Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Premjere, šią savaitę dalyvaujate Kinijoje vykstančiame, dar kitaip vasaros Davosu vadinamame, verslo ir vadybos lyderių forume. Jame apie 2 tūkst. pasaulio lyderių dalyvavo ir vakar gavote kvietimą ir į žiemos Davosą. Po ilgo laiko Jus pakvietė profesorius Klausas Schwabas, pasaulio ekonomikos forumo vadovas, žodžiu pakvietė. Jūsų požiūriu, kas tai nulėmė ir kaip tai vertinate šitą kvietimą?

Davoso forumas, tiek vykstantis žiemą pačiame Davose, tiek čia vykstantis Kinijoje, yra vasarą vykstantis tradiciškai labai žymus renginys, turintis savo istoriją, savo tradicijas ir būnant čia, Kinijoje, buvo tikrai labai įdomu ir svarbu pasiklausyti ir dalyvauti diskusijose kartu su pasaulio ir Kinijos, Azijos politikos ir verslo lyderiais. Pakvietimas į tradicinį žiemos Davosą, yra gera galimybė pristatyti tame forume tai, ką mes Lietuvoje darėme, ką mes pasiekėme. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, ką kalbėjome su Pasaulio ekonomikos forumo vadovu ponu Schwabu, kuris kaip tik organizuoja Davoso forumus, kad Baltijos valstybių, taip pat ir Lietuvos patirtis, tvarkantis su ekonomikos ir finansų iššūkiais, yra šiuo metu labai įdomu daugeliui. Ypač tiems, kurie mato, kaip mes susitvarkėme su krize ir kaip to kol kas nepavyksta kai kam padaryti Europos pietuose.

Vakar Kinijos premjeras Wen Jiabao, kurio kadencijai liko vos keletas mėnesių, kalbėjo apie tai, kad jo šalis šiemet augs 7,5 proc. BVP tempu.  Premjere, kokią artimiausią pasaulio ekonomikos ateitį mato pasaulio ekonomikos ir visuomenės lyderiai?

Pati Kinija atrodo įspūdingai. Mes gal čia ne tiek daug matėme, bet tai, kaip atrodo didieji miestai, Pekinas arba Tiandzinis, kur vyko Davoso forumas, tai tikrai yra įspūdinga. Be abejo, Kinijos ekonomikos augimas yra vienas iš viso pasaulio ekonomikos variklių, todėl Kinijos premjero kalba Davoso forume buvo sutikta labai įdėmiai, tiek matėsi, kaip įdėmiai buvo klausomasi salėje, tiek po to didelio dėmesnio ji sulaukė ir pasaulinėje tarptautinėje spaudoje. Kinijos ekonomikos augimas, palyginus su kitais metais, yra šiek tiek sulėtėjęs, bet premjeras ir kiti, su kuriais buvome susitikę, labai aiškiai dėstė, ką jie toliau darys, kad Kinijos ekonomikos augimas nestotų. Vertinimai, kaip atrodo pasaulio ekonomikos reikalai, negalėčiau net įvardinti, kad būtų buvę labai aiškūs, bet nebuvo kažkokio dramatiško apokaliptinio matymo, kad viskas artėja prie kažkokios žlugimo ribos. Priešingai, yra matoma požymių, kad ir Europa, ir pasaulis gali iš šios krizės išeiti ir sustiprėję, ir atsigaudami. Matomi pagrindiniai keliai, kuriais turėtų būti rūpinamasi ir kurie turėtų būti vystomi, tai – konkurencingumo stiprinimas. Tai yra viena iš pagrindinių Pasaulio ekonomikos forumo temų jau keletą dešimtmečių, kuri rūpi visam pasauliui. Šalia konkurencingumo labai svarbu yra ir tarptautinė prekyba, tarptautiniai ekonominiai mainai ir apie tai buvo daug kalbama. Apie tai mes daug kalbėjome ir su Kinijos vadovais, taip pat ir su premjeru, ir su kai kuriais svarbiais ministrais, su kuriais aptarėme labai konkrečius projektus, kaip Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai gali būti stiprinami ir plėtojami.

Jūs sakėte, klausimas Nr. 1, ir matyt pasaulyje dabar, – konkurencingumas. Premjere, iš to, ką kalba pasaulio ekonomikos lyderiai, ką galima pasakyti apie tai, ko reikia, kad būtum konkurencingiausiu priekyje? Ko svarbiausio reikia, kad neitum iš paskos?

Man atrodo svarbiausia, tai reikia paprasto žmogiško dalyko, tai visų pirma nebijoti tos globalios konkurencijos ir drąsiai jaustis. Tai ir mums Lietuvoje yra labai svarbu suvokti, apie tai kalbame ir „Lietuva 2030“ strategijoje. Ir aš čia pasakyčiau dar vieną labai aiškų dalyką – norint nebijoti tos globalios konkurencijos reikia ją pažinti. Todėl ir mūsų jaunų žmonių mokymasis įvairiuose pasaulio universitetuose, ir įgyjama patirtis įvairiose pasaulinėse kompanijose, ir tų pačių pasaulio kompanijų atėjimas ir investavimas į Lietuvą yra vienas iš tų svarbių faktorių, kuris mano įsitikinimu, ir toliau darys labai stiprią įtaką mūsų gebėjimui konkuruoti. O šalia to be abejo reikia tvarkytis su tokiais dalykais kaip verslo sąlygos. Turime sudaryti tokias sąlygas verslui, kad dirbdami Lietuvoje, jie tikrai drąsiai galėtų galvoti apie plačias eksporto rinkas, apie įvairius užsakymus ir įvairius projektus. Ir tam reikia lankstesnių verslo sąlygų, daugiau pasitikėjimo pačiu verslu ir, manau, kad mes einame teisinga linkme.

Šio ryto Kinijos spauda, „China Daily“, rašo, kad Lietuvos premjeras kviečia Kinijos kompanijas investuoti, Kinija yra didžiausia prekybos partnerė Baltijos regione, Lietuvos prekybos partnerė, dvišalė prekyba 1,42 mlrd. 2011 m., 38,64 proc. aukštesnė nei ankstesniais metais, pasak Kinijos muitinės, taip pateikia „China Dayly“ naujausią informaciją. Jūs kalbėjotės vakar su Kinijos verslininkais, ką jie jums, premjere, sako, kas jiems svarbiausia renkantis vietą investicijoms?

Nemažai teko kalbėtis ir su premjeru, ir su ekonomikos, mokslų ir technologijų ministrais ir su pačiu verslu. Apibendrindamas pasakyčiau vieną dalyką: Kinijos ekonomika, Kinijos verslas yra labai stipriai užaugęs savo vidaus rinkoje ir galima tikėtis, kad jis vis aktyviau eis į kitas rinkas. Galima sulaukti nemažai kompanijų, plėtojančių savo veiklą Europoje ar Šiaurės Baltijos regione. Mums būtų labai svarbu tokias investicijas pritraukti į Lietuvą. Mes turime gerų pavyzdžių – viena iš stambiausių Kinijos telekomunikacijos kompanijų „Huawei“ yra įsteigusi kartu su „Omnitel“ kompanija Vilniaus universitete mokslinių tyrimų laboratoriją, ir kalbėjomės su jais apie tai, kad jie gali šį savo padalinį ir toliau plėsti. Taip pat nemažai kalbėjomės ir apie laisvąsias ekonomines zonos. Tai kinų verslui irgi atrodo įdomūs dalykai, įdomios galimybės. Pačiame Davoso forume tikrai labai rimtai buvo pabrėžtos traukinių susisiekimo tarp Kinijos ir Europos projektų perspektyvos. Kaip žinia, ir mes tokį vieną projektą esame parengę, tai yra „Saulės“ projektas. Tokios galimybes pergabenti savo prekes į Europą, neplaukiant jūromis aplinkui, kur plaukiama yra virš keliasdešimt dienų, o traukiniais galima pervežti per 12 – 14 dienų, atrodo, labai stipriai domina kinus. Tai tokių galimybių, tokių projektų yra nemažai ir noriu priminti, kad gegužės mėnesį, kai Kinijos premjeras lankėsi Varšuvoje ir ten susitikome visų Centrinės ir Rytų Europos šalių premjerai su Kinijos premjeru, Kinija paskelbė apie 10 mlrd. dolerių iniciatyvą, fondą, kuris yra skiriamas tam, kad Centrinėje Rytų Europoje stiprinti Kinijos ir Centrinės Rytų Europos verslo bendradarbiavimą. Taigi irgi atsiveria dar daug papildomų naujų galimybių.

Na, kalbant dar apie investicijas, mobilių aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas pabrėžė, kad svarbiausia investuotojui yra taisyklės, jų laikymasis, neprotekcionizmas, žema korupcija. Tai labiausiai traukia investuotojus, o ne kiti dalykai, kaip mokesčiai ar dar kažkas. Premjere, ar jūs tokią nuotaiką jautėte ir Kinijoje?

Aš manau, kad tai yra iš esmės teisingas pastebėjimas ir mes būtent taip traktuojame ir savo valstybės veiklą, išties stengdamiesi ir tarptautinio verslo įvairiuose forumuose ar tiesiogiai susitikdami pristatyti Lietuvą kaip šalį, kur jų investicijos gali būti labai sėkmingos. Mes iš tikrųjų turime gerai išplėtotą internetinę infrastruktūrą, aukštųjų technologijų infrastruktūrą, turime, tikrai palyginus, neblogą aukštojo mokslo sistemą, rengiančią kvalifikuotus žmones ir išties pakankamai stabilią teisinę ir politinę aplinką. Ir turiu pasakyti, kad kalbantis su užsienio investuotojais, kažkokio ypatingo susirūpinimo mokesčiais Lietuvoje netekdavo girdėti, gal atskiri kažkurie parametrai ir galėtų būti taisomi, bet bendrai mokesčių našta, ir visi tą žino, Lietuvoje, palyginus su Europos Sąjungos (ES) vidutine mokesčių našta, yra tikrai ženkliai žemesnė, jeigu skaičiuojame visą mokesčių naštą. Tie dalykai, ką Ilja Laursas įvardijo, kaip skaidrumas, stabilumas, įvairių teisinių taisyklių lankstumas – tai yra patys svarbiausi dalykai.

Vidinės įmonių investicijos Lietuvoje, ir pramoninkai apie jas kalba, čia stebimas augimo lėtėjimas: pirmąjį ketvirtį augimas 11 proc., antrą ketvirtį – 1 proc. Produktyvių investicijų pirmąjį ketvirtį buvo 19 proc., antrąjį – 1 proc. Reiškia įmonės mažina investicijas į įrenginius, mašinas, transporto priemones. Kaip Jūs vertinate šias tendencijas, kaip jos gali atsiliepti įmonių konkurencingumui?

Mūsų įmonės 2008 – 2009 metų krizės metu parodė ypatingą sugebėjimą atgauti konkurencingumą ir to pasiekė mažindami sąnaudas, darbo kaštus. Ir to rezultatą mes matėme ir praėjusiais metais, ir šiais metais, tai labai įspūdingą eksporto augimą ir kartu ekonomikos atsigavimą. Dabar aš nesiimčiau spręsti pagal pirmų ketvirčių palyginamus duomenis dėl jų vidinių investicijų, čia gal turėtų ekspertai įvertinti. Be abejo, kad gali veikti ir mūsų pramonę šiek tiek iš Pietų Europos sklindančios nelabai kokios žinios, bet aš vertinčiau ir mūsų verslo pasirengimą galimoms problemoms kaip kur kas geresnį nei buvo 2008-2009 metais. Ir todėl tikrai galvoju, kad ir mūsų verslas, mūsų ekonomika, nepaisant kaip ten kas klostysis euro zonos reikaluose, nors aš vėlgi nebūčiau labai didelis pesimistas ir nekalbėčiau labai garsiai apie kokias nors naujas krizės bangas, tikrai gali labai sėkmingai stiprinti savo konkurencingumą, ieškoti galimybių tapti dar globalesniu. Tam reikia ir matyti naujas atsiveriančias galimybes, neapsiriboti vien savo tradicinėmis rinkomis, ar Baltijos valstybėmis, ar kažkuriomis ES rinkomis. Ta pati Kinija atsiveria kaip tikrai didžiulės galimybės. Galima pasidžiaugti, kad mūsų maisto produktų gamintojai: man atrodo, kad Kinijos valdžia yra geriau pasiruošusi suteikti leidimus ar licencijas. Tai tų galimybių atsiveria pasaulyje vis daugiau ir naujų, ir reikia tiesiog nebijoti jomis naudotis. Čia ir yra pagrindinis mūsų iššūkis žiūrint į ateitį ir iššūkis mūsų konkurencingumui.

Jūsų finansų patarėjas šią savaitę prasitarė, kad netrukus laukiama stambaus investuotojo į Lietuvą, panašaus į tai, kas buvo su „Barclays“ ar „Western Union“ investicijomis. Ar galite patvirtinti šią informaciją?

Turime tokių gerų žinių, bet paprastai tokias žinias skelbia patys investuotojai. Mes laukiame artimiausiu metu, kad tai bus paskelbta. Iš tiesų panašaus profilio projektas kaip „Western Union“ ar „Barclays“. Ir tai rodo, kad Lietuva, mūsų strategija Lietuvai tapti Šiaurės Baltijos valstybių aukštųjų technologijų paslaugų centru nuosekliai tampa realybe.

Ačiū už pokalbį.

Premjeras: lenkai domisi Visagino atominės elektrinės projektu

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Šiąnakt grįžote iš Varšuvos, kur turėjote susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Daug dalykų, bet gal apie konkrečius – vienas iš svarbesnių jūsų vizito tikslų buvo pakalbėti apie lenkų grįžimą į Visagino projektą. Šitas vizitas padidino tikimybę, jog lenkai sugrįš, ar ne?

