BFL

Laisvės, Patriotų – tokie iškilūs premijų pavadinimai neapsaugo jų nuo politikų diskreditacijos. Valdantieji socialdemokratai per trumpą laiką sužlugdė jau antrą valstybės teikiamą premiją. Iš pradžių Seimas atsisakė Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui.

Balsavimo metu pernai lapkritį susilaikė beveik visi socialdemokratai. Prieš premijos skyrimą V.Landsbergiui balsavo Algirdas Sysas ir Artūras Skardžius. Tiesa, partijoje atsirado ir atskalūnas: Gediminas Kirkilas buvo vienintelis socialdemokratas, pritaręs premijos skyrimui. Vėliau balsavime nedalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius stojo prieš savo partijos kolegas ir tikino, kad jo asmeninė nuomonė būtų buvusi kitokia.

Tačiau tokie pareiškimai, kaip ir raginimai iš naujo svarstyti premijos teikimą, jau buvo pavėluoti. Minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines, Laisvės premija niekam taip ir nebuvo įteikta. Po Seimo fiasko iš komisijos pasitraukė jos vadovė Irena Degutienė ir didžioji dalis narių, pasigirdo dvejonių dėl Laisvės premijos skyrimo ateityje.

Nelikti gali ir kitos, Krašto apsaugos ministerijos skiriamos Patriotų premijos. Taip pareiškė ministras socialdemokratas Juozas Olekas, kai pats atsisakė skirti premiją filosofei, kultūros tyrinėtojai Nerijai Putinaitei už ateizmą sovietinėje Lietuvoje nagrinėjančią monografiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Nors sprendimą premiją skirti būtent N.Putinaitei premijos komisija jau buvo priėmusi anksčiau, minis­trui neįtiko kritiškesnis požiūris į poetą Justiną Marcinkevičių.

Patriotų premija skiriama už patriotiškumą ir pilietiškumą knygose suaugusiems ir vaikams. Pasak J.Oleko, komisija už ypatingus privalumus turi teisę skirti ir trečiąją premiją, tačiau susipažinęs su N.Putinaitės knyga jis tokių privalumų joje neįžvelgė, todėl šiam sprendimui, kuris jau buvo paskelbtas viešai, nepritarė. Po tokio akibrokšto premijos atsisakė ir už gyvą urbanistinę istoriją įvertinti architektūrinio gido „Kaunas 1918–2015“ kūrėjai, kurie teigė negalintys priimti gautos premijos, nes ministras „išsižadėjo demokratinės žodžio laisvės vertybės“.

Nepaisant nesėkmių skirstant premijas ir neblėstančių politinių skandalų, socialdemokratai aktyviai ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams ir sėkmingai telkia naujas pajėgas. Partijai pavyko prisivilioti vieną populiariausių Lietuvos politikų, dabartinį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, kuris ilgą laiką laviravo tarp socialdemokratų ir liberalų, nors į ministro postą buvo deleguotas „Tvarkos ir teisingumo“. S.Skvernelis kandidatuos sostinės Žirmūnų apygardoje. Kalbama, kad politikui atiteks itin aukšta vieta socialdemokratų rinkimų sąraše.

Į aktyvią politiką taip pat suka ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos sportininkų, dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Nors pats jis šių žinių dar nepatvirtina, teigiama, kad jam atiteks sostinės Fabijoniškių rinkimų apygarda bei tryliktoji vieta partijos sąraše. Prieš ketverius metus sėkmę jis mėgino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose, tačiau tuomet pralaimėjo kitai olimpinei čempionei Dainai Gudzinevičiūtei. Kita sostinės Naujoji Verkių rinkimų apygarda greičiausiai atiteks Lietuvos atstovei Europos Sąjungos Audito Rūmuose Rasai Budbergytei, kurios kadencija baigiasi šių metų gegužę.

Kovo 9 d.,  pirmadienį, Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija įteikta kalbininkui, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriui Vincentui Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įteiktos dvi premijos. Abi atiteko Vilniaus universiteto tyrėjams. Pirmoji Daumantui Čipliui, Romualdui Rimeikai ir Vytautui Samulioniui už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–2013)“, antroji – Ramūnui Garunkščiui, Antanui Laurinčikui už darbų ciklą  „Dzeta funkcijos. Universalumas, nuliai ir momentai (1999–2013)“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premijos įteiktos mokslininkams Giedriui Sasnauskui, Gintautui Tamulaičiui, Mindaugui Zarembai už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai (2002–2013)“, kita – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro tyrėjams Pavelui Duchovskiui, Aušrai Brazaitytei, Giedrei Samuolienei ir Akvilei Viršilei už darbų ciklą „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas (1999–2013)“.

Technologijos mokslų premija įteikta Rimvydui Simučiui, Donatui Levišauskui ir Vytautui Galvanauskui už darbų ciklą „Pažangūs biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodai. Kūrimas ir taikymai (1999–2013)“.

Lietuvos mokslo premijos – svarbiausias nacionalinis mokslininkų įvertinimas. Jų dydis siekia 29 367 eurus (101,4 tūkst. Lt). Kasmet jų skiriama ne daugiau nei septynios, laureatai į šią premiją gali pretenduoti ne anksčiau kaip po penkiolikos metų.

Prestižinėmis Lietuvos mokslo premijomis (po 101,4 tūkst. Lt) šiemet įvertinti šeši mokslo darbai. Tai istoriko prof. Zigmunto Kiaupos darbų ciklas “Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai”, psichologės Ritos Žukauskienės darbas “Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai”.

