BFL

Politikai žada siekti, kad Lietuvoje būtų uždrausta prekyba vadinamosiomis elektroninėmis cigaretėmis, kaip sveikatai kenksmingu produktu.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad prekyba tokiais produktais neprieštarauja dabar galiojantiems teisės aktams, ketinama griežtinti Tabako kontrolės įstatymo nuostatas.

“Pagrindą tų cigarečių sudaro propileno gliukolis, tai – bespalvė bekvapė medžiaga, bet yra labai pavojinga, itin degi, daugiausia naudojama saulės kolektoriams, šiek tiek veterinarijoje, bet labai mažais kiekiais. Tai kelia pavojų mūsų vaikų sveikatai”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Jos teigimu, elektroninių cigarečių Lietuvoje galima įsigyti tik internetu.

Į tikras cigaretes panašios elektroninės cigaretės, anot parlamentarės, kelia didelį susidomėjimą tarp paauglių, vaikų. Jos dažnai traktuojamos kaip žaislas, nors yra kenksmingos.

Elektroninių cigarečių platintojai teigia, kad tai nekenksmingas produktas, skirtas padėti mesti rūkyti.

Tačiau Lietuvos specialistai pabrėžia, kad nėra atlikta nė vieno tyrimo, pagrindžiančio tokį teiginį.

“Gamintojai elgiasi gana piktybiškai, aiškina, kad tos cigaretės neva padeda mesti rūkyti. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija pasakė, kad tokios manipuliacijos turi liautis, nes nėra nė vieno tyrimo, kad tos cigaretės kam nors padėjo mesti rūkyti”, – per spaudos konferenciją kalbėjo Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Pasak jo, elektroninėse cigaretėse yra 21 gramas nikotino.

“Vaiką, kuris suvartotų tokią kapsulę iš karto, gali ištikti kvėpavimo centro paralyžius”, – teigė A.Veryga.

Be to, jo įsitikinimu, elektroninių cigarečių vartojimas gali sukelti priklausomybę rūkymui ir tikroms cigaretėms.

Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad elektronines cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Pavyzdžiui, Kinijoje, Honkonge.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus duomenimis, už jų platinimą Kinijoje gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pernai kovą Valstybinė ne maisto produktų inspekcija elektroninių cigarečių pardavėjams buvo nurodžiusi nedelsiant nutraukti prekybą šiais produktais ir jų reklamą. Po LVAT sprendimo balandžio pabaigoje jų prekyba vėl legalizuota.

"Veido" archyvas

Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį naudotų ir naujų automobilių pirkimo sandorių rezultatai jau vejasi 2008-uosius metus. 8,6 procento „pritrūko“ daugiausia dėl to, kad naujų automobilių sandoriai šalyje vis dar labai atsilieka nuo 2008 metų rezultatų. Tačiau naudotų automobilių sandorių rinkoje įvyko tik 4,2 procento mažiau nei 2008 metais. Ekspertai prognozuoja, jog antrąjį šių metų ketvirtį šie ir kiti rinkos rodikliai turėtų būti dar geresni nei pirmąjį.

Šių metų sausio–kovo mėnesių automobilių sandorių rezultatus lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, akivaizdus smarkus naujų ir tranzitinių automobilių sandorių skaičiaus augimas. Taip pat ir toliau fiksuojamas naujai į šalį įvežtų automobilių skaičiaus didėjimas.

„Iš sandorių statistikos matyti, jog automobilių rinka pagaliau „pabudo“ iš dvejų metų kritimo ir sąstingio. Naudotų ir naujų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo net trečdaliu ir pasiekė 1,18 milijardo litų apyvartą. Toks augimas įvyko daugiausia dėl to, kad beveik dvigubai didėjo naujai į šalį įvežamų automobilių kiekis“, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Pasak jo, tranzitinių (laikinai šalyje registruotų) automobilių sandorių skaičius sausį–kovą net pasiekė rekordą – 27,3 tūkst. Šis skaičius perkopė 2008 metų pirmojo ketvirčio rezultatą ir pralenkė jį perpus, o lyginant su pernai metais, augimas – net 143 proc. Pagrindinė laikinai registruotų automobilių augimo priežastis yra Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos muitų sąjunga, kuriai nuo liepos 1 d. įsigaliojus muito mokesčiai naudotiems automobiliams išaugs iki 12 kartų.

Autoplius.lt vertinimu, vidutinės parduotų naudotų ir naujų automobilių kainos sausio–kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,9 tūkstančio ir 67,8 tūkstančio litų. Šiuo laikotarpiu daugiausia (33,6 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių. Sandoriuose užfiksuota tik 12,9 proc. automobilių, jaunesnių nei penkeri metai, tačiau jie sudaro beveik pusę (43,1 proc.) rinkos apyvartos. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius balandžio mėnesį – 14,6 metų.

Naudotų automobilių pirkėjų skonis jau daugelį metų nesikeičia – tarp dažniausia parduotų automobilių 8 iš 10 yra vokiškų markių: lyderiais išlieka „VW Passat“ (8 proc.) bei „VW Golf“ (6,9 proc.). Naujų automobilių pirkėjai dažniausiai renkasi „Nissan“ (15,4 proc.), „Volkswagen“ (15,1proc.) bei „Skoda“ (13,3 proc.) markės automobilius.