Kaip ir kiekvienas susitikimas su Donaldu Tusku, šis tikrai buvo dalykiškas, atviras ir racionalus. Aptarėm daug bendrų reikalų, taip pat, be abejo, ir tautinių mažumų reikalus. Bet taip pat ir svarbiausius energetikos projektus, kurių tikrai yra ne vienas ir kurie sėkmingai eina į priekį, kaip pavyzdžiui, “LitPol Link“ pirmoji linija, tai yra elektros jungčių linija. Kalbėjom apie reikalą pradėti planuoti kreipiantis ir į Europos Komisiją dėl antrosios linijos statybos finansavimo, dėl to sutarėm. Kalbėjomės ir apie dujų vamzdynų sujungimą. Be abejo, kalbėjomės ir apie Visagino projektą ir galėjau detaliau papasakoti, kokioje dabar yra situacijoje jis yra. Galiu pasakyti, kad susidomėjimas tikrai yra. Be abejo, kompanijos sprendžia apie dalyvavimą. Kiek žinau, kaip tik Lenkijos energetikos kompanija, kuri anksčiau dalyvavo derybose, kuri paskui pristabdė savo dalyvavimą derybose, ir kaip premjeras sakė, dėl tokio veiksmo ir buvęs vadovas turėjo atsistatydinti, tai kaip tik šios kompanijos vadovai ruošiasi artimiausiu metu atvykti į Lietuvą.

Būtent dėl pristabdytų derybų, pripažino lenkų premjeras, kad buvo „patrauktas“ vadovas?

Nieko naujo aš nepasakau, buvo jau seniai taip formuluojama ir viešoje erdvėje, ir darsyk tą išgirdome vakar.

O šiaip dėl kokių priežasčių lenkai trypčioja kol kas, kas jiems labiausiai rūpi?

Kaip ir bet kuriam kitam regioniniam partneriui, kaip ir mums, labiausiai rūpi šio projekto ekonominė nauda. Tie skaičiai, kurie dabar yra, jie yra tikrai patrauklūs, bet ir toliau bus deramasi dėl visų šio projekto ekonominių ir techninių dalykų. Aš turėjau galimybę dar sykį pristatyti visą kalendorių, kad iki 2015 metų – visi techniniai derinimai ir derybos, ir tiktai tada bus aiškūs visi galutiniai skaičiai ir tada bus galima apsispręsti dėl esminių įsipareigojimų. Lenkams tai irgi yra svarbu, o regiono partneriai turi tartis dėl bendrovės steigimo projekto, dėl akcininkų sutarties. Kiek žinau tos derybos su latviais ir estais jos pakankamai intensyviai vyksta. Na, ir jeigu Lenkijos kompanija matys ir čia naudą, tai aš manau, kad jie turi visas galimybes grįžti. Be abejo jiems rūpi taip pat ir užsigarantavimas pakankamo elektros kiekio, ar yra apskritai interesas dalyvauti, ar gali jie tikėtis pakankamai nemažo elektros, pagamintos šioje elektrinėje, kiekio. Aš turėjau pasakyti, kad apie tai galima labai atvirai kalbėtis, nes jeigu visiems partneriams pasidalinus elektros energiją Lenkijai liktų labai nedidelis kiekis, tai jų interesas atitinkamai būtų ženkliai mažesnis.

Kalbant apie kitas savaitės aktualijas, Seimas nusprendė rengti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybų. Su lenkais buvo kalba apie tai? Ar jie teigiamai tai įvertino ar neigiamai?

Per daug mes tų dalykų nevertinom. Lenkai patys planuoja statytis atomines elektrines šiek tiek vėliau. Jiems visa patirtis – tokių projektų plėtojimo, vystymo ir informacijos pateikimo visuomenei – yra tikrai įdomi ir vertinga. Tai gali būti dar viena priežastis, kodėl jie galvotų dalyvauti tokiame projekte.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pakvietė Vyriausybę kiekviename tinklapyje paskelbti visą informaciją ir atsakyti į kiekvieną kylantį klausimą visuomenei dėl šio projekto. Pone premjere, kiek Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su visuomene apie problemas ir rizikas, o ne vien, kaip kartais iš politinės plokštumos matosi, kaltinimai išdavystėmis ar agentais ir panašiai?

Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus, pateikti visą informaciją, kokią turime ir kokia dar derybose aiškės. Pilnai apie projektą visa informacija bus žinoma 2015 metais, nes tik tada baigsis visos derybos. Niekam neturėtų būti jokios abejonės. Šiuo metu yra pateikta maksimaliai įmanomas kiekis informacijos. Dar ne apie vieną projektą tiek daug informacijos nėra pateikta. Kitą sykį atrodo, kad jos būna pateikta per daug ir paprastam žmogui yra jau sunku ir susigaudyti jos apimtyse. Galbūt reikia ją tiesiog tam tikrais aspektais ir pjūviais išgryninti ir žmogui padėti geriau suprasti. Dar reikia spėti atsakinėti į klausimus ir kartais visiškai melagingus teiginius arba neteisingus teiginius, kurių nevengia elektrinės priešininkai visur tiražuoti. Pavyzdžiui, vis tenka girdėti, kad atominės statyba praskolins visiškai Lietuvą. Reikia bent šiek tiek susipažinti ir įsiklausyti, ką Finansų ministerija sakiusi ir kaip bus projektas finansuojamas, ir suvokti, kad paskolas šiam projektui finansuoti ims pati Visagino elektrinės bendrovė. Ir galbūt tik daliai paskolų reikės valstybės garantijų. Vien garantijos netampa automatiškai valstybės skola ir todėl tai, ką tenka girdėti ir iš rimtų politikų, ir opozicijos politikų, tokių gąsdinimų – tai yra tiesiog netiesos skleidimas. Arba lygiai tas pats, ką paskutinėmis dienomis teko girdėti, kur Linas Balsys, nesurinkęs parašų, vėlgi skleidžia visiškus pramanus, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra naudinga Rusijai. nes, pastačius tokią elektrinę, Lietuva jau bus įmūryta į Rusijos elektros sistemų žiedą. Tai yra visiški absurdai, kadangi yra priimtas įstatymas dėl mūsų elektros sistemų sinchronizacijos su Europos kontinentinėmis sistemomis, vakar daug kalbėjau su Lenkijos premjeru dėl to, ar statoma yra antroji elektros linija. Reikia atsiminti, kad Lietuva negalės persijungti iš sovietinės sistemos į europinę sistemą, turėdama vien tik pakankamus laidus, bet neturėdama pakankamos generacijos.

Taip, bet, premjere, Jūs minėjote L. Balsį, bet Jūs taip pat savo partijos rinkimų programoje buvote įsirašę, kad atominis reaktorius neturėtų viršyti 800 megavatų. Dabar jis planuojamas 1350. Tuomet taip pat kalbėjo, kad didesnis reaktorius mus išlaikys NVS sistemoje.

Reikia įsiklausyti, ką mes dabar kalbame. Taip, mes turėjome tokių nuogąstavimų, bet per šį laiką išties intensyviai dirbdami su Europos ekspertais, ir „Litgrid“ kompanijos visi ekspertiniai darbai ir visos studijos rodo, kad ir didesniam reaktoriui yra galimybė gauti pakankamas rezervines galias, tiek iš europinių sistemų, tiek ir iš Baltijos šalių sistemų, įskaitant ir Kruonio elektrinę. Šie dalykai jau nebeturi gąsdinti. Todėl mes savo naują programinį skyrių apie energetiką paskelbėme anksčiau negu visus kitus programinius skyrius, kur labai aiškiai sudėliojome, kaip mes šiuo metu matome visą VAE ir jungčių su europinėmis sistemomis sinchronizacijos į bendrą europinę sistemą. Bendros sistemos atskiros dalys yra būtinos tam, kad mes galėtume integruotis į europines sistemas. Be savo pakankamų generacijos pajėgumų, garantuojančių ir rezervines galias, mes negalėsime įsijungti į europines sistemas. Todėl VAE yra būtina sąlyga tam, kad taptume europinių sistemų dalimi.

Jeigu tuo, ką kalbate, nepavyktų įtikinti visuomenės ir referendumas, nors ir patariamasis, būtų neigiamas. Kaip tuomet elgtumėtės?

Referendumas iš tikrųjų yra patariamasis. Referendume yra keliami klausimai dėl naujos elektrinės projekto. Diskutuojant ir kalbantis, pavyzdžiui, su socialdemokratų lyderiais, sekant jų teiginius susidaro vaizdas, kad, metaforiškai kalbant, jiems netinka Kubiliaus projektas, bet jiems tiktų Butkevičiaus projektas. Referendumas yra gera erdvė diskusijoms, partijoms išsakyti aiškias savo pozicijas. Noriu priminti, kad didžioji dalis svarbiausių partijų, ir esančių opozicijoje, ir populiariausių partijų, savo rinkimų programose nedviprasmiškai yra įsirašiusios nuostatas dėl branduolinės energetikos tolesnio įgyvendinimo Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu pasitarti su žmonėmis yra labai svarbu ir naudinga. Tačiau taip pat labai svarbu partijoms nepabėgti nuo atsakomybės, savo rinkiminėse programose duotų pažadų. Aš tikiu, kad žmonės elgsis racionaliai, elgsis labai apgalvotai. Jeigu kam nors lieka neaiškumo dėl tokio tikrai sudėtingo projekto kaip VAE, kaip branduolinės energetikos perspektyva, tai gali ir daugiau informacijos gauti, bet gali ir apsispręsti, jog tokius sudėtingus sprendimus turi daryti ne referendumai, o atsakingi politikai.

Prezidentė yra išsakius maždaug tokią poziciją, kad šitam projektui turėtų galioti aukščiausi skaidrumo standartai. Ir štai paskutinė informacija „Delfi “: naujomis branduolinė jėgainės statybomis besirūpinanti bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ be konkursų įsigijo konsultacijų, viešųjų ryšių paslaugų už maždaug 9,5 mln. litų. Ne ką atsilieka ir Ignalinos atominė elektrinė su britų teisininkais be konkurso sudariusi susitarimą, kurio vertė 6 mln. litų. Kaip jūs paaiškintumėte visuomenei, kad tokie pinigai yra skiriami be konkursų?

Aš tikrai nesiimu vertinti, gal tai padarys Visagino elektrinės atstovai – paaiškins, kokios paslaugos, kokiais būdais yra perkamos. Noriu tik pastebėti, kad iš tikrųjų tai yra labai stambūs projektai, kur reikalingos aukščiausios rūšies paslaugos, ar tai būtų teisininkų, ar kitų ekspertų.

Konkursai gali pakenkti turėti aukščiausią kokybę?

Aš turiu omenyje, kad šioje vietoje kartais tik vienetinės kompanijos tokias paslaugas ir gali suteikti pagal savo patirtį, kvalifikaciją. Bet aš dar sykį noriu grįžti prie viso projekto tolesnė eigos ir prisiminti tai, ką praeitą savaitę Prezidentė kalbėjo televizijos laidoje. Mes turime apsispręsti, lietuviai, visos trys Baltijos valstybės, šių valstybių žmonės, ar esame pajėgūs įgyvendinti ambicingus, didelės vertės ir tikrai naudingus visam regionui, ilgalaike prasme, projektus. Tai čia yra klausimas. Pats referendumas yra ne tiek dėl šio konkretaus projekto, o atsakymas, kiek mes esame pajėgūs įgyvendinti energetinę nepriklausomybę. Ir kiek mes galime pasiduoti kažkokiom propagandom, interesų grupių įvairiems siekiams. Vieniems norisi daugiau vėjo – tiems, kurie investavę į vėjo jėgaines, kitiems gal saulės neblogas biznis. Tai šitoje vietoje turime suvokti, kad referendumas yra dėl mūsų pajėgumo įgyvendinti savarankišką energetinės nepriklausomybės politiką. O įvairios detalės projekto, kuris dar bus toliau diskutuojamas, deramasi dėl jo, jos ryškės, tų skaičių bus vis daugiau. Jau dabar visi skaičiai rodo, kad tai ekonomiškai labai apsimokantis projektas. Bet tai išties yra išbandymas mums visiems, klausimas mums visiems, ar mes pajėgūs įgyvendinti nacionalinius energetinės nepriklausomybės projektus.

Truputį kitų aktualijų link dar pasukime, premjere. Linas Linkevičius taps naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje. Jis sako, kad su Baltarusija reikia kalbėtis ne ultimatumų, sankcijų kalba. Šią savaitę kilęs tas šnipų skandalas, kuomet Baltarusija teigia sulaikiusi Lietuvos naudai šnipinėjusius savo piliečius, išardžiusi įtakos agentų tinklą. Kaip Jūs vertintumėte šią informaciją?

Aš negaliu vertinti informacijos, kurią skelbia Baltarusijos žinybos. Mūsų atitinkamos žinybos labai aiškiai pasakė savo išvadas. Tos propagandinės atakos šiek tiek stebina, bet mes tikrai nesisuošiame reaguoti tokiais pat būdais. Dėl ultimatumo ir sankcijų kalbos, aš galiu pasakyti, ką ne kartą esu kartojęs, kad mes įgyvendinam bendrą, suderintą Europos Sąjungos (ES) politiką Baltarusijos atžvilgiu. Europa siekia padėti Baltarusijai tapti demokratiška valstybe, gerbti žmogaus teises, o kaip to pasiekti – tai taktikos klausimai, kuriais mes aktyviai diskutuojame, nes norėtume matyti vieningą ES politiką ne tik Baltarusijos, bet ir visos Rytų kaimynystės regiono atžvilgiu. Rakto į Baltarusijos problemų sprendimą ir tai, kaip jai padėti tapti labiau demokratiška, reikia ieškoti ne vien tik santykiuose su pačia Baltarusija, bet santykiuose su platesniu regionu. Jei ES pavyktų įgyvendinti efektyvią, energingą, dinamišką ir turinčią aiškų strateginį interesą viso Rytų kaimynystės regiono atžvilgiu politiką, padedant tokioms šalims kaip Moldova, Ukraina, Pietų Kaukazo valstybės gravituoti arčiau ES, integruotis į ją žymiai greičiau ir efektyviau, atsirastų daugiau galimybių padėti ir pačiai Baltarusijai.

Nuo pirmadienio išeinate atostogų. Žinau, kad laisvalaikiu mylite dviratį ir knygas. Kokią paskutinę knygą perskaitėte?

Iš tikrųjų, mėgstu dviračius ir matyt važiuosiu su knyga kuprinėje. Dabar ant stalo guli T. Snyder ir T. Jet knyga apie Europos politiką. O vakar lankęsis Britanijos užsienio reikalų sekretorius W. Hague padovanojo savo išleistą knygą apie labai gerai žinomą Britanijos politikos veikėją W. Wilberforce, kuris XVIII amžiaus viduryje, būdamas vienišas, sugebėjo pasiekti, kad prie jo prisijungtų visas Britanijos Parlamentas ir nubalsuotų už vergovės panaikinimą. Manau, kad bus labai įdomi knyga.

