsidiegusi elektros energijos sąnaudų stebėjimo sistemą. Šios konkrečios sistemos įdiegimas įmonei leido trečdaliu sumažinti išlaidas už elektrą.
• Naujai įkurtuose prekybos centruose, sudarančiuose pusę viso prekybos tinklo, šviesa reguliuojama automatiškai ir įjungiama likus penkioms minutėms iki darbo pradžios. Šviesos intensyvumas prekybos centruose reguliuojamas automatiškai ir yra prislopinamas tam tikru dienos metu. Patalpų apšvietimo modernizavimas yra bendras prekybos tinklo prioritetas, nes tam sunaudojama net 35 proc. visos prekybos centrams reikalingos energijos.
• Įgyvendinta šildymo sistemos modernizacija. Visa šaldymo įrangos pagaminama šiluma, anksčiau patekdavusi į lauką, po sistemos įdiegimo nukreipiama į prekybos centrų patalpas. Ši naujovė patalpų šildymo išlaidas įmonei leido sumažinti iki 1–2 Lt už 1 m2.
• UAB „Norfos mažmena“ įgyvendinta makulatūros rūšiavimo modernizacija, padidinusi per metus parduodamos makulatūros kiekį dvigubai – iki 5 tūkst. tonų. Modernizuojant makulatūros rūšiavimo procesą, buvo nusipirktas popierių suspaudžiantis presas, leidžiantis kaip įmanoma praktiškiau išnaudoti įmonės transportą. Padidėjus sunkvežimių galimo vežti popieriaus kiekiui, smarkiai krito popieriaus rūšiavimo sąnaudos, įgalinusios makulatūrą pardavinėti rinkos kaina.
• Įmonėje įgyvendinta bei nuolat tobulinama lanksti darbuotojų atlyginimo apskaitos sistema. Kiekvieno prekybos centro darbuotojo atlyginimas priklauso konkrečiai nuo jo atlikto darbo.
• Įmonė planuoja dar daugiau novatoriškų sprendimų. Svarstoma įsigyti medienos smulkinimo įrangą, kuria bus apdorojama medinė tara. Taip pat neatmetama galimybė, kad UAB „Norfos mažmena“ savo pirkėjams pasiūlys ir modernią savitarnos sistemą.

Remiantis naujausios „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, net 53% pasaulio vartotojų vis labiau linkę apsipirkti internetu. Net penktadalis (22%) apklaustųjų pirmąjį savo pirkinį įsigijo per praėjusius metus, o tai rodo šiuo metu vis labiau populiarėjančią internetinio apsipirkimo paslaugą.

Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. respondentų iš įvairių pasaulio šalių, pastebėta, jog vartotojai internete perka vis dažniau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje žmonių, perkančių internete bent kartą per savaitę, šiais metais kiekis išaugo 14%, lyginant su tokiu pat laikotarpiu 2010-aisiais.

„Interneto parduotuvės populiarėja, tačiau patenkinti keleto šalių vartotojų poreikius darosi vis sunkiau naudojant tik vieną internetinį tinklapį ir tiekiant siaurą produktų asortimentą. Nebent kaip „Amazon” vartotojams galite pasiūlyti itin platų pasirinkimą arba kaip „Apple” –  parduodate unikalų ir pasauliniu mastu patrauklų produktą“, – teigia „PwC” konsultacijų partneris Lietuvoje Vidas Venckus.

Apklausa parodė, jog įvairiose šalyse apsipirkimo internetu įpročiai skiriasi – Kinijos vartotojai internete apsipirkinėja beveik 4 kartus dažniau negu kai kurie europiečiai. Net 70% Kinijos vartotojų internete apsiperka bent kartą per savaitę palyginus su 40%  JAV ir 20% Olandijos, Prancūzijos ar Šveicarijos vartotojų.

Pagrindiniais apsipirkimo internetu privalumais respondentai įvardino galimybę pirkti visą parą (28%), geresnių pasiūlymų ir pigesnių prekių pasiūlą (25%) ir tai, kad internetu apsipirkti yra ne tik greičiau (18%), bet  ir paprasčiau (11%) nei parduotuvėje.