Pasak V. Daukšo, antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių poreikis turėtų augti, nes pamažu atsigauna pagrindinis naujų automobilių pirkėjas – verslas. „Naudotų į Lietuvą įvežamų automobilių kiekis, kuris pastaruosius dvejus metus buvo gana mažas, veikiausiai taip pat didės, tik didelio šuolio dėl nuolat augančių degalų kainų tikėtis nereikėtų. Tranzitinių ir iš Lietuvos išvežamų automobilių sandorių skaičius antrąjį ketvirtį augs, tačiau nuo liepos 1 d. gali drastiškai kristi, jeigu, kaip planuojama, padidės muitų mokesčiai. Ko gero, šis sąstingis truks ne trumpiau nei pusmetį, kol verslas suras naujų pardavimo kanalų“, – prognozuoja ekspertas.

Pastaraisiais mėnesiais skirtinguose prekybos tinkluose ėmė kurtis ūkininkų turgeliai – prieš pusmetį ūkininkų tiekiamų maisto produktų skyrius savo parduotuvėse įkūrė “Rimi” prekybos tinklas, o prieš keletą savaičių – “Maxima Lt”. Ūkininkų skyrius atidarytas “Akropolyje” esančioje parduotuvėje.

Prekybos tinklui “Maxima” kaimišką produkciją tiekiančio žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius tvirtina, kad ūkininkų skyrių tikslas prekybos centruose – pasiekti kitą pirkėjų grupę, kuri ne visada turi galimybę apsilankyti tik tam tikromis valandomis veikiančiuose tradiciniuose ūkininkų turgeliuose. “Tai nereiškia, kad visi turgeliai susikraustys į prekybos tinklus – jie dirbs, kaip dirbę. Prekybos tinkluose siūloma papildoma galimybė įsigyti kaimiškų produktų”, – sako M.Maciulevičius.

“Rimi Lietuva” liepą pirmoji iš Lietuvos prekybos tinklų savo prekybos centre atidarė ūkininkų krautuvėlę “Vikis”. Šiuo metu ūkininkų skyriai jau veikia trijuose “Rimi” prekybos centruose Vilniuje ir viename Kaune.

“Rimi Lietuva” atstovė Jovita Bagdonaitė teigia, kad dažniausiai pirkėjai ūkininkų krautuvėlėje ieško išskirtinės receptūros rūkytos mėsos – didžiausią paklausą turi kaimiški lašiniai, naminis paštetas, vytinta, kapsų, kaimiška ir kadaginė dešros. Tarp perkamiausių yra ir pieno produktai – išskirtinės receptūros pieno gėrimas, desertiniai sūriai ir kaimiškas sviestas.

Aptariamų prekybos tinklų parduotuvėse ūkininkų skyriai jau gana nemenki – juose 300–350 rūšių produktų.
M.Maciulevičius tvirtino, kad kainos ūkininkų skyriuose prekybos tinkluose šiek tiek didesnės negu tradiciniuose ūkininkų turgeliuose. Beje, jei ūkininkų skyrius sugalvotų atidaryti ir kiti prekybos tinklai, jie jau greičiausiai susidurtų su problemomis, kur rasti tiekėjų. Nors M.Maciulevičius džiaugiasi didėjančiomis ūkininkų produktų platinimo galimybės, vis dėlto pripažino, kad kooperatyvas nebūtų pajėgus tiekti produkciją į daugiau prekybos tinklų.

“Reikia skatinti, kad atsirastų daugiau gaminančių ūkininkų, nes dabar jų labai mažai. Kad ir kaip norėtųsi, kad ūkininkų skyriai įsikurtų daugelyje prekybos centrų, tai būtų techniškai neįmanoma, nes Lietuvoje nėra tiek gaminančių ūkininkų. Dabar sukame galvą, kaip užpildyti potencialų poreikį “Maximos” parduotuvėje”, – apibendrino M.Maciulevičius.

Nors naktimis prekybą alkoholiu uždraudę politikai dar prieš dvejus metus žadėjo pažaboti ir kavinėmis virtusių kioskų veiklą, iki šiol nieko nepadaryta, o verslininkai skaičiuoja milžiniškus pelnus ir neslepia, kad naktimis taikomas didesnis antkainis.

Kai kurios alkoholio prekybos vietos iš tiesų tapo barus primenančiomis įstaigomis, tačiau daugelyje vietų prekyba vyksta pro langelį, pirmadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Skaičiuojama, kad tokių viešojo maitinimo įstaigos pavadinimu prisidengusių alkoholio prekybos taškų Kaune šiuo metu yra kelios dešimtys. Kalbama, kad visos jos savaitgaliais per naktį padaro dešimtimis tūkstančių litų galinčią siekti apyvartą.

Naktines prekyvietes tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, policija ir kitos institucijos, tačiau šiurkščių pažeidimų randama retai.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga mano, kad dėl didelės apyvartos reikiamos įstatymo pataisos ir nepriimamos. “Galima sakyti, kad nėra vadinamosios politinės valios. Manau, politikai patiria žvėrišką spaudimą, kad reikiamos pataisos neatsirastų”, – svarstė A. Veryga.

Jis sako, kad užtektų vienintelės pataisos -draudimo išsinešti alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo įstaigos. Vieną kartą tokią įstatymo pataisą Seimas atmetė. Įstatymo kritikai parengė naują pataisų projektą, tačiau jos vis dar nesvarstytos.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pareiškė, kad didelės skubos nėra, nes savivaldybės turi instrumentus, kuriais gali pažaboti alkoholio prekybą. Neseniai savivaldybėms suteikta teisė net neišduoti prekybos alkoholiu licencijų.

A.Matulas teigia, kad jei norėtų, savivaldybės galėtų alkoholio prekybą reguliuoti labiau. “Yra daug džiuginančių sprendimų padaryta, tačiau tie, kas nenori, jų nemato”, – sakė Seimo narys.