Mokslo premijos bus įteiktos ir fundamentinių bei taikomųjų mokslinių tyrimų srityje dirbantiems mokslininkams Vytautui Balevičiui ir Valdui Šablinskui už darbų ciklą “Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija”, taip pat Romui Baronui bei Feliksui Ivanauskui už darbą “Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas”.
Aukščiausią mūsų šalyje mokslininkams skiriamą įvertinimą pelnė ir Daumantas Matulis už “Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimą ir tyrimą naudojant biotermodinaminius metodus”. O geriausiu taikomosios mokslinės veiklos darbu šiemet pripažintas Prano Viškelio ir Živilės Lukšienės darbų ciklas “Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas”.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas apgailestauja, kad šiemet nė vienas iš pateiktų darbų technologijos mokslų srityje nebuvo vertas premijos, nes neatitiko aukščiausio lygio. Vis dėlto V.Razumas pabrėžia, kad įvertinti darbai gyliu nenusileidžia ankstesnių metų mokslininkų tyrimams. “Anksčiau premijos buvo skiriamos už viso gyvenimo darbus, o dabar komisija vertina per penkiolika metų atliktus tyrimus, tačiau kokybė dėl to nesmunka. Tiesa, tai apriboja nemažai mokslininkų, nes dabar, kai mokslas taip sparčiai plėtojamas, tyrimai atliekami per penkerius ar net dvejus metus“, – dėsto Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.
Pasak V.Razumo, jau netrukus Vyriausybei bus siūloma keisti mokslo premijų skyrimo nuostatus, kad būtų trumpinamas laikas, per kurį atlikti darbai galėtų pretenduoti į premiją, o tyrimus būtų galima pateikti ir elektroniniu paštu. Tada, pašnekovo žodžiais, darbus galės vertinti ir užsienio mokslininkai.

Nobelio premijas skirstančios komisijos Švedijoje ir Norvegijoje vis dažniau priima prieštaringus sprendimus, kiršinančius ne tik mokslininkus, bet ir politikus.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas šiemet Europos Sąjungai įteiktą Nobelio taikos premiją pavadino tragiška klaida. “Maniau, tai pokštas. Net sapne negalėjau įsivaizduoti, kad kalbama rimtai”, – negali atsikvošėti euroskeptikas, prisimindamas pirmąją savo reakciją išgirdus, kad Nobelio komitetas premiją už taiką skyrė Sąjungai, susiformavusiai po karo.
Pasak V.Klauso, suprasti tokį sprendimą dar būtų galima, jei premija būtų įteikta kokiam nors konkrečiam asmeniui už jo laimėjimus. “Tai ir anksčiau buvo tuščia, beprasmė premija, o šį kartą ją pavadinčiau dar ir biurokratine. Pamatysime, ar kas nors išdrįs ją atsiimti”, – piktinasi Čekijos prezidentas.
Vis dėlto, nors po kiekvienos Nobelio premijos teikimo ceremonijos atsiranda nepatenkintų ir norinčių apskųsti premijos skyrimą, šį kartą nuostabos neslepia ne vien euroskeptikai.
Nors komitetas, skyręs Nobelio taikos premiją Europos Sąjungai, aiškina, esą tai bus savotiška motyvacija Bendrijai, kankinamai skolų krizės, konservatyvaus Didžiosios Britanijos laikraščio “Daily Telegraph” apžvalgininkas Iainas Martinas sako, kad šiųmetis apdovanojimas yra “žemiau parodijos”. Jo straipsnis iliustruotas fotografijomis iš “taikios” euro zonos, kuriose matyti degančios vėliavos su svastikomis Atėnų gatvėse, kai Graikijoje praėjusią savaitę viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
“Matyt, šis prizas ir įteikiamas už taiką bei harmoniją Atėnų ar Madrido gatvėse”, – antrina Torių partijos atstovas Europos Parlamente Martinas Callananas. Net ir Graikijos parlamento opozicijos atstovai nesusilaiko nepridūrę, kad būtent ES reikia dėkoti už kasdienę karo padėtį šalyje, tad prizas – išties “savalaikis”.
Didžiosios Britanijos “Spectator” tinklaraštininkas Jamesas Forsythas kelia dar vieną versiją – esą premijos ES nusipelnė greičiausiai dėl to, kad Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos šalys jau pusšimtį metų sugeba susilaikyti nuo tarpusavio karo.
Ir net ES draugiškai nusiteikęs “The Economist” sprendimą apdovanoti Bendriją būtent už taiką įvertina trumpai ir iškalbingai – klaustuko ženklu.
Kai kurie ekspertai iš tiesų sako neturintys ko ir pridurti, ir linkę iš situacijos nebent pasišaipyti. “Matyt, ES būtinai turėjo gauti milijono eurų premiją, nes jai labai trūksta pinigų, tad reikėjo sugalvoti tik jai tinkamą nominaciją. Ekonomika, savaime suprantama, netiko, tad ir buvo pasirinkta taika”, – šaiposi Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel”.

Premijos avansu, padėkos – nusikaltėliams
Tokios pašaipos ir kritika dėl Osle priimto sprendimo apdovanoti Europos Sąjungą Nobelio premija kelia klausimą, kokia logika vadovaujasi ši komisija ir ar jos argumentus apskritai galima vadinti “logika”. Kaip ir kiekvienais metais, atsiranda ne tik kritikų, bet ir komisijos gynėjų. Štai Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle Europos Sąjungą vadina sėkmingiausiu visų laikų taikos projektu. Prancūzijos dienraštis “Le Parisien” papildo, kad Nobelio taikos premijos skyrimas ES yra “netikėtas, pelnytas, jautrus, darantis garbę sprendimas”, o jei kam nors dėl tokio sprendimo kyla abejonių, jas reikia vyti šalin, nes ES dar įrodys, jog svarbiausias jos tikslas yra būtent taika.
Jei teisūs prancūzai, tai Nobelio taikos premija avansu tampa ne išimtimi, o taisykle ir tendencija. Juk 2009-aisiais Nobelio taikos premija buvo skirta vos 12 dienų JAV vadovavusiam prezidentui Barackui Obamai. Apdovanojimas jam įteiktas “už nepaprastas pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir tautų bendradarbiavimą”. Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjørnas Jaglandas pridūrė, kad B.Obama nutiesė kelią deryboms su Rusija dėl branduolinių ginklų. “Prisiminkite paties Alfredo Nobelio žodžius, kad premija turi būti skirta žmogui, prisidėsiančiam prie armijų mažinimo. Šių dienų terminais tai reikštų ginklų kontrolę ir nusiginklavimą”, – aiškino premijos skyrimo iniciatorius, pabrėždamas, kad prizas įteiktas avansu, tad dar labiau įpareigos Amerikos vadovą siekti taikos pasaulyje.
Keistų ir netikėtų Nobelio taikos premijų iki šiol būta ne vienos. Pavyzdžiui, 2003-iaisiais Nobelio taikos premija buvo skirta tuo metu besislapstančiam Irako lyderiui Saddamui Husseinui už jo pastangas nedidinti masinio naikinimo ginklų arsenalo. Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad tokį sprendimą jam priimti padėjo Irake apsilankiusių inspektorių išvados. Jose aiškiai sakoma, kad po JAV įsiveržimo į Iraką neaptikta nė vieno masinio naikinimo ginklo. “Tai akivaizdūs įrodymai, kad pastaruosius kelerius metus S.Husseinas stengėsi susilaikyti nuo tolesnio ginklavimosi. Argi tai ne taikos siekis ir priežastis jį apdovanoti?” – teigė premiją S.Husseinui skyrusi, bet 1,3 mln. dolerių prizą JAV atstovams įteikusi komisija.
Vis dėlto nemaža dalis žiniasklaidos tuomet stebėjosi, kad taikos premija antrą kartą istorijoje skirta maniakui diktatoriui, pasižymėjusiam žodžiais nenusakomu žiaurumu: tada prisiminti ir 1994-ieji, kai tokia premija buvo skirta su teroristinėmis organizacijomis siejamam palestiniečiui Yasserui Arafatui.
Priminsime, kad tais metais prizą jis dalijosi su Shimonu Peresu ir Yitzhaku Rabinu, o apdovanota ši trijulė buvo už “politinį veiksmą, paskatinusį taikos procesą tarp palestiniečių bei Izraelio ir padidinusį taiką visuose Artimuosiuose Rytuose”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praėjusią savaitę paskelbti penki iš šešių 2011 metų Nobelio premijos laureatų, kurių atradimai įrodė dėsnius, anksčiau laikytus neįmanomais ar sunkiai įtikimais.

Nors tradiciškai Nobelio premijų teikimo ceremonija vyks gruodžio 10 dieną, šių apdovanojimų laureatai paskelbti praėjusią savaitę. Šiais metais teikiamų Nobelio premijų dydis – 10 mln. Švedijos kronų, arba beveik 3,8 mln. litų, tačiau daugeliui mokslininkų svarbiausi yra ne pinigai, o suteikta didžiulė garbė ir jų darbų pripažinimas.
Kaip ir kiekvienais metais, apdovanojimai skiriami už ypač reikšmingus mokslinius atradimus, apvertusius daugelį mokslo sričių aukštyn kojomis bei atvėrusius naujas progreso galimybes. Tiesa, kaip ir kiekvienais metais, paskelbus laureatus kyla aštrių diskusijų ir šiokių tokių netikėtumų.

Pirmą kartą Nobelio premija bus įteikta po mirties

Pirmoji Nobelio premija paskelbta praėjusį pirmadienį už laimėjimus fiziologijos ir medicinos srityje. Ji atiteko trims mokslininkams – Ralphui Steinmanui už dendritinių ląstelių atradimą ir jų vaidmens įgytam imunitetui supratimą bei Bruce’ui A.Beutleriui ir Julesui A.Hoffmannui už jų laimėjimus tiriant įgimto imuniteto aktyvavimą. Likimo ironija, tačiau R.Steinmanas, kurio darbai stipriai prisidėjo prie kovos su vėžiu, taip ir nesužinojo gavęs Nobelio premiją. Mokslininkas mirė nuo kasos vėžio, likus trims dienoms iki laureatų paskelbimo.
Nobelio fondo įstatuose teigiama, kad premija negali būti suteikiama mirusiam mokslininkui, o toks atvejis yra pirmas premijų teikimo istorijoje. Vėliau premiją teikiantis komitetas pasitarė ir patikslino, kad jei mokslininkui buvo paskirta premija, bet jis mirė prieš gaudamas ją, tada apdovanojimas turi išlikti – tad R.Steinmannui jis įteikiamas po mirties.
Visi trys medicinos premiją pasidaliję mokslininkai atliko dviejų žmogaus gynybinių linijų – įgimto bei įgyjamo imuniteto tyrimus, o jų rezultatai stipriai į priekį pastūmėjo infekcijų, uždegiminių ligų ir vėžio gydymą. R.Steinmanas dar 1973 m. atrado dendritines ląsteles ir išsiaiškino, kad jos aktyvuoja specialius kūnelius, kurie savo ruožtu priverčia organizmą gaminti ląsteles, naikinančias ligos ar užkrato svetimkūnius.
O 1995–1998 m. B.A.Beutlerio ir J.A.Hoffmanno atlikti tyrimai leido geriau suprasti, kaip veikia įgimta imuninė sistema, kokie genai yra atsakingi už jos vystymąsi, kaip imuninė sistema kovoja su svetimkūniais ir kodėl, sutrikus šiai sistemai, žmonės būna labiau linkę sirgti uždegiminėmis ligomis.
Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje skirta taip pat trims mokslininkams – Saului Perlmutteriui, Brianui P.Schmidtui ir Adamui G.Riessui. Jie, stebėdami supernovų sprogimus, įrodė, kad visata plečiasi vis greičiau. Šių fizikų stebėjimų rezultatai ir išvados buvo paskelbtos 1998 m. ir stipriai sukrėtė kosmologijos mokslą.
Dvidešimtame amžiuje daugelio kosmologų pripažinta visatos atsiradimo teorija teigia, kad visata atsirado prieš mažiau nei 14 mlrd. metų įvykus Didžiajam sprogimui. Pagal šią teoriją, visata plečiasi dėl šio sprogimo suteikto didžiulio energijos kiekio. Iki pat 1998 m. buvo manoma, kad gravitacijos traukos jėga po truputį kompensuos plėtimąsi. Iš to sekė dvi išvados: kad ilgainiui visata pasieks tam tikrą pusiausvyrą ir nustos plėstis arba pradės trauktis dėl vis didėjančios gravitacijos įtakos. Tačiau šių metų Nobelio premijos laureatų atlikti supernovų sprogimų stebėjimai įrodė, kad kosmoso plėtimasis ne lėtėja, o greitėja.
Kas verčia visatą vis greičiau plėstis, mokslininkai tik spėja. Pagal dabar pripažįstamą teoriją, tai gali būti šiuolaikiniais prietaisais neužfiksuojama energijos forma, vadinama tamsiąja energija. Remiantis šia teorija, tamsioji energija kartu su tamsiąja materija sudaro apie 95 proc. visos visatos, o mums pažįstama medžiaga ir energija – tik 5 proc. Tai reiškia, kad žmonės neturi žalio supratimo, kas sudaro visatą, ir daugelis fizikos dėsnių ateityje gali pasikeisti iš esmės. Dauguma kosmologų tvirtina, kad šiais metais apdovanotų fizikų išvados kosmologiją vėl pavertė įdomia mokslo sritimi, kurioje galimi visai netikėti atradimai.
Tiesa, po laureatų paskelbimo fizikų bendruomenėje pasigirdo abejonių dėl Nobelio premijos teikimo tvarkos, pagal kurią apdovanojimo negali dalytis daugiau nei trys mokslininkai. Pavyzdžiui, šių metų premiją pasidalijo mokslininkai iš dviejų skirtingų laboratorijų, o kiti komandų nariai liko neįvertinti. Ir šitokių atvejų pasitaiko vis daugiau – todėl mokslininkų bendruomenėje vis dažniau pasigirsta raginimų keisti Nobelio premijų skyrimo tvarką. „Būtų daug teisingiau, o visuomenė susidarytų aiškesnę nuomonę, kaip iš tikrųjų atliekami moksliniai tyrimai, jei Nobelio premiją gautų visi abiejų mokslininkų komandų nariai“, – teigia Didžiosios Britanijos astronomas, profesorius seras Martinas Reedas.

Kompensacija už pažeminimą

Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje skirta Izraelio mokslininkui Danui Shechtmanui – už kvazikristalų atradimą. Šios rūšies kristalus jis pastebėjo 1982 m., tačiau tuo metu mokslininkų priimti dėsniai neigė jų egzistavimą. Buvo manoma, kad atomai kristaluose visada išsidėstę vienodais atstumais ir vienoda tvarka. D.Shechtmanas, tyrinėdamas mangano ir aliuminio lydinį, pastebėjo, kad atomai išsidėstę reguliariai, tačiau nevienodais atstumais. Paskelbęs apie savo atradimą, jis susidūrė su dideliu kolegų pasipriešinimu, o laboratorijos, kurioje dirbo, vadovas netgi paprašė jauno mokslininko palikti tyrimų grupę.
Mokslo bendruomenės pasipriešinimas buvo toks stiprus, kad D.Shechtmanas iš pradžių net negalėjo publikuoti straipsnio mokslinėje spaudoje. Vis dėlto pavykus išspausdinti straipsnį žurnale, mokslininkas susidūrė su dar didesniu pasipriešinimu – į kryžiaus žygį prieš jį pakilo net du kartus Nobelio premiją gavęs žymus chemikas Linusas Paulingas. Galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi ką tik daktaro laipsnį apsigynęs jaunas mokslininkas, kurį su žemėmis sumaišyti bandė vienas didžiausių chemijos srities protų.
Tačiau net ir labiausiai apdovanoti ar daug pasiekę mokslininkai negali pakeisti realybės – 1992 m., remdamasi D.Shechtmano išvadomis, Tarptautinė kristalografų sąjunga pakeitė kristalų apibrėžimą. Tiesa, kvazikristalai kol kas retai naudojami praktiniams tikslams – jie ypač kieti, prastai praleidžia elektros srovę bei šilumą, tačiau yra trapūs. Jais padengiami įvairūs kaistantys paviršiai, iš kvazikristalų savybių turinčio plieno gaminami skutimosi peiliukai bei ypač plonos adatos, naudojamos akių operacijoms.

