Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu prekybos finansavimo banku Lietuvoje.

Šį įvertinimą „Global Finance” skyrė ir SEB bankams Latvijoje, Estijoje bei Šiaurės Europos regione.
Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo Aivaro Čičelio, šis tarptautinis pripažinimas yra geriausias banko darbuotojų profesionalumo įvertinimas.
„2011-aisiais pajutome, kad bendrovės, ekonomikos sulėtėjimo metu optimizavusios savo veiklą, po pertraukos vėl pradėjo planuoti naujus prekybos sandorius ir plėtrą. Atsižvelgdami į tai, įmonėms siūlėme lanksčius ir nestandartinius prekybos finansavimo sprendimus, teikėme konsultacijas rizikos mažinimo ir kitais aktualiais klausimais ir taip padėjome klientams sėkmingai įgyvendinti jų projektus“, – sakė A. Čičelis.
Tarptautiniai „Global Finance” ekspertai kasmet šį apdovanojimą skiria 78-ių šalių ir regionų finansų institucijoms. Renkant prekybos finansavimo lyderius, vertinami tokie kriterijai kaip sandorių apyvarta, užimama rinkos dalis. Taip pat atsižvelgiama į paslaugų kokybės, kainų politikos ir technologijų diegimo pažangą.
Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skaitytojams skirtas žurnalas „Global Finance” yra leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 284 tūkst. skaitytojų 158-iose pasaulio šalyse. Dauguma jų – įmonių ir institucijų vadovai bei finansų specialistai.

Internetinė prekyba Lietuvoje sparčiai plečiasi – klientus vilioja mažesnės kainos el. parduotuvėse ir prekių pristatymo galimybė.

Tačiau tradicinių prekybos vietų atstovai tuo ima vis garsiau piktintis, aiškindami, kad internetu perkantys klientai piktnaudžiauja: esą prekes jie apžiūri, matuojasi, bando tradicinėse parduotuvėse, bet įsigyja internetu.
Štai mažmeninio sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo “Sportland” vadovas Vladas Korsakovas aiškina, kad tradicinės parduotuvės tampa savotiškomis internautų matavimosi kabinomis, ir pasisako netgi už didesnį interneto parduotuvių apmokestinimą.
Kiti tradicinių parduotuvių vadovai bei savininkai taip pat nepatenkinti tokiu pirkėjų elgesiu ir vadina tai kultūros stoka, tačiau pripažįsta, kad panašiai elgiasi daugelio šalių pirkėjai, pirmiausia nusižiūrintys patikusias prekes lentynose, o vėliau jas įsigyjantys elektroniniu būdu.
Beje, drabužiai, avalynė ir sporto prekės Lietuvoje yra vieni populiariausių internetinių pirkinių – šios rūšies pirkiniai sudaro 37 proc. visos internetinės prekybos. Dar tiek pat internetu nuperkama bilietų į įvairius kultūros renginius. Toliau eina telekomunikacijų paslaugos (23 proc.), turistinės kelionės (17 proc.), apgyvendinimo paslaugos per atostogas (12 proc.).
Iš viso, Statistikos departamento duomenimis, prekyba internetu šiemet suintensyvėjo kone du kartus. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekių ir paslaugų internetu bent kartą pirko ar užsisakė 11 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba beveik kas penktas interneto prieigą turintis Lietuvos gyventojas.

Dovanų kuponai šiandien – vieni populiariausių. Jų siūloma įsigyti maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, grožio salonuose, teatruose, net vairavimo mokyklose.

Per pastaruosius dvejus metus itin išpopuliarėjo įvairių pramogų dovanų čekiai. Dvigubai padaugėjo ir tokių kuponų pardavėjų. Šiuo metu aštuonios el. parduotuvės siūlo įsigyti skrydžio oro balionu, šokolado, vyno degustacijos, vakarienės restoranuose, įvairių ekskursijų, SPA procedūrų ir kt. dovanų kuponų. „Tokių dovanų šiemet pardavėme 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais“, – tvirtina laisvalaikiodovanos.lt direktorius Rokas Černiauskas.
Bendrovės „Dovanų manija“ direktorius Mindaugas Budrys taip pat skaičiuoja 30–40 proc. didesnį dovanų kuponų pardavimą. Pasak jo, prekyba ypač suaktyvėja prieš Kalėdas.
„Įteikti čekį nepagarbu, nes taip dovanojantis parodo, kad nepažįsta žmogaus, kuriam įteikia kuponą, tačiau išsivaduoja nuo atsakomybės išrinkti netinkamą daiktą. Prekybininkams taip pat naudinga pardavinėti kuponus. Jie gauna pinigus iš anksto, dar prieš suteikdami paslaugą ar prekę. Be to, turėdamas dovanų čekį būsimas pirkėjas nenueis pas konkurentą ir nebus toks jautrus kainai, todėl gali išsirinkti mažiau paklausią prekę“, – dėsto UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ konsultantas Justas Gavėnas.
Beje, visada lieka tikimybė, kad būsimasis pirkėjas net nepasinaudos kuponu, tada prekybininkams ir vėl laimi – paslauga nesuteikta, bet parduota. Pasak M.Budrio, apie 15 proc. žmonių nespėja arba pamiršta pasinaudoti gautais dovanų kuponais, nes šių galiojimo laikas ribotas – dažniausiai pusė metų arba metai.

