Vartotojai išloštų, jei gerokai pavėlavęs Vokietijos prekybos milžinas rastų savo vietą Lietuvoje ir pirkėjams pasiūlytų daug mažesnes kainas.

Aušra Pocienė

Šiemet, kaip ir kasmet, „Veidas“, sudarydamas prekybos tinklų reitingą, apsilankė ir „apsipirko“ septynių šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Į pirkinių krepšelį krovėme tas pačias 25 prekes, kurių kainos skirtingose parduotuvėse skyrėsi nuo kelių centų iki kelių litų, o viso pirkinių krepšelio kaina – nuo pusantro iki penkiolikos litų.

Beje, šiemet pirkinių krepšelis palengvėjo, nes parduotuvėse nebeliko 400 g skalbimo miltelių „Ariel Moutain Spring“ pakuotės, kuri pernai skirtinguose prekybos tinkluose kainavo nuo 5,49 iki 6,09 Lt. Į krepšelį teko krauti mažesnę, tačiau akivaizdžiai brangesnę 280 g šių skalbimo miltelių pakuotę, kainuojančią 5,49–5,99 Lt.

Dar vienas nemalonus atradimas šiemet laukė visų, išskyrus „Rimi“, tinklų parduotuvių saldumynų skyriuje, pastebėjus, kad juodojo šokolado „Karūna“ svoris nuo 100 g yra sumenkęs iki 90 g, o kaina išaugusi nuo 2,99 pernai (100 g) iki 3,29 Lt šiemet (90 g).

Akivaizdu, kad maisto prekių kainos kyla: iš 25 krepšelio prekių tik šešių (miltų, pieno, viščiukų blauzdelių, aliejaus, apelsinų, druskos) kainos liko tame pačiame lygyje kaip ir pernai, o cukraus (nuo 4,19 iki 3,19 Lt) ir arbatos (nuo 4,99 iki 4,49 Lt) sumažėjo. Pirkinių krepšeliai pabrango visų vertintų tinklų parduotuvėse, tik vienur mažiau, pavyzdžiui, „Prisma“ (2,11 Lt), „Norfa“ (4,86 Lt), „Iki“ (5,93 Lt), „Rimi“ (6,77 Lt), „Maxima“ (6,83 Lt) tinkluose, kitur – daugiau, kaip

tinkluose „Aibė“ (12,93 Lt), „Fresh Market“ (8,06 Lt).

Negalima nepastebėti, kad konkuruodami tarpusavyje „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ tinklai žaidžia „taškas į tašką“, daugeliui prekių nustatydami visiškai tas pačias kainas ir pirkėjus viliodami akcijomis, kurios kaip bangos užlieja tinklus vieną po kito. „Norfos“, kuri nusitaikiusi į vidutinių ir mažesnių pajamų pirkėjus, parduotuvėse nemažos dalies prekių kainos yra pastebimai mažesnės, tačiau kai kuriais atvejais jų ir kokybė prastesnė. Pavyzdžiui, tyrimo metu fiksuojant kainas vienoje iš tinklo parduotuvių į krepšelį teko krauti nekaip atrodančius antros klasės pomidorus, paprikas, apelsinus, nes pasirinkimo nebuvo.

Į panašų pirkėjų segmentą orientuotų „Fresh Market“ ir „Aibės“ tinklų parduotuves sunku lyginti su kitų penkių rinkos dalyvių parduotuvėmis tiek dydžiu, tiek asortimentu, tiek tvarka. Kai kurių krepšelio prekių šiose parduotuvėse iš viso nebuvo. Todėl skaičiuojant teko kainą prilyginti tos pačios prekės kituose prekybos tinkluose kainų vidurkiui. Tačiau „Fresh Market“ parduotuvėje, kaip ir pernai, pirkinių krepšelis kainavo pigiausiai, o štai „Aibė“ nustebino kai kurių krepšelio prekių kainomis, kurios buvo gana didelės, palyginti su kitų vertinamų tinklų parduotuvėmis, ir lėmė bendrą didžiausią pirkinių krepšelio kainą.