Vilniaus Gedimino prospektas tuštėja: iš jo viena po kitos į judresnes gatves ar prekybos centrus perkeliamos kavinės ir parduotuvės. Per pastaruosius tris mėnesius išsikėlė arba netrukus išsikels net penkios parduotuvės ir kavinės. Ypač nyki darosi Gedimino prospekto atkarpa nuo Lukiškių aikštės iki Seimo.

Kavinių tinklo “Coffee Inn”, valdančio dvi kavines Geimino prospekte – netoli Katedros ir prie Seimo, bendrasavininkis Daumantas Mikučionis sako, kad šios vietos komercinio patrauklumo požiūriu skiriasi kaip diena ir naktis. Skiriasi net patalpų nuomos kaina, kuri arčiau Seimo yra iki trijų kartų mažesnė nei arčiau Katedros.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento skyriaus vedėja Rūta Matonienė sutinka, kad Gedimino prospektas atrodo liūdnai yra yra nejudrus, bet pabrėžia, kad renginių, ypač savaitgaliais, čia daugėja.

Viešųjų ryšių specialistė Lina Mockutė įsitikinusi, kad žmonių prospekte padaugėtų tuo atveju, jei Gedimino prospektas taptų ne tiek pasivaikščiojimų, kiek prekybine gatve, – jei čia ilgiau dirbtų parduotuvės, jų būtų įvairesnių.

Drabužių prekybos bendrovės, pernai vėl fiksavusios kritusias apyvartas, tikisi, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko tvirčiau atsispirti nuo dugno ir šiemet pardavimai turėtų didėti.

Lietuvoje 31 “Monton”, “Mosaic”, “Baltman” ir “Ivo Nikkolo” parduotuvę valdančios “Baltika Lietuva” pardavimai pernai, palyginti su jau krizės gerokai aptalžytais 2009 metais, vėl krito 17,8 procento. Tačiau, nepaisant neigiamo metinio rezultato, paskutiniais metų mėnesiais bendrovės pardavimų kreivė kilo aukštyn, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Lapkritį pardavėme 16 proc., gruodį – 6 proc. daugiau nei 2009 metais tokiame pačiame prekybos plote”, – teigė “Baltika Lietuva” direktorė Viktorija Krolytė. Anot jos, tendencijos nuteikia optimistiškai, tad šiemet jau laukiama stabilaus, nors ir ne staigaus pardavimų augimo.

Bendrovės “Lėvuo”, Lietuvoje valdančios tokias parduotuves kaip “Imitz”, “Esprit”, “Celio”, parduodamų drabužių apyvarta pernai, preliminariais duomenimis, buvo 19 proc. mažesnė negu 2009 metais. Apyvartai įtakos turėjo ne tik smunkantis vartojimas, bet ir bendrovės sprendimai uždaryti šešias parduotuves bei atsisakyti kai kurių neperspektyvių prekių ženklų.

“Paskutiniais mėnesiais matėme tendenciją, kad šiokia tokia stabilizacija jau yra. Ta stabilizacija, žinoma, yra tik 2009 metų lygmens, tad praktiškai vartojimas dar vis tiek yra labai mažas”, – teigė “Lėvens” generalinis direktorius Deimantas Dalibogas. Tačiau, anot jo, šiemet jau tikimasi nedidelio pardavimų augimo.

Šiuo metu “Lėvuo” valdo 42 drabužių parduotuves Lietuvoje. Sunkmečiu bendrovė pasitraukė iš Latvijos rinkos, mat išsilaikyti staigiai kritus vartojimui ten jau buvo per daug nuostolinga.

“Turbūt, kad krizė po truputėlį baigiasi, dugną pasiekėme, o dabar vartojimas pamažu turėtų atsigauti. Aš manau, kad 2011 metais žmonės tikrai pradės vartoti daugiau”, – tvirtino didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos bendrovės “Apranga” finansų ir ekonomikos direktorius Saulius Bačauskas.

“Aprangos” grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 3,3 proc. iki 379,5 mln. litų, o apyvarta tik Lietuvos parduotuvėse sumažėjo 6,8 procento.

Kasos aparatams įvedimui dengtuose turguose prekeiviai žada priešintis mitinguodami. Jei gaus leidimą prie Vyriausybės ir Seimo žada susirinkti apie 10 tūkst. protestuotojų.

Smulkiųjų verslininkų asociacija mitingą norėtų rengti vasario 7-ąją, remdamasis LNK žinių laida, pranešė naujienų portalas vz.lt.

Vasarį ir kovą Vyriausybė planuoja kompensuoti visą kasos aparatų kainą, vėliau – mažiau. Kompensacijoms numatoma skirti iki 3 mln. litų.

Tarptautinės audito kompanijos “Scandinavian Accounting and Consulting” apskaitos padalinio vadovas Vidmantas Milius “Verslo žinioms” kalbėjo, kad kasos aparatai parodys, kiek prekių prekybininkas, dirbantis su verslo liudijimu, įsigijo, ir kiek jų realizavo. Tačiau jokių mokestinių pasekmių šis žingsnis nesukels. Anot jo, laužtos iš piršto baimės ir dėl būtinybės samdytis buhalterį.

Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad prekiautojai, parduodantys maisto produktus dengtose turgavietėse, privalės įsigyti kasos aparatus. Valdžia tikisi, kad kasos aparatai padės biudžetą papildyti 100 mln. litų. Skaičiuojama, kad mėsos produktais turgavietėse prekiauja apie 2,5 tūkst. asmenų.