Nuo kitų metų sausio galime sulaukti papildomo tuščios laikmenos mokesčio, dėl kurio nuo kelių iki keliasdešimties litų pabrangtų ne tik USB atmintinės ar standieji diskai, bet ir nemažai kompiuterinių prekių, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, televizoriai, fotoaparatai bei kiti prietaisai.
Mat lapkričio viduryje Seimo komitetuose vėl pradėtos svarstyti Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, LATGAA-A ir AGATA autorių teisių gynimo organizacijų parengtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, numatančios papildomus mokesčius laikmenoms ir kitai IT įrangai, kuri turi įrašomosios atminties.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, aptariamose pataisose numatyta nemažai išimčių, pavyzdžiui, mokestis nebūtų taikomas, kai įranga perkama profesinei veiklai ar švietimo tikslams.
Skelbiama, kad šiomis pataisomis norima kompensuoti lėšas, kurias praranda kūrėjai, kai vartotojai neatsiklausę jų pasigamina kūrinių kopijas. Šiandien tokį mokestį mokame, pirkdami garsajuostes, CD ir DVD laikmenas.
Siūlomas įstatymo pataisas sukritikavo asociacija „Infobalt“. Pasak jos atstovės Vilmos Misiukonienės, toks mokestis teoriškai legalizuotų piratavimą – juk jei autoriams sumokame už tuščią laikmeną, kodėl turėtume mokėti dar kartą?
Ir „Omnitel“ atstovas Darius Maikštėnas mano, kad toks mokestis gali nuskriausti autorius. Pavyzdžiui, siūlomi apmokestinti išmanieji telefonai yra viena iš platformų, kuri suteikia naujų galimybių prekiauti muzika bei kitu autoriniu turiniu.
Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtose pastabose pabrėžiama, kad ne visos LATGAA-A surinktos lėšos skiriamos autoriams, – nemaža dalis (2009 m. net ketvirtadalis) keliauja pačios organizacijos administravimo išlaidoms. Galima spėti, kad šis mokestis taptų dar viena priemone, papildančia valdininkų kišenes.

Trečią kartą „Veido“ sudarytas didžiųjų prekybos centrų reitingas atskleidė, kad vienas nuo kito jie mažai skiriasi. Viliodami išpardavimais, panašiomis pramogomis ir vienodomis paslaugomis, prekybos centrai praranda savo veidą. Tad pirkėjui dažniausiai nesvarbu, kuriame pirkti ir pramogauti.

Šiandien daugeliui pirkėjų patraukliausias tas prekybos centras, kuriame mažiausios kainos ir dažnos išpardavimų akcijos, o ne retesni prekių ženklai, išskirtiniai restoranai, įdomios pramogos ar patogiai išdėstytos parduotuvės. Štai prieš mėnesį paskelbus nuolaidų iki 70 proc. akciją, 42 tūkst. pirkėjų minia užtvindė prekybos ir pramogų centrą „Ozas“, o po kelių savaičių dvigubai daugiau pirkėjų apgulė Vilniaus „Akropolio“ parduotuves. Jau po savaitės išgirdę apie išpardavimą kitame prekybos centre, jie veršis ten.
Tiesa, ir įprastais savaitgaliais prekybos centrai bando prisivilioti pirkėjus nemokamais koncertais, parodomis, ūkininkų turgeliais, net jogos ar šokių pamokomis. Tačiau visi jie orientuojasi į tai, kad vienoje vietoje apsipirktų visa šeima ir tuo pačiu metu galėtų papramogauti, susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, išsiųsti laiškus, susitaisyti batus ir pan. Tokia ir yra prekybos centro paskirtis, tačiau Lietuvoje vos keli turi susikūrę koncepciją ir nuosekliai laikosi savo krypties.
Daugelis centrų, stengdamiesi išsilaikyti, patalpas nuomoja visiems prekybininkams, kurie tik sutinka ateiti, o ar jie nedarkys įvaizdžio, ne taip ir svarbu. Tad dažnas pirkėjas nežino, kodėl turėtų eiti į vieną ar kitą prekybos centrą, kai visur randa tą patį.
Vis dėlto ne tik pirkti, bet ir pramogauti prekybos centruose daugeliui lietuvių jau tapo įpročiu, ir ieškoti kitų vietų jie nesivargina. Visuose didžiuosiuose miestuose centrinės gatvės apmirusios, o prekybos centruose stumdosi minios žmonių. Nors nemaža jų dalis čia neišleidžia nė lito – užsuka tik pasivaikščioti, pasižvalgyti ar pasišnekučiuoti prisėdus ant suoliukų. Dalis prekybos centrų po keletą metų dirba nuostolingai, tačiau kol kas nė vienas jų Lietuvoje nebankrutavo.
Beje, pagal prekybos centrų plotą, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, Lietuva jau senokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Skelbiama, kad mūsų šalies rinka visiškai užpildyta, tačiau kai kam atrodo kitaip, todėl ir dabar plėtojama pora naujų projektų. Štai Vilniaus Pašilaičių mikrorajone vasarą planuojama pradėti prekybos centro „Olinda“ statybą. Po dvejų metų jame turėtų įsikurti apie septyniasdešimt įvairių parduotuvių.