Šiandien vykstate į Klaipėdą, kur turėtų būti pasirašyta sutartis dėl Suskystintųjų Gamtinių Dujų terminalo statybų. Premjere, kaip vertinate šios sutarties pasirašymą ir ar viskas aišku dėl sutarties sąlygų?

Kaip tik dabar vykstu į Klaipėdą su darbo vizitu. Turėsime progą susitikti su uosto įmonėmis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos naftos“ vadovais. Sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ yra tikrai darbinė, dėl bendrų darbų, dėl darbų, kurie reikalingi terminalo veiklai, įgyvendinimo. Tai svarbus dalykas ir dar vienas etapas, įgyvendinant labai reikšmingą strateginį projektą.

Premjere ar jau viskas aišku dėl terminalo statybų sutarties sąlygų?

Tai yra dviejų valstybinių įmonių ūkinė sutartis, tikrai tai nėra kažkas ypatingo. Nes iš tiesų terminalo statyboje reikia pagilinti kanalą, reikia įrengti ir krantines, kad būtų galima švartuotis su visa įranga. Tai vienas iš darbų, bet ne vienintelis darbas. Noriu priminti, kad visa eilė darbų yra jau padaryta, pavyzdžiui, pagal konkursą atrinktas laivo su įranga gamintojas. Toliau laukia darbai, kurie yra įgyvendinami, tiesiant reikalingą dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, lygiai taip pat artimiausiu metu bus skelbiami konkursai pačioms suskystintoms dujoms tiekti. Bet vienas iš darbų yra parengti reikalingą infrastruktūrą uoste. Tai yra labai svarbus darbas, jo įgyvendinimui kaip tik ir reikalinga sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ įmonės, kuri realizuoja šį svarbų projektą.

Premjere, kiek žinau, ketinate susitikti ir su Klaipėdos meru. Ko už SGD terminalą prašo Klaipėdos miestas?

Su merais visada susitinkame, o Klaipėda yra toks miestas, kurio svarba ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai yra ypatinga. Malonu susitikti su meru, su kuriuo turėjome galimybių labai smagiai dirbti kartu įvairiuose Seimuose. Vytautą Grubliauską pažįstame tikrai pakankamai seniai. Yra daug dalykų, kuriuos tikrai norisi aptarti ir pasikalbėti. Vyriausybė vasario mėnesį yra priėmusi protokolinį sprendimą, kuriuo numatyta, kokie Klaipėdos miestui prioritetiniai ir Lietuvos ekonominei, socialinei, kultūrinei plėtrai reikšmingi projektai ateityje bus įgyvendinami. Tai yra bendras mūsų rūpestis, bendras tikslas. Čia noriu priminti, kad tai yra ir pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, IX B transporto koridorius, ir Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija, Klaipėdos pilies bastiono komplekso atkūrimas, plėtojant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Šių projektų įgyvendinimas yra numatytas per keletą metų, išnaudojant ir ES struktūrinės paramos lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taigi tiems darbams reikia tinkamai pasirengti ir apie tai taip pat galėsime su meru pasikalbėti.

Neseniai Lenkijoje viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pakvietė lenkus jungtis prie atominės elektrinės statybų. Kaip sekasi tartis su lenkais? Ar realu, kad lenkai taps atominės elektrinės statybų partneriais?

Noriu priminti, kad lenkai dar nuo G. Kirkilo Vyriausybės laikų kartu su Latvijos ir Estijos kompanijomis buvo partneriai šiame projekte. Praėjusių metų pabaigoje jie sustabdė savo dalyvavimą derybose dėl projekto, bet dar balandžio mėnesį mes, trys Baltijos šalių premjerai, susirinkę Prienuose pakartojome, kad projektas yra atviras Lenkijos dalyvavimui. Ministras A. Sekmokas šiomis dienomis lankydamasis Lenkijoje turėjo galimybę aptarti ir Lenkijos dalyvavimą šiame projekte, ir kitų labai svarbių energetikos projektų realizavimą – jau statomos elektros jungties statybą ir poreikį statyti dar vieną jungtį, kad Baltijos šalys galėtų įgyvendinti Europos Sąjungos energetinės strategijos vieną iš svarbiausių tikslų – mus integruoti į kontinentines elektros sistemas. Taip pat kalbamės apie dujų sistemų sujungimą tiesiant reikalingą vamzdyną. Projektų iš tiesų yra labai nemažai, jie tikrai svarbūs. Lenkija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį siekiant tokių strateginių tikslų kaip integracija į europines energetikos sistemas. Lenkijos dalyvavimas Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte būtų visiškai natūralus ir logiškas, ypač turint omenyje, kad pati Lenkija, nors šiuo metu nėra branduolinės energetikos valstybė, planuoja statyti bent tris branduolines jėgaines. Dalyvavimas VAE projekte jiems būtų galimybė susipažinti su tokių projektų realizavimu, branduolinės saugos reikalavimais, branduolinės saugos priežiūra. Mes tą turime, esame išvystę ir tuo esame iš tikrųjų vertingas partneris šalims, kurios norėtų pradėti branduolinės energetikos vystymą pas save.

Premjere, konservatoriai jau baigia partijos narių reitingavimą. Kaip vertinate partijos rinkiminį sąrašą?

Visų pirma noriu pasidžiaugti – mes tai laikome savo vidaus demokratijos švente. Turbūt esame vienintelė partija Lietuvoje, kuri kandidatų sąrašo eilės sustatymui naudoja tokią demokratišką tvarką, kai visi partijos nariai turi galimybę dalyvauti, balsuoti ir nustatyti, kokią jie norėtų matytų mūsų kandidatų  sąrašo eilę. Reitingavime dalyvavo daugiau nei pusė (virš 8 tūkst.) partijos narių. Rezultatai yra žinomi, įtikinantys, įdomūs ir parodantys, kad yra vertinamas ne tik nuoseklus partijos narių darbas, bet taip pat vertinama ir jaunatviška energija. Sveikinu ir jaunesnius mūsų partijos kolegas, kurie gavo tikrai didelį partijos narių pasitikėjimą reitingavimo metu. Bet mūsų dar laukia įtemptas darbas tam, kad mūsų kandidatų sąrašas galėtų pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, kurio esame verti ne kažkokiais žodžiais, o darbais.

Premjere, jūsų partijos Priežiūros komitetas, svarstęs Naglio Puteikio elgesį, konstatavo, kad jis aktyviai veikia prieš partijos tikslus ir programą, turimą priekaištų ir dėl Puteikio veiklos „Drąsos kelio“ partijoje. Už visas šias nuodėmes Puteikį grasinama pažeminti Seimo rinkimų daugiamandačių apygardų sąrašuose. Premjere, kaip jūs vertinate partiečio veiklą ir ar tikrai jis bus baudžiamas?

Priežiūros komitetas turi tokią pareigą ir atsakomybę vertinti partijos narių veiklą įgyvendinant partijos principines nuostatas ir, kiek žinau, vakar šis komitetas vertino Naglio Puteikio veiklą. Jūs jau apibudinote už ką ji buvo vertinama. Lygiai taip pat buvo vertinama Ryto Kupčinsko ir Jono Šimėno veikla balsuojant Seime dėl svarbiausių strateginių klausimų. Jų balsavimas periodiškai arba nuolat skirdavosi nuo partijos priimtų pozicijų. Partija iš tikrųjų tokius dalykus turi vertinti, spręsdama, ar gali partijos nariai atstovauti partiją mūsų kandidatų sąraše, ar galima jiems patikėti pakankamai aukštas vietas sąrašuose. Tai bus padaryta partijos Taryboje, kuri rinksis kitą šeštadienį.

TS–LKD būstinėje teisėsaugininkai antradienį atliko patikrinimą dėl galimai įrengtos pasiklausimo įrangos. Skelbiama, kad kelios vadinamosios „blakės“ rastos kompiuterio pelėje ir kieme augančiame medyje. Premjere, kaip ten yra su tomis „blakėmis“, teisėsaugos pareigūnai tų „blakių“ lyg ir negavo?

Aš noriu priminti, kad mes patys su specialistų pagalba, mūsų partijos vykdomasis sekretorius pasikvietė į partijos būstinę. Jie tas blakes atrado tam naudodami specialią aparatūrą. Po šitų faktų partijos vykdomasis sekretorius kreipėsi į teisėsaugos institucijas, į prokuratūrą, ir ji radėjo ikiteisminį tyrimą dėl netesėto pasiklausymo, dėl neteisėto pasiklausymo aparatūros įrengimo. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir tą tyrimą atlieka atitinkamos tarnybos. Mes, vykstant ikiteisminiam tyrimui, nelabai galim daugiau komentuot.

Bet ar tiesa, kad prokuratūrai, teisėsaugai nėra pristatyta, tai, ką radote?

Aš tikrai nesiimu komentuoti ikiteisminio tyrimo eigos. Kaip matėte, specialistai atlieka kruopštų patikrinimą ir tai yra gerai. Aš taip pat tikiuosi, kad bus nustatyta ir kas tokią aparatūrą įrengė ar bandė įrengti tam, kad pasiklausytų partijos būstinėje vykstančių pokalbių.

Vakar Vyriausybė atidėjo šilumos ūkio pertvarkymo svarstymą. Kodėl, Premjere?

Mes sutarėme, kad reikia papildomos platesnės diskusijos ir informacijos. Energetikos ministerija siūlo šilumos ūkyje imtis platesnių ir gilesnių pertvarkų. Noriu priminti, kad per paskutinius metus ir Prezidentės iniciatyva yra priimta visa eilė įstatymų pataisų, bandant spręsti šilumos ūkyje susikaupusias problemas ir neleidžiant naudotis monopoline ar dominuojančia padėtimi šilumos tiekėjams, kurie taip pat prižiūri ir šilumos mazgus daugiabučiuose namuose, kaip yra, pavyzdžiui, Vilniaus mieste. Visi atsimename paskutinį šildymo sezoną su visomis jo problemomis Vilniuje. Šalia tokių atskirų pataisų, mes manome, kad laikas pereiti ir prie sisteminių pertvarkų visame šilumos ūkyje. Ir Energetikos ministerija siūlo visame šilumos ūkyje įgyvendinti tuos pačius principus, kuriuos įgyvendiname, remdamiesi europinėmis direktyvomis, kitos energetikos sektoriuose, turiu omenyje visų pirma dujų ir elektros sektorių, kur, kaip žinia, vadinamasis atskyrimo principas arba Trečiosios direktyvos principas reikalauja, kad būtų aiškiai atskirtos nuosavybės, generacijos, perdavimo ir skirstymo sistemos. Tai padaryta, kaip minėjau, dujų ir elektros sistemose. Tuo metu šilumos reikaluose yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad nuo šilumos generavimo iki vamzdynų ir šilumos mazgų valdo tos pačios bendrovės ir todėl labai dažnai yra sudaromos papildomos kliūtys konkurencijai atsirasti. Toje pačioje šilumos generacijoje matome pastangų išnaudoti savo dominuojančią monopolinę padėtį ir šilumos mazgų priežiūroje. Siūlymai, kuriuos pateikė Energetikos ministerija, iš esmės yra siūlymai įgyvendinti tą patį nuosavybės atskyrimo principą, koks yra įgyvendintas dujų ir elektros sektoriuose.

Nors paprastai pabrėžiama, kad Lietuvos rinkėjų atmintis labai trumpa, sociologiniai tyrimai to tvirtinti neleidžia. Paprašyti įvardyti prasčiausiai dirbusį Seimo pirmininką ir premjerą, respondentai pasikapstė po atminties kerteles ir prisiminė tiek esamų, tiek buvusių ministrų pirmininkų bei Seimo pirmininkų nuodėmes ir išskyrė pačius blogiausius.
Kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos, šiuo metu kaip prasčiausius Seimo pirmininkus apklausiamieji išskiria A.Valinską (kone pusė respondentų) ir V.Muntianą (kone ketvirtadalis), o blogiausio premjero „laurai“ atiteko R.Paksui. Po jo rikiuojasi A.Kubilius ir G.Kirkilas. Visi trys pelnė 81,4 „nepagarbos“ procentų.

Kuris iš ligšiolinių Seimo pirmininkų, jūsų nuomone, buvo (yra) blogiausias? (proc.)

A.Valinskas    47,6
V.Muntianas    23
Visi dirbo prastai    13,4
Č.Juršėnas    6,6
V.Landsbergis    5,2
Nežinau / neturiu nuomonės    3,8
I.Degutienė    0,2
A.Paulauskas    0,2
Visi dirbo gerai    0

Kuris iš ligšiolinių premjerų, jūsų vertinimu, buvo prasčiausias? (proc.)

R.Paksas    39
A.Kubilius    27,2
G.Kirkilas    15,2
L.M.Stankevičius    7,6
G.Vagnorius    6
A.Šleževičius    2,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
A.Abišala    0,4
A.Brazauskas    0,2
B.Lubys    0
K.Prunskienė    0
Visi dirbo gerai    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. balandžio 23–25 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Premjere, mažiau nei prieš valandą per gausią policijos pareigūnų operaciją Kaune, Garliavoje, buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti dukrą Laimutei Stankūnaitei. Ar Jūs stebėjote šitą operaciją?

Stebėti tikrai nespėjau, bet po operacijos ministro ir generalinio komisaro buvau informuotas apie įvykusią operaciją.

Kaip Jūs ją vertinate?

Galėsiu vertinti tada, kai turėsiu vaiko teisių specialistų ir psichologų, stebinčių mergaitę, išvadas apie jos būseną, situaciją. Tada bus galima įvertinti ir tarnybų veiksmus.

Jūs buvote informuotas tik po operacijos. Ar tai yra tiesa?

Taip, aš buvau informuotas tik po operacijos.

Algis Čaplikas prieš keletą savaičių man yra tvirtinęs, kad tokia operacija gali būti tik su Premjero sprendimu. Tai yra netiesa?

Gal Algis Čaplikas yra šiek tiek užmiršęs, kaip dirba Vyriausybė, specialiosios tarnybos, kaip dirba policija, kuri tokias operacijas planuoja ir realizuoja savarankiškai.