Taikos premija – moterims už savo teisių gynimą

Nobelio taikos premija įteikta trims aktyvioms moterims – Ellen Johnson Sirleaf ir Leymah Gbowee iš Liberijos ir Tawakkul Karman iš Jemeno – už jų nesmurtinę kovą dėl moterų saugumo ir moterų teisių dalyvauti taikos procesuose.
E.J.Sirleaf yra pirmoji liūdnai pagarsėjusios Afrikos valstybės Liberijos prezidentė – ji taip pat yra ir pirmoji moteris Afrikos žemyne, demokratiniu būdu išrinkta į tokias aukštas pareigas. Kartu su savo tautiete L.Gbowee ji dėjo daug pastangų, kad Liberijoje baigtųsi daug metų trunkantis ypač žiaurus pilietinis karas, o šalyje moterims būtų saugiau gyventi ir jos galėtų dalyvauti politiniame gyvenime bei rinkimuose.
T.Karman premija skirta už jos kovą, užtikrinant moterų teises, demokratinius procesus ir taiką Jemene.
Tiesa, prieš skiriant taikos premiją sklandė gandai, kad galbūt ji atiteks skandalingai pagarsėjusiam „WikiLeaks“ puslapio redaktoriui Julianui Assange’ui ir jam svarbius slaptus dokumentus nutekinusiam JAV armijos eiliniui Bradley Manningui, kuris šiuo metu už tai yra kalinamas. Taip pat tarp galimų kandidatų buvo minimas ir egiptietis IT inžinierius bei kompanijos „Google“ rinkodaros skyriaus Artimiesiems Rytams vadovas Waelas Ghonimas. 2010 m. jis įkūrė „Facebook“ puslapį, tapusį „Arabų pavasario“ šaltiniu – šis tinklalapis tapo svarbiausiu įrankiu organizuojant protestus Egipte.
Literatūros premija apdovanotas žymiausias šiuolaikinis švedų poetas Tomas Transtroemeris – už tai, kad „per savo koncentruotus ir skaidrius poetinius vaizdinius suteikia naują realybės suvokimą“. T.Transtroemerio poezija populiari ne tik Švedijoje, bet ir išversta į daugiau nei 50 pasaulio kalbų. Jo poezija apibūdinama kaip universali ir konkreti, asmeniška ir metafizinė vienu metu. Pastarąjį kartą poetų gildijos atstovams šis garbingas apdovanojimas atiteko prieš penkiolika metų, kai premiją pelnė lenkų poetė Wislawa Szymborska.
Tai jau aštuntas literatūros apdovanojimas, kurį per pastaruosius dešimt metų Nobelio premijos komitetas skiria Europos rašytojams. Šis faktas sukėlė šiokį tokį nepasitenkinimą bei diskusijas tarp JAV rašytojų, kurie mano, kad Švedijos akademija, skirdama premijas, tendencingai renkasi Europos rašytojus. Šitokie spėjimai nėra laužti iš piršto, mat 2008 m. tuometis akademijos sekretorius Horace’as Engdahlis yra pareiškęs, kad „JAV rašytojai per daug izoliuoti ir nedalyvauja didžiajame literatūros dialoge“ ir kad Europa yra „literatūros pasaulio centras“.

BFL

Nuo šiol, prieš skiriant valstybės premiją už sporto laimėjimus, sporto šakos federacija Kūno kultūros ir sporto departamentui privalės pateikti informaciją, ar iš sportininko buvo paimtas dopingo mėginys. Sprendimą skirti premiją departamento generalinis direktorius priims tik gavęs patvirtinimą, kad mėginys yra neigiamas. Tokia nuostata įtraukta į Premijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Ji bus taikoma ir komandinėms sporto šakoms.

„Kadangi valstybės premijų grąžinimo klausimas nebuvo detaliai reglamentuotas, jį išsamiai aprašėme. Be to, numatėme saugiklius premijų skyrimui. Tikimės, kad vadovaujantis nuostata premijas skirti tik už pripažintus ir patvirtintus laimėjimus ateityje nebekils neaiškių ar ginčytinų situacijų“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.

Tvarkos apraše įtraukta nauja dalis „Premijų skyrimas ar grąžinimas“, kurioje numatyta, jog sprendimas skirti premiją priimamas per 30 dienų nuo sporto šakos federacijos reikiamų dokumentų (informacija apie dopingo mėginio paėmimą, varžybas, sporto rungtį, varžybų protokolus ir kt.) pateikimo. Tačiau, jei buvo paimtas sportininko dopingo mėginys, sprendimas sportininkui (ar komandai) skirti premiją priimamas tik sulaukus mėginio rezultatų. Federacijai pranešus, kad dopingo mėginys yra teigiamas ir anuliuojami sportininko laimėjimai, premija negali būti paskirta.

Atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, kai draudžiamų preparatų vartojimas įrodomas praėjus keliems metams po laimėjimų (pvz., amerikiečių sprinterės Marion Jones atvejis) numatyta ir premijų grąžinimo tvarka. Iki šiol šis klausimas nebuvo atskirai reglamentuotas – galiojo bendra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Dabar numatyta, kad tokiu atveju, kai po premijos išmokėjimo nustatomas dopingo kontrolės taisyklių pažeidimas ir dėl to anuliuojami sportininko rezultatai, nebelieka pagrindo išmokėtai premijai, todėl ji privalo būti grąžinta departamentui. Jeigu premija negrąžinama geranoriškai, ji gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Federacijai paliekama teisė pakartotinai teikti informaciją apie premijos skyrimą sportininkui – tuo atveju, jei byla dėl dopingo mėginio buvo nagrinėjama tarptautiniame sporto arbitražo teisme ir priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas, kad sportininkas dopingo kontrolės taisyklių nepažeidė. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo įsakymo pasirašymo dienos (balandžio 24 d.)  ir atgaline data netaikomi.

Trečiadienį minint Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentūroje menininkams įteiktos šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Premijomis apdovanoti kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, tapytojas Jonas Gasiūnas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, rašytojas Icchokas Meras, operos dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika bei rašytojas Rolandas Rastauskas.

“Jūsų kūryba jau tapo mūsų savastimi. Jūsų padedami, mes giliau, jautriau ir subtiliau pažįstame save ir kitus. Per amžius kauptas ir puoselėtas mūsų šalies kultūrinis lobynas Jūsų dėka tapo turtingesnis ir gyvybingesnis. Jis liudija mums ir pasauliui neišsemiamas visos mūsų tautos kūrybines galias”, – prieš įteikdama premijas, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Per Jūsų kūrybą ir kitų tautų žmonės geriau mus supranta, pažįsta, mes jiems tampame artimesni. Lietuvos kultūra ir unikali kalba visada buvo, yra ir bus mūsų šalies pasididžiavimo ir tapatybės šaltinis”, – kalbėjo šalies vadovė.