Konkuruoja tik kaina

Nors šiuo metu prekybos centrai turi gerokai pakovoti dėl pirkėjų, be to, per pastaruosius dvejus metus didelė jų dalis patyrė nemažai nuostolių, šiandien dauguma jau skaičiuoja didėjančias apyvartas, didesnius pirkėjų srautus, mažėja neišnuomotų plotų. „Bendras centrų neužimtumo rodiklis krizės laikotarpiu buvo išaugęs, tačiau šiemet artėja prie normalios ribos. Kaimynystės tipo centruose, tokiuose kaip „Big“ Vilniuje, šiuo metu neužimta 5–9 proc. ploto, regioniniuose – 1–3 proc.“, – tvirtina prekybos ir verslo centrų valdytojos „Resolution Property Management LT“ nuomos departamento vadovė Rida Tamkovidaitė.
Ji tvirtina, jog prekybos centrų savininkai ar valdančios kompanijos reagavo į rinkos pokyčius, stengėsi, kad jų centrai taikytųsi prie pakitusių klientų poreikių, keitė rinkodaros strategijas, koregavo nuomininkų struktūras. Tą patį darė ir nuomininkai – peržiūrėjo savo prekių grupes, kainodarą. „Kad ir kaip staiga krizė užklupo, tačiau didžioji dalis prekybininkų sugebėjo reorganizuoti veiklą ir netgi pasinaudoti sumažėjusiomis nuomos kainomis plėsdami savo tinklus. Pavyzdžiui, plėtėsi „Vičiūnų“ grupės „Charlie Piza“ ir „La Crepe“ kavinių, avalynės parduotuvių „Deichmann“ tinklas“, – teigia R.Tamkovidaitė.
Ekonominio sunkmečio laikotarpiu stengdamiesi išlaikyti pirkėjus, prekybos centrai bandė išsiskirti, prisistatydami mados, pramogų ar šeimos prekybos centru. Vis dėlto skirtingi maisto, restoranų ar pramogų segmentų operatoriai nesugebėjo sukurti akivaizdaus vieno ar kito centro išskirtinumo. Pavyzdžiui, ir Vilniaus „Akropolyje“, ir „Oze“ įsikūrusiuose kino teatruose rodomi tie patys filmai, panaši ir prekių ženklų produktų bei paslaugų pasiūla.
Mažesni prekybos centrai, tokie kaip „Big“ Vilniuje, „Molas“ Kaune, „Big I“ ir „Big II“ Klaipėdoje, pasipildė specializuotomis maisto, gėrimų parduotuvėmis, kepyklėlėmis, šviežių konditerijos gaminių skyriais, pradėjo orientuotis į mažesnėmis kainomis prekiaujančius nuomininkus. Tačiau visi žaidė tomis pačiomis rinkodaros priemonėmis.
„Šiandien daugelis prekybos centrų konkuruoja tik kaina, o ne išskirtiniu įvaizdžiu. Įsileisti visus nuomininkus, kurie tik ateina, – trumparegiškas požiūris. Pirkėjui sunku susigaudyti, kodėl jis turėtų vykti apsipirkti į vieną ar kitą centrą“, – tvirtina bendrovės „Eika“ turto valdymo departamento direktorė Viktorija Venclovaitė.

Prekybos centrai patrauklesni nei centrinės gatvės

V.Venclovaitės nuomone, Lietuvoje šiek tiek išsiskiria vos keli prekybos centrai, į kuriuose pirkėjai eina žinodami, ką ten ras, o ko ne. Tai „Europa“, besiorientuojanti į stilingą, didesnes pajamas gaunantį pirkėją, kuriam pirkimas teikia malonumą, aiškią kryptį turi išparduotuvių centras „Parkas Outlet“ ir „Panorama“. „Laisvalaikio ir prekybos centras „Panorama“ net sunkmečiu išlaikė savo kryptį pirmenybę teikti „premium“ klasės parduotuvėms ir bet kokių nuomininkų neįsileidžia“, – pastebi V.Venclovaitė.
„Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė pabrėžia, kad šis prekybos centras orientuojasi į moterį, kuri prekybos centre lankosi viena, su šeima ar su draugėmis. Tad parduotuvės ir paslaugų centrai išdėstyti pagal pirkėjų poreikius. Pavyzdžiui, antrame aukšte įsikūrusios „premium“ klasės parduotuvės. O pirmasis prekybos centro aukštas labiau pritaikytas šeimai.
Tuo tarpu „Akropoliai“, pasak bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovės Renatos Jakubčionienės, orientuojasi į visus pirkėjus. Šio centro tikslas – kad po vienu stogu pirkėjas rastų viską. Daugelio kitų prekybos centrų atstovai pabrėžia tą patį.
„Pasiūlymas „viskas visiems“ gana patrauklus, tačiau kai yra daug prekybos centrų, siūlančių tą patį, pirkėjus tai veikia silpniau. Šiandien nemažai prekybos centrų bando patraukti pigesnių prekių ženklų parduotuvėmis, kiti stengiasi prisivilioti pro šalį važiuojančius žmones, kaip „Mega“ Kaune“, – dėsto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius.
Per ekonominį sunkmetį išryškėjo ir dar vienas pokytis prekybos centrų rinkodaros žaidimuose: jie siūlo vis daugiau ir įvairiapusiškesnių pramogų, kad pirkėjas čia praleistų kuo daugiau laiko. „Prekybos centro sėkmę lemia pirkėjų srautas ir jų buvimo laikas. Šešios praleistos valandos, kai žmogus net nepastebi, kad tiek laiko užsibuvo pirkdamas ir pramogaudamas, – geras rodiklis. To ir siekia prekybos centrai“, – atskleidžia bendrovės „Ogmios Real Estate“ valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.
Beje, prekybos centrų idėja sutraukti kuo daugiau pramogų bei paslaugų po vienu stogu patraukli ir pirkėjams, todėl centrinės miestų aikštės bei gatvės ištuštėjusios, o centruose visada daug žmonių. „Kai atsirado galimybė rinktis, kur leisti laiką – lauke ar po stogu, žmonių srautai išsiskirstė. Prekybos centrai, ypač šaltuoju metų laiku, daugeliui tapo patrauklesne vieta nei viešosios miestų erdvės, nes po stogu ne tik nelyja, bet ir vienoje vietoje galima pažiūrėti filmą, išgerti kavos, apsipirkti. Tai ir patogi vieta susitikti su draugais“, – mano S.Urbonavičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir prekybos centrų valdytojai. „Šiuolaikiniai pirkėjai turi mažai laiko, tad jie nori vienu apsilankymu atlikti daug darbų – sumokėti mokesčius, apsipirkti, papietauti. Dažnai apsisprendimui, kur visa tai padaryti, turi įtakos ir automobilio pastatymo klausimas“, – tvirtina B.Kalanovaitė.