Turbūt apie mergaitės perdavimą dabar kalba visa Lietuva. Kiek teko matyti interneto komentarus, dalis žmonių reaguoja, kad, na, pagaliau tai pasibaigė, o dalis reaguoja labai stipriai ir sako, kad tai, ką jie matė yra gėdinga, kad juos tai nuvylė, nuliūdino. Kaip vertinate tokias žmonių reakcijas?

Jos yra natūralios. Tą matėm pakankamai ilgą laikotarpį po priimtų teismo sprendimų. Žmonės situaciją vertino įvairiai, todėl ir šio ryto teisėsaugos institucijų veiksmą vertins įvairiai. Lietuvoje galioja įstatymai, Konstitucija, kuriuos privalo vykdyti visi, įskaitant ir teisėsaugos institucijas.

Būdas, kuriuo tai buvo padaryta – Jūs jį pateisintumėt? Jis civilizuotas?

Tikrai nesiimu spręsti, kaip ir kokiais būdais teisėsaugos institucijos turi vykdyti teismų sprendimus. Jos yra savarankiškos, pačios planuoja visas operacijas ir tikrai nederina su Premjeru. Aš galiu vertinti tiktai rezultatus, kai žinau, koks rezultatas tokia operacija yra pasiektas. Apie rezultatą galėsime kalbėti po to, kai turėsime daugiau objektyvios informacijos apie mergaitę, jos būklę, buvimą kartu su motina. Tada galėsime daugiau komentuoti.

Bet rezultatas gali būti ir visuomenės savijauta, pasitikėjimas teisingumu, teisingumo jausmas. Ar tą rezultatą Jūs taip pat įvertintumėt?

Tikrai nesiimu vertinti tokių dalykų. Tiek visuomenės, tiek mūsų visų pareiga yra laikytis įstatymų ir gerbti atitinkamų valdžios institucijų sprendimus (šiuo atveju – teismų sprendimus), kurių tikslas ir pagrindinis uždavinys buvo rasti tinkamą sprendimą motinos ir jos dukros santykiuose.

Premjere, visa tai sutampa su rinkimų kampanija. Kaip tai gali paveikti politinius procesus?

Rinkimų kampanija lieka rinkimų kampanija, o darbai turi būti atliekami. Sutapimų galima įžvelgti įvairiausių. Tačiau nereiktų galvoti, kad jei kažkas įvyksta tą pačią dieną –  tai yra tarpusavyje susieti dalykai. Šiandien Seime pradedamas labai svarbus darbas – viso energetikos paketo svarstymas. Taigi galima būtų klausti: ar gerai, kad tai sutampa su rinkimų kampanija? Yra darbai, kuriuos turime atlikti šiandien, artimiausiu metu, ir mes tuos darbus atliekame.

Tačiau tas dirglumas politikų savireklamai  yra ženkliai išaugęs. Ši istorija gali būti panaudota politinėje kovoje,  politiniuose sąskaitų suvedinėjimuose.

Lietuvoje yra visko buvę, matome ne pirmą rinkimų kampaniją.  Svarbu, kad valstybės institucijų veiksmų dėka būtų garantuota saugi mergaitės ateitis augant su motina, rūpinantis, kad mergaitė iš trauminio periodo išeitų mažiausiai nukentėjusi. Didelis darbas laukia ir vaiko priežiūros institucijų, ir psichologų. Reiktų tuo labiausiai  rūpintis, o ne  kuri partija šioje istorijoje uždirbs daugiau taškų.

Ar tokios operacijos kaip tik nepadidins vaikui traumos? Kaip Jūs įsivaizduotumėte mažamečio vaiko savijautą iš ryto nubudus matyti tokius veiksmus?

Aš nesiimu spręsti tų dalykų, kuriuos turi spręsti vaiko teisių specialistai, psichologai. Jų išvados buvo labai svarbios sprendžiant šią sudėtingą problemą.

Premjere, minėjote, kad ketvirtadienis – svarbi diena. Seimas pradeda energetinių klausimų svarstymą. Vyriausybė vakar nepritarė referendumui dėl VAE statybos. Jūs sakote, kad Seimas jau yra pritaręs įstatymui. Premjere, kodėl nenorima atsiklausti, įsiklausyti į piliečių nuomonę šiuo klausimu?

Tai yra du atskiri klausimai. Pirma, Seime svarstomi įstatymų projektai, patys projektai, jų verslo planai – pateikta tikrai labai daug informacijos. Tikiuosi, kad diskusijos bus racionalios – bus diskutuojama remiantis skaičiais, verslo planais, projektų įgyvendinimo nuostatomis, o ne remiamasi vien tik emocijomis. Antra, vakar mes atsakėme į Seimo prašymą pateikti išvadas dėl Seimo narių grupės iniciatyvos skelbti referendumą kartu su Seimo rinkimais, užduodant vieną klausimą dėl pritarimo atominės elektrinės statybai. Mes atsakėme labai aiškiai – teisiniu požiūriu taip formuluojamas klausimas neatitinka visos teisinės logikos ir teisėkūros principų, nes dabar galioja AE įstatymas, kuris nustato prievolę Vyriausybei projektuoti, derėtis ir statyti AE. Referendume užduoti klausimą, prašant pritarti AE statybai, būtų lygiai tas pats, kas Seime paprašyti dar kartą priimti Visagino AE įstatymą. Turint galiojantį įstatymui vienintelis dalykas, kurį būtų galima svarstyti ir spręsti – tai, ar panaikinti tokio įstatymo galiojimą. Referendumo iniciatoriai to nesiūlo. Jie turi atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Seimo nutarimą priėmus ir balsavimą įvykdžius iki liepos 16 d., referendumas turės vykti anksčiau nei Seimo rinkimai. Tai reiškia, kad reikės rasti papildomai keliolika milijonų litų jo organizavimui. Jei nutarimas dėl referendumo būtų priimtas iki gegužės pabaigos, tai pagal galiojantį referendumo įstatymą referendumas turėtų būti organizuojamas iki rugpjūčio pabaigos.

Yra teisiniai argumentai, Jūs jais remiatės, bet dar yra ir politiniai argumentai. Lietuva yra demokratinė valstybė. Suverenas ir pagrindinius sprendimus priimantis subjektas yra tauta. Tai numatyta Konstitucijoje. Iniciatoriai būtent šita dalimi ir remiasi.

Mes neturime jokių priekaištų piliečių iniciatyvai, kurią bando realizuoti įvairūs žaliųjų judėjimų atstovai, renkantys žmonių parašus tam, kad toks referendumas būtų organizuojamas. Jei jie surinks 300 tūkst. parašų, tai neabejotinai referendumas bus organizuojamas. Tačiau Vyriausybė buvo paprašyta išsakyti nuomonę dėl Seimo narių iniciatyvos. Išsakėme savo aiškią nuostatą, kad juridine prasme formuluotė yra netinkama. Atkreipiame Seimo dėmesį ir į tai, kada bus priiminėjamas nutarimas dėl referendumo. Referendumą galima organizuoti tik pagal galiojantį referendumo įstatymą, kuris nedviprasmiškai nustato, kad po to, kai Seimas priima nutarimą dėl referendumo, iki jo negali praeiti daugiau kaip 3 mėnesiai.

Premjere, Jūs manot, kad 300 tūkst. yra realus skaičius ir Jūs tikite, kad tokį skaičių parašų iniciatoriai gali surinkti?

Tai priklauso nuo pačių iniciatorių ir nuo to, kiek tokia idėja yra populiari tarp žmonių. Siekis referendumu spręsti ekonomiškai ir techniškai sudėtingą klausimą su daugeliu skaičių ir parametrų parodys tos iniciatyvos sėkmę. Prieš 20 metų (Sąjūdžio laikais ir vėliau) irgi rinkdavom parašus. Jeigu pati iniciatyva žmonėms atrodydavo nelabai svarbi, tai ir parašų nedaug surinkdavom. O jeigu idėja būdavo labai svarbi, pvz. 1989 m. rudenį per tris dienas surinkom pusantro milijono parašų prieš sovietinės Konstitucijos pataisas.

Jūs referendumą įvardijote kaip techninį – ekonominį klausimą. Būtent taip traktuojate VAE statybas?

Aš manau, kad pati atominė elektrinė yra susijusi su daugeliu labai svarbių techninių ir ekonominių parametrų, į kuriuos turi įsigilinti specialistai. Planai su visais skaičiais, visomis analizėmis yra pateikti Seimo nariams ir visuomenei. Tik turint tuos skaičius galima daryti racionalius sprendimus. Diskusijose dėl referendumo tenka girdėti, kad dalis žmonių tokio klausimo spręsti referendumu nelinkę, kadangi tai pernelyg techniškai ir ekonomiškai sudėtingas klausimas.

Baltarusijos užsienio ministerija stipriai sureagavo ir Užsienio reikalų ministro A.Ažubalio teiginius pavadino absurdiškais. Ministras savo interviu Carnegie centro leidiniui sako, kad Lietuva kartu su draugais Amerikoje  turi galvoti apie pereinamą tarybą Baltarusijoje. Jis kalba apie nusivylimą Baltarusijos opozicija ir apie tai, kad reiktų kurti alternatyvų galios centrą. Kaip Jūs vertinate šiuos ministro teiginius?

Gerai žinant situaciją kaimyninėje valstybėje, svarstymai, kaip būtų galima padėti Baltarusijos žmonėms pasiekti permainų, o Baltarusiją padaryti kuo artimesne europinėms vertybėms, Europos Bendrijai, yra visiškai suprantami.

Ministras sako, kad „kartu su Amerikos draugais turime galvoti apie pereinamą tarybą“. Ar tokie pareiškimai nepažeidžia tarptautinės teisės,  nekenkia  kaimyniniams santykiams?

Tikrai nesiimsiu vertinti ministro asmeninio interviu. Galiu pasakyti tik tai, kad mes visada laikomės ir deklaruojame labai aiškias nuostatas. Mūsų parama demokratinėms permainoms Baltarusijoje  yra visiškai aiški ir nedviprasmiška. Nemanau, kad nuo to turėtų kaip nors nukentėti kaimyniniai (techninio ar verslo lygio) santykiai.

Ačiū Jums už pokalbį.

Premjere, finansų ir verslo analitikus stebina Lietuvos pramonės augimas. Jis yra spartesnis nei tikėtasi. Pasak analitikų, galima laukti ir tolesnio nuosaikaus ekonomikos augimo. Lūkesčiai dėl eksporto rinkų augimo taip pat yra pagerėję. Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos pramonė taip pat gamino daugiau. Koks būtų Jūsų komentaras, Premjere?

Iš tiesų, ekonomika atsigauna. Tai reiškia, kad problemas, kurių Lietuvos finansuose ir ekonomikoje dėl pasaulinės krizės per paskutinius tris metus buvo tikrai labai daug, mums – tiek dirbantiems Vyriausybėje, tiek Seime, tiek ir pačiam verslui – pavyko neblogai išspręsti. Mūsų verslas, persitvarkęs, sumažinęs sąnaudas, atgavo savo konkurencingumą ir sugebėjo grįžti į pasaulines, Europos rinkas, todėl turime tokį spartų pramonės augimą. Taip pat galime pasidžiaugti, kad Europos Komisijos, Europos centrinio banko pastangų dėka Europos bendros rinkos problemos, Europos pietinių šalių problemos, euro zonos problemos yra apmalšintos ir iš dalies išspręstos. Europos centrinis bankas per paskutinius keletą mėnesių į Europos finansų rinkas, banko sektorių turėjo investuoti milžinišką pinigų sumą – apie vieną trilijoną eurų. Tai sugrąžino stabilumą ir geresnes augimo perspektyvas visai Europos Sąjungai. Mes esame priklausomi nuo situacijos Europos Sąjungoje, euro zonoje. Pagerėjus situacijai ten, mūsų pramonė taip pat gali drąsiau žiūrėti į ateitį.

Šiandien Trišalėje taryboje ketinama svarstyti MMA didinimą. Vyriausybės pasitarime jau buvo svarstytos MMA didinimo perspektyvos. Kodėl MMA kyla tik 50 litų, nors ekonomikos rodikliai yra tokie geri?

Noriu priminti, kad tokį didinimą mes pasiūlėme dar praėjusiais metais. Didinimą, visų pirma, reikia sieti su ekonomikos augimo, ekonomikos atsigavimo prognozėmis. MMA didinimą 50 litų pasiūlėme praėjusių metų pirmą pusmetį, kai visi manėme, kad ekonomika nuosekliai augs visą laiką. Praėjusių metų antrasis pusmetis buvo labai sudėtingas. Šių metų bendros ekonomikos augimo prognozės yra  tarp 2,5 ir 3 proc. – ženkliai mažesnės, negu ekonomika augo praėjusiais metais. Prognozės  yra sumažintos dėl problemų euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje.  Atsargumas ir nuosaikumas yra  visuose vertinimuose.  Antra priežastis manyti, kad minimalios algos didinimas turi būti nuosaikus –  didinimą turime sieti su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas,  įdarbinti daugiau žmonių ir taip spręsti nedarbo problemą.  Mes labai aiškiai sakome, kad minimalios algos didinimas turi labai glaudžiai sietis su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi iš karto du klausimai: siekiama sutarimo dėl darbo santykių lankstumo, dėl pataisų Darbo kodekse, kurios turėtų garantuoti darbo santykių lankstumą  ir  padėtų verslui  drąsiau kurti daugiau darbo vietų. Tikiu, kad ir profesinės sąjungos supranta joms tenkančią atsakomybę rūpintis pagalba bedarbiams. Kartais susidaro įspūdis, kad profesinės sąjungos rūpinasi tik tais, kurie dirba. Natūralu, juk jų nariai yra dirbantieji.  Tačiau visi kartu turime pasirūpinti ir tais, kurie nedirba. Kad galėtume pasirūpinti nedirbančiaisiais, turime padėti verslui kurti naujas darbo vietas. Kaip rodo tarptautinė patirtis,  darbo vietos lengviau kuriamos tose šalyse, kuriose darbo santykiai yra lankstesni. Mes taip pat turime spręsti šią problemą, todėl ir sakome:  spręskime darbo santykių lankstumo klausimą. Jeigu verslui sudarysime galimybes kurti daugiau darbo vietų, tuomet galėsime galvoti ir apie spartesnį minimalios algos didinimą.