Priežastys, darančios įtaką elektroninių parduotuvių populiarumui skirtingose šalyse, yra gana įvairios. Vartotojai Jungtinėje Karalystėje dažniausiai renkasi tas elektronines parduotuves, kurios sudaro galimybę asmeniškai atsiimti internetu pirktas prekes parduotuvėje, tuo tarpu JAV pirkėjams –  svarbu  prekės grąžinimo galimybės.

Nemokamo prekės grąžinimo ir greito pristatymo paslauga yra svarbiausia pirkėjams Vokietijoje, tačiau visiškai nereikšminga prancūzams. Jie naudojasi tik ypatingais  pasiūlymais interneto parduotuvėse. Kinijos ir Honkongo pirkėjai pirmenybę teikia taikomoms nuolaidoms.

Tyrimas parodė, jog socialinė žiniasklaida daro vis didesnę įtaką vartotojų sprendimams pirkti. Vienas iš trijų respondentų kasdien naudojasi bent vienu socialinės žiniasklaidos kanalu apsipirkimui (pvz. Twitter).

Net 44% respondentų Honkonge, 40% Kinijoje, 32% JAV ir 20 % Jungtinėje Karalystėje seka  mėgstamų prekių ženklų pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Apklausos duomenimis, net 90% Kinijos respondentų socialine žiniasklaida naudojasi dažniau nei kitų šalių respondentai.

Iškritus gausiam sniegui ir paspaudus šalčiams gyventojai suskubo pirkti žiemos prekes. Šios savaitės pradžioje prekybos tinkle „Norfa“ parduota šešis kartus daugiau šildytuvų negu praėjusią savaitę tuo pačiu metu.

Stipriai suaktyvėjo susidomėjimas ir žiemine avalyne bei apranga – pastebimi ženkliai ūgtelėję šių prekių grupių pardavimai.

„Šiemet žiemos laukėme neįprastai ilgai. Tačiau vos iškritus gausesniam sniegui ir įsivyravus šalčiams, gyventojai užplūdo parduotuves, ieškodami žiemos prekių. Palyginti su praėjusia savaite, pastebime, jog labiausiai pirkėjai susirūpino namų šiluma. Šios savaitės pirmoje pusėje šildytuvų pardavėme šešis kartus daugiau“, – pasakoja prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Atšalus orams pirkėjai suskubo rūpintis ir šilta žiemine apranga bei avalyne. „Užklupę šalčiai kaip tik sutapo su „Norfa“ prekybos centrų tinkle prasidėjusiu žiemos aprangos bei avalynės išpardavimu. Aktyviausiai pirkėjai domisi pirštinėmis, žiemine avalyne bei kepurėmis. Pastarosiomis savaitėmis šių prekių parduodame ženkliai daugiau nei metų pradžioje“, – teigia D. Ryliškis.

Vairuotojams sniegas ir šaltukas – tikras iššūkis. Antroje sausio mėn. pusėje „Norfa“ prekybos tinkle parduota žymiai daugiau automobilių priežiūros priemonių.

„Jaučiame stipriai išaugusį susidomėjimą dyzelinio kuro priedais, neužšalančiais langų plovikliais, aušinimo skysčiais bei ledo gramdikliais. Nors šiemet žiema labai ilgai lepino vairuotojams palankiu oru, pastaruoju metu „kandžiojasi“ be gailesčio. Su žiemos šalčiu kovojantiems vairuotojams vis dažniau prisireikia automobilio užvedimo laidų bei vilkimo lynų“, – pasakoja D. Ryliškis.

Tačiau yra pirkėjų, kuriems šaltis ir ledas asocijuojasi su laisvalaikiu gryname lauke. Anot D. Ryliškio,

poledinės žūklės išsiilgę žvejai patraukė į prekybos centrus ieškoti žieminės žūklės prekių.