Šiemet žmonės pirko daugiau

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad tiek didžiųjų prekybos centrų, kiek šiuo metu yra, Lietuvai pakanka, ir daugiau jų neturėtų atsirasti. „Konkuruoti su veikiančiais prekybos centrais galėtų tik modernus projektas, pavyzdžiui, suteikiantis galimybę apsipirkti naudojantis mobiliuoju telefonu, navigacija. Keičiantis pirkėjų lūkesčiams, populiarėjant elektroninei komercijai, keisis ir prekybos centrai“, – neabejoja V.Venclovaitė.
Vis dėlto artimiausius porą metų tokių naujovių nesulauksime – dabar prekybos centrams svarbu tiesiog išgyventi, tad didesnė plėtra kol kas neplanuojama. Tiesa, ženklų, rodančių, kad kuris nors galėtų užsidaryti, taip pat nėra. R.Tamkovidaitė pastebi, kad šiemet žmonės perka daugiau nei pernai – didėja tiek pirkinių krepšelis, tiek pirkėjų srautai. Štai R.Jakubčionienė skaičiuoja, kad pernai „Akropoliuose“ per dieną vidutiniškai apsilankydavo 123 tūkst. pirkėjų, o šiemet lankytojų pagausėjo iki 130 tūkst.
„Prekybos centrai turi pirkėjų ratą, generuoja pajamas. Sunkiausias laikas jiems jau praėjo. Tad jeigu išgyveno pastaruosius dvejus metus, tai laikysis ir toliau. Jeigu prekybos centras užsidarytų, patirtų daugiau nuostolių, net jeigu šiandien ir dirba nepelningai. Mat investuota daug lėšų į pastatą, sukurtos darbo vietos. Be to, ir pirkėjai įpratę leisti laiką prekybos centruose“, – apibendrina S.Urbonavičius.

Šiemet nuožmūs prekybos tinklų karai liovėsi: jie vis dar varžosi siūlydami nuolaidas, bet tai jau nebe kova, o savotiškas žaidimas, naudingas prekybininkui, o ne pirkėjui.

Prekybos tinklai užkasė karo kirvį: kainos juose susilygino ir didesni skirtumai išryškėja tik per akcijas, kurios paeiliui (o kartais net tuo pat metu) taikomos toms pačioms prekėms visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Prekybos tinklai išsidalijo rinkos pyragą ir ramiai sau gyvena: kaip teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas, prekybininkai grumtis dėl vietos po saule nebemato prasmės, nes jau įsitikino, kad dėl jų karų laimi ne jie, o tik vartotojai. Tuo labiau kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje tyčia ar netyčia susiklostė prekybininkams, o ne vartotojams palankios konkurencijos sąlygos.
Netgi prekybos tinkluose mirguliuojančios akcijos ir nuolaidos ekspertams panėšėja veikiau į iliuzinę, o ne į realią kainų kovą, nes nuolaidų daug visuose prekybos tinkluose, vieną savaitę jos didesnės viename, kitą – kitame, be to, nuolaidų bumas stebimas ne tik Lietuvos, bet visos Europos mažmeninėje prekyboje, tik ten gal kiek mažesnis.

Nuolaidos ir akcijos – akims dumti

Šių laikų pirkėjas nebenori pirkti be nuolaidos ir prekybininkas į tai reaguoja, bet tai nereiškia, kad save nusiskriaudžia: vienur praranda, kitur atsigriebia. „Tai ekonomiškai subalansuotas žaidimas, padedantis prekybininkams neblogai „pašienauti“ per pirkėjų pinigines. Pirkėjai įprato prie nuolaidų, ieškoti nukainotos prekės tapo savotišku sportu. O tokios akcijos, kaip „Jamam“ „Akropolyje“, per kurias kone pusėje miesto susidaro automobilių spūstys, tik patvirtina, kad gyventojai labai noriai žaidžia pagal tas žaidimo taisykles“, – aiškina G.Umbrasas.
Prekybininkai žino, kad, be prekės su įspūdinga nuolaida, statistinis pirkėjas kartu įsigyja ir krūvą neplanuotų bei ne tokių pigių prekių, o tai ir kompensuoja suteiktas nuolaidas.
Taip net ir siūlydami 30–70 proc. nuolaidas didieji prekybos tinklai sugeba visai neblogai verstis. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,4 proc. Antra tiek, 12,3 proc., padidėjo mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.
„Patarčiau nepasiduoti masinei pirkimo su nuolaida manijai – daugiausiai nereikalingų daiktų prisiperkama kaip tik per išpardavimus, – teigia rinkodaros konsultantas Audrius Savickas. – Aš siūlyčiau planuoti pirkinius, įvertinti savo laiką ir kelionės sąnaudas, o tada gali paaiškėti, kad šilta bandelė iš šalia įsikūrusios kepyklėlės suteikia daugiau džiaugsmo nei dvi bandelės su nuolaida iš didelio prekybos centro kitame miesto gale.“
34-erių metų vilnietis istorikas Remigijus Bunevičius prisipažįsta, kad jau buvo įpratęs rinktis parduotuves, kuriose apsipirkti, pagal siūlomas nuolaidas, kol vėliau skaičiuodamas šeimos biudžetą įsitikino, kad pirkdamas ten, kur neva nuolaidų daugiau, išleidžia tokią pat sumą arba netgi didesnę.
„Nepasiteisino ir idėja iš karto įsigyti didesnį kiekį prekių, siūlomų su gera nuolaida. Pavyzdžiui, sykį nusipirkome penkiolika pakų tualetinio popieriaus po dvylika ritinėlių, bet jie tik užėmė vietą namuose, nes kol visą šį kiekį sunaudojome, tokios pat ir dar geresnės kainos buvo pasiūlytos dar kokius penkis kartus“, – teigia R.Bunevičius. Jo įsitikinimu, nuolaidos gerai tada, kai sugebi pirkti tik tai, ko tau iš tikrųjų reikia.