Trečiadienį Vyriausybė pradės svarstyti įstatymų projektų paketą dėl Visagino atominės elektrinės. Tarp kitų dokumentų – ir VAE verslo planą. Premjere, ar jau sulaukėte Finansų ministerijos  išvados dėl šio projekto?

Vakar Vyriausybei buvo pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės  strategija, jos nauja redakcija. Mano įsitikinimu – tai geros kokybės strateginis dokumentas, atsakantis į daug klausimų,  kaip atrodys mūsų energetika ateinančiais dešimtmečiais. Vakar taip pat buvo svarstoma elektros sistemų sinchroninio sujungimo su europinėmis sistemomis koncepcija, kuri, tikiuosi, artimiausiu metu taip pat bus patvirtinta. Ji atsako  į klausimus,  kaip mes pasieksime elektros reikaluose paties svarbiausio –  integralaus –  tikslo, kad Lietuvos elektros sistema veiktų kaip sudėtinė Europos sistemų dalis. Trečias vakar svarstytas projektas – tai Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. Jame apibrėžiama, kokiomis ekonominėmis sąlygomis veiks dabar statomas terminalas. Rytoj Vyriausybei bus pateiktas visas pluoštas dokumentų, susijusiu su VAE koncesijos sutartimi, verslo planu, Finansų ministerijos išvados. VAE projektas yra svarbus ne tik energetiniam Lietuvos saugumui. (Šiuo metu esame vienintelė šalis visoje Europos Sąjungoje net 70-75 proc. reikalingos elektros energijos importuojanti iš kaimynų, šiuo atvejų – Rusijos.) Jis leis Lietuvai trūkstamą elektros energiją pasigaminti pačiu pigiausiu būdų – dėl to neturiu jokių abejonių. Suomijos, Lenkijos pavyzdys rodo, kad atominėse elektrinėse pagaminta energija yra pigesnė už elektrą, pagamintą naudojant dujas ar atsinaujinančią energetiką. VAE projektas yra konkurencingas ir garantuoja pigiausią įmanomą elektros gamybą, leisiančią užpildyti elektros gamybos deficitą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra pavojingas. Neturėdami elektros energijos gamybos pajėgumų Lietuvoje ar Baltijos regione, ateityje negalėtume planuoti Lietuvos energetinių sistemų įjungimo į europines sistemas ir sinchronizavimo su jomis, atsijungiant nuo senos sovietinės (dabar – rusiškos) elektros sistemos. Viena iš pagrindinių sąlygų jungiantis į Europines sistemas – pakankamas savo generacijos pajėgumų turėjimas.

Premjere, AB „Lietuvos dujos“ vakar pranešė, kad nuo liepos dujos brangs 22 proc. Ką tai reiškia?

Tikrai nežinau, ar tokios „Lietuvos dujų“ pretenzijos didinti kainą yra pagrįstos. Paskelbta, kad už praėjusius metus „Lietuvos dujų“ išsimoka sau didelius dividendus. Tokios paraiškos pagrįstumą turi įvertinti nepriklausoma Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Manau tai – dar viena argumentas, kodėl turime neatidėliodami, galbūt dar sparčiau nei iki šiol planavom, statyti Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tai būtina, kad turėtume realią alternatyvą dujas įsigyti ne tik iš vieno vamzdžio – ne tiktai iš „Gazpromo“, bet ir iš pasaulio rinkų, kurios šiuo metu yra ženkliai pigesnės, negu mums „Gazpromas“, naudodamasis savo monopolistine padėtimi, parduoda per tą vienintelį vamzdį.

Premjere, ketvirtadienį vykstate vienos dienos darbo vizito į Lenkiją. Dalyvausite dideliame tarptautiniame ekonomikos forume su kolegomis iš Europos Sąjungos ir Kinijos, turėsite susitikimą su Kinijos premjeru. Ar turėsite galimybę su Lenkijos kolegomis aptarti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos valstybių reikalus?

Tikiuosi, kad bus galimybė ir su Lenkijos kolega D. Tusku persimesti keletu žodžių.

Premjere, o kokia Jūsų vizija? Kaip reikėtų gerinti santykius su Lenkija?

Mano įsitikinimu, tie santykiai nėra ypatingai blogi. Gal juose kartais būna daugiau emocijų, negu reikėtų. Reikėtų koncentruotis į svarbiausius tikslus ir uždavinius šiame regione. Bendrų energetinės, transporto infrastruktūros projektų vystymas yra tai, į ką turėtumėm šiandien koncentruotis.

Lenkijos užsienio ministras sako, kad geresni santykiai su Lietuvos valstybe gali būti tik su nauja Vyriausybe, t.y. po spalį įvyksiančių rinkimų. Kaip Jūs galėtumėte komentuoti tokius žodžius?

Santykiai tarp valstybių nėra apibrėžiami vieno ar kito ministro kartais nelabai išmintingais žodžiais. Šiuo atveju santykiai tarp valstybių yra valstybių dideli interesai. Lenkai gali vaidinti labai svarbų vaidmenį visame regione, jeigu bus suvokta ir rasta būdų koncentruotis į visam regionui svarbius projektus. Šiame dešimtmetyje mūsų regiono – Baltijos šalių ir Lenkijos – svarbiausių infrastruktūrų pilnutinė ir gili integracija į europines infrastruktūras, jų sujungimas su europinėmis sistemomis yra neįmanomi neinant per Lenkiją ir šių projektų įgyvendinime aktyviai nedalyvaujant pačiai Lenkijai. Tikiu, kad ir Lenkijoje bus suprasta, kad tai yra  tikrai labai didelės svarbos uždaviniai, kuriuose Lenkija natūraliai gali ir turi vaidinti ypatingai svarbų vaidmenį. O tokio vaidmens suvokimas padės ir Lenkijai, ir  visiems mums  regione nepasiklysti smulkmenose ir koncentruotis į pačius svarbiausius dalykus bei stambiausius projektus.

Premjere, šį rytą susitikote su Prezidente Dalia Grybauskaite. Ar šiame susitikime buvo aptarta vidaus reikalų ministro kandidatūra?

Tradiciškai iš ryto susitikome su Prezidente. Aš jai oficialiai įteikiau kandidato į vidaus reikalų ministrus kandidatūrą – Artūrą Melianą,  LiCS frakcijos narį, kurį pažįstame kaip patyrusį politiką. Tikiu, kad artimiausiu metu Prezidentė apsispręs dėl jo kandidatūros. Prezidentei pateiktame siūlyme numatyta, kad jis darbą pradėtų nuo kito pirmadienio.

Kodėl Jūs pasirinkote Artūrą Melianą?

Kandidatų buvo ne vienas. Koalicijoje buvo įvairių svarstymų. Po racionalių svarstymų, matydami, kokie darbai iki Seimo rinkimų mūsų laukia ir kokių bendrų pastangų reikia, kad svarbiausi energetikos projektai būtų tinkamai įgyvendinami, aš apsisprendžiau teikti koalicijos partnerių liberalcentristų pasiūlytą Artūro Meliano kandidatūrą. Visą praėjusią savaitę teko bendrauti su partijų vadovais, taip pat ir su opozicinių partijų vadovais aptariant pačius svarbiausius projektus. Santūriai vertindamas galiu pasakyti, jog yra labai daug supratimo ir sutarimo, kad tokie projektai turi būti įgyvendinami kaip nacionalinės svarbos, ne kaip konservatorių ar kaip šios Vyriausybės koalicijos projektai. Tikiu, kad galime sutarti ir pasirašyti specialų sutarimą.

Premjere, ar bus pasirašomi kokie nors svarbūs dokumentai su opozicinėmis partijomis dėl energetikos projektų?

Apie tai kalbėjomės. Tikiu, kad šią savaitę galėtume konkrečiau kalbėti apie tokio susitarimo tekstą, kurio esminis tikslas, kad tokie projektai kaip atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, kurios jau yra projektuojamos ir tiesiamos tiek į Lenkiją, tiek į Švediją, bei kiti energetikos projektai partijų būtų pripažįstami kaip nacionalinės svarbos. Siekiame, kad partijos deleguotų savo patyrusius atstovus į tam tikrą priežiūros komitetą, kuris galėtų intensyviau dirbti su VAE derybininkais, SGD terminalą realizuojančia „Klaipėdos naftos“ vadovybe, galėtų detaliau susipažinti su šiandien turimais pačiais tiksliausiais skaičiais, netgi konfidencialiais, kadangi dalis skaičių iki derybų pabaigos išlieka konfidencialūs. Partijos taip pat galėtų šių projektų įgyvendinimą reguliariai aptarti su Vyriausybe, Seimo vadovybe bei Prezidente. Manyčiau, kad toks susitarimas turėtų didelės naudos. Tokie projektai privalo turėti nacionalinės svarbos projektų statusą.

Premjere, ar šiandien Seimas pradeda svarstyti nutarimą dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos projekto? Kuo šis svarstymas būtų svarbus?

Reikia skirti du dalykus. Viena yra visuomenės iniciatyva rinkti parašus ir kviesti žmones į referendumą. Tai yra aiškiai numatyta Konstitucijoje ir dėl to niekas negali turėti kokių nors abejonių. Kitas dalykas – kai tokio tipo iniciatyvos svarstomos Seime. Lietuvos patirtis rodo, kad jos dažniau yra siejamos su atskirų partijų, politikų noru pasirodyti, o ne su reikalo esme. Esminis dalykas, kurį reikia pabrėžti – politinės partijos, visų pirma, turi labai aiškiai įvertinti VAE projektą, derybų rezultatus, aiškiai išsakyti savo požiūri, ar jos pasisako už projekto tęstinumą. Noriu priminti, kad VAE projektas buvo pradėtas dar 2005 m. amžinatilsį Premjero A. Brazausko, tęsiamas Premjero G. Kirkilo Vyriausybės, galiausiai parėmėme mes. Tai yra tęstinis projektas, apie kurį savo nuomonę visos partijos išsakė ir per 2008 m. rinkimus. Negirdėjau nė vienos partijos, kuri tuo metų būtų pasakiusi, kad atominės elektrinės nereikia. Priešingai, buvo pasisakoma už atominės energetikos tęstinumą. Šiame etape, kuomet yra pasiektas susitarimas su strateginiu investuotoju, partijos turi labai atsakingai susipažinti su visais skaičiais, aplinkybėmis, matyti ilgalaikę perspektyvą. Turi matyti tokio projekto naudą – VAE tikrai gali garantuoti pigios elektros gamybą. Lietuvai uždarius IAE tai yra ypatingai svarbu, nes šiuo metu virš 75 proc. reikalingos energijos perkame iš kaimyninės Rusijos. Partijos turi atsakyti į klausimą – ar jos yra už šį projektą, ar jos keičia savo nuomonę ir jo atsisako. Po to galima svarstyti ir kitus klausimus.

Premjere, šiandien į Seimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo.

Tikrai nesiimu to plačiai komentuoti. Seimas gali apsispręsti, bet jis turi padaryti viską, kad svarbiausi projektai – tarp jų ir energetikos – būtų sėkmingai įgyvendinami. Jeigu paaiškėtų, kad Seime nebeįmanoma priimti atsakingų, racionalių sprendimų dėl šių projektų realizavimo, tada galbūt ir būtų galima galvoti apie tokias išeitis, kokios šiandien siūlomos Seime. Aš manau, kad šis Seimas gali darbingai pabaigti savo kadenciją. Užbaigti labai svarbiais sprendimais – parodyti, kad nacionalinės svarbos projektai yra pats svarbiausias tikslas, o ne tuščias politikavimas. Taip šis Seimas ir visos į Seimą įeinančios partijos  gali labai ryškiai įsirašyti į savo nuopelnus labai svarbius darbus.

Premjere, kaip vertinate Prezidentės veto atliekų tvarkymo įstatymui? Įstatymas svarbus vartotojams, jis susijęs su kainomis.

Diskusijos dėl atliekų tvarkymo Seime buvo labai karštos ir kartais emocingos, ne visada racionalios. Aš tikiu, kad Prezidentės pasiūlymai yra pakankamai racionalūs. Galbūt pritarus Prezidentei bus įdėti įstatymo saugikliai, kurie atliekų tvarkymo sistemą paliks subalansuotą ir apsaugotą nuo galimų ar potencialių pavojų, kuriuos Prezidentė įžvelgė. Vyriausybė Seimui buvo pateikusi atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame nebuvo tokių nuostatų, kurios atsirado svarstymo Seime metu.

Norėčiau Jūsų paklausti, kodėl taip sudėtinga pasirašyti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos?

Nemanyčiau, kad sudėtinga. Galima intensyviau siekti tokio susitarimo. Negirdėjau nė vienos partijos, kuri labai kritiškai vertintų tokį susitarimą.

Bet iki šiol jo nėra?

Daug ko nėra. Tai reiškia, kad reikia intensyviau dirbti ir pasiekti tokį susitarimą. Susitarime turi būti pažymėta, kad krašto apsaugos finansavimo sutvarkymui skirsime ypatingą dėmesį. Dabar turime apie vieną procentą, o   NATO standartas yra du procentai. Turime nubrėžti ilgalaikę kryptį, kaip nuo to ganėtinai mažo finansavimo procento mes sugebėsime ateiti iki finansavimo, atitinkančio NATO standartus.

Premjere, kaip Jus veikia pavasariški orai?  Ar dviračiu jau važinėjote?

Taip, žinoma. Pavasaris, šventės, atgimstanti gamta, sielos prisikėlimas ragina nesėdėti namie, ragina eiti ir džiaugtis pavasarėjančia gamta. Ir per šias šventes viena diena buvo ypatingai graži, saulėta  – dviračio padangos buvo pripūstos. Atidarėme sezoną.

Premjere, kur Jūs važinėjate?

Važinėju dažniausiai su žmona, apsaugos karininkai turi sportuoti kartu. O važinėju aplink Vilnių – apylinkės yra tikrai labai gražios. Minant link Šumsko, link Medininkų, per kalveles –  yra gražu ir smagu.

Ką manote apie dviračių takus?

Sunku ką nors manyti, kai jų yra tiek nedaug. Aplink Vilnių dviračių takai nėra tai, kuo galėtum naudotis. Gerai, kad automobilių keliai šita kryptimi nėra pernelyg apkrauti, bet reikia saugotis. O Vilniuje…

Galėtumėte paraginti, kad jų būtų daugiau.

