Išaugusios šilumos kainos verčia sunerimti ir verslininkus, kurių valdomų didžiulių objektų išlaikymas šį šildymo sezoną pareikalaus dar didesnių išlaidų.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus Martyno Nagevičiaus duomenimis, didelio (27 tūkst. kv. m ploto) prekybos centro su šiuolaikine vėdinimo sistema šilumos sąnaudos per metus siekia apie 35 kWh kv. m. Nuo spalio kilovatvalandės kaina Vilniuje, palyginti su praėjusio šildymo sezono kaina, pakilo 23 proc., iki 25,82 ct (be PVM). Tai reiškia, kad metinės tokio pastato šildymo išlaidos padidėja nuo 7,4 iki 9 Lt už kv. m, arba nuo 33 300 iki 40 500 Lt per mėnesį (jei šildymo sezonas trunka pusę metų). Direktorius pabrėžia, kad jei prekybos centras būtų senesnis ir neturėtų modernios vėdinimo sistemos, šį skaičių reikėtų dauginti iš keturių kartų. Tai reiškia, kad mėnesinė šildymo kaina išauga iki maždaug 160 tūkst. Lt – apie 30 tūkst. Lt daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai.
215 prekybos centrų tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ atstovė Olga Malaškevičienė patvirtino, kad šildymui šiemet planuojama išleisti 20 proc. daugiau nei pernai. Kiek bendrovei kainuoja prekybos centrų šildymas, ji neatskleidė.
Šildymo kainą paslaptimi laiko ir sostinės prekybos centro „Panorama“ atstovai, tačiau jie neslepia, kad išlaidas stengiamasi sumažinti reguliuojant šilumos kiekį pagal orų permainas.

Ekonominis sunkmetis lėmė pakitusius Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius – mažėja prekybos centrams lojalių pirkėjų ir daugėja tokių, kuriems nesvarbu, kur apsipirkti. Abejingų prekybos centrams pirkėjų skaičius Lietuvoje šiemet išaugo iki 38 proc., kai prieškriziniu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, jų buvo ketvirtadaliu mažiau – 27 proc. Tai paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto specialaus vartotojų nuostatų tyrimo, remiantis „States of MindTM“ metodika.

Šiuo metu tik penktadalis, t. y. 19 proc., gyventojų yra prisirišę prie vieno konkretaus prekybos centrų tinklo, nors lankosi ir kituose, kai 2008 m. jie sudarė daugiau nei ketvirtadalį arba 27 proc. visų pirkėjų. Šalyje taip pat sumažėjo vis dar ieškančių savo mėgstamo prekybos centro žmonių – 2008 m. jie sudarė 8 proc. pirkėjų, dabar – tik 4 proc.

„Mūsų tyrimas rodo, kad krizės laikotarpiu tarp šalies pirkėjų įsigaliojo bendra nuostata – jiems nebe taip svarbu, kur pirkti. Tai reiškia, kad prekybos centrai šalyje turi vis mažiau lojalių pirkėjų. Šiai tendencijai įtakos turėjo ir prekybininkų komunikacijoje pradėję dominuoti išpardavimai, kurie vieną dieną žmones traukia į vieną prekybos centrą, kitą – į kitą. Be to, per sunkmetį įvyko ir vertybinis lūžis – priversti labiau kontroliuoti savo išlaidas, daugiau pirkėjų prekybos centrus pradėjo suvokti ne kaip alternatyvą praleisti laisvalaikį, o kaip vietas, kur galima racionaliai apsipirkti“, – teigia tyrimų bendrovės „TNS LT“ rinkos tyrimų ekspertizės vadovė Daiva Plauškaitė.

Sunkmetis žymiai nepakeitė pasyviųjų pirkėjų, besirenkančių iš įpročio, skaičiaus – tų, kurie yra prisirišę prie vieno prekybos centro, tačiau jiems mažai rūpi jo pasirinkimas. Prieškriziniu laikotarpiu jis siekė 26 proc., o šiemet sudaro 30 proc. Neapsisprendusių pirkėjų, kuriems patinka daugiau negu vienas prekybos centras, šiuo metu Lietuvoje yra 10 proc., o 2008 m. šis rodiklis siekė 12 proc.

„Didžiuosiuose šalies miestuose ir prekybos centrų pasirinkimas yra platus, todėl jų atstovams reikia įdėti daugiau pastangų, kad išsiskirtų rinkoje, pritrauktų bei išlaikytų lojalų pirkėją“, – teigia D. Plauškaitė. Mažesnių miestų gyventojai dažniau turi vieną mėgstamą prekybos centrą, lyginant su didžiuosiuose miestuose gyvenančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojų, kurie prisirišę prie vieno kurio nors prekybos centro, nors lankosi ir kituose, skaičius šiuo metu sudaro 18 proc., Kaune – 13 proc. Tačiau kituose dešimtyje miestų, kurie lieka už didžiųjų miestų penketuko ribų, šis rodiklis siekia net 28 proc.

Minėtas vartotojų nuostatų tyrimas atliktas, remiantis „States of MindTM“, rinkos tyrimų bendrovės TNS sprendimu, leidžiančiu tirti, kaip žmonės pasirenka prekės ženklus. Remiantis šiuo metodu, visi vartotojai rinkoje pagal jų nuostatas konkrečių prekės ženklų atžvilgiu suskirstomi į penkis segmentus: entuziastingus vartotojus, vartotojus iš įpročio, neapsisprendusius, ieškančius ir abejingus vartotojus.

Tyrime dalyvavo 15 metų ir vyresni 15-os didžiausių Lietuvos miestų prekybos centrų lankytojai. Tiesioginio interviu būdu 2008 m. buvo apklausti 455, 2011 m. – 488 šalies gyventojai.

Vilniuje įsikūręs “Europos” prekybos centras šiemet žada atidaryti 6 naujas parduotuves, atnaujinti ir išplėsti 5 jau veikiančias ir labiau orientuosis į vidutinių ir aukštesnių pajamų klientus, rašo “Verslo žinios”.

“Orientuojamės į verslo klasės klientą – daug jų įsikūrę aplink mūsų prekybos centrą, tad norime prie jų poreikių priderinti ir savo asortimentą”, – teigė “Europos” prekybos centro vadovo pavaduotoja Gintarė Urnevičienė.

Centre duris atvers “Guess by Marciano”, “Grey&White”, “More&More” drabužių parduotuvės, trečiame aukšte bus įrengtas knygynas “Vaga” kartu su restoranu. Bus atidarytos atsinaujinusios interjero ir namų aksesuarų parduotuvės “Ornamentum”, “Dorado”, nauja technologijų parduotuvė “Sohos”, išsiplės avalynės parduotuvė “Danija”, pradės veikti didesnė savitarnos vaistinė, optikos salonas.

Planuojama, kad pokyčiai “Europos” prekybos centre taps akivaizdūs nuo kovo.

Vilniaus prekybos centre “Akropolis” šiemet taip pat bus naujų nuomininkų.

“Planuojame, kad Vilniaus “Akropolyje” šiemet bus daugiau negu 10 naujų nuomininkų, tarp jų ir keletas žinomų tarptautinių prekių ženklų. Kai kurie jų Lietuvoje dar neturi parduotuvių”, – teigė “Akropolis LT” Nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.

Kitame prekybos centre “Panorama” kovą duris atvers nauja “Lindex” drabužių parduotuvė.

Prekybos centras “Gedimino 9″ atsidūrė varžytinėse – jį siekiama parduoti už pradinę 125 mln. litų ar didesnę kainą.

Varžytinės turėtų įvykti spalio 22 dieną, jų laimėtojui atitektų ne tik 16,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, tačiau ir 0,6 hektaro sklypas sostinės Gedimino prospekte, taip pat prekės ženklas ir prekybos centro interneto svetainė, rašo naujienų portalas vz.lt.

Pasak varžytinių vykdytojo Gintaro Adomonio, pradinę pardavimo kainą nustatė kreditoriai.

“Jokio specialaus vertinimo atlikta nebuvo, tiesiog tokie yra bendri kreditoriniai reikalavimai įmonei “Ajolas”. Didžiausias įmonės kreditorius, kaip žinia, yra “Swedbank”, – sakė jis.

G.Adomonio teigimu, tai gali būti vienos didžiausių varžytinių Vilniuje.

“Didelių varžytinių Lietuvoje buvo, pavyzdžiui, pardavinėjant “Ekrano” turtą, tačiau tokio stambaus objekto pačiame Vilniaus centre tikrai nebuvo pardavinėta”, – teigė G.Adomonis.

“Gedimino 9″ valdančiam “Ajolui” bankroto byla iškelta šių metų gegužės viduryje.

Žiniasklaida skelbė, kad “Gedimino 9″ tikriausiai taps vertingiausiu nekilnojamo turto objektu, dėl krizės atitekusiu bankui. 2004 metais, gerokai prieš nekilnojamo turto rinkos piką, buvęs Vilniaus savivaldybės pastatas parduotas už 45,5 mln. litų.

Pats prekybos tinklas “Gedimino 9″ šiuo metu dirba kaip įprasta.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė parlamentarų iniciatyvai drausti mažmeninės prekybos įmonėms dirbti Velykų sekmadienį ir pirmąją Kalėdų dieną. Vyriausybė nurodo, kad šiuo metu įstatymo projekte minimi darbo santykių subjektai gali susitarti dėl nedarbo švenčių dienomis, kadangi Darbo kodeksas to nedraudžia.

Be to, siūlyme nepagrindžiama, kodėl draudimas būtų taikomas tik vienai ūkio subjektų grupei. Todėl jis gali būti laikomas ne tik neatitikimu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams, bet ir komercinės laisvės ribojimu. Šį klausimą siūloma spręsti darbdaviams ir profsąjungoms konkrečiais atvejais dėl nedarbo dienų tariantis per kolektyvines sutartis.

Du mėnesius “Vilniaus vartuose” akis badžiusios ištuštėjusios prabangios parduotuvės duris atverti žadėjo balandžio 30 d., penktadienį, bet taip neatsitiko.

Bendrovė “Fashion Gates”, valdanti “Vilniaus vartų” komplekse įsikūrusius prabangių prekės ženklų salonus, prekybą sustabdė kovo pradžioje, kai bankas “Parex” už įsiskolinimą areštavo prekes. Net ir po dviejų mėnesių tolesnis parduotuvių likimas lieka neaiškus – “Parex” bankas savo ketinimų neskelbia.

Tuo tarpu bankrutuojančios bendrovės “Ajola”, valdančios prekybos centrą “Gedimino 9″, atstovė spaudai Jolanta Gužaitė-Quintus tvirtino, kad “Gedimino 9″ veiklą tęs ir toliau. Esą gegužės 14 d. bus paskirtas bankroto administratorius, kuris perims prekybos tinklo valdymą, o vėliau bus ieškoma jo pirkėjo.

“Bankroto procedūra pradėta abiejų šalių – kreditoriaus “Swedbank” ir įmonės susitarimu. Abi šalys suinteresuotos, kad vyktų nepertraukiama veikla, o sutartys tiek su nuomininkais, tiek su tiekėjais galioja ir toliau”, – tvirtino ji.