Maža konkurencija

Taigi reali konkurencija tarp prekybos centrų nėra didelė, o tai jiems leidžia laikyti santykinai didesnes kainas. Anksčiau manyta, kad prekybos tinklus mažinti kainas privers populiarėjantys ūkininkų turgeliai ir nedidelės specializuotos parduotuvėlės, kurių šalyje pamažu daugėja, tačiau didesnių permainų rinkoje tai nesukėlė: prekybos tinklai patys ėmė kurti kaimo ar ekologiškų prekių skyrius ir jau spėjo numarinti kai kurias naujas mažas parduotuvėles, o šalia prekybos centrų įsikuriantys ūkininkų turgeliai jiems netgi naudingi, nes, kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, tomis dienomis, kai veikia turgeliai, prekybos tinklų apyvarta netgi padidėja. „Mes ne konkuruojame, o vieni kitus papildome“, – atskleidžia jis.
Šiuo metu skirtingose Vilniaus ir Kauno vietose tam tikromis dienomis veikia 37 ūkininkų turgeliai.
Na, o kad kainos prekybos tinkluose susilygino, patvirtina ir savaitraščio „Veidas“ sudarytas 2011 metų prekybos tinklų reitingas, kurį rengdami lyginome tinklus pagal trylika skirtingų kriterijų. Kasmet to paties „Veido“ skaičiuojamo pirkinių krepšelio suma tarp didžiausių prekybos tinklų šiemet skiriasi vos iki poros litų.
Didesne prekių krepšelio kaina išsiskiria tik prekybos tinklas „Aibė“, tačiau jis, turintis vos keletą kuklių parduotuvėlių Vilniaus miegamuosiuose rajonuose („Aibė“ labiau įsitvirtinusi provincijoje), joks konkurentas rinkos banginiams. „Aibės“ parduotuvėse dažniausiai perkamos smulkios pavienės prekės, jei ko nors greitai prireikia, taigi šio prekybos tinklo apyvarta mažesnė, todėl ir kainos didesnės. Tiesa, dabar šio prekybos tinklo savininkai elgiasi itin keistai, yra labai paslaptingi ir neteikia jokios informacijos.
Svarbus dar vienas aspektas: „Veido“ sudarytas prekybos tinklų reitingas patvirtina, kad Lietuvoje sparčiai kyla kainos, – per metus pabrango net keturiolika iš dvidešimt penkių mūsų krepšelio prekių. Pavyzdžiui, tų pačių prekių krepšelis (atkreipiame dėmesį, kad buvo pakeistos tik dvi prekės, nes jų parduotuvėse šiemet neberadome) pirmą vietą reitinge užimančiame prekybos tinkle „Maxima“ šiemet kainuoja 21 Lt brangiau nei pernai. Prekybos tinkle „Iki“ krepšelis pabrango mažiau – nuo 143,79 iki 152,16 Lt, taigi kiek daugiau nei 11 Lt. Beje, „Iki“ pagal krepšelio kainą šiemet pralenkė pernai metų lyderę „Maximą“.
Pernai pastebėjome keistą dalyką: sužinoję, kad „Veido“ žurnalistai tam tikromis dienomis fiksuos prekių kainas, prekybos tinklo „Maxima“ strategai pagudravo – gerokai (keliais litais) vienai savaitei sumažino kavos „Jakobs Kronung“ kainą, o kitą savaitę vėl grąžino ankstesnę. Tai pernai sukėlė kitų prekybos tinklų vadovų pasipiktinimą, esą „Maxima“ galbūt piktnaudžiauja – siekdama geresnės vietos reitinge, laikinai atpigina kai kurias prekes.
Šiemet žurnalistų, fiksavusių kainas prekybos tinkluose, įtarimai dar padidėjo, nes „Maximoje“ net prie penkių krepšelio prekių kainos buvo perbrauktos ir šalia užrašytos mažesnės (be to, kainos buvo baltos spalvos etiketėse, o ne geltonos, kaip paprastai būna per akcijas). Tų penkių prekių kainos buvo gerokai mažesnės nei kitose parduotuvėse. Tačiau „Maximos“ atstovė Olga Malaškevičienė tikino, kad kainų dėl reitingų jie nekoreguoja, o baltos etiketės su nubraukta kaina reiškia, jog tai nėra laikina akcija, – tiesiog įmonė savo iniciatyva šią vasarą ir rudenį atpigino per tūkstantį kasdienio vartojimo prekių.
Vis dėlto „Veidas“, skaičiuodamas prekių krepšelį, šias sumažintas kainas nutarė traktuoti kaip akcines.

Ar rinką sujauks „Lidl“ atėjimas

Rinkodaros konsultantas A.Savickas apibendrina, kad pastaraisiais metais Lietuvos prekybos centrų rinka tampa brandesnė: nebematome kietakaktiškų kovų, nusistovėjo tam tikros žaidimo taisyklės, kurios atsispindi ir kainodaroje, tačiau šią pusiausvyrą dar gali sujaukti naujo prekybos tinklo „Lidl“, vieno mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių Europoje, atėjimas į Lietuvą. Ir tai pirkėjui būtų tik į naudą.
Tiesa, kol kas šio Europos milžino numatoma plėtra mūsų šalyje dar nėra aiški: kaip „Veidui“ teigė UAB „Lidl“ atstovė Daina Balčiūnienė, prekybos tinklas planuoja plėtrą Lietuvoje ir šiuo metu ieško parduotuvėms statyti tinkamų sklypų. O pirmą bandomąją parduotuvę numatoma atidaryti Alytuje.

2011 m. prekybos tinklų reitingas

Vieta    Vieta 2010 m.    Pirkinių krepšelio kaina (Lt)    Žurnalistai užtruko rinkdamiesi prekes (min.)    Ar buvo pakankamai vietų automobiliams pastatyti    Tinklo nuolaidų kortelės kaina (Lt)    Tinklas turi parduotuvių    Ilgiausiai dirbančios parduotuvės darbo laikas    Tinkle per parą vidutiniškai apsilanko klientų    Kiek turi savitarnos kasų    Pagrįstų pirkėjų skundų dėl kokybės (proc.)    Apyvarta (per tris 2011 m. ketv., Lt)    Suteikė labdaros (Lt)    Didžiausios parduotuvės asortimentas (kiek yra skirtingų pavadinimų prekių, tūkst.)    Kiek prekių iš 25 prekių krepšelio radome    Iš viso surinko balų

1. „Maxima“ 1    153,15    30    Taip    4,99    219    00–24    550 000    4    24    3,90 mlrd.    3,6 mln.    46    25    86,4
2. „Iki“ 2    152,16    25    Taip    3    227    7–23    300 000    100    21    1,64 mlrd.    8 mln.    15    24    85,1
3. „Rimi“ 5    154,7    30    Taip    4,44    46    8–23    n.d.    0    28    n.d.    n.d.    35    23    46,2
4. „Norfa“ 3    155,41    50    Taip    10    126    8–23    200 000    0    43    943,5 mln.    138 tūkst.    19,5    21    38,9
5. „Prisma“ 4    153,03    30    Taip    25    2    8–23    n.d.    0    37    n.d.    0 45        23    36,9
6. Aibė n.d.*    162,6    20    Ne    Neturi    n.d.    n.d.    n.d.    0    n.d.    n.d.    n.d.    n.d.    22    6,2

* 2010 m. „Aibės“ prekybos tinklas į reitingą įtrauktas nebuvo.

Pastaba: prekybos tinklus vertinome pagal trylika skirtingų parametrų. Daugiausiai prekybos tinklai galėjo surinkti 100 balų. Pirkinių krepšelio kainą vertinome didžiausia suma – 20 taškų, 15 taškų suteikėme prekybos tinklų turimų parduotuvių skaičiui, po 10 taškų buvo galima gauti už vidutinį klientų skaičių per parą bei pagrįstų pirkėjų skundų skaičių, 7 balus – už nuolaidų kortelės įsigijimo kainą, 5 taškais vertinome laiką, sugaištą ieškant reikiamų prekių, ilgiausiai dirbančios tinklo parduotuvės laiką, savitarnos kasų skaičių, apyvartą, tinklo per metus suteiktą labdarą, didžiausioje parduotuvėje esantį asortimentą – skirtingų pavadinimų prekių skaičių ir kiek iš krepšelio reikiamų prekių radome. Likusius 3 taškus skyrėme už tai, ar prie parduotuvių buvo pakankamai vietų automobiliui pastatyti.
Vietoje nepateiktų duomenų rašėme nulį. Mažą prekybos tinklo „Aibė“ balų skaičių labiausiai lėmė tai, kad įmonė nepateikė apie save jokių duomenų.
Savaitraštis „Veidas“ prekybos tinklų patikimumo, šių juridinių asmenų mokumo bei galimos bankroto rizikos nevertino. Už įmonių pateiktus duomenis neatsakome.
Šaltinis: įmonių pateikti duomenys, „Veidas“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Pirkinių krepšelis

Produktas
1. Juoda duona, kurios 1 kg kainuoja pigiausiai
2. Aukščiausios rūšies „Malsenos“ miltai, 2 kg
3. Natūralus „Dvaro“ pienas, 1 l (2,5 proc., pakelis)
4. Grietinė „Naminė“, 400 g, 30 proc.
5. „Rokiškio“ fermentinis sūris, 1 kg
6. L dydžio rudi pigiausi kiaušiniai, 10 vnt.
7. Atvėsintos viščiukų šlaunelės (lietuviškos), 1 kg
8. „Obelių“ rapsų aliejus, 0,9 l
9. „Suslavičiaus“ kečupas (šašlykų), 500 g
10. Pomidorai (importuoti, pigiausi), 1 kg
11. Paprikos (geltonos), 1 kg
12. Apelsinai, 1 kg
13. Druska (joduota, pigiausia), 1 kg
14. Cukrus „Panevėžio Plius“, 1 kg
15. Kava „Jakobs Kronung“, 250 g
16. Arbata „Lipton“ („Yellow Label“), 25 vnt. pakelis
17. Šokoladas „Karūna“ su lazdynų riešutais, 100 g
18. Šokoladiniai sausainiai „Selga“
19. Dušo želė „Palmolive“ su pieno ir medaus priedais
20. Skalbimo milteliai „Ariel White Flowers“, 400 g
21. Tualetinis popierius „Gritė Plius XXL“, 4 vnt. pakas
22. Alus „Švyturio extra“, 0,5 l
23. Degtinė „Lietuviška“, 0,5 l
24. Cigaretės „Marlboro Red“
25. Firminis parduotuvės maišelis (didelis)

Nuo šiol visuomet rasite, ką žiūrėti per televizorių – į Baltijos šalis pagaliau atkeliavo dar vienas revoliucinis “Apple” produktas – “Apple TV”. Nors tai tikrai nėra naujas “Apple” kūrinys, tiesiog visai neseniai Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti “Apple” internetinė muzikos ir filmų parduotuvė “iTunes Music Store”. Tai buvo esminė priežastis “Apple TV” prekybos startui mūsų šalyje.

Prieš kelis metus “Apple” įkūrėjas a.a. Steve Jobs, pristatydamas šį įprastos televizijos pakaitalą sakė: “Nebėra nei vienos priežasties turėti visus tuos sudėtingus įrenginius ir distancinius pultelius.” “Apple TV” jau parduodamas oficialiuose “Apple” produkcijos salonuose “iDeal” bei visose kitose “Apple” produktais prekiaujančiose vietose. Šio JAV itin populiaraus prietaiso kaina – 429 Lt.