Aš nuolat tą darau, tačiau nematau jokio didesnio proveržio Vilniuje lyginant su kitais Europos didmiesčiais, kitomis Europos sostinėmis. Dviračių infrastruktūra Vilniaus mieste yra tikrai labai menkai išvystyta, turimi dviračių takai yra labai seni. Aš vis svajoju, kad kas nors imtųsi ir sutvarkytų vieną iš pirmųjų dviračių takų, nutiestą iš Antakalnio link Nemenčinės, kuris šiuo metu yra toks nekokybiškas, kad kažin ar būtų galima apskritai ten pavažiuoti dviračiu.

O tai kas tą turėtų daryti, Premjere?

Tai yra Vilniaus savivaldybės rūpestis, Vilniaus miesto vadovybės rūpestis. Galėtų imti pavyzdį iš tokio Lietuvos miesto kaip Panevėžys, kuriame, kiek mane informuoja dviračių entuziastai, infrastruktūra yra ženkliai geriau sutvarkyta ir pritaikyta dviratininkams.

Ačiū už pokalbį.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Sostinės valdžia kyla į kovą prieš Vyriausybę – per teismą reikalauja beveik 1 mlrd. litų. Vilniaus meras A. Zuokas sako, kad Vilniui tenka tik 40 proc. nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o kitiems miestams – ženkliai daugiau. Tai, anot mero, yra neteisinga vilniečių atžvilgiu. Premjere, kodėl skriaudžiat Vilnių?

Tikrai nestebina tokie mero žingsniai. Jais siekiama paprasčiausio viešųjų ryšių efekto, galbūt tokiu būdų slepiant ir savo ne visiškai tinkamą miesto reikalų sprendimo aspektą. Noriu priminti, kad dalis Vilniaus (kaip ir kitų didžiųjų miestų) mokesčių mokėtojų pinigų nuo 1990 m. yra skiriami kitų savivaldybių finansinėms reikmėms, nes jose yra žymiai mažiau pramonės, gamybos. Toks perskirstymas yra konstitucinė Vyriausybės ir Seimo pareiga. Taip pat norėčiau pastebėti, kad iš kažko reikalaujant milijardo litų reikia pagalvoti, iš ko gi tie pinigai gali būti paimti. Vyriausybė – nei Premjeras, nei finansų ministrė – neturi stebuklingo pinigų krepšio. Reikalaujant milijardo litų reikia suprasti, kad tą milijardą Vilniaus miesto meras nori prisiteisti iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Gargždų ir kitų savivaldybių – iš tuose rajonuose veikiančių mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Vilniaus miesto meras, šalia kitų gražių svajonių, kuriomis pasižymi, kūrė ir Vilniaus miesto savivaldybės taksi, Vilniaus miesto aviacijos linijas. Panašios iniciatyvos gimsta tokiose savivaldybėse ir valdžios koridoriuose, kurie, atrodo, nėra linkę labai taupiai skaičiuoti pinigus.

Bet Jūs sakėt, kad 40 proc. riba – nuo 1990 m. Jūsų atsakymas sako, kad Jūs net nelinkęs svarstyti klausimo dėl ribos didinimo?

Noriu pasakyti, kad tie klausimai yra svarstomi kasmet, svarstant kitų metų biudžetą. Praėjusį rudenį Seime taip pat svarstyta. Buvo siūlymų Vilniui padidinti, o kam nors sumažinti. Bet yra priimami tokie sprendimai, kuriais siekiama visas problemas spręsti kolegialiai ir solidariai. Noriu priminti, kad visos išlaidos visoms savivaldybėms – mokyklų, ligoninių išlaikymui – šiais metais yra daugiau nei 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos. Vilniaus miesto meras sakydamas, kad kažkas Vilniaus miestui turi sumokėti milijardą litų, turi drąsiai pasakyti, kad visi Lietuvos gyventojai turi mokėti dar didesnius mokesčius tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovas galėtų įkurti aviacijos kompaniją ar taksi kompaniją.

Na, Vilnius – sostinė, reprezentacinis miestas. Negaliu nepaklausti dėl kitų dalykų, taip pat susijusių su Vilniumi. Apgailėtina situacija dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijai naudotų netinkamų medžiagų. Buvę sostinės vadovai lyg ir bėga nuo atsakomybės. Darbus atlikusi įmonė paskelbė bankrotą. Kad prokurorai kažko imtųsi – neteko girdėt. Kas čia vyksta? Kaip Jūs vertinat situaciją?

Tikrai nesiimu vertinti, nes neturiu jokios tyrimo medžiagos, išskyrus tai, ką tenka skaityti spaudoje. Kiek suprantu, prospektas buvo tiestas ir tais laikais, kai pats A. Zuokas buvo meras. Per 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų pasitaikė atveju, kuomet pinigai, galbūt siekiant greito efekto, buvo išleisti ne visai tinkamai ir kokybiškai. Savivaldybė dabar kaip tik ir turi galimybę parodyti savo ryžtingumą, reikalaudama, kad kalti asmenys – tie, kas parinko medžiagas, atliko darbus – atsakytų savo lėšomis ir verslu. Tikrai paremčiau Vilniaus miesto merą, jeigu jis ryžtingai siektų, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiai ir atsakingai, o jeigu jie išleisti netinkamai – kad būtų išsireikalauta juos grąžinti.

Premjere, šia savaitę dar nebuvo tvirto Jūsų apsisprendimo dėl vidaus reikalų ministro. Ar šią minutę jau esat apsisprendęs dėl kandidato?

Ministro reikalus aptarėme koalicijos vadovų pasitarime pirmadienį. Artėjame prie sutarimo ir tikiu, kad neužilgo turėsime vidaus reikalų ministrą.

Kada tą sprendimą išgirs žmonės?

Tai nėra kokia sprinto distancija, kur reiktų lenktyniauti, kuris tą žinią greičiau praneš. Renkamės atsakingai. Turiu vertinti ir visų koalicijos partnerių nuomones, ir tartis su Prezidente. Tikrai tikiu, kad rasime tinkamą sprendimą.

Teko spaudoje skaityti, kad Prezidentei buvote nunešęs S. Šedbaro kandidatūrą. Ar tai tiesa?

Aš irgi skaičiau daug netiesos spaudoje.

Šią savaitę daug diskusijų dėl energetikos. Gal pradėkime nuo latviško aspekto? Latvijos ekonomikos ministras viešai pareiškė, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvos vartotojams kainuos labai brangiai. Daniels Pavluts sako, kad lietuvių terminalas neturi potencialo tapti regioniniu ir dar kartą paragino visas Baltijos valstybes turėti vieną regioninį terminalą Latvijoje. Kaip vertinate šituos Latvijos Vyriausybės nario pareiškimus?

Aš nesiimu vertinti. Nežinau, ar jis yra susipažinęs su Klaipėdos terminalo projektu, konkrečiais skaičiais. Mes labai atidžiai skaičiuojame ir motame ekonominę perspektyvą. Visų pirma – perspektyvą turėti pigesnių dujų. Jeigu šiuo metu turėtume terminalą, už dujas galėtume mokėti 30 proc. mažiau. Manau, kad tokiu atveju ir „Gazprom“ konkurencinėje kovoje ieškotų būdų, kaip išsaugoti „Gazprom“ dujų vartotojus Lietuvoje, ir stengtųsi mažinti kainą. Mes statome ne regioninį terminalą, o terminalą savo reikmėms. Nors šiek tiek investavus į šiaurės Lietuvoje einančius magistralinius vamzdžius, dujas per atnaujintus vamzdžius būtų galima tiekti ir į Latvijoje esančias dujų saugyklas. Taip būtų išspręsta  bent dalis regiono problemų. Savo ruožtu noriu pasakyti, kad turime labai aiškų tikslą – jau 2014 metų pabaigoje turėti alternatyvų dujų tiekimą. Tam reikia ne tik terminalo, bet ir įgyvendinti europinę nuosavybės atskyrimo direktyvą pertvarkant visą Lietuvos dujų ūkį – magistralinius vamzdžius padarant nepriklausomus nuo dujų tiekėjo, t. y. nuo „Gazprom“. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos ir 2014 metų pabaigoje turi būti įgyvendinta – veikti terminalas. Latvijoje reikalai juda šiek tiek lėčiau. Kiek yra tekę kalbėtis su Latvijos Ministru Pirmininku, latviai dėl sutarčių pasirašytų su „Gazprom“ situacijos negali pakeisti iki 2017 metų. Tai reiškia, kad bet kokie planai dėl regioninio terminalo statybos Latvijoje, Rygoje, galėtų būti realizuoti tik po 2017 metų. Laiko tarpas nuo dabar iki 2017 metų mums būtų tikrai labai sudėtingas ir brangiai kainuotų. Šiuo metu neturėdami alternatyvių dujų tiekimo, neturėdami savo terminalo Klaipėdoje mes už „Gazpromo“ dujas mokame 100 JAV dolerių daugiau už 1000 kubinių metrų negu Vokietijos vartotojas.

Viltis turėti pigesnes dujas Jūs siejate su 2014 metų pabaiga? Energetikos mokslininkai perspėja, kad kitas šildymo sezonas bus brangiausias visoje šildymo istorijoje. Ką Jūs dabar ketinate daryti arba ką darysite, kad taip neatsitiktų?

Mes darome viską, kad nuo 2014 metų turėtume pigesnių dujų ir galėtume tose šildymo įmonėse, kur yra naudojamos dujos pasiekti efektą. Šilumos ūkio pertvarkai, kuria siekiama nuo dujų pereiti prie biomasės, taip pat tenka daug dėmesio.  Tam yra skiriama ES parama. Šilumos gamyba naudojant biokurą gali ženkliai sumažinti pagamintos šilumos kainą. Taip pat šilumos energijos taupymas, daugiabučių namų pertvarka. Per pastaruosius keletą metų labai sėkmingai buvo įgyvendinta viešųjų pastatų renovacija. Tenka apgailestauti, kad daugiabučių  namų renovacija dėl žmonių neapsisprendimo juda lėčiau. Tai yra kelias, kuriuo eidami galime pasiekti, kad už šilumą mokėtume tiek, kiek ji iš tikrųjų kainuoja.

Kalbant apie energetinius reikalus – žinomi šalies energetikai L. Ašmantas, J. Vilemas sako, kad daug klausimų dėl atominės šiandien lieka neatsakytų. Jie sako, kad vyksta žaidimai po kilimu, dėl kainos daug neaiškumų, pateikiami skaičiai nėra adekvatūs ir realūs. Ką Jūs atsakytumėte taip manantiems?

Yra žinomų energetikos ekspertų, dirbusių energetikoj, pvz., ponas Bačiauskas, kurie sako, kad nėra jokių abejonių dėl atominės elektrinės naudos. Dėl to nebuvo jokių abejonių nuo pat 2006 metų, kai amžinatilsį Premjeras A. Brazauskas pirmasis su latvių ir estų premjerais pasirašė sutarimą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Nebuvo jokių abejonių ir G. Kirkilo Vyriausybės laikais. Galiu pakartoti keletą skaičių, kurių mes siekiame derybose. Uždarius Ignalinos AE Lietuva virš 70 % reikalingos elektros energijos perka iš Rusijos. Kiekvienais metais atiduodam Rusijai virš 2 mlrd. litų – už elektros energiją, už dujas, kurias naudojame elektros energijai gaminti. Norime, patys gaminti pigią elektros energiją ir kad tie pinigai liktų Lietuvoje.  Taip pat siekiame, kad VAE pagamintos elektros energijos kaina, lyginant su kitokiose jėgainėse gaminama elektros energija, būtų mažesnė už tą, kurią mokame šiuo metu. Noriu priminti, kad už 1 kWh vėjo jėgainėse pagamintos elektros dabar mokama 30 ct., už naujajame moderniame Elektrėnų bloke naudojančiame dujas pagamintą energiją – virš 35 ct. VAE pagaminta elektros energija iš pradžių kainuotų 17-25 ct, įskaitant paskolų aptarnavimą, kuria mažėjant po 18 metų mokėtume tik 7-10 ct.

Bet Jūs sakėt, kad dabar mes milijardus išvežam Rusijai, bet per tuos 18 metų išvežinėsim per paskolas milijardus, milijonus.

Noriu priminti, kad jau pirmais metais VAE galėtų pelningai pardavinėti savo gaminamą elektros energiją. Pelnas mokesčių mokėtojams grįžtų dividendais. O už elektrinės statybą reikia susimokėti – niekas jos nedovanoja. Lietuvos dalį – mažiau nei 6 mlrd. litų – VAE sukauptų pati ir skolindamasi iš Japonijos bei tarptautinių bankų. Paskola gali siekti 60-70 proc. Visi skaičiavimai rodo, kad įmonė tikrai galėtų dirbti pelningai ir būti naudinga mokesčių mokėtojams – 60 metų po pastatymo dividendais į valstybės biudžetą grįžtų tikrai didelės pinigų sumos, keliolika milijardų litų, o gal ir daugiau.

Premjere, artėja Velykos, artėja šventės, kur švęsit? Oras labiau Kalėdoms tiktų.

Noriu visus pasveikinti su artėjančiom šv. Velykom – atgimimo švente. Tikiu, kad ir gamta pavasarį pagaliau atgims. Linkiu, kad visų mūsų nuotaikos ir viltys taip pat stiprėtų žvelgiant į besikeičiančią ir atgimstančią gamtą, kad mūsų šeimoms užtektų džiaugsmo, šilumos ir sveikatos. Aš Velykų šventę sutiksiu namie kartu su vaikais ir anūkais. Šeimoje besidžiaugdamas tuo, kuo galime šiandien džiaugtis – buvimu kartu, šeimos šiluma ir tuo kasdieniu gyvenimu, kuriame šalia įvairių rūpesčių, problemų vis tiek negalim nematyti ir to, kiek daug esame pasiekę.

Ačiū Jums už pokalbį ir gražių Jums švenčių.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiko atleisti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, nors to siekėte Jūs – Vyriausybė vadovas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlo paleisti Seimą ir ruoštis pirmalaikiams rinkimams. Jai kyla abejonių, ar Prezidentė pasitiki Vyriausybe, tai reiškia ir Jumis. Vakar vakare posėdžiavo TS-LKD vadovybė. Premjere, ką nusprendėte vakar? Kaip vertinate susidariusią padėti?

