Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. balandžio mėn. eksportuota prekių už 4,1 mlrd. litų, importuota – už 4,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,8 mlrd. litų ir buvo 2,6 karto didesnis nei 2009 m. balandį.

2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2009 m. balandžio mėn., eksportas padidėjo 36,2 proc., o importas – 46,9 proc.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 2,3 karto padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 47,7 procento antžeminio transporto priemonių, 24,3 – plastikų ir jų dirbinių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 2,8 karto padidėjęs žalios naftos, 66,2 procento antžeminio transporto priemonių importas.

2010 m. sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 17,2 ir 21,8 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 37,9 procento padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 36,6 – plastikų ir jų dirbinių, 3,2 karto padidėjęs laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių, 27,2 procento antžeminio transporto priemonių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 71,8 procento padidėjęs žalios naftos, 30,2 – antžeminio transporto priemonių, 59,2 – organinių chemijos produktų importas.

2010 m. sausio–balandžio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (13,3%), Vokietija (11,1%), Latvija (9,2%), Lenkija (7,9%). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (35,5%), Vokietija (10,4%), Lenkija (8,7%), Latvija (5,4%).

2010 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (22,5%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%); antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (8,9%). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (35,1%); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11%).

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad sunkmečiu renkantis prekę svarbiausias kriterijus pirkėjui yra kaina, antroje vietoje – sudėtis (maisto produktų), trečioje – kilmės šalis (lietuviški produktai lietuviams labiau imponuoja).

“Pastebime, kad daugumai pirkėjų prekių ir produktų kaina labai svarbi, tačiau jie neperka pačių pigiausių ir nekokybiškiausių. Paprastai laukia, kol bus atpiginti jų mėgstami kokybiški produktai. Kitaip tariant, jie nori gauti geriausią vertę už mažiausią kainą”, – teigia parduotuvių tinklo “Iki” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.

Todėl nieko keista, kad kitame prekybos tinkle – “Rimi”, atsižvelgiant į pasikeitusius pirkėjų įpročius, kuriuos lėmė sumažėjusios pajamos, nuo balandžio vidurio pradėta mažinti tūkstančio populiariausių prekių ir maisto produktų kainas. Kaip teigia “Rimi Lietuva” generalinis direktorius Tony Holmbergas, kainos sumažėjimą kompensuoja pats prekybos tinklas.

Rinkos tyrimų kompanijos “AC Nielsen Baltic” naujausias pirkėjų įpročių tyrimas atskleidė, kad vidutinės namų ūkio išlaidos šviežiems maisto produktams – mėsai, žuviai, daržovėms šiemet sudaro 51 proc. visų vidutinių mėnesinių namų ūkio išlaidų. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, tačiau šiemet net 5 proc. sumažėjo bendros pirkėjų išlaidos. Šviežiems produktams maždaug pusę visų išlaidų skiria tiek vidutines, tiek dideles pajamas gaunantys pirkėjai, o mažiausias pajamas gaunantys pirkėjai tokiems produktams pinigų išleidžia netgi šiek tiek daugiau nei pirmieji. Tiesa, jų bendrosios išlaidos yra beveik du kartus mažesnės nei pirkėjų su vidutinėmis pajamomis.

Lankomiausia prekybos vieta liko didieji prekybos tinklai – juose pirkėjai apsilanko kas antrą dieną. Beveik du kartus padaugėjo pirkėjų mažų kainų parduotuvėse, o apsilankančiųjų tradicinėse parduotuvėse smarkiai sumažėjo.

Užsienio prekybos tinklai, pernai pristabdę aktyvią plėtrą Lietuvoje, šiais metais vėl ją atnaujina, rašo žurnalas “Versus”.

Tokius ketinimus turi Vokietijos avalynės tinklas “Deichmann”, jaunimo drabužių tinklas “New Yorker” ir viena didžiausių prekybos grupių Šiaurės Europoje “Lindex”. Visi, išskyrus “Deichmann”, parduotuves nori turėti Gedimino prospekte ir taip reklamuoti savo prekės ženklą. Gedimino prospekte 1 tūkst. kvadratinių metrų plotą jau išsinuomojo ir “New Yorker”.

Nekilnojomajo turto bendrovė “Re&Solution” su dviem tarptautinio lygio nuomininkais derasi dėl dar didesnio ploto Gedimino prospekte nuomos.

“Užsieniečiai, palyginti su vietiniais tinklais, nebuvo tiek išsiplėtę, kad dabar juos tektų uždaryti. Vietas parduotuvėms jie rinkosi itin atsakingai”, – teigė “Re&Solution” partneris Andrius Vitkus.

Rinkoje pasirodė informacija, kad sostinės širdyje norėtų įsikurti britų tinklas “Debenhams”.

Kuo skiriasi valgomieji ledai, kainuojantys 48 ct ir 2,8 Lt? Gamintojai pripažįsta: nors įprastai ledai gaminami iš pieno, grietinėlės ar grietinės, tikėtina, kad pigesniuose leduose šių produktų galite nerasti. Tiesiog technologijos leidžia šiuos ingredientus pakeisti augaliniais riebalais. O kai kurie gamintojai į pigiausius ledus deda apskritai prasčiausius riebalus, kurie gerokai suprastina gardėsio skonį. Būtent šie riebalai ir padeda sumažinti produkto kainą.

Pieno baltymus ir riebalus pakeisti kitais baltymais ir aliejais leidžiama tik plombyre, o pieniškuose ir grietininiuose leduose draudžiama. Bet pasigirsta abejonių, ar tikrai visi gamintojai šių reikalavimų laikosi. “Gerų ledų Lietuvoje tikrai yra. Juos iš natūralių produktų gaminame ir mes, ir “Panevėžio pienas”, ir “Vikeda”, – tikina UAB “Ingman ledai” generalinis direktorius Virgilijus Radvila. Ir priduria, kad vienareikšmiškai negalima peikti ir pigiųjų ledų, – ne visi jie su cheminiais priedais.

Kartais vietoje pieno į ledus pilama vandens ir pieno bei išrūgų miltelių. “Bet tokie ledai nėra maistingi”, – paaiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Antonina Greičiuvienė.

Šiuo metu beveik visi didieji prekybos centrai turi nuosavo prekės ženklo ledų. O tai reiškia, kad ledus gamino įmonė, pasiūliusi palankiausią kainą. “Iš esmės ledų kainą lemia prekybininkai. Savo prekės ženklo ledams jie nustato mažus antkainius, o mūsų ledams – labai didelius, – tikina V.Radvila. – Pavyzdžiui, ledams “Baltija” nustatomas ir 50 proc. antkainis”.

Dabar didžiausią rinkos dalį mūsų šalyje sudaro lietuvių gaminami ledai. Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 12 skundų dėl ledų, iš jų septyni pasitvirtino, o šiemet iš šešių skundų pasitvirtino penki. Vartotojai skundėsi dėl per minkštos konsistencijos, deformuotų ledų, pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų.

Dabartinis metas labai palankus žmonėms, ieškantiems naujos buitinės technikos. Mat, palyginti su 2008-aisiais, elektros prekės, kompiuteriai, fotoaparatai atpigę mažiausiai 30 proc., o kai kurių prekių kainos kritusios ir daugiau, netgi per pusę. Statistiniai duomenys rodo buitinės technikos prekybos apyvartą smukus kone labiausiai – per 50 proc.

“Tai visiškai natūralu. Sumažėjus pajamoms, pirmiausia nustojama išlaidauti vadinamosioms periodinės paklausos prekėms. Juk tą patį šaldytuvą galima sėkmingai naudoti ir trejus, ir penkerius, ir dešimt metų”, – paaiškina mažmeninę prekybą analizuojanti Rima Žitkienė, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanė.

Pasak jos, prieš prekybininkus atsigręžė ir ikikrizinis jų pačių godumas: tuomet buitinė technika Lietuvoje buvo pardavinėjama brangiau nei aplinkinėse valstybėse, ir vis tiek jai atsirasdavo pirkėjų, užtat dabar krytis buvęs dar skaudesnis.

Prekybos centro “Ermitažas” direktorė Jurga Petrauskienė sako, kad per pastaruosius keliolika mėnesių atpigo visa be išimties buitinė technika, tačiau net ir mažesnės kainos sunkiai privilioja pirkėjų. “Tokius pirkinius žmonės atideda geresniems laikams”, – neabejoja vadovė.