Prijungus šį nedidelį įrenginį HDMI laidu prie televizoriaus, jis bevieliu tinklu visą jūsų “iTunes” biblioteką perkels į platųjį ekraną. Prie “Apple TV” bevieliu tinklu galima prijungti net kelis kompiuterius  - tokiu būdu ne tik video failais, muzika, bet ir nuotraukomis bus galima grožėtis per televizorių. Su “Apple TV” taip pat galite žiūrėti video “YouTube” bei “Vimeo” kanaluose.

Didžiausioje internetinėje muzikos ir filmų parduotuvėje “iTunes store” galima pasirinkti iš keliolikos tūkstančių HD kokybės filmų. Tai daug patogiau nei įprasta kabelinė televizija – nereikia mokėti abonentinio mokesčio už programas, kurių niekada nežiūrite. “iTunes Store” mokate tik už tai, ką konkrečiai norite matyti. Vieno filmo nuomos kaina – apie 3 eurus. Tiesa, “iTunes Store” parduotuvėje galima rasti ir daugybę nemokamų filmų bei serialų.

Neseniai “Apple” pristačius “debesų” paslaugą “iCloud” dalintis nuotraukomis ir klausyti muzikos per namų garso ir vaizdo aparatūrą tapo kaip niekad paprasta – kaip ir visi kiti “Apple” produktai, “Apple TV” taip pat sinchronizuojamas su kitais jūsų “Apple” įrenginiais. Fotografuokite su savo “iPhone”, “iPad” ar “iPod Touch” ir visos nuotraukos iškart persikels ir į “Apple TV”, taigi ir į jūsų namų televizorių. Žinoma, “iCloud” pagalba bus sinchronizuojami ir jūsų filmai.

“Apple TV” turi A4 procesorių, dėl kurio jis spartus ir veikia be jokių trukdžių, tačiau labai tyliai. Jis lengvas ir telpa į delną – taigi nešiotis jį itin patogu, o elektros sunaudojimas neviršija naktinės lemputės sunaudojamos elektros. Šis “televizorius” taip pat turi itin paprastą distancinį pultelį “Apple Remote”, kuris turi vos kelis mygtukus, bet jų pilnai pakanka valdyti šiam nesudėtingam prietaisui. Tiesa, “Apple TV” su specialia programa galima valdyti tiesiai iš “iPod touch”, “iPad” ar “iPhone”.

Daugiau naujienų apie “Apple” visada galite rasti:
http://www.facebook.com/iLietuva

 

 

Pasak svečius priėmusios UAB „Ingman ledai“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Radvilo, įmonės eksportas į Estiją sudaro apie 20 proc. visos eksportuojamos produkcijos, o „ETK“ prekybos tinklas yra strategiškai svarbus įmonės klientas, prekiaujantis aukštos kokybės ledais, gaminamais Lietuvoje. Lankydamiesi Mažeikiuose svečiai domėjosi įmonės veikla, stebėjo valgomųjų ledų gamybos procesą bei aptarė tolimesnius bendradarbiavimo planus.

 

Prekybos tinklo atstovai buvo pakviesti į ledų degustaciją, kurioje buvo supažindinti su įmonės tiekiamos produkcijos įvairove bei aukšta kokybe. Taip pat svečiams buvo surengta ekskursija moderniausioje valgomųjų ledų bei vaflinių indelių gamykloje Baltijos šalyse. Prekybos tinklo atstovai savo akimis pamatė visiškai automatizuotą gatavos produkcijos sandėlį, kuriame panaudotos itin aukšto lygio technologijos ir sandėliavimo sistemos, veikiančios -25⁰C temperatūroje, modernų logistikos centrą, kuriame užsakymų valdymas atliekamas visiškai automatizuotai bei kitas modernias technologijas.

 

Partneriai iš Estijos liko patenkinti lietuvių darbu ir dėkojo įmonėms darbuotojams už įdomią ekskursiją bei šiltą sutikimą. „Dar kartą įsitikinome, jog ne veltui savo parneriais pasirinkome įmonę „Ingman ledai“. Tai moderni, aukštos kokybės ledus gaminanti įmonė“, – teigė „ETK“ komercijos direktorė Piret Rüütel.

 

UAB „Ingman ledai“ yra didžiausia ir moderniausia valgomųjų ledų gamintoja Baltijos šalyse, kurios aukštos kokybės produkcija yra prekiaujama visose Baltijos valstybėse. Įmonė yra pripažinta Lietuvos ledų rinkos lyderė, turinti daugiau kaip penkiolikos metų sėkmingos veiklos patirtį, subūrusi kompetentingų specialistų komandą, vykdanti griežtą produktų kokybės kontrolę, skirianti didelį dėmesį naujų produktų vystymui bei vartotojų poreikių patenkinimui.

 

Lietuvoje vėl atgyja kompiuterių pardavimas. Didžiausiame mažmeninės prekybos buities technika, elektronika ir kompiuterių įranga tinkle “Topo centras” šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nešiojamųjų kompiuterių pardavimas padidėjo 15 proc.

“Namų ūkiuose vis dar vyksta stalinių kompiuterių keitimas nešiojamaisiais. Šiuos renkasi jau daugiau nei 90 proc. namų ūkių, nes staliniai kompiuteriai reikalauja daugiau vietos namuose, be to, 70 proc. didesnių elektros sąnaudų”, – komentuoja tinklą valdančios įmonės “Topo grupė” atstovas Erikas Kundreckas.
Prekybininkai pastebi ir kitą reiškinį, taip pat turintį įtakos pardavimo didėjimui: kiekvienas šeimos narys nori turėti atskirą nešiojamąjį kompiuterį. Be to, pardavimą skatina dėl technologijų kaitos šiek tiek krintančios nešiojamųjų kompiuterių kainos. Tai reiškia, kad šiandien už tokią pat kainą galima nupirkti daug galingesnį kompiuterį nei prieš metus.
Tarp lietuvių šiuo metu populiariausi nešiojamųjų kompiuterių modeliai yra “HP 4520s” ir “Samsung RV510″. Dažniausiai perkami kompiuteriai kainuoja 1300–1500 Lt.

Ne viena pernai išdygusi elektroninė maisto produktų parduotuvė jau uždaryta, o tebeveikiančios dideliu klientų būriu pasigirti negali.
Prekybos tinklo “Maxima LT”, šių metų vasarį pasiūliusio vilniečiams galimybę apsipirkti internetu, atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė informavo, kad kasdien “Maxima” interneto parduotuvėje apsiperka tik pusšimtis žmonių, o iš viso internetu perka per 2 tūkst. pirkėjų. Tuo tarpu kasdien parduotuvėse “Maxima” Lietuvoje apsilanko daugiau kaip 500 tūkst. pirkėjų. “Tipinis elektroninės parduotuvės pirkėjas yra užsiėmusi mama. Paprastai internetu pas mus apsiperka trijų ir daugiau asmenų šeimos”, – pirkėjus apibūdino O.Malaškevičienė.
Elektroninės maisto produktų ir kitų prekių parduotuvės “Prekių bazė” direktorius ir savininkas Darius Jasiulis neslepia, kad maisto produktų pirkimas internetu Lietuvoje sunkokai skinasi kelią. “Daugeliui lietuviui nueiti į prekybos centrą – pramoga, todėl dar sunkiai įsivažiuojame”, – pripažįsta D.Jasiulis. Pasak jo, labiausiai pirkėjai perka vaikų prekes, o maisto produktai užima antrą arba trečią vietą.

“Kada pradėsime drabužiais prekiauti internetu, įtakos turės tam tikri “Inditex” sprendimai”, – eversus.lt sakė grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Neseniai “Inditex” pranešė, kad jau rudens pradžioje internetines parduotuves kai kuriose Europos rinkose atidarys “Massimo Dutti”, “Pull & Bear”, “Bershka”, “Stradivarius”, “Oysho” bei “Uterg?e” prekės ženklai, o nuo rugsėjo 7 dienos e.prekybą Jungtinėje Karalystėje planuoja pradėti “Zara”.

“Kai kurių prekės ženklų e. parduotuvės atsiras ir Lietuvoje. Tai – tik laiko klausimas”, – atskleidžia R.Perveneckas. “Apranga” šį klausimą jau yra aptarusi ir su “Inditex”, tačiau šio pokalbio turinys, R.Pervenecko teigimu, yra konfidencialus.

“Galiu pasakyti tik tiek – internetinės prekybos drabužiais rezultatai Europoje nėra įspūdingi”, – tikino “Aprangos” generalinis direktorius.

Birželį “Apranga” frančizės sutartis su “Inditex” pratęsė iki 2014 metų. Tačiau R.Perveneckas abejoja, ar ispanai kada nors norėtų išpirkti frančizės sutartis Baltijos šalyse, kurios yra “mažiausia rinka Europoje”: “Šiuo metu yra didelių ir patrauklių rinkų. Būtent jose “Inditex” dabar spartina įvykius”.

Šiuo metu “Apranga” su “Inditex” turi 5 frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull & Bear”, “Stradivarius” ir “Massimo Dutti” tinklų vystymo Baltijos šalyse. Naujausias šio portfelio prekės ženklas yra “Massimo Dutti”, kurio pirmąją parduotuvę Lietuvoje bendrovė planuoja atidaryti rugpjūčio pabaigoje.

“Aprangos” grupė valdo 32 “Inditex” ženklų parduotuves Baltijos šalyse.

+370 5 2058517

Pasak Rusijos vertinimų, kuriuos pateikė V.Putinas, 2015 metais prekyba tarp abiejų šalių išaugs iki 100 mlrd., 2020 metais iki 200 mlrd. JAV dolerių.

V.Putino ir Hu Jintao susitikimas vyko Maskvoje, “Gazprom” būstinėje, greta kitų pareigūnų dalyvaujant ir “Gazprom” vadovui Aleksejui Mileriui bei “Rosatom” generaliniam direktoriui Sergejui Kirijenkai.

“Energetinis dialogas vienas svarbiausių mūsų bendradarbiavimo elementų, ir mes pirmajam Kinijos vadovui norėjome parodyti mūsų vieną didžiausių energetikos kompanijų, pademonstruoti jos galimybes. Viliuosi, kad tai padarė tam tikrą įspūdį”, – sakė V.Putinas.

“Tačiau jeigu mums pasiseks pasirašyti susitarimus, tai, be abejonės, suteiks papildomas galimybes plėtoti mūsų prekybinius ir ekonominius ryšius”, – pridūrė Rusijos premjeras.

Per susitikimą Kinijos vadovas perdavė V.Putinui Kinijos premjero Wen Jiabao (Venas Dziabao) sveikinimą ir pažymėjo: “Jis tikisi su jumis susitikti antrąjį pusmetį”.

Hu Jintao taip pat pastebėjo, kad Kinijos vyriausybė aukštai vertina V.Putino indėlį plėtojant Rusijos ir Kinijos santykius.

Pasak jo, šiuo metu pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, kurie leidžia Rusijai ir Kinijai išeiti į naują vystymosi lygį.

“Mes tikimės, kad ir ateityje jūs galėsite taip pat skirti dėmesio ir dėti pastangas, kad toliau plėtotųsi Kinijos ir Rusijos santykiai bei strateginė partnerystė”, – sakė Hu Jintao, kreipdamasis į Rusijos vyriausybės vadovą.