Nors ekonomikos ekspertai ir politikai nepaliaujamai kalba apie galimą antrą krizės bangą, vartojimas pamažu didėja. “Aprangos” grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, nepaisant neigiamų prognozių, prekybos drabužiais sektorius ne tik atsigauna, bet ir turi dar neišnaudotų plėtros galimybių. Jo manymu, pirkėjus galima patraukti ne tik akcijomis ir nuolaidomis, bet ir naujais prekių ženklais.

PROGNOZĖS: Kokie “Aprangos” grupei buvo 2011-ieji?

R.P.: Nors krizė dar nepasitraukė, “Aprangos” grupei 2011-ieji buvo puikūs. Kai 2010 m. pabaigoje pristatėme 2011-ųjų verslo prognozes, žiniasklaida net kritikavo už perdėtą optimizmą. Tačiau rezultatai netgi viršijo lūkesčius 1 proc.: 2011 m. pasiekėme daugiau nei 420 mln. Lt, t.y. apie 12 proc. didesnę nei 2010 m., mažmeninę prekių apyvartą, metus baigėme praktiškai be paskolų. Atidarėme arba rekonstravome keturiolika parduotuvių. Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei šimtą naujų darbo vietų.

PROGNOZĖS: Ar tai rodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas grįžta į ikikrizinį lygį?

R.P.: Vartojimas po truputį atsigauna, bet iki ikikrizinio lygio dar toli. Tačiau krizės metu sumenkusi paklausa privertė ir mus ieškoti naujų būdų, kaip patraukti pirkėjus. Pavyzdžiui, daug dėmesio skyrėme parduotuvių atnaujinimui. Stebime, kaip keičiasi parduotuvės Vakarų Europoje, o kartu ir pasaulyje garsiausių prekių ženklų bei prekybos tinklų koncepciniai sprendimai, vizualinis pateikimas, parduotuvių architektūra. Visuomet siekiame Lietuvoje diegti vakarietišką prekybos kultūrą. Rekonstruotose parduotuvėse diegėme ir diegsime naujausias drabužių prekybos technologijas. Taigi iš krizės planuojame išeiti technologiškai stipresni.

Beje, nepaisant ekonominės krizės tiek Lietuvoje, tiek ES, 2011 m. susitarėme ir dėl naujų prekių ženklų įvedimo mūsų rinkose. Atidarėme pirmąją Marina Rinaldi, priklausančią “Max Mara” grupei, parduotuvę Vilniuje. Vienas svarbiausių pasiektų susitarimų – franšizės sutartis dėl “Massimo Dutti” tinklo plėtojimo Baltijos šalyse.

“Massimo Dutti” – penktoji pasaulinio drabužių mažmeninės prekybos lyderio “Inditex” grupės koncepcija, kurią Baltijos šalyse plėtoja “Aprangos” grupė, bendradarbiaujanti su “Inditex” nuo 2004-ųjų. Vasaros pabaigoje atidaryta “Massimo Dutti” prekybos centre “Akropolis” Vilniuje – 33-ioji “Inditex” grupės parduotuvė Baltijos šalyse. Pernai birželį “Aprangos” grupė ir “Inditex” grupė iki 2014 m. pratęsė frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull and Bear” ir “Stradivarius” tinklo plėtros Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokie 2012-ųjų planai?

R.P.: Esame drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiai Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dabar mūsų grupė valdo 121 parduotuvę. Nepaisant sunkiai prognozuojamų 2012-ųjų – labai neigiamos aplinkos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, nepaisant kalbų ir veiksmų didinant mokesčius, planuojame padidinti pardavimą 8–9 proc. Numatome beveik padvigubinti, lyginant su 2011 m., investicijas į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, pertvarkysime ar atidarysime naujų, iš viso apie dvidešimt, parduotuvių trijose Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokiais naujais vardais “Aprangos” prekių ženklų šeima pasipildys šiemet?

R.P.: Vienas 2011-ųjų laimėjimų – pasirašyta franšizės sutartis su “Aldo” grupe iš Kanados dėl avalynės parduotuvių tinklo “Aldo” plėtojimo Baltijos šalyse. “Aldo” grupė yra viena madingos avalynės ir aksesuarų mažmeninės prekybos lyderių pasaulyje. Ji specializuojasi ryškiausias mados tendencijas atspindinčios moteriškos ir vyriškos avalynės bei aksesuarų gamybos bei mažmeninės prekybos srityje. Kaip ir kitos šiuo metu stipriausios Amerikos žemyno mados kompanijos, “Aldo” itin aktyviai plečiasi Europoje.

Avalynės tinklo plėtojimas yra nauja kryptis ir naujas iššūkis “Aprangos” grupės veikloje. Pirmosios trys “Aldo” parduotuvės duris atvers 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų centruose “Akropolis”.

Turime neabejotinai patį geriausią Baltijos šalyse drabužių prekių ženklų portfelį. Tačiau niekada nestovime vietoje. Visuomet stebime, analizuojame penkis–aštuonis prekių ženklus, kuriuos anksčiau ar vėliau, jei jie atitiks tam tikrus kriterijus, planuojame atvesti į mūsų rinką.

Manau, kad ir 2012 m. Baltijos šalyse atsiras bent du trys nauji prekių ženklai. Tikiu, kad jų atsiradimu gerokai nustebinsime rinką.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, jog ministerijos sudaryta tyrimų komisija aiškinsis, ar elektros gamybos įmones valdančiai bendrovei “Lietuvos energija” priklausanti Lietuvos elektrinė skaidriai prekiavo elektra.