Pasak jos, buitinės technikos nuolaidų sistema kuriama atsižvelgiant į kelias aplinkybes – į tai, kokios rūšies prekių pardavimas labiausiai stringa, kokie konkurentų veiksmai. Įtakos turi ir sezoniškumas: žiemą net ir geriausios akcijos neišjudins šaldytuvų prekybos, o štai garso ir vaizdo techniką žmonės daugiausia perka gruodžio mėnesį.

Krizė beveik 30 proc. nurėžė svarbios ekonomikos arterijos eksporto apimtis. Bet bendrame niūriame fone yra ir šviesių oazių, priimančių kone tiek pat, o kai kur net daugiau lietuviškos produkcijos.

Pavyzdžiui, per sunkiuosius pernykščius metus eksporto į Vokietiją apimtys išliko beveik nepakitusios ir siekė 4 mlrd. Lt. VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas patikina, kad Vokietija pati nepajuto sunkių krizės padarinių, todėl ir vartojimas šioje rinkoje beveik nesumažėjo. Pernai ten eksportuota daug naftos produktų, prie gerų statistikos duomenų prisidėjo ir kelių laivų pardavimas – tokie sandoriai reti, bet labai brangūs.

Labiausiai Lietuvos eksportas didėjo į Kazachstaną (697 mln. Lt). Prie to daugiausiai prisidėjo dėvėtų automobilių parvarinėtojai, mat kazachai pernai mūsų turguose įsigijo ir išsivežė tūkstančius automobilių. O štai į Azerbaidžaną (61 mln. Lt) ėmė keliauti lietuviški medienos gaminiai, maisto produktai – lietuviai greitai suuodė, kad ši šalis dėl nuosavų gamtos išteklių gausos nuo krizės beveik nenukentėjo.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai radus pusę tūkstančio atliekų rūšiavimo taisyklių pažeidimų – realių veiksmų kol kas nesiimta, konstatuoja Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija.

Nors Aplinkos ministerija įpareigojo VMVT uždrausti prekybos centrams patiems rūšiuoti atliekas, VMVT kol kas realių veiksmų nesiėmė.

Ažiotažą visuomenėje sukėlė faktai, kad iš 7893 prekybos vietų pažeidimų nustatyta – 513. Ten pakuotės atliekos buvo tvarkomos neturint reikiamų leidimų ir neatitinkant higienos reikalavimų.

“Žmonės, pirkdami maisto prekes didžiuosiuose prekybos centruose, turi būti tikri, kad nėra higienos pažeidimų, o atliekos tvarkomos profesionaliai ir saugiai” , – teigė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) vadovas Algimantas Bakas.

Prekybos centrai, mažindami veiklos kaštus, ėmėsi papildomo verslo ir, rizikuodami pažeisti higienos reikalavimus, patys šalia maisto produktų tvarkė antrines atliekas.

Prieš tokius prekybos centrų veiksmus pasisakė ir LKATA ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kaimyninėse šalyse praktika rūšiuoti atliekas šalia sveriamų maisto produktų neegzistuoja. Ten prekybos centrai yra įpareigoti antrines atliekas perduoti specializuotoms įmonėms, kurios rūpinasi atliekų išvežimu, utilizavimu, perdirbimu.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė parlamentarų iniciatyvai drausti mažmeninės prekybos įmonėms dirbti Velykų sekmadienį ir pirmąją Kalėdų dieną. Vyriausybė nurodo, kad šiuo metu įstatymo projekte minimi darbo santykių subjektai gali susitarti dėl nedarbo švenčių dienomis, kadangi Darbo kodeksas to nedraudžia.

Be to, siūlyme nepagrindžiama, kodėl draudimas būtų taikomas tik vienai ūkio subjektų grupei. Todėl jis gali būti laikomas ne tik neatitikimu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams, bet ir komercinės laisvės ribojimu. Šį klausimą siūloma spręsti darbdaviams ir profsąjungoms konkrečiais atvejais dėl nedarbo dienų tariantis per kolektyvines sutartis.

Du mėnesius “Vilniaus vartuose” akis badžiusios ištuštėjusios prabangios parduotuvės duris atverti žadėjo balandžio 30 d., penktadienį, bet taip neatsitiko.

Bendrovė “Fashion Gates”, valdanti “Vilniaus vartų” komplekse įsikūrusius prabangių prekės ženklų salonus, prekybą sustabdė kovo pradžioje, kai bankas “Parex” už įsiskolinimą areštavo prekes. Net ir po dviejų mėnesių tolesnis parduotuvių likimas lieka neaiškus – “Parex” bankas savo ketinimų neskelbia.

Tuo tarpu bankrutuojančios bendrovės “Ajola”, valdančios prekybos centrą “Gedimino 9″, atstovė spaudai Jolanta Gužaitė-Quintus tvirtino, kad “Gedimino 9″ veiklą tęs ir toliau. Esą gegužės 14 d. bus paskirtas bankroto administratorius, kuris perims prekybos tinklo valdymą, o vėliau bus ieškoma jo pirkėjo.

“Bankroto procedūra pradėta abiejų šalių – kreditoriaus “Swedbank” ir įmonės susitarimu. Abi šalys suinteresuotos, kad vyktų nepertraukiama veikla, o sutartys tiek su nuomininkais, tiek su tiekėjais galioja ir toliau”, – tvirtino ji.

Per pastaruosius metus Kauno, Marijampolės, Radviliškio, Rietavo automobilių turguose parduodamų automobilių sumažėjo daugiau nei dukart, o vasarą prekyba gali ir visai sustoti. Mat jau dabar Lietuvoje naudotų automobilių beveik nebeperka anksčiau juos šluote šlavę rusai, kazachai ir kirgizai, o nuo birželio turėtų nelikti ir paskutine viltimi laikomų automobilių pirkėjų iš Baltarusijos.

Priežastis – Baltarusija prisijungė prie Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos ir nuo birželio 1-osios iš Lietuvos ir kitų ES šalių įvežamiems automobiliams ims taikyti kur kas didesnius muitų tarifus.

Muitas naudotiems automobiliams Baltarusijoje padidės bene labiausiai iš visų sąjungai priklausančių šalių. Už mažiau nei penkerių metų senumo automobilio įvežimą baltarusiams teks mokėti apie 6 tūkst. eurų, už senesnį – dvigubai daugiau.

Vis dėlto Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, nors ir nerimauja, vilties nepraranda: “Patraukli vieta ilgai tuščia nebūna: pasitraukė rusai – atėjo kazachai. Dingo kazachai – atėjo lenkai. Tikimės, kad ir po baltarusių kažkas ateis. Gal čekai, kurie nuperka vis daugiau “Škoda” automobilių”.

Prekybos centrai džiaugiasi suaktyvėjusia prekyba – pasirengimas Velykų šventėms jų pardavimą išaugino 30 proc.
“Šiais metais žmonės perka daugiau proginės atributikos – namų, šventinio stalo puošybos elementų, mielų dovanėlių, o pernai pagrindinis akcentas buvo tik Velykų stalas”, – naujų tendencijų pastebi “Maximos LT” atstovė spaudai Renata Saulytė.

Labiausiai prieš ir per Velykas didėja prekyba kiaušiniais – du tris kartus. Prekybos centrų atstovai taip pat pastebi, kad prieš šventes pirkėjai renkasi produktus, kurių prireikia gaminant namie. “Didėja aukščiausios rūšies miltų, uogienių ir kepti skirtų priedų paklausa, todėl spėjame, kad Velykoms nemažai lietuvių patys keps pyragus su įdaru ir gamins kitus populiarius patiekalus”, – svarsto prekybos tinklo “Iki” atstovas spaudai Valdas Lopeta.
“Rimi Lietuva” tinklo atstovai pastebėjo šoktelėjusį kepimo miltelių poreikį.

Prekybos centrų parduotuvėse taip pat daugiau parduodama prieskonių, žuvies, mėsos, majonezo, acto, kiaušinių dažų, šviežių daržovių ir saldumynų. R.Saulytės teigimu, likus savaitei iki švenčių 20 proc. daugiau parduota namų valymo priemonių.