Rinkos lyderis – vėl pirmas

Šiemet prekybos tinklai buvo vertinami pagal devynis skirtingus parametrus, daugiau ar mažiau lemiančius pirkėjų pasitenkinimą vienu arba kitu prekybos tinklu. Kaip ir pernai, „Maxima“, šiuo metu Lietuvoje valdanti 231 parduotuvę, surinko daugiausiai balų pagal daugumą šių parametrų ir jau kelinti metai iš eilės atsidūrė pirmoje reitingo vietoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per dešimt šių metų mėnesių daugiausiai laisvų darbo vietų Lietuvoje įregistravo didžiuosius prekybos tinklus valdančios įmonės „Maxima LT“ ir „Palink“ („Iki“ parduotuvės). Į dešimtuką pateko ir daugiau prekybininkų – „Norfos mažmena“ bei „Senukų“ prekybos centras.
Darbo biržos duomenimis, „Maxima LT“ šiemet ieškojo 3260 darbuotojų – gerokai daugiau nei pernai per visus metus. „Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė tvirtina, kad šiemet įmonė per 10 mėnesių įdarbino apie 20 proc. daugiau darbuotojų nei pernai. „Tačiau mes įdarbiname ne tik per darbo biržą – kur kas didesnį procentą sudaro darbuotojai, kurie į mus kreipiasi tiesiogiai. Pernai įdarbinome apie 6,5 tūkst., šiemet per tą patį laikotarpį –7,8 tūkst. žmonių. Daugiau darbuotojų priėmėme ir dėl plėtros, nes atidarėme šešias naujas parduotuves, ir dėl parduotuvių atnaujinimo, nes atnaujinant išplečiamas ne tik plotas, bet ir komanda, įkuriami konditerijos ir kulinarijos skyriai. Beje, naujų darbuotojų priimama ir dėl kaitos, nes prekybininko darbas nėra lengvas, kai kurie darbuotojai ieškosi lengvesnių darbų“, – paaiškino R.Saulytė.
Be prekybos tinklų, daugiausiai laisvų darbo vietų įregistruojančių įmonių sąraše šiemet matome ir valymo, saugos, siuvimo, personalo nuomos paslaugas teikiančias bendroves.
„Tikriausiai taip yra todėl, kad šitos darbo vietos yra mažiausiai apmokamos, todėl sudėtinga rasti darbuotojų, kurie galėtų dirbti už labai mažą atlyginimą, neretai minimalų darbo užmokestį. Matyt, labai priklauso ir nuo miestų. Mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip Naujoji Akmenė ar Raseiniai, rasti darbuotojų paprasčiau, o didesniuose miestuose pragyvenimo lygis aukštesnis“, – kodėl prekybos tinklai, valymo ir saugos bendrovės registruoja daugiausiai laisvų darbo vietų, komentuoja personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ vystymo direktorius Andrius Francas.
Beje, šie skaičiai atspindi ir didelę darbuotojų kaitą šio sektoriaus įmonėse.
Tarp gamybininkų daugiausiai darbuotojų šiemet ieškojo „Utenos mėsa“ ir „Norvelita“.

Šiemet daugiausiai neterminuotų darbo vietų įregistravusios įmonės

Įmonė    Darbo vietų skaičius, 2013 m. sausis–spalis
1. “Maxima LT”    3260
2. “Palink”    2554
3. “Renta Baltic”    1243
4. “Socialinė integracija”    894
5. Lietuvos paštas    764
6. “Panbaltic solutions”    751
7. “Lelija”    745
8. “Norfos mažmena”    661
9. “Vičiūnų” restoranų grupė    616
10. “Senukų” prekybos centras    613