“Yra sudaryta darbo grupė, kuri tirs skaidrumą – ar viskas “Lietuvos energijoje” (daroma – BNS) pagal teisės aktus, atitinka visus skaidrumo ir etikos reikalavimus”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, atliekant tyrimą bus bendradarbiaujama su specialiosiomis tarnybomis.

“Sudarant komisiją, mes raštu kreipėmės, siūlėme ir Generalinei prokuratūrai, ir Specialiųjų tyrimų tarnybai į komisijos sudėtį savo atstovus. Jie, laikydamiesi valdžių atskyrimo principo, atsisakė, jie pasakė, kad tiesiogiai tame tyrime dalyvauti negali, tačiau domėsis tyrimu ir glaudžiai bendradarbiaus”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Socialdemokratų frakcijos Seime kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar Lietuvos elektrinė nespekuliavo, pirkdama elektrą iš Baltarusijos ir vėliau ją parduodama kaip savo.

Ministras prisiminė ir “nemalonią”, jo žodžiais, istoriją apie tariamą Kruonio hidroelektrinės (HAE) nuomininką. “Lietuvos energija” ne kartą neigė socialdemokratų skleidžiamą informaciją, kad du Kruonio HAE blokai yra išnuomoti Rusijos bendrovei “Inter RAO JES”.

“Yra gautas jau ne anoniminis skundas – dėl to skundo yra sudaryta tyrimo komisija”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Pasak jo, atsakymai, ar viskas buvo skaidru, bus gauti kitąmet.

Ekonomikos komiteto nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius anksčiau teigė įtariantys, kad Lietuvos elektrinė galimai nusikalstamai perpardavinėja elektrą – esą įmonė pigiau perka ir po to brangiau parduoda elektrą.

Elektrą “Lietuvos energija” perka kiekvieną dieną pagal pigiausią pasiūlymą per biržą iš Rusijos energetikos milžino “Inter RAO” grupei priklausančios bendrovės “Inter RAO Lietuva” arba importuoja iš Baltarusijos, Estijos ar Latvijos.

Vilniuje atsiranda vis daugiau mažų maisto krautuvėlių, kurios užsiima bandelių, duonos, sūrių, mėsos produktų bei kitų delikatesų prekyba. Dažniausiai atidaromos įvairios cukrainės ir specializuotos konditerijos parduotuvės.

Pavyzdžiui, Vilniuje tokių jau yra net 65. Mėsa ir jos produktais prekiaujančių krautuvių taip pat pakankamai daug – 53. Tiesa, nemaža jų dalis yra mėsos gamintojų firminės parduotuvės.

Nepaisant to, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė teigia, kad bendras tokių parduotuvių skaičius nėra pernelyg didelis ir ši rinka dar turėtų smarkiai plėstis.

Dažniausiai maisto produktų krautuvėlės įsikuria senamiestyje ar kitose praeivių mėgstamose vietose. Šiose parduotuvėse galima nusipirkti ne tik tradicinių lietuviškų gaminių, bet ir įvairių gardėsių iš užsienio. Pavyzdžiui, kelerius metus brandinto acto, rankų darbo saldainių, alyvuogių aliejaus, vytinto kumpio ir kt.

Kituose šalies didmiesčiuose tokių parduotuvių kur kas mažiau. Pavyzdžiui, Kaune specializuotos krautuvėlės tėra pavienės, tačiau jau atidarytose klientų netrūksta. Kaune įsikūrusios Senamiesčio krautuvėlės direktorės Gitanos Kleizaitės manymu, klientams jau atsibodo prekybos centruose pirkti prastos kokybės produktus. Jie ieško kainos ir kokybės santykio, todėl ir renkasi šias specializuotas parduotuves.

Krautuvėlių klientai dažniausiai yra nuolatiniai. Užupio krautuvės atstovė Edita Skripkaitė teigia, kad būtent nuolatinių klientų dėka parduotuvė ir išsilaiko.

Tiesa, pardavėjai skundžiasi, kad dėl verslo lengvatų ir skatinimų stokos tokiems verslams kurtis Lietuvoje gana sudėtinga. Didelė mokesčių našta neleidžia plėstis, o leidžia tik šiaip ne taip išgyventi.

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus.

“Lietuvoje veikia apie 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – “Lietuvos rytui” sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liūlys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Siekdama užkirsti kelią panašiems atvejams, asociacija ėmėsi iniciatyvos atrinkti patikimus pardavėjus. „Lietuvoje veikia per 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – neslėpė D.Liulys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Ne bet kas gali dirbti su žmonių duomenimis. O prekyba internete sunkiai įsivaizduojama be duomenų”, – pažymėjo asociacijos vadovas D.Liulys.

Be to, patikimą parduotuvę turi valdyti įregistruota bendrovė, o jos kontaktai turi būti skelbiami tinklalapyje.

Tiesa, neseniai beribu.lt puslapį sukūrę aferistai veikė kaip konkreti įmonė, buvo skelbiamas informacijos telefonas.

Bet sukčių aukos juo negalėjo prisiskambinti, o bendrovės savininkas pasirodė esąs Rusijos gyventojas.

„Žinoma, kad tai nėra patikimos parduotuvės garantija, tik viena būtinų sąlygų”, – pridūrė D.Liulys.

Patikimos elektroninės parduotuvės bus žymimos specialiu ženklu. Jų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos interneto svetainėje.