Prezidentė išsakė savo nuostatą nepritarti mano siūlymui atleisti ministrą R. Palaitį iš pareigų, traktuodama tai kaip koalicijos priešrinkiminį pasistumdymą. Šiuo klausimu mūsų požiūriai skiriasi. Siūlydamas atleisti ministrą nesiekiau jokių partinių tikslų ar partinių ambicijų patenkinimo. Siekiau vieno dalyko – kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo. Mano įsitikinimu ministras skubotai, nepagrįstai, be aiškių motyvų atleisdamas du aukšto lygio profesionalus, kriminalistus – FNTT vadovus – iš esmės pažeidė visuomenės siekį Lietuvoje turėti daugiau teisingumo. Požiūriai su Prezidente išsiskyrė. Diskusijos, matyt, persikels į Seimą, kur situacija gali klostytis įvairiai. Irena Degutienė išsakė nuogąstavimą, kad po tokio Prezidentės sprendimo įtampų Seime gali būti daugiau. Ji taip pat išsakė savo nuomonę, kad jeigu tų įtampų bus labai daug, reikėtų galvoti ir apie neeilinius Seimo rinkimus. Situacija galėjo būti paprastesnė, jeigu Prezidentė būtų išgirdusi mūsų nuostatas ir mūsų požiūrį į teisingumo atstatymą. Situaciją gali palengvinti patys koalicijos partneriai liberalcentristai arba pats ministras.

Kaip?

Apsispręsdami. Pats ministras galėtų apsispręsti ir netapti kliūtimi koalicijos ir viso Seimo konstruktyvesniam darbui.

Dėl pasitikėjimo – Jūs manote Prezidentė pasitiki Vyriausybe ir Jumis?

Aš tikrai nesiimu to spręsti, bet negirdėjau kokių nors žodžių, kurie leistų galvoti, kad Prezidentė vakar paskelbė nepasitikėjimą Vyriausybe ar Premjeru. Jeigu Prezidentė būtų norėjusi tą padaryti, tai ji turi konstitucinę teisę tiesiai pasiūlyti Seimui atleisti iš pareigų Ministrą Pirmininką. Prezidentė vakar pasakė tik tai, kad mano pasiūlytas ministro klaidos atitaisymo būdas jai yra netinkamas.

Dabar aišku, kad Seimo pirmininkės ir Seimo daugumos frakcijos vadovo Jurgio Razmos nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų išsiskyrė. Jūs nepasakėte savo nuomonės dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.

Jūs vis ieškot išsiskyrimų tarp TS-LKD – jų nėra. Yra diskutuojama apie skirtingus dalykus. Seimo pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad ji mato pavojų, kad po tokio Prezidentės sprendimo Seime gali kilti labai daug politinio chaoso, interpeliacijų ir Seimas gali tiesiog nebesugebėti dirbti konstruktyviai. Tai įvertindama jinai ir pasiūlė Seimui apsispręsti, ar Seimas norėtų dirbti konstruktyviai ir galbūt tada surastų būdus atskiros frakcijos, atskiros partijos, nuo kurių personalijų tolesnio problemų sprendimo ir priklauso tolesnis Seimo efektyvus darbas. Ar Seimas, nematydamas galimybių konstruktyviai spręsti problemas, tiesiog eitų į pagreitintus rinkimus. Visų pirma, reikia pasiūlyti tom frakcijom, tiems asmenims patiems spręsti problemas, kurios iki šiol neišsisprendė ir kurios tas įtampas sukelia.

Ką nutarėte dėl koalicijos ateities? Kaip elgsis didžioji valdančioji dauguma su savo partneriais liberalcentristais?

Jau vakar ministrė R. Juknevičienė, dalyvavusi mūsų vadovybės pasitarime, siūlė vieną sprendimų, kuris būtų pats efektyviausias. Tai ministrui pačiam apsispręsti, ar jisai nematytų galimybių padėti koalicijai toliau nebebūti paskendusiai šiose problemose. Iš kitos pusės, mums labai svarbu teisingumo atstatymas ir mes aptarėme visą eilę veiksmų, kuriuos,  jeigu jau pats ministras negali padaryti, sieksime padaryti Vyriausybėje. Teisingumas neteisingai atleistų pareigūnų atžvilgiu taip pat yra labai svarbus tikslas, kurį turime pasiekti. Būtų didelė klaida FNNT vadovų skyrimo konkurso nenukelti vėlesniam laikui. Mes taip pat manome, kad FNTT vadovų atleidimo įsakymai yra neteisingi ir juos, jei ne pats ministras atšaukia, turėtų atšaukti Vyriausybė. Trečias dalykas, kaip jau sakiau praėjusią savaitę ir ką parodo dabartinė situacija – atsakomybė už tokią struktūrą kaip FNTT, vienam ministrui gali būti per didelė našta. Todėl galvodami apie struktūrinę FNTT vietą valstybės sąrangoje, turime keisti jos atskaitomybę ir priklausomybę nuo Vidaus reikalų ministerijos.

Siekiant įgyvendinti tai ką Jūs išvardinote, ar gali padėti Antikorupcijos komisijos tyrimo paviešinimas?

Išvadas mes žinome. Buvo nustatyta tikrai daug faktinių aplinkybių, kurias visos institucijos turėtų nuosekliai išnagrinėti. Tą turėtų spręsti Seimas ir Seimo Antikorupcinė komisija. Visuomenei žinoti daugiau tiesos yra reikalinga ir vertinga. Tik tokiu keliu einant mes galime garantuoti, kad mūsų valstybėje bus daugiau teisingumo.

Jūs ką tik sakėte, kad Vyriausybės įsakymu galima grąžinti atleistus FNTT  vadovus?

Vyriausybės nutarimu galima panaikinti neteisėtus arba prieštaraujančius Konstitucijai ministro įsakymus.

Ar valdančiosios koalicijos partneriai gali toliau dirbti kartu? Štai valdančiojo Liberalų Sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras E. Masiulis sako, kad jeigu tokios galimybės nėra, tuomet derėtų svarstyti apie naują valdančiąją koaliciją arba mažumos Vyriausybės galimybę.

Tikrai negaliu ginčytis su tokia kolegos E.Masiulio nubrėžta perspektyva. Jeigu liberalcentristai nekeis savo požiūrio į bendrą darbą bei tam tikrų bendrų principų įgyvendinimą ir bent minimaliai neprisidės prie teisingumo principų atstatymo, tuomet turėsime galvoti apie kitus variantus, apie mažumos Vyriausybę taip pat.

Ar interpeliacija Vidaus reikalų ministrui šiuo metu yra galima? Ar ruošiatės jai?

Svarstymai Seime parodys, kaip tai gali klostytis. Aš negaliu atsakyti, kas vyks Seime. Aš galiu pasakyti, kas nevyks Vyriausybėje. Interpeliacijos koalicijos viduje nėra pats  tinkamiausias instrumentas.

Atranka į FNTT vadovus turėtų vykti šį penktadienį. Taip sakė vidaus reikalų ministras po susitikimo su Prezidente. Kas Jums žinoma, Premjere? Taip ir bus?

Tikrai negalėčiau ką nors daugiau pasakyti. Siūlysiu Vyriausybėje priimti sprendimą, kuriuo siektume šį konkursą nukelti į vėlesnį laikotarpį, kad iki to laiko situacija su buvusiais pareigūnais ir pačios FNTT statusu būtų iki galo išsiaiškinta.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad Prezidentei atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą valdantieji turi arba susitarti ir dirbti drauge, arba Vyriausybė privalo pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Kaip vertinat opozicijos lyderio žodžius?

Būtų gerai išgirsti opozicijos lyderio žodžius apie teisingumą.

Ir dar, opozicijos nuomone, energetiniai įstatymai, kuriuos Seimas turėtų priimti pavasario sesijoje, nėra paruošti.

Kartais susidaro vaizdas, kad opozicijos lyderis negyvena Lietuvoje ir nežino, kad derybos dėl Visagino atominės elektrinės vyksta su dideliu pagreičiu, kad kaip tik kovo, balandžio, gegužės mėnesiais yra planuojama pasiekti visą eilę susitarimų, kurie ir turės būti pateikti Seimui, kad šis jiems pritartų. Raginčiau geriau susipažinti su darbų grafiku ir matyti, kada kokie sprendimai yra rengiami ir kada jie pateks į Seimą. Suskystintų dujų terminalo statybos reikalai taip pat labai sparčiai eina į priekį. Baigiamas rengti įstatymo projektas, kuris apibrėš, kaip dirbs terminalas po 2014 metų. To įstatymo svarstymas yra numatytas Seime balandžio mėnesį ir tinkamu laiku bus pateiktas Seimui.

Premjere, FNTT vadovas ir jo pavaduotojas buvo atleisti, nes įtarta, kad pareigūnai nutekino informaciją apie būsimus teisėsaugos veiksmus prieš „Snorą“. Skandalas dėl pareigūnų atleidimo tiek įsisuko, kad visuomenė senokai nesulaukia žinių apie patį „Snorą“. Premjere, ar turite kokių nors žinių apie „Snoro“ banko veiklos tyrimą? Kur dingo beveik 4 milijardai litų?

Pareigūnų atleidimas iš FNTT vadovų, kaip rodo ir Seimo Antikorupcinės komisijos tyrimas, nieko bendro su informacijos nutekinimu iš Prokuratūros posėdžio neturi. FNTT vadovas generolas Gailius buvo atleistas iš pareigų, todėl, kad ministras Palaitis pareikalavo generolą Gailių, kad jis atleistų savo pavaduotoją. Generolui Gailiui nesutikus atleisti pavaduotojo Giržado, jis neteko teisės dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų. Atrasti ką nors bendro su informacijos nutekinimu yra sunku. Dėl „Snoro“ reikėtų klausti Generalinės prokuratūros, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą. Jis ir turėtų nustatyti, kokiais būdais buvę akcininkai Antonovas ir Baranauskas sugebėjo per pakankamai netrumpą laiką įvairiom fiktyviom finansinėm operacijom tokias pinigų sumas išplauti iš banko.

Ūkio bankas sausį dėl vienkartinio įvykio patyrė 50 mln. litų nuostolį. Investuotojams patariama atidžiau sekti Ūkio banko ataskaitas. Ar Jums žinoma Lietuvos banko nuomonė apie Ūkio banko veiklą, Premjere?

Informaciją apie bankų veiklą visų pirma turi analizuoti Lietuvos bankas. Tikiuosi, kad jie savo analizę neilgai trukus paskelbs. Aš negaliu nieko daugiau spręsti, kadangi neturim jokios kitokios informacijos. Tikimės, kad gausime tinkamą informaciją iš Lietuvos banko.

Ačiū už pokalbį.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Labas rytas, Premjere. Vakar vėlai vakare kalbėjote su Baltijos valstybių, Šiaurės šalių, Didžiosios Britanijos premjerais. Taip skelbiama, kad viešint Stokholme, Švedijoje, vakar buvote susitikę su bankų vadovais.  Tai gal pirmiausia pradedame nuo vakar vakaro susitikimų. Kokie įspūdžiai ir kaip Baltijos šalys, Šiaurės šalys mato situaciją regione, pirmiausia, ekonominę situaciją?

Norėčiau pastebėti, kad dalyvauju Stokholme jau antrą sykį tradiciniu tampančiame renginyje, konferencijoje, kur susirenka Šiaurės Baltijos regiono premjerai. Vakar Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad jis prisijungė prie puikaus regiono. Iš tikrųjų Šiaurės Baltijos regionas turi gerai besitvarkančio regiono  įvaizdį, ypač kai jį palygina su Europos pietumis. Tokia tradicija rinktis ir svarstyti labai įvairias temas yra labai naudinga. Vakar susirinkę kalbėjomės neformaliai, be abejo, daigiausia dėmesio buvo skirta euro zonos krizei, Graikijai, kitoms pietinėms Europos valstybėms. Šiandien švedų pasiūlymu pagrindinės temos, kuriose dalyvauja ir daugiau mūsų delegacijoje esančių įvairių visuomenės grupių atstovų,  diskutuosime tokias svarbias temas, kaip vyresnės kartos žmonių aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje. Antra tema – moterų dalyvavimas versle ir verslo lyderystėje. Tai temos, kurios Lietuvoje yra mažiau diskutuojamos, bet yra svarbios.  Jų diskusijose, kaip ir yra įprasta pasaulyje, priešaky  yra Skandinavijos šalys, o mums prisijungti prie tokios diskusijos ir dalyvauti tokioje diskusijoje tikrai yra svarbu ir žingeidu, galima daug naujo sužinoti ir tai bandyti vėliau perkelti į Lietuvą.

Minėjau susitikimus su bankų vadovais, švediškų bankų, kurie veikia čia ir turi didelę rinkos dalį Lietuvoje. Ką jie sako apie kreditavimo perspektyvas, kreditavimo portfelį ar planuoja jį didinti? Kokie įspūdžiai po  susitikimo?

Kaip ir visada nepraleidžiame progos susitikti ir su stambiais investuotojais į Lietuvos ekonomiką, tame tarpe ir su bankais, ir su telekomunikacijų „TeliaSonera“ vadovais. Bankai, visų pirma, džiaugiasi Lietuvos ekonomikos atsigavimu ir tuos rezultatus vertina kaip labai pozityvius ir kaip įrodymą, kad politika, kurią įgyvendinome prieš keletą metų – sunkią, sudėtingą politiką, mažinant išlaidas, mažinant deficitą – kad ji pasiteisino. Bankai ir toliau mato perspektyvas atsigaunant ekonomikai didinti mūsų verslo finansavimą. Susitikime su investuotojais, kuris vyko po susitikimo su bankininkais, kalbėjo, kad jie norėtų žymiai daugiau investuoti į Lietuvą, bet kai kuriems iš jų trūksta, finansiniams investuotojams trūksta, į ką investuoti. Jie norėtų matyti daugiau įmonių akcijų kotiruojamų biržose ir panašių dalykų. Pokalbiai buvo vertingi ir aš tikiu, kad tokių pokalbių metu leidžiama geriau suvokti vieniems kitų darbus, perspektyvas, matymus. Tai leidžia komfortiškiau jaustis tiems patiems investuotojams mūsų ekonomikoje, o jų dalyvavimas mūsų ekonomikoje mums yra labai svarbus.