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Šios vasaros viduryje duris atvėrė pirmoji Vilniuje, o prieš mėnesį atidaryta ir antra mažmeninės prekybos tinklo „Express Market“, priklausančio įmonei „Kilminė“, parduotuvė. Nors prekybos tinklas, Kaune turintis daugiau nei dvidešimt parduotuvių, bando įsitvirtinti ir sostinėje, tačiau savito veido dar neturi ir nieko išskirtinio klientams nesiūlo.
„Express Market“ skelbia, kad naujose parduotuvėse, kurios, palyginti su kitų tinklų prekybos centrais, yra gana nedidelės, bus visų kasdien reikalingų prekių, platus duonos, pieno, mėsos, žuvies ir jų gaminių asortimentas. Kaip ir daugelyje kitų parduotuvių, bus kepamos bandelės. Tad naujas į Vilniaus mažmeninės prekybos rinką įžengęs žaidėjas nepajėgs nuvilioti didžiųjų centrų („Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“) klientų.
„Vilniuje atidarytos „Express Market“ parduotuvės naudosis naujumo efektu. Kadangi daugelis pirkėjų nusivylę didžiaisiais prekybos centrais ir ieško kitų vietų apsipirkti, kurį laiką naujos parduotuvės jiems bus patrauklios. Vis dėlto tinklui „Express Market“ reikės įdėti daug pastangų, kad vieną kartą atėję pirkėjai sugrįžtų dar kartą“, – teigia bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas.
Be to, verslo konsultantas neabejoja, kad „Express Market“ Vilniuje nesudarys konkurencijos kitų prekybos centrų parduotuvėms. Mat turėdamas sostinėje vos kelias prekybos vietas, kai didiesiems centrams priklauso po kelis šimtus, nepasieks didelės apyvartos. Tai bus panašus tinklas kaip „Solo“, kuriam priklauso po vieną ar kelias parduotuves Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.

Vilnietė Ingrida Kavaliauskienė negali atsistebėti, kad lietuviško kapitalo prekybos tinklo “Norfa” sistemos parduotuvėse vidurvasarį dominuoja nelietuviškos daržovės.

“Štai jau liepa įpusėjo, o jie prekiauja tik lenkiškais ir ispaniškais agurkais bei pomidorais”, – gūžčiojo pečiais nusivylusi vilnietė. Moteris netgi atliko socialinį eksperimentą – specialiai išnagrinėjo, kokios kilmės sezoninėmis daržovėmis prekiauja visi didieji prekybos tinklai.
“Mums čia jokia naujiena, tai jau sena tendencija”, – paprašyta pakomentuoti pirkėjos pastebėjimus konstatuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė. Jos vertinimu, kadangi “Norfos” tinklas orientuojasi į mažiausių pajamų vartotojus, ten sunku tikėtis aukštesnės kokybės, bet brangesnių lietuviškų vaisių ir daržovių. “Kas nori, tas gali su manimi ginčytis, bet faktas lieka faktu – lietuviškos daržovės yra mažiau tręšiamos nei atvežtinės, tad jos yra kur kas kokybiškesnės, taigi ir brangesnės. Lenkiškos, ispaniškos daržovės yra gerokai pigesnės, ypač tos, kurių tų šalių augintojai neparduoda į Vakarų šalių rinkas ir eksportuoja į Rytų šalis”, – paaiškina Z.Cironkienė.
“Norfos” tinklo atstovas Darius Ryliškis sako, kad: “Jei Lietuvoje yra geras daržovių ir vaisių derlius (kitaip sakant, kainos yra priimtinos pirkėjui), tai „Norfa“ prekiauja lietuviškomis daržovėmis ir vaisiais. Įsivežti užsienietišką produkciją tuomet nėra jokios prasmės.” Bet, jo žodžiais, kol kas lietuviškų daržovių ir vaisių derliaus ir pardavimo pikas esą dar neprasidėjo.
Pasak D.Ryliškio, šiuo metu Lietuvos ūkininkai siūlo „Norfai“ pirkti pomidorus po 4,85 Lt, įskaitant PVM, už kilogramą, bet tai yra gerokai brangiau nei siūlo užsienio tiekėjai, tad tinklas renkasi pastarųjų produkciją.
Vis dėlto, anot Z.Cironkienės, kituose prekybos tinkluose jau dabar gerokai didesnis pasirinkimas lietuviškų sezoninių vaisių ir daržovių.

Kai ekonominio pakilimo laikotarpiu pagrindinės Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvės ėmė tuštėti dėl miestų centruose besikuriančių stambių prekybos ir pramogų centrų, lyg magnetas sutraukusių didžiąją lankytojų dalį, mažieji miestai ir miesteliai vis dar džiaugėsi, kad jiems tokios didmiesčių problemos neaktualios.

Tačiau dabar eilė atėjo ir jiems. Alytaus, Ukmergės, Mažeikių, Kupiškio ir daugelio kitų Lietuvos miestų centrinės gatvės savaitgaliais ir po darbo valandų atrodo lyg iššluotos: čia beveik neliko nei parduotuvių, nei kavinių, nei gyventojų – visi patraukė į stambius prekybos centrus, kur siūlomas ir didžiulis prekių asortimentas, ir įvairios pramogos bei maitinimo paslaugos.
„Pirkėjų beveik nebesulaukiame, visi verčiau renkasi prekybos centrą „Eifelis“. Dėl to ištuštėjo Vytauto, Kauno ir kitos centrinės gatvės“, – tikina Ukmergėje įsikūrusios nedidelės drabužių parduotuvės vedėja Ona Vasiliauskienė. Tokios pačios tendencijos – ir kituose miestuose, kuriuos, atsigaunant ekonomikai, „atrado“ stambius prekybos centrus statantys verslininkai.
Mažeikių rajono savivaldybės atstovės Virginijos Steponavičienės teigimu, didieji prekybos centrai vienas po kito dygsta skirtingose miesto dalyse ir visuose juose pirkėjų tikrai daug. O štai senamiestis pastaruoju metu atrodo ištuštėjęs. „Priežastis yra ir ta, kad Senamiestyje gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, čia taip pat įsikūrę ir daug įstaigų, kurioms 17 val. baigus darbą, miesto centras gerokai ištuštėja, o štai aplink prekybos centrus gyvenimas verda iki vėlyvo vakaro“, – aiškina V.Steponavičienė, neabejojanti, jog panašios tendencijos dabar yra visoje Lietuvoje.

Skaitytojai pastebi, kad prekybos centrams taikant nuolaidas visai konkrečių prekių grupei, iš lentynų tuo laikotarpiu dažnai dingsta brangesnės ir  populiaresnės prekės. Tarkime, neseniai prekybos tinkle “Maxima” su didele nuolaida buvo parduodamos lėlės, tačiau tarp jų kaip tik tą savaitę neliko itin populiarios, ne akcijos metu apie 90 Lt kainuojančios lėlės.

Tas pats pasakytina ir apie drabužiais prekiaujančias parduotuves, kuriose neretai paskelbus akciją visiems paltams, striukėms ar kelnėms iš apyvartos laikinai išimami patys populiariausi ir brangiausi gaminiai.
Kieno tai iniciatyva – prekybininkų, kuriems tiesiog neapsimoka su nuolaida parduoti tam tikrų prekių, o gal gamintojų bei tiekėjų, atsisakančių dalyvauti prekybos centro sumanytoje akcijoje?
Kaip aiškino prekybos tinklo “Rimi” atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė, prieš taikant nuolaidą visai prekių grupei su gamintojais vyksta derybos. Tiek ji, tiek gamintojai pabrėžia, kad prievarta dalyvauti akcijoje niekas neverčiamas, ir jei gamintojai ar tiekėjai nesutinka, tuomet nuolaidą jų prekėms prekybos centras taiko savo sąskaita, bet, pasak prekybos tinklo atstovės, prekės iš apyvartos niekuomet nėra išimamos.
Kad prekės iš lentynų akcijų metu neišimamos, tikino ir prekybos centro “Iki” atstovas spaudai Valdas Lopeta.
Vis dėlto pasaulinė praktika rodo, kad asortimentas akcijų metu labai dažnai koreguojamas: populiarios prekės tada neparduodamos, o akcinių prekių kiekis paprastai būna labai ribotas. Štai kodėl prekybos centruose dažnai prie akcijomis pažymėtų lentynų tenka pamatyti užrašą “Labai atsiprašome, šiuo metu prekės neturime”.

Gruodžio 12 d. bus mėginama dar kartą iš varžytynių parduoti liūdnai pagarsėjusius “Vilniaus vartus” ir kitą bankrutuojančios įmonės „Fashion Gates“ turtą.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bus siūloma įsigyti ne tik “Vilniaus vartų” statinius, bet ir 15-oje šio prekybos centro prabangių parduotuvių tebesančius ir vitrinose tebekabančius prabangius rūbus, aksesuarus, avalynę, kvepalus ir kt.
Iš viso už „Ranga Group“ priklausančios įmonės „Fashion Gates“ turtą, kurį yra areštavęs bankas “Citadelė”, ketvirtą kartą rengiamose varžytynėse tikimasi gauti apie 3,6 mln. Lt. Beje, ši suma yra net 40 proc. mažesnė nei trečiose varžytynėse pageidauta 6 mln. Lt suma, kurios nepanoro mokėti nė vienas pirkėjas.
Priminsime, kad 2004-aisiais pradėtas projektas “Vilniaus vartai” atsiėjo apie 160 mln. Lt ir turėjo tapti vienu prabangiausių ir pelningiausių projektų Lietuvoje. Tačiau tapo vienu gėdingiausių – 2010-ųjų vasarį “Fashion Gates” veikla buvo sustabdyta, o kovą bankrutuojančios įmonės turtą areštavo bankas “Citadelė”, nuo to laiko vis nesėkmingai bandantis varžytynėse parduoti įmonės turtą.
Taip pat gruodį bankroto administratoriai mėgins atsikratyti ir kito ilgai bankrutuojančio prekybos centro – “Gedimino 9″, kuris aukcione už 70 mln. Lt kainą bus pardavinėjamas gruodžio 19-ąją. Priminsime, kad pirmose šio prekybos centro varžytynėse 2010 m. spalį pradinė jo pardavimo kaina siekė 125 mln. Lt, lapkritį kaina buvo nurėžta iki 107 mln. Lt, tačiau pirkėjų neatsirado. Trečią kartą aptariamą centrą mėginta parduoti už tokią pat kainą kaip ir šį sykį – 70 mln. Lt, tačiau irgi nesėkmingai.
Tiesa, “Gedimino 9” nuo “Vilniaus vartų” gerokai skiriasi: ne tik kaina, bet ir tuo, kad centre “Gedimino 9″ vis dar veikia nemažai parduotuvių. Beje, pernai prekybos centras neteko vieno pagrindinių nuomininkų „Marks & Spencer”, o ir šiemet šis centras toliau krinta į bedugnę – viršutinis jo aukšas išnuomojamas net sendaikčių mugėms.

Šiemet nuožmūs prekybos tinklų karai liovėsi: jie vis dar varžosi siūlydami nuolaidas, bet tai jau nebe kova, o savotiškas žaidimas, naudingas prekybininkui, o ne pirkėjui.

Prekybos tinklai užkasė karo kirvį: kainos juose susilygino ir didesni skirtumai išryškėja tik per akcijas, kurios paeiliui (o kartais net tuo pat metu) taikomos toms pačioms prekėms visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Prekybos tinklai išsidalijo rinkos pyragą ir ramiai sau gyvena: kaip teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas, prekybininkai grumtis dėl vietos po saule nebemato prasmės, nes jau įsitikino, kad dėl jų karų laimi ne jie, o tik vartotojai. Tuo labiau kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje tyčia ar netyčia susiklostė prekybininkams, o ne vartotojams palankios konkurencijos sąlygos.
Netgi prekybos tinkluose mirguliuojančios akcijos ir nuolaidos ekspertams panėšėja veikiau į iliuzinę, o ne į realią kainų kovą, nes nuolaidų daug visuose prekybos tinkluose, vieną savaitę jos didesnės viename, kitą – kitame, be to, nuolaidų bumas stebimas ne tik Lietuvos, bet visos Europos mažmeninėje prekyboje, tik ten gal kiek mažesnis.