Geri santykiai su pirkėjais – dar vienas patikimos bendrovės įrodymas. Pavyzdžiui, įsigyta preke nepatenkintas pirkėjas turi teisę grąžinti ją per 7 dienas.

Pasitaiko atvejų, kai elektroninės parduotuvės siūlo prekes, kurių neturi. Už prekes susimokėjusiam pirkėjui siūloma kita panaši prekė.

„Tai nesąžiningas verslas, keliantis nepasitikėjimą visai elektroninei prekybai.

Taip besielgiančios parduotuvės negaus patikimumo statuso”, – užtikrino D.Liulys.

Pasak asociacijos vadovo, prekyba internetu Lietuvoje šiais metais ypač suaktyvėjo. Tačiau šio verslo atstovai pirkėjams pataria būti atsargiems ir įsitikinti, ar tinklalapis nėra dar vienas sukčių jaukas.

„Nusprendus pirkti internete pirmiausia reikėtų pasiskaityti apie tą bendrovę internete, įvertinti atsiliepimus, komentarus.

Be to, patikimos elektroninės parduotuvės paprastai buria gerbėjus ir socialiniuose interneto tinkluose”, – tvirtino D.Liulys.

Niekuo nepasitikintys pirkėjai blogiausiu atveju turi teisę atsiskaityti su pardavėju tik pristačius prekę.

Interneto parduotuvių savininkų duomenimis, šįmetė prekyba prieš Kalėdas yra dvigubai intensyvesnė nei pernai.

Lietuvoje veikia per 300 parduotuvių internete. Tačiau tai sudaro tik apie 1 procentą visos prekybininkų apyvartos. Internete perka apie 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Nuomonės tyrimų bendrovės „Nielsen” duomenimis, praėjusiais metais bent kartą virtualiai pirko 56 proc. interneto vartotojų.

Lietuviai prieš Kalėdas internete dažniausiai perka kvepalus, treniruoklius, sportinę aprangą, žaidimo stalus.

Didžiųjų prekybos tinklų diktatą Lietuvos rinkoje bando palaužti populiarėjantys turgeliai ir nedrąsiai dygstančios specializuotos parduotuvėlės.

Jau daugelį metų Lietuvą vadiname prekybos tinklų šalimi. Didžiausi darbdaviai – prekybos tinklai. Populiariausi pardavimo kanalai – prekybos tinklai. Žinomiausi prekės ženklai – ir vėlgi, tikėtina, prekybos tinklai. Beje, didžiulę įtaką jie turi ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamintojams. Perfrazavus populiarų posakį – jei tavo produkcijos nėra prekybos tinkle, tavęs nėra niekur.

Vis dėlto, nors didieji prekybos tinklai, kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės “AC Nielsen Baltics” duomenys, išlieka pagrindinė žmonių apsipirkimo vieta, padėtis iš lėto ima keistis – sunkmečiu gerokai padaugėjo ūkininkų turgelių ir mažų specializuotų parduotuvėlių, kurių Lietuvos didmiesčių veidui labai trūko.

Naujausias “AC Nielsen Baltics” tyrimas rodo, kad per metus pirkusiųjų turguje per pastarąsias keturias savaites pagausėjo 10 proc. – iki 33 proc., o ateityje reguliariai pirkti turguje ketina net 45 proc. apklaustųjų. Turgaus įtaka stipriausiai didėjo 35–44 metų amžiaus grupėje: perkančiųjų turguje padaugėjo net 20 proc. – nuo 16 proc. pernai iki 36 proc. šiemet. Įdomu ir tai, kad turgus smarkiau populiarėja tarp vartotojų, gaunančių ne mažas, o vidutines pajamas.

“Šią tendenciją lėmė didžiuosiuose miestuose populiarėjantys ūkininkų ir ekologiniai turgeliai, kurie pritraukia tiek jaunesnių, tiek diesnes pajamas gaunančių pirkėjų”, – komentuoja “Nielsen Baltic” direktorius Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis mano, kad tiek nauji turgeliai, tiek specializuotos parduotuvėlės Lietuvoje prigyja dėl to, jog sugebėjo pasiūlyti išskirtinių prekių – gurmaniškų, ekologiškų ir tokių, kokių sunku rasti prekybos tinkluose.

“Jau prieš dvejus trejus metus prognozavau, kad į Lietuvą ateis visame pasaulyje matoma tendencija: dalis žmonių ieškos kitokių prekių, negu siūloma prekybos centruose. Atėjo laikas, kai daugumai pirkėjų pabodo vienodas skonis. Tai nereiškia, kad prekybos centrai išnyks, – tiesiog vartotojai sluoksniuojasi: tas pats žmogus prekybos centre gali pirkti vienas prekes, o specializuotose parduotuvėse ar turgeliuose – kitas”, – mano L.Šimonis.

Tačiau kodėl tokios parduotuvėlės ar ūkininkų turgeliai išplito būtent sunkmečiu? Juk jau daugelį metų lietuviai vis pasigesdavo tokių krautuvėlių, o smulkieji verslininkai piktinosi, kad juos į bankrotą stumia miesto centruose besiplečiantys didžiuliai prekybos centrai. A.Urbonavičiaus manymu, dabartiniai pokyčiai vyksta dėl to, kad prekybos centrų asortimentas supanašėjo, tad smulkieji verslininkai pamatė laisvų nišų – galimybių prekiauti ekologiškomis prekėmis, kitokiu vynu, kosmetika, žalumynais. Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu gerai sekasi būtent segmentinėms krautuvėlėms, o tradicinės senovinės maisto parduotuvės ir toliau merdi.

Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad žmonės ėmė labiau ieškoti sveiko ir šviežio maisto, o tą norą dar labiau paskatino pastaraisiais mėnesiais kilusios diskusijos dėl prekybos centruose parduodamų maisto produktų kokybės, konservantų prifarširuotų gaminių ir bergždžių mėsos paieškų dešrose.

Tiesa, turgaus renesansas paskatino klaidingą visuomenės nuomonę, kad visi dygstantys nauji maisto turgeliai – ekologiniai, o ten parduodami produktai – švieži ir užauginti vietinių ūkininkų. Iš tiesų taip nėra. Pastaruoju metu daugėja informacijos, kad kai kuriuose turgeliuose pardavinėjama ir lenkiška produkcija, ir gaminiai, su ekologija neturintys nieko bendra. Priminsime, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl pažeidimų turgavietėse šiemet gavo 206 vartotojų skundus, iš kurių 58 – pagrįsti.

Tiekėjai: įstatymas nieko nepakeitė

Gausėjančios alternatyvios prekyvietės – tik vienas iš menkesnių iššūkių, su kuriais šiemet susidūrė didieji prekybos tinklai. Didžiausias išbandymas prekybininkams teko dėl 2010 m. vis dar mažėjančio vartojimo, nors jau ir praėjusius metus jie vadino pragariškai sunkiais. UAB “Maxima LT” įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė skaičiuoja, kad šiemet įmonės apyvarta bus apie 7 proc. mažesnė nei 2009 m.

“Šių metų spalio mėnuo buvo pirmas, kai pasiekėme 2009-ųjų apyvartą. Atrodo, kad padėtis stabilizuojasi, tačiau kalbėti apie atsigavimą dar anksti. Tikėtina, kad ateinantys metai bus geresni”, – prognozuoja L.Muižienė.

Jai pritaria ir bendrovės “Palink”, valdančios “Iki” prekybos tinklus, atstovas spaudai Valdas Lopeta, teigdamas, kad stabili pastarųjų mėnesių padėtis leidžia tikėtis vartojimo kilimo kitais metais.

Svarbu tai, kad šiemet pirkėjų prisirišimas prie akcijų ir nuolaidų dar labiau stiprėjo. Pasak V.Lopetos, dabar jau kas antras pirkėjas į krepšelį įsideda bent vieną akcinę prekę, o L.Muižienė papildo, kad per akcijas parduodamų prekių dalis šiuo metu siekia net 25 proc. bendros apyvartos.

Čia derėtų priminti, kad šiemet prekybos tinklų įvaizdį gerokai sudrebino skandalas dėl kylančių maisto produktų kainų – kritikos strėles į keturis tinklus, pasidalijusius prekybos rinką, leido ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimo nariai, nors prekybininkai gynėsi, kad tai gamintojų sumanymas, ir skundėsi, kad jų maržos vis mažėja. Pavyzdžiui, “Maxima” informavo, kad pastangos išlaikyti tas pačias kainas šiemet tinklui kainavo 2 mln. Lt.

Vis dėlto “Veido” kalbinti trys maisto produktų gamintojai, tiekiantys prekes į didžiuosius prekybos tinklus, tikino, kad kylant žaliavų kainoms labiausiai šiemet mažėja gamintojų pelnas. Verslininkai nenorėjo būti įvardyti, nes užrūstinti didžiuosius prekybos tinklus ir iškristi iš jų parduotuvių lentynų kone prilygtų bankrotui. O sunkmečiu dirbti su prekybos tinklais esą tapo gerokai sunkiau – dabar jie kategoriškesni ir nesutinka įsiklausyti į jokius gamintojų argumentus. Į pasipiktinimo sūkurį dėl kylančių kainų patekę tinklai atsisako didinti produktų kainas, kai tiekėjams brangsta žaliavos, ir leidžia suprasti, kad galima tiekti pigesnę, nors ir ne tokią kokybišką produkciją.

Beje, pasak verslininkų, nors šiemet įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, turėjęs apsaugoti nuo papildomų mokesčių ir nesąžiningų prekybininkų veiksmų, iš esmės niekas nepasikeitė.

“Produkto įvedimo į rinką mokesčio nebėra, lentynos mokesčio nebėra, tačiau liko rinkodaros, apyvartos ir logistikos mokesčiai, kurie yra derybų objektas. Be to, nors anų mokesčių nebeliko, šitų procentas pakilo”, – pasakojo maisto produktų gamintojas. Jis pridūrė, kad, pavyzdžiui, Latvijos prekybos tinkluose galioja tik logistikos mokestis.

“Mūsų tinklai tikrai gana agresyvūs. Kiek kalbamės su gamintojais, jie labai skundžiasi, kad bendradarbiavimo sąlygos sunkios – egzistuoja diktatas, ir nėra kur dingti: arba turi išeiti iš tinklo, kuris užima 30 proc. rinkos, arba suteikti milžiniškas nuolaidas ir atsisakyti savo pelno”, – iš gamintojų girdėtus įspūdžius perpasakoja ir rinkos tyrimų bendrovės “Euromonitor International” tyrimų vadovė Rusnė Naujokaitytė.

Prekybos tinklus vertinantys ekspertai teigia, kad Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai ganėtinai panašūs, nors R.Naujokaitytė atkreipia dėmesį, kad užsienietiško kapitalo tinklai, tokie kaip “Rimi, “Iki”, “Prisma”, neįsivelia į tokius skandalus, kaip lietuviams priklausanti “Maximos” grupė.

“Iki” plečiasi, “Rimi” spaudžiasi

“Euromonitor International” prognozuoja, kad “Rimi” apyvarta šiemet kris apie 1 proc, “Maximos” – apie 5 proc., o “Palink” ir “Norfos” pajamos didės – atitinkamai 5 ir 6 proc.

Tai lemia ir skirtinga didžiųjų prekybos tinklų strategija sunkmečiu. Štai švedų kapitalo “Rimi” šiemet iš visų didžiųjų prekybos tinklų uždarė daugiausiai – 24 parduotuves, o atidarė tik vieną. Pažiūrėjus į finansinius rodiklius tokie veiksmai nestebina: pernai “Rimi” vienintelė iš prekybos tinklų patyrė nuostolių, siekiančių net 47 mln. Lt. L.Šimonis mano, kad “Rimi” nuo pat pradžių pasirinko klaidingą strategiją, mat stengėsi sekti paskui rinkos lyderę “Maximą”, tačiau kopijuodamas nieko nelaimėsi.

Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” prezidentas Valdas Sutkus linksta manyti, kad “Rimi” nesėkmės susijusios su vėlesniu įžengimu į rinką, nepamatuota plėtra bei formato ribotumu, – priešingai nei kiti tinklai, “Rimi” neturi daugybės skirtingo dydžio parduotuvių.

“Palink”, valdanti “Iki” parduotuves, šiemet vykdė didžiausią plėtrą – jau atidarė šešias parduotuves, o iki metų pabaigos ketina atverti dar dvi. Plėtros planus vadovai dėlioja ir kitiems metams. Šiemet pagal parduotuvių skaičių “Palink” aplenkė netgi rinkos lyderę “Maximą” – Lietuvoje šiuo metu veikia 218 “Iki” parduotuvių ir 231 “Maxima”.
“Plėtra numatyta ilgalaikiuose mūsų veiklos planuose, nes rinkoje vis dar matome pakankamai potencialo. Be to, krizė yra palankus metas investuoti dėl sumažėjusių įrengimo sąnaudų”, – motyvuoja “Palink” atstovas V.Lopeta.

Tokia strategija “Palink” greičiausiai bando užsitikrinti didesnę rinkos dalį, nes ši bendrovė turi tvirtą užnugarį – bendrovę valdo penkių Europos prekybos tinklų aljansas “Coopernic”. Prieš dvejus metus pardavę didžiąją dalį akcijų, 20 proc. dar valdo ir “Palink” įkūrėjai, trys broliai belgai Ortizai, nepriklausomybės pradžioje atvykę į Lietuvą ir sukūrę verslą nuo nulio. Užsienio kapitalas leidžia į prekybos tinklą greičiau perkelti naujoves iš užsienio, pavyzdžiui, “Iki” pirmoji pradėjo diegti savitarnos kasas ir dabar jų turi jau šimtą (“Maxima” tik keturias, o kiti neturi nė vienos).

Vis dėlto L.Šimonis mano, kad “Iki” turėjo labai gerą progą prieš dešimtmetį, kai užsieniečiai savininkai atsiveždavo į Lietuvą nemažai prancūziškų prekių. “Deja, ilgainiui šį savo išskirtinumą “Iki” labai sėkmingai niveliavo. Šiuo metu jie pristato gurmanų produktus, kurie skirti lyg ir gaunantiesiems didesnes pajamas, bet tuo pačiu metu siūlo akcijas senjorams. Tai maždaug tas pats, kaip vienu užpakaliu ant dviejų kėdžių atsisėsti. Juk jei einu nusipirkti brangesnių prekių, tai nenoriu stumdytis eilėje su senjorais. O jei esu senjoras, brangios prekės man neįdomios. “Iki” praleido momentą tapti brangesnių produktų tinklu – šią nišą dabar ima pildyti mažos parduotuvės”, – sako L.Šimonis, įsitikinęs, kad jei bendrovė “Palink” nebūtų nukrypusi nuo pirminės strategijos, šiandien jos pozicijos rinkoje būtų geresnės.

Antroje vietoje pagal plėtrą šiemet – lietuviško kapitalo prekybos tinklas “Norfa”, kurio 95 proc. valdo vadovas Dainius Dundulis. Šiemet “Norfa” atidarė keturias parduotuves ir dar keletą renovavo. Kaip informavo “Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis, kitais metais ketinama atidaryti arba renovuoti iki dešimties parduotuvių.

Tuo tarpu “Maxima” šiemet laikėsi atsargiai ir atidarė tik dvi naujas parduotuves, o uždarė tris. “Prekybos tinklui “Maxima” šiemet prognozuojame apyvartos mažėjimą, nes jis išlieka dominuojantis žaidėjas, mūsų duomenimis, užimantis 42 proc. rinkos, ir nebegali daugiau plėstis. Tai neigiamai atsiliepia jų pardavimui, nes kiti plečiasi ir konkurencija stiprėja”, – komentuoja R.Naujokaitytė. Tiesa, kitais metais “Maxima” jau žada atidaryti penkias naujas parduotuves.

Antrą parduotuvę praėjusią savaitę atidarė ir rinkos naujokė “Prisma”, į Lietuvą atėjusi per krizę.

Na, o “Veido” sudarytas reitingas rodo, kad šiemet, įvertinus 13 kriterijų, geriausio prekybos tinklo vardo nusipelno “Maxima LT”, pernai buvusi antroje vietoje. Palyginti su praėjusiais metais, šiame tinkle surinktas prekių krepšelis šiemet atpigo 2,6 Lt, tuo tarpu visuose kituose tinkluose – pabrango.