Prieš įteikiant premijas, tylos minute buvo pagerbtas trečiadienį miręs iškilus poetas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius.

“Lietuva atėjo į Nepriklausomybę per kultūrą, sakė šiandien išėjęs tautos poetas Justinas Marcinkevičius. Jo pavyzdys mums liudija, kad ir vienas žmogus – kūrėjas – gali sutelkti tautą bendram tikslui. Visu savo gyvenimu ir kūryba Poetas mus mokė dėti patį brangiausią žodį LIE-TU-VA”, – sakė prezidentė.

Jos žodžiais, visais Lietuvos gyvavimo šimtmečiais turėjome savuosius kultūros šviesulius, kurie kėlė, vedė tautą į pažangą ir laisvę, okupacijų metais stiprino laisvės viltį.

“Kultūra padėjo išsaugoti lietuvybės dvasią emigracijoje ir tremtyje. Todėl Nacionalinės premijos įteikiamos vasario 16-ąją, tokią svarbią Lietuvai dieną. Valstybės atkūrimas prieš 93-jus metus šiandien reiškia, jog visi kūrėjai gali nevaržomai atsiskleisti kūryboje, dovanoti ją pasauliu”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

“Kultūra – mūsų tapatybės išraiška, jungtis, tvirčiausiai mus susiejanti, suvienijanti. Siekianti, kad mes neprarastume vienas kito, o šalis turėtų orią ir garbingą ateitį”, – sakė šalies vadovė.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, sveikindamas Nacionalinių premijų laureatus, sakė, kad premijų įteikimo dieną tampa akivaizdu, jog, kaip sakė trečiadienį miręs poetas J.Marcinkevičius, dvasia yra viršesnė už kūną.

“Premijų teikimo dieną šita akivaizdybė iškyla visa jėga prieš mūsų akis. (…) Fiziškai jis gali išeiti, bet kūriniai tampa viršesni, didesni už patį kūrėją”, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad “tik kūrybinga tauta, kuri vertina savo kūrėjus, gali atremti kasdienybės ir ekonominius iššūkius” ir išlikti stipria bei oria. “Kontempliuokime kultūros stebuklą, žmogaus dvasios didybę”, – sakė A.Gelūnas.

Dirigentui V.Augustinui premija skirta už chorinio meno galių plėtrą, už sakralinės muzikos šiuolaikiškumą, tapytojui J.Gasiūnui – už tapybos galimybių atnaujinimą, už šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą, rašytojui I.Merui – už tragiškųjų XX amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą moderniojoje lietuvių prozoje.

Teatro režisierius P.Mataitis ir teatro dailininkė D.L.Mataitienė premijomis pagerbti už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už liaudies tradicijos bei šiuolaikinės scenografijos darną.

Operos solistas V.K.Noreika premija apdovanotas už aukščiausią vokalinį meistriškumą, už neblėstantį talentą, rašytojas R.Rastauskas – už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. litų.

Vyriausybė sprendžia, kokiais kriterijais remiantis skirti premijas pareigūnams, kovojantiems su kontrabanda.

Pareigūnų skatinimui šiemet numatyta 5 mln. litų. Kaip anksčiau skelbė Vyriausybė, Valstybės sienos apsaugos tarnybai skiriama 2,2 mln. litų, Muitinės departamentui – 2 mln. litų.

Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, iš 5 mln. litų sumos turėtų būti skirta lėšų skatinti dar keturių institucijų – policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo bei Specialiųjų tyrimų tarnybų – pareigūnus.

“Kalba eina tik apie nusikaltimus ekonomikai, kai padaryta turtinė žala valstybei”, – apie pirmadienį Vyriausybės svarstytą projektą po ministrų pasitarimo žurnalistams sakė D.Matulionis.

Kanclerio teigimu, dėl kriterijų premijoms skirti užvirė ginčas.

“Bandoma nustatyti kriterijus, kad ne kiekvienas ateitų su prašymu, kad kiekvienam darbuotojui po 50 litų, o už konkrečius reikšmingus darbus kovojant su šešėliu ir kontrabanda”, – teigė jis.

Anot D.Matulionio, savaitę bus laukiama pastabų iš Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų.

“Norime pasiekti, kad už reikšmingus rezultatus pareigūnai būtų premijuojami. Komisija turėtų spręsti, kas tie reikšmingi rezultatai, ir institucijos pateiks savo siūlymus, komisija rekomenduos arba nerekomenduos, Vyriausybė priims sprendimą skirti ar neskirti institucijai pinigai”, – sakė kancleris.

Anot jo, institucijos vadovui bus palikta teisė spręsti, kaip skatinti vieną ar kitą pareigūną.

“Institucijos vadovas pats nuspręs – iš to sąrašo, kuris buvo pateiktas – kam skirti 2000, kam 1500, kam 1000 litų. Paliekama institucijos vadovo diskrecijoje. Dėl kriterijų dar šiokia tokia diskusija vyks”, – teigė D.Matulionis.

Vyriausybė deklaruoja siekį šiemet iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų.

Dalis Vilniaus valdininkų ir savivaldybės įmonių darbuotojų linkę susitaikyti, kad metų pabaigoje gali negauti premijų, bet bendrovės “Vilniaus autobusai” darbuotojai grasina streiku, rašo “Vilniaus diena”.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas garantavo, kad lėšų papildomoms išmokoms miesto tarnautojams nenumatyta.”Nemokėjome pernai, nemokėsime ir šiemet”, – griežtai pareiškė V.Milėnas. Tai patvirtino ir savivaldybės Personalo skyriaus vedėjas Antanas Gadeckis: “Tokio dalyko nebus”.