Nuolaidos ir akcijos – akims dumti

Šių laikų pirkėjas nebenori pirkti be nuolaidos ir prekybininkas į tai reaguoja, bet tai nereiškia, kad save nusiskriaudžia: vienur praranda, kitur atsigriebia. „Tai ekonomiškai subalansuotas žaidimas, padedantis prekybininkams neblogai „pašienauti“ per pirkėjų pinigines. Pirkėjai įprato prie nuolaidų, ieškoti nukainotos prekės tapo savotišku sportu. O tokios akcijos, kaip „Jamam“ „Akropolyje“, per kurias kone pusėje miesto susidaro automobilių spūstys, tik patvirtina, kad gyventojai labai noriai žaidžia pagal tas žaidimo taisykles“, – aiškina G.Umbrasas.
Prekybininkai žino, kad, be prekės su įspūdinga nuolaida, statistinis pirkėjas kartu įsigyja ir krūvą neplanuotų bei ne tokių pigių prekių, o tai ir kompensuoja suteiktas nuolaidas.
Taip net ir siūlydami 30–70 proc. nuolaidas didieji prekybos tinklai sugeba visai neblogai verstis. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,4 proc. Antra tiek, 12,3 proc., padidėjo mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.
„Patarčiau nepasiduoti masinei pirkimo su nuolaida manijai – daugiausiai nereikalingų daiktų prisiperkama kaip tik per išpardavimus, – teigia rinkodaros konsultantas Audrius Savickas. – Aš siūlyčiau planuoti pirkinius, įvertinti savo laiką ir kelionės sąnaudas, o tada gali paaiškėti, kad šilta bandelė iš šalia įsikūrusios kepyklėlės suteikia daugiau džiaugsmo nei dvi bandelės su nuolaida iš didelio prekybos centro kitame miesto gale.“
34-erių metų vilnietis istorikas Remigijus Bunevičius prisipažįsta, kad jau buvo įpratęs rinktis parduotuves, kuriose apsipirkti, pagal siūlomas nuolaidas, kol vėliau skaičiuodamas šeimos biudžetą įsitikino, kad pirkdamas ten, kur neva nuolaidų daugiau, išleidžia tokią pat sumą arba netgi didesnę.
„Nepasiteisino ir idėja iš karto įsigyti didesnį kiekį prekių, siūlomų su gera nuolaida. Pavyzdžiui, sykį nusipirkome penkiolika pakų tualetinio popieriaus po dvylika ritinėlių, bet jie tik užėmė vietą namuose, nes kol visą šį kiekį sunaudojome, tokios pat ir dar geresnės kainos buvo pasiūlytos dar kokius penkis kartus“, – teigia R.Bunevičius. Jo įsitikinimu, nuolaidos gerai tada, kai sugebi pirkti tik tai, ko tau iš tikrųjų reikia.

Maža konkurencija

Taigi reali konkurencija tarp prekybos centrų nėra didelė, o tai jiems leidžia laikyti santykinai didesnes kainas. Anksčiau manyta, kad prekybos tinklus mažinti kainas privers populiarėjantys ūkininkų turgeliai ir nedidelės specializuotos parduotuvėlės, kurių šalyje pamažu daugėja, tačiau didesnių permainų rinkoje tai nesukėlė: prekybos tinklai patys ėmė kurti kaimo ar ekologiškų prekių skyrius ir jau spėjo numarinti kai kurias naujas mažas parduotuvėles, o šalia prekybos centrų įsikuriantys ūkininkų turgeliai jiems netgi naudingi, nes, kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, tomis dienomis, kai veikia turgeliai, prekybos tinklų apyvarta netgi padidėja. „Mes ne konkuruojame, o vieni kitus papildome“, – atskleidžia jis.
Šiuo metu skirtingose Vilniaus ir Kauno vietose tam tikromis dienomis veikia 37 ūkininkų turgeliai.
Na, o kad kainos prekybos tinkluose susilygino, patvirtina ir savaitraščio „Veidas“ sudarytas 2011 metų prekybos tinklų reitingas, kurį rengdami lyginome tinklus pagal trylika skirtingų kriterijų. Kasmet to paties „Veido“ skaičiuojamo pirkinių krepšelio suma tarp didžiausių prekybos tinklų šiemet skiriasi vos iki poros litų.
Didesne prekių krepšelio kaina išsiskiria tik prekybos tinklas „Aibė“, tačiau jis, turintis vos keletą kuklių parduotuvėlių Vilniaus miegamuosiuose rajonuose („Aibė“ labiau įsitvirtinusi provincijoje), joks konkurentas rinkos banginiams. „Aibės“ parduotuvėse dažniausiai perkamos smulkios pavienės prekės, jei ko nors greitai prireikia, taigi šio prekybos tinklo apyvarta mažesnė, todėl ir kainos didesnės. Tiesa, dabar šio prekybos tinklo savininkai elgiasi itin keistai, yra labai paslaptingi ir neteikia jokios informacijos.
Svarbus dar vienas aspektas: „Veido“ sudarytas prekybos tinklų reitingas patvirtina, kad Lietuvoje sparčiai kyla kainos, – per metus pabrango net keturiolika iš dvidešimt penkių mūsų krepšelio prekių. Pavyzdžiui, tų pačių prekių krepšelis (atkreipiame dėmesį, kad buvo pakeistos tik dvi prekės, nes jų parduotuvėse šiemet neberadome) pirmą vietą reitinge užimančiame prekybos tinkle „Maxima“ šiemet kainuoja 21 Lt brangiau nei pernai. Prekybos tinkle „Iki“ krepšelis pabrango mažiau – nuo 143,79 iki 152,16 Lt, taigi kiek daugiau nei 11 Lt. Beje, „Iki“ pagal krepšelio kainą šiemet pralenkė pernai metų lyderę „Maximą“.
Pernai pastebėjome keistą dalyką: sužinoję, kad „Veido“ žurnalistai tam tikromis dienomis fiksuos prekių kainas, prekybos tinklo „Maxima“ strategai pagudravo – gerokai (keliais litais) vienai savaitei sumažino kavos „Jakobs Kronung“ kainą, o kitą savaitę vėl grąžino ankstesnę. Tai pernai sukėlė kitų prekybos tinklų vadovų pasipiktinimą, esą „Maxima“ galbūt piktnaudžiauja – siekdama geresnės vietos reitinge, laikinai atpigina kai kurias prekes.
Šiemet žurnalistų, fiksavusių kainas prekybos tinkluose, įtarimai dar padidėjo, nes „Maximoje“ net prie penkių krepšelio prekių kainos buvo perbrauktos ir šalia užrašytos mažesnės (be to, kainos buvo baltos spalvos etiketėse, o ne geltonos, kaip paprastai būna per akcijas). Tų penkių prekių kainos buvo gerokai mažesnės nei kitose parduotuvėse. Tačiau „Maximos“ atstovė Olga Malaškevičienė tikino, kad kainų dėl reitingų jie nekoreguoja, o baltos etiketės su nubraukta kaina reiškia, jog tai nėra laikina akcija, – tiesiog įmonė savo iniciatyva šią vasarą ir rudenį atpigino per tūkstantį kasdienio vartojimo prekių.
Vis dėlto „Veidas“, skaičiuodamas prekių krepšelį, šias sumažintas kainas nutarė traktuoti kaip akcines.

Ar rinką sujauks „Lidl“ atėjimas

Rinkodaros konsultantas A.Savickas apibendrina, kad pastaraisiais metais Lietuvos prekybos centrų rinka tampa brandesnė: nebematome kietakaktiškų kovų, nusistovėjo tam tikros žaidimo taisyklės, kurios atsispindi ir kainodaroje, tačiau šią pusiausvyrą dar gali sujaukti naujo prekybos tinklo „Lidl“, vieno mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių Europoje, atėjimas į Lietuvą. Ir tai pirkėjui būtų tik į naudą.
Tiesa, kol kas šio Europos milžino numatoma plėtra mūsų šalyje dar nėra aiški: kaip „Veidui“ teigė UAB „Lidl“ atstovė Daina Balčiūnienė, prekybos tinklas planuoja plėtrą Lietuvoje ir šiuo metu ieško parduotuvėms statyti tinkamų sklypų. O pirmą bandomąją parduotuvę numatoma atidaryti Alytuje.

2011 m. prekybos tinklų reitingas

Vieta    Vieta 2010 m.    Pirkinių krepšelio kaina (Lt)    Žurnalistai užtruko rinkdamiesi prekes (min.)    Ar buvo pakankamai vietų automobiliams pastatyti    Tinklo nuolaidų kortelės kaina (Lt)    Tinklas turi parduotuvių    Ilgiausiai dirbančios parduotuvės darbo laikas    Tinkle per parą vidutiniškai apsilanko klientų    Kiek turi savitarnos kasų    Pagrįstų pirkėjų skundų dėl kokybės (proc.)    Apyvarta (per tris 2011 m. ketv., Lt)    Suteikė labdaros (Lt)    Didžiausios parduotuvės asortimentas (kiek yra skirtingų pavadinimų prekių, tūkst.)    Kiek prekių iš 25 prekių krepšelio radome    Iš viso surinko balų

1. „Maxima“ 1    153,15    30    Taip    4,99    219    00–24    550 000    4    24    3,90 mlrd.    3,6 mln.    46    25    86,4
2. „Iki“ 2    152,16    25    Taip    3    227    7–23    300 000    100    21    1,64 mlrd.    8 mln.    15    24    85,1
3. „Rimi“ 5    154,7    30    Taip    4,44    46    8–23    n.d.    0    28    n.d.    n.d.    35    23    46,2
4. „Norfa“ 3    155,41    50    Taip    10    126    8–23    200 000    0    43    943,5 mln.    138 tūkst.    19,5    21    38,9
5. „Prisma“ 4    153,03    30    Taip    25    2    8–23    n.d.    0    37    n.d.    0 45        23    36,9
6. Aibė n.d.*    162,6    20    Ne    Neturi    n.d.    n.d.    n.d.    0    n.d.    n.d.    n.d.    n.d.    22    6,2

* 2010 m. „Aibės“ prekybos tinklas į reitingą įtrauktas nebuvo.

Pastaba: prekybos tinklus vertinome pagal trylika skirtingų parametrų. Daugiausiai prekybos tinklai galėjo surinkti 100 balų. Pirkinių krepšelio kainą vertinome didžiausia suma – 20 taškų, 15 taškų suteikėme prekybos tinklų turimų parduotuvių skaičiui, po 10 taškų buvo galima gauti už vidutinį klientų skaičių per parą bei pagrįstų pirkėjų skundų skaičių, 7 balus – už nuolaidų kortelės įsigijimo kainą, 5 taškais vertinome laiką, sugaištą ieškant reikiamų prekių, ilgiausiai dirbančios tinklo parduotuvės laiką, savitarnos kasų skaičių, apyvartą, tinklo per metus suteiktą labdarą, didžiausioje parduotuvėje esantį asortimentą – skirtingų pavadinimų prekių skaičių ir kiek iš krepšelio reikiamų prekių radome. Likusius 3 taškus skyrėme už tai, ar prie parduotuvių buvo pakankamai vietų automobiliui pastatyti.
Vietoje nepateiktų duomenų rašėme nulį. Mažą prekybos tinklo „Aibė“ balų skaičių labiausiai lėmė tai, kad įmonė nepateikė apie save jokių duomenų.
Savaitraštis „Veidas“ prekybos tinklų patikimumo, šių juridinių asmenų mokumo bei galimos bankroto rizikos nevertino. Už įmonių pateiktus duomenis neatsakome.
Šaltinis: įmonių pateikti duomenys, „Veidas“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Pirkinių krepšelis

Produktas
1. Juoda duona, kurios 1 kg kainuoja pigiausiai
2. Aukščiausios rūšies „Malsenos“ miltai, 2 kg
3. Natūralus „Dvaro“ pienas, 1 l (2,5 proc., pakelis)
4. Grietinė „Naminė“, 400 g, 30 proc.
5. „Rokiškio“ fermentinis sūris, 1 kg
6. L dydžio rudi pigiausi kiaušiniai, 10 vnt.
7. Atvėsintos viščiukų šlaunelės (lietuviškos), 1 kg
8. „Obelių“ rapsų aliejus, 0,9 l
9. „Suslavičiaus“ kečupas (šašlykų), 500 g
10. Pomidorai (importuoti, pigiausi), 1 kg
11. Paprikos (geltonos), 1 kg
12. Apelsinai, 1 kg
13. Druska (joduota, pigiausia), 1 kg
14. Cukrus „Panevėžio Plius“, 1 kg
15. Kava „Jakobs Kronung“, 250 g
16. Arbata „Lipton“ („Yellow Label“), 25 vnt. pakelis
17. Šokoladas „Karūna“ su lazdynų riešutais, 100 g
18. Šokoladiniai sausainiai „Selga“
19. Dušo želė „Palmolive“ su pieno ir medaus priedais
20. Skalbimo milteliai „Ariel White Flowers“, 400 g
21. Tualetinis popierius „Gritė Plius XXL“, 4 vnt. pakas
22. Alus „Švyturio extra“, 0,5 l
23. Degtinė „Lietuviška“, 0,5 l
24. Cigaretės „Marlboro Red“
25. Firminis parduotuvės maišelis (didelis)