BFL

Prekybininkai nesiima spręsti, ar bankai išties yra sudarę kartelinį susitarimą nustatydami mokesčius už atsiskaitymo kortelėmis paslaugas, tačiau įsitikinę, kad šie mokesčiai akivaizdžiai per dideli.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas “Verslo žinioms” sakė, kad kiekvienas šalies gyventojas turi žinoti, jog kasdien pirkdamas parduotuvėje batoną ar dešrą ir atsiskaitydamas kortele mažiausiai 1 proc. nuo sumos atiduoda bankui.

“Norėtųsi, kad šie mokesčiai būtų mažesni. Juk Latvijoje bankai imdavo tik 0,6 proc. mokesčius, pas mus jie siekia mažų mažiausiai 1-1,2 proc., o neretai ir 2-3 proc. Jei ten bankai sugeba dirbti už 0,6 proc., nors rinka mažesnė, tai logiška manyti, kad Lietuvoje, kur gyventojų daugiau, yra rezervų šiems mokesčiams mažinti”, – sakė jis.

Ypač dideles išlaidas teigia patiriantys smulkieji prekybininkai. Pasak jų, jei žmogus kortele moka už prekes, kurių vertė keli litai, prekybininkas ne tik neuždirba pelno, bet ir patiria nuostolių.

Bankai neteikia jokių komentarų nei apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą, nei apie savo taikomų įkainių pagrįstumą.

kiausiniai22

Margučių ant Velykų stalo neturėtų stigti: kiaušiniai šįmet pigesni nei prieš metus, tačiau kiti šiai šventei skirti produktai – pyragai, krienai, majonezas ir sviestas – pabrango.

Prekybininkai pasimokė iš praėjusių metų klaidų ir pasirūpino didesnėmis kiaušinių atsargomis, penktadienį informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

Prekybininkai viliasi geresnės apyvartos, bet pernelyg džiūgauti neskuba.

“Kadangi prieš Velykas tradiciškai išauga kiaušinių paklausa, užsisakome jų ne tik iš lietuvių tiekėjų, bet įsivežame ir iš kaimyninių šalių. Šiemet prognozavome kiek didesnę paklausą negu anksčiau, todėl pasirūpinome atsargomis, kad parduotuvėse šių prekių nepritrūktų”, – sakė “Iki” atstovas Valdas Lopeta.

“Praėjusiais metais Velykos buvo gerokai anksčiau, tuo pat metu žmonės gavo šalčiausio sezono sąskaitas už šildymą. Taip pat ekonomikos sąstingis lėmė, kad šventinis krepšelis buvo kuklus. Šiemet apyvarta šventiniu periodu bus didesnė apie 15 proc., palyginti su pernai”, – sakė bendrovės “Rimi Lietuva” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Ji sako, kad kai kurie produktai per metus brango, tačiau pasinaudojant akcijomis, pirkėjai daugiau neturėtų išleisti. “Pavyzdžiui, perkant kiaušinius lipdukai kainuos 40 proc. pigiau. Arba pirkdamas šakotį gausi 50 proc. nuolaidą knygoms apie vyną ir maistą, užšaldytą Pekino antį – 50 proc. nuolaidą kepimo maišeliams”, – vardijo R.Stanaitytė-Česnulienė.

“Eurovaistinių” atstovas Simas Lilas sako, kad prieš visas didžiąsias metų šventes pastebimas padidėjusi vaistų virškinimui gerinti, skrandžio skausmams malšinti paklausa.

Pasak jo, per Velykas jų apyvarta išauga 1,5 karto, palyginti su kitu laikotarpiu, o per Kalėdas – net 2 kartus. Tai, matyt, lemia lietuvių šventimo ypatumai – neracionalus, pernelyg gausus valgymas tomis dienomis.

Latvijos konkurencijos prievaizdams nustačius draudžiamąjį bankų susitarimą, dėl kurio nemažėjo mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiai, Lietuvos prekybininkai tikina bankams moką netgi daugiau nei jų kaimynai, todėl mano, kad pasidarbuoti Konkurencijos taryba irgi turėtų, nors patys į ją nesikreipia.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas teigia, kad mūsų prekybininkams teikiamos bankų paslaugos dar brangesnės nei latviams, o bankai esą gauna dideles sumas pajamų, kurias jiems nėra sunku uždirbti, nes sąnaudos, tikėtina, yra mažos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei kalbėtume apie įkainius, tai Latvijoje, mūsų neoficialiomis žiniomis, mokėjimo kortelių tvarkymo mokestis yra apie 0,6 proc., o pas mus jis siekia apie 1 proc., mažoms parduotuvėlėms veikiausiai yra dar didesnis – 2-3 proc. Tad mums ta problema dar aktualesnė”, – sako M. Busilas.

Jis skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis atsiskaito apie 15-20 proc. klientų, o už inkasavimą sumokama 4-5 kartus brangiau nei už tų, kurie moka grynaisiais.

Dienraščio duomenimis, nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas iki šiol nesulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio dėl mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčių dydžio derinimo tarpusavyje.

Tarnybos atstovė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė motyvuodama konfidencialios informacijos buvimu, neatskleidė, ar domisi mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiais Lietuvoje .