Nors sprendimai jau priimti, savivaldybės darbuotojų profesinei sąjungai apie juos pranešta nebuvo. “Labai gaila, kad administracijos direktorius nepasivargino mūsų informuoti. Šios valdžios braižas eiti ne su žmonėmis, bet ieškoti, švelniai tariant, kaip jiems pakenkti”, – atsiduso profesinės sąjungos pirmininkas Darius Šaluga.

Pasipiktinimo dėl nurėžtų premijų profesinė sąjunga reikšti nežada. “Ekonominė situacija nėra paprasta, todėl nebūtų logiška demonstruoti nepasitenkinimą dėl trylikto atlyginimo. Iš esmės mes norime ne jo. Siekiame, kad žmonės visada būtų vertinami pagal atliktus darbus, kad jų algos būtų adekvačios krūviams “, – aiškino D.Šaluga.

Tryliktojo atlyginimo greičiausiai negaus ir bendrovės “Vilniaus troleibusai” darbuotojai.

“Galvoju nemokėti, nebent profsąjunga užginčys. Negaliu vienašališkai priimti sprendimų – yra kolektyvinė sutartis, kurioje apie tryliktąjį atlyginimą kalbama. Tačiau esu pareiškęs, kad nenoriu jo mokėti. Tai – sovietinė atgyvena. Darbuotojai turi aiškiai žinoti, kiek ir už kokį darbą jiems mokami pinigai”, – kalbėjo įmonės “Vilniaus troleibusai” direktorius Vidmantas Striška.

Profesinei sąjungai jis siūlo verčiau siekti, kad būtų padidintas darbo užmokestis, o ne dangstytis sovietinėmis tradicijomis. “Aš labai prieš. Deramės su profsąjunga. Manau, pavyks susikalbėti”, – viltimis dalijosi V.Striška. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jo vadovaujamą bendrovę slegia bent 22 mln. litų skolos, todėl reikalauti papildomų išmokų neadekvatu.

Dėl komplikuotos įmonės ekonominės būklės “Vilniaus troleibusų” darbuotojai tryliktojo atlyginimo nesulaukė ir praėjusiais metais. “Anksčiau būdavo kitaip: griežčiau pasisakai, organizuoji piketą ar streiką – iškart matydavosi teigiami poslinkiai. Dabar visiems vienodai. Lietuvoje nematau šviesos tunelio gale”, – apmaudą liejo “Vilniaus troleibusų” darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Danuta Iljina.

Kalbų, kad tryliktasis atlyginimas nueis šuniui ant uodegos, bendrovės “Vilniaus autobusai” darbuotojai net nenori girdėti. “Šitaip tyčiotis iš žmonių negalima. Eisim iki streikų”, – tik tokią išeitį mato “Vilniaus autobusų” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Jonas Dekaminavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad premija, išmokama metų gale, yra ne tryliktasis atlyginimas už nieką, bet padėka už kultūringą keleivių vežiojimą.

“Kolektyvinėje sutartyje esame numatę, kad už gerą aptarnavimą vairuotojams priklauso 7 proc. algos dydžio priedas. Tokia skatinimo sistema. Metų gale viskas susumuojama ir, jei nėra pažeidimų, skundų, darbuotojui išmokama premija. Šiuo atveju esame ją užsitarnavę, nes darbo krūvis, įvedus keleivių įlipimo pro priekines duris tvarką, didžiulis, atsakomybė milžiniška. Ką, mes robotai? Papildomas darbas turi būti apmokėtas”, – į kompromisus leistis neketino J.Dekaminavičius.

Jis įspėjo, kad, jei pinigų nebus, po Naujųjų metų autobusų vairuotojai skelbs streiką. Prie jo kviečiami prisijungti ir “Vilniaus troleibusų” darbuotojai.

Įmonės “Vilniaus autobusai” direktorius Gintaras Nakutis priminė, kad bendrovę slegia 100 mln. litų skola. Tiek įmonei skolinga miesto savivaldybė. “Derybos su profsąjunga sunkios. Nežinau, kuo jos baigsis. Darbuotojai, vadovaudamiesi kolektyvine sutartimi, žinoma, norėtų, kad pinigai būtų išmokėti, tačiau įmonės finansinės galimybės sako ką kita”, – atkreipė dėmesį G.Nakutis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad biudžetinės institucijos nemokėtų piniginių priedų iš šiais metais sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Taip pat elgtis rekomenduojama ir valstybės ar savivaldybių įmonėms ar jų kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms.

Trijų Seimo frakcijų – Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio – seniūnai pateikė Vyriausybei siūlymą įsteigti fondą su kontrabanda kovojančių pareigūnų skatinimui.

Kaip sakė vienas iš siūlymo teikėjų, liberalcentristas Algis Čaplikas, ir dabar įstatymai leidžia skirti premiją pareigūnui, kuris sulaikė kontrabandinį krovinį, tačiau tai gali būti padaryta tik pasibaigus teismo procesui ir pripažinus krovinį kontrabandiniu.

“Kol baigiasi teismų procesas, apie pareigūno nuopelnus pamirštama, taigi siūlome įsteigti fondą prie Finansų ministerijos, ir pareigūnus premijuoti nelaukiant teismo proceso pabaigos. Pareigūnams tai būtų didžiulė paskata”, – įsitikinęs A. Čaplikas.

Pasak politiko, pareigūnų skatinimas būtų viena iš kovos su šešėline ekonomika priemonių.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės patarėjai ir sekretoriato politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai priemokų už darbą negauna.

„Seimo Pirmininkės politinio pasitikėjimo komandoje dirbantiems tarnautojams nėra mokami jokie priedai prie atlyginimo, – sakė Seimo Pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys. – Visi puikiai suprantame, kad šiuo ekonomikos ir finansų sunkmečiu kiekvienas privalome dėti visas asmenines pastangas taupyti valstybės biudžeto lėšas ir jas naudoti racionaliai bei efektyviai“.

Praėjusį ketvirtį kai kuriems prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Andriaus Kubiliaus, ministrų patarėjams ir viceministrams skirta daugiau nei 300 tūkst. litų priemokų.

Seimo Audito komitetui valstybinės institucijos pradėjo teikti duomenis apie pirmaisiais šių metų mėnesiais darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Iš jų matyti, kad daugeliui pagrindinėse krašto įstaigose triūsiančių politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų prie atlyginimų mokėtos ir priemokos, rašo “Lietuvos žinios”.

Prezidentės patarėjams per ketvirtį skirta 99 tūkst. litų priemokų. Kai kuriems premjero A.Kubiliaus patarėjams ir ministro pirmininko tarnyboje dirbantiems politinio pasitikėjimo tarnautojams per tris mėnesius papildomai priskaičiuota 44 tūkst. litų.

Iš dešimties ministerijų pateiktų duomenų matyti, kad kai kuriems viceministrams ir ministrų patarėjams pirmąjį ketvirtį nustatyta priemokų už beveik 163 tūkst. litų. Seimo kanceliarija duomenų apie darbo užmokestį dar nepateikė.

Prezidentei D.Grybauskaitei padeda 34 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Krašto vadovės potvarkiu 31 jų praėjusį ketvirtį buvo mokamos priemokos už didesnį nei įprasta darbo krūvį. Kaip informavo prezidentės spaudos tarnyba, išmokėtų priemokų vidurkis neviršijo 25 proc. pareiginės algos.

Premjeras A.Kubilius turi dešimt patarėjų. Šešiems jų ministro pirmininko potvarkiais yra skirtos priemokos. Kaip LŽ paaiškino premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė, papildomos piniginės išmokos nustatytos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. “Toks krūvis susidarė dėl to, kad dalis ministro pirmininko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių yra laisvos”, – sakė ji.

Ministrai taip pat nevengia skirti priemokų viceministrams ar savo patarėjams. Daugiausia jų – 34,4 tūkst. litų – praėjusį ketvirtį priskaičiuota Ūkio ministerijoje. Krašto apsaugos ministerijoje priemokoms skirta 34 tūkst. litų, Žemės ūkio ministerijoje – 28,7 tūkst. litų.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST), kuri skundžiasi bloga finansine padėtimi ir dėl to stabdo dviejų ugniagesių gelbėtojų komandų veiklą, administracijos darbuotojai gavo 60-80 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Tai paaiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistams atlikus KRPST auditą. Nustatyta, kad KRPST direktorius Saulius Grukauskas už praėjusius metus trims administracijos darbuotojams skyrė 60-80 proc. dydžio priedus. Tai jis padarė savo sprendimu, be steigėjų – Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos – žinios, rašo “Lietuvos žinios”.

Viršydamas įgaliojimus S.Grukauskas per praėjusius metus sau ir keliems pavaldiniams išmokėjo 50 tūkst. litų už papildomus darbus. Audito specialistų teigimu, šie pinigai skirti už darbus, kuriuos jie privalėjo atlikti pagal savo pareigas.

Išsidalyti 50-70 proc. darbo užmokesčio dydžio priedus KRPST direktorius, pavaduotojas ir buhalteris spėjo ir šiemet, kai Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai aktyviai diskutavo apie dviejų tarnybai priklausančių ugniagesių gelbėtojų komandų veiklos stabdymą dėl lėšų stygiaus. Pasak auditorių, jie taip pat išmokėti neteisėtai.

Tikrintojai nustatė, kad pernai tarnyba nepanaudojo 24 tūkst. litų biudžeto lėšų. Jos, pasibaigus metams, turėjo būti grąžintos į savivaldybės biudžetą. Tačiau pinigai biudžeto nepasiekė.

Didžioji dalis tarnybos neinventorizuota, o kitų daiktų išvis nepavyko rasti. Kai kurie automobiliai nenaudoti, tačiau kelionės lapuose nurodyta, kad jais važiuota gesinti gaisrų, pilta degalų. Skaičiuojama, jog taip gali būti iššvaistyta apie 25 tūkst. litų. Kur dingo už šiuos pinigus pirkti degalai – nežinoma.

Tikrintojų surinkta medžiaga bus pristatyta Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams. Pasak savivaldybės atstovės spaudai Vilmos Kasperavičienės, jie nuspręs, ar apie tarnybos administracijos padarytus pažeidimus pranešti specialiosioms tarnyboms. KRPST dalininkų susirinkime rengiamasi svarstyti įstaigos vadovo S.Grukausko atleidimo klausimą.

Tačiau, kaip aiškino administracijos direktorius konservatorius Vytas Bancevičius, auditorių aptikti pažeidimai neišgelbės dviejų ugniagesių komandų. “Visiems ugniagesiams išlaikyti pinigų neužteks”, – įsitikinęs V.Bancevičius.

Vyriausybė devynioms ugniagesių komandoms finansuoti Kauno rajono savivaldybei šiemet skyrė 1,4 mln. litų – po 155 tūkst. litų kiekvienai tarnybai. Pasak rajono vadovų, šių pinigų pakaktų tik atlyginimams sumokėti, bet neliktų nei degalams, nei pastatams ar automobiliams prižiūrėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis tvirtino, kad sunkiomis sąlygomis vienai ugniagesių gelbėtojų komandai rajone užtektų 160 tūkst. litų.