O yra dalykų, dėl kurių skundžiasi, tarkim, investuotojai, svarbiausių dalykų?

Na, nemažai kalbėjom apie įvairius, sakyčiau, jau techninius dalykus su telekomunikacijų kompanijos vadovais, kurie yra susirūpinę dėl kai kurių taisyklių, dėl kai kurių konkursų, vykstančių Lietuvoj. Tą susirūpinimą mes suprantam ir perduosim jų rūpesčius dėl kai kurių dalykų toms institucijoms, kurios yra atsakingos už reglamentavimą, už konkursų skelbimą. Tai irgi yra, kaip pasakyt, natūrali, normali patirtis ir praktika. Bet kartu galėjom džiaugtis, kad Lietuvoj, sakykim, tose pačiose telekomunikacijose yra sukurta labai efektyviai veikianti konkurencinė rinka ir dėl to mūsų vartotojai gali gauti pačias geriausias paslaugas už mažiausią kainą. Kartais tai pačiom kompanijom sukelia papildomo galvos skausmo, nes jie negali gauti tokių pelnų, apie kokius jie, galbūt, svajotų ir kokius jie gauna gretimose valstybėse.

O, beje, grįžtant dar prie švediškų bankų – jie pajuto kažkaip „Snorą“? Pajuto „Snoro“ bankrotą? Ar turėjo tiems bankams kokią nors įtaką tai, kas čia atsitiko metų pabaigoj su „Snoru“ ?

Na, visi vertina visą tą reikalą kaip įrodymą, kad valstybė – Lietuvos bankas, Vyriausybė, Seimas – su tokia tikrai nemažo iššūkio problema iki šiol tvarkosi tikrai efektyviai, skaidriai ir gerai. Tai taip ir vertinama. O svarbus dalykas yra tai, kad bankinė sistema po tokio tikrai nemažo šoko, kaip rodo visi skaičiai, jinai grįžta į normalią būseną. Tą rodo ir palūkanos, ir tarpbankinis skolinimasis, ir daug kitų dalykų, kuriuos galima matyti Lietuvoj net ir nevažiuojant į Švediją.

Ir pelnai bankų grįžta į prieškrizinį lygį.

Taip, pelnai bankų grįžta. Na, tai nėra susiję konkrečiai su tuo pačiu „Snoru“ kaip nors, bet iš tikrųjų praeitų metų duomenys rodo, kad bankų pelnai grįžta į iki krizinius lygmenis. Tai irgi yra gerai, tai dar vienas požymis, kad Lietuva krizę įveikia ir ekonomika, verslas, verslo finansavimas pradeda vis labiau veikti įprastinėm sąlygom. Būtų gerai, kad neskaudėtų galvos dėl euro zonos problemų ir dėl euro zonos reikalų. Kaip jau minėjau, vakar su premjerais aptarėm, kaip reikalai gali klostytis ir blogesniu scenarijum, ir lengvesniu scenarijum. Na, to rūpesčio yra pakankamai daug ir akivaizdu, kad Lietuva nors ir nebūdama euro zonos narė, nors ir būdama pakankamai toli nuo tų pačių Europos pietinių valstybių, bet, kaip ir kitos Europos valstybės, jeigu reikalai klostysis blogesne linkme, tai pajusim.

Premjere, šią savaitę taip pat turėjote susitikimą su „Gazprom export“ vadovu ponu A. Medvedevu. Reakcijų po to susitikimo yra nemažai. Energetikos ministras sako, kad „Gazpromas“ galėtų valdyt iki trečdalio perdavimo tinklų, kai bus įgyvendintas trečias paketas. Vis dėlto, diskusijoje yra aptariama, kad tai galėtų prieštarauti pačiai skaidymo filosofijai, pačiai direktyvai. Na, kodėl skaidant vėl į perdavimą reikėtų įsileiti „Gazpromą“? Ką atsakytumėte?

Pirmas dalykas – tai pokalbis buvo konstruktyvus, gana ilgokas, bet konstruktyvus. Reikia pasidžiaugti, kad po ilgo laiko tarpo, kai mes vis kviesdavom „Gazpromo“ vadovus aptarti „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarką ir dujų kainų politiką, ir į tai nebūdavo tinkamai atsakoma, tai dabar jau patys „Gazpromo“ vadovai šio susitikimo norėjo ir siekė. Ir mes iš tiesų džiaugiamės ta galimybe su jais aptarti  visus reikalus. Galbūt svarbus pasikeitimas yra tas, kad Lietuva, kaip turbūt ir kitos Baltijos valstybės, ir Lietuvos stambiausi dujų vartotojai, tame tarpe ir Achema – visi mes esame „Gazpromo“ vidinėje struktūroje perkelti į „Gazprom export“ skyrių, kuris dirba su visais Europos vartotojais. Iki šito perskirstymo mes priklausėme „Gazprom“ vidinėje struktūroje esančiam padaliniui, kuris rūpinosi „Gazprom“ dujų tiekimu vadinamoms NVS šalims. Tai štai šis pasikeitimas ir noras kalbėtis, visų pirma, turėtų būti vertinamas kaip tam tikras pozityvesnis ženklas. Antras dalykas – dėl „Gazpromo“ požiūrio į mūsų vykdomą reformą, į europinių direktyvų įgyvendinimą, „Gazpromo“ atstovai labai aiškiai pabrėžė, kad tai yra suvereni Lietuvos teisė, jie tos teisės visiškai nediskutuoja ir neginčija. Jiems galbūt terminų klausimas šiek tiek iškilo. Bet mes taip pat išdėstėme, kaip mes matome po viso direktyvos įgyvendinimo ir atskyrimo atskirų veiklų ir atskirų kompanijų veikimo tose veiklose (perdavime ir skirstyme, ir kituose dalykuose), toliau bendrą darbą su „Gazpromu“. Aš įteikiau jam ir laiške išdėstytus pasiūlymus, kuriuos vėliau įvardino ir Arvydas Sekmokas, kad mes matytumėm  „Gazpromą“ kaip finansinį investuotoją, neturintį lemiamo balso sprendimuose, dalyvaujant mūsų perdavimo srities operatorių eteryje perdavimo tikslais.

Koks to tikslas, Premjere? Koks tikslas tiekėją įsileisti į perdavimą?

Tikslas yra vienas – „Gazpromas“ vis tiek lieka svarbus  strateginis partneris. Todėl visiškai natūralu, jog „Gazpromui“ rūpi perdavimas į Kaliningrado sritį ir tranzitas į Kaliningrado sritį. Čia aš nematau tame  nieko blogo, nes neturint lemiamo balso, būnant tiktai finansiniu investuotoju, sprendimus priiminėtų Lietuvos valstybė, turinti lemiamą balsą tokiame perdavimo sistemos operatoriuje ir  dėl to čia nereikėtų per daug pergyventi.

Jūs pripažinote, kad dėl terminų yra pastabų iš „Gazpromo“. Dėl trečiojo paketo įgyvendinimo terminų. Ar vardan mažesnių dujų kainų tuos terminus stumti reikėtų ar ne? Kaip Jūs manote?

Pirmas dalykas, terminai, kurie numatyti Lietuvos įstatyme, kad 2014 m. sistema turi būti pertvarkyta, išplaukia iš Europos Sąjungos direktyvų. Mes neturime kokių nors išimčių ar galimybių taikyti išimtis – mes pažeistume Europos Sąjungos teisę. Antras dalykas, mums patiems šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, kiek galima greitesnis, bent jau iki 2014 m. pabaigos, nes tuomet jau turėtume turėti veikiantį suskystintų dujų terminalą. Jo veikla būtų sudėtinga, jeigu iki to laiko nebūtų atliktas perdavimo sistemos atskyrimas nuo visų kitų tinklų ir neatsirastų galimybė  perdavimo sistemą tvarkyti kaip visiškai nepriklausomą ir viešą infrastruktūrą.  Tą esame išdėstę „Gazpromo“ vadovams. Toliau reikia diskutuoti dėl tos tvarkos įgyvendinimo. Su kitu „Lietuvos dujų“ akcininku „E.ON“ kompanija,  diskusijos vyksta labai konstruktyviai.  Yra pasiekta nemažai susitarimų, tame tarpe dėl viso sistemos pertvarkos įgyvendinimo. Aš tikiu, kad konstruktyviai galima bus kalbėtis ir su „Gazpromo“ atstovais, dalyvaujant ir Europos Komisijai.

Pone Premjere, „Lietuvos rytas“ vakar rašė, kad 2009 m. Jūs rūpinotės, rašėte asmeninius laiškus, kad būtų sumažinta dujų kaina verslo įmonei „Achema“. Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti šią informaciją?

Mes tikrai rūpinamės visomis įmonėmis, kurioms iškyla kokių nors rūpesčių  kitose  valstybėse. Tame mes matome savo svarbią užduotį. Jeigu mums pavyksta ir galime kuo nors padėti, galime tik pasidžiaugti. Nors dabar, štai, lyg ir tenka girdėti kritiškų pastabų, kad rūpinamės dujų tiekimu „Achemai“. Ir ne tiek dėl kainos, o ir dėl to, kad jie irgi būtų kaip galima greičiau perkelti į  „Gazprom export“ padalinį.

Čia tas vienos įmonės išskyrimas, galbūt, užkliūna žmonėms. Ar Jūs dėl kiekvienos įmonės galėtumėte rašyti tokius laiškus?

Absoliučiai, ir galiu tik vardinti ir vardinti. Kiek mes dabar dirbam, kad Latvijoje neturėtų problemų “IKI” parduotuvių tinklas, susidūręs su  didelėmis problemomis. Kiek tenka padėti pastangų rūpinantis Lietuvos įmonėmis Balkanuose, Serbijoje ir kitose šalyse. Kiek tenka padėti pastangų rūpinantis atskiromis įmonėmis, pavyzdžiui,  Kijeve, Ukrainoje. Tai yra mūsų užduotis, mūsų rūpestis. Tų įmonių problemų sprendimas yra sudėtinė mūsų darbos dalis ir galime tik pasidžiaugti, jeigu pavyksta ką nors pasiekti. Čia pabrėžčiau dar daugiau. Dėl „Gazpromo“ dujų kainų tiek „Achemai“, tiek kitiems Lietuvos vartotojams man teko ne tik laiškus rašyti. 2010 m. pradžioje man teko tiesiogiai kalbėtis su Rusijos premjeru V. Putinu ir labai aiškiai išdėstyti tuos pačius motyvus, kuriuos dėstėme ir anksčiau laiškuose, kuriuos ir dabar dėstome. Galiu pasidžiaugti, kad kai kurie poslinkiai įvyko. Aš nežinau, ar dėl mano laiškų, ar kalbų, ar dėl kitų dalykų, bet  norėčiau pastebėti, kad iš pokalbio su ponu A. Medvedevu paaiškėjo, o gal buvo patvirtinta tai, ką mes jau ir taip  žinojome ir dėl ko ginčijomės Lietuvos teismuose, kad „Lietuvos dujų“ kompanija, kuri turi derėtis dėl dujų kainų visiems kitiems vartotojams, deja, kompanijos vadovybe savo darbo tinkamai neatliko. Todėl viena iš priežasčių, bent jau iš „Gazpromo“ pusės įvardijama,  kodėl Lietuvos kiti vartotojai kol kas neturi mažesnių kainų, ta priežastimi buvo įvardinta tai, kad  „Lietuvos dujos“ normalių derybų, normalaus reikalavimo Lietuvos vartotojams gauti mažesnes kainas jiems iki šiol nebuvo tinkamai suformulavę.

Bet kas yra „Lietuvos dujos“? „Lietuvos dujų“ trečdalį akcijų valdo Energetikos ministerija. Tai kur čia problema ?

Mes valdome, bet turiu priminti, kad du trečdalius valdo „Gazpromas“ ir valdo „E.ON“  kompanija. Todėl mes, būdami mažaisiais akcininkais ir negalinčiais  įtakoti „Lietuvos dujų“ vadovybės veiklos, nes neturime tiek daug akcijų, savo teises ir savo vartotojus giname išnaudodami Lietuvos įstatymus ir eidami į teismus. Tas jau pradėta nuo praeitų metų ir tai nesukelia didelio džiaugsmo „Gazprom“ kompanijai. Bet ką jau ir sakiau, pokalbio metu gavome labai aiškių  paliudijimų, kad mes elgiamės visiškai teisingai.

Telefonu iš Stokholmo Ministras pirmininkas Andrius Kubilius tiesiogiai „Žinių radijui“. Ačiū, kad sutikote pasikalbėti ir iki kitų susitikimų.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, Nyderlanduose susitinkate su verslo lyderiais, valdžios atstovais, o vakare Jums bus įteikiamas garbingas apdovanojimas. Noriu Jūsų paklausti, ką aptarsite su kolega Nyderlandų Karalystės Ministru Pirmininku Marku Rutte?

Su Premjeru aptarsime aktualiausius dalykus. Premjeras, kaip ir mūsų Prezidentė, vakar dalyvavo Europos Vadovų Taryboje. Be abejo, Europos Sąjungos, euro zonos problemos, sprendimai, kuriuos tenka matyti spaudoje, Olandijai taip pat nėra lengvi –  deficitas pakankamai didelis, ekonomika taip pat sulėtėjusi. Toliau mums labai svarbu Europos finansinė perspektyva nuo 2014 iki 2020 metų, įvairūs finansavimo dalykai, tarp jų – IAE uždarymo, sanglaudos politikos finansavimas. Šiaip mums bendradarbiavimas su Olandija – labais stipria ekonomika – yra labai svarbus, galimybė aptarti tokias perspektyvas su Ministru Pirmininku yra taip pat labai svarbi.

Kokios praktinės reikšmės tikitės iš šio darbo vizito į Nyderlandus? Gal yra naujų potencialių investuotojų, norinčių vystyti savo verslus Lietuvoje, Jūs visada savo išvykose ieškote investuotojų, Premjere?

Be abejo, kad to tikimės. Tuoj pradėsime vizitą nuo susitikimo su Olandijos verslo asociacija ir atskirų kompanijų atstovais. Rytoj taip pat lankysimės  Roterdamo uoste, susitiksime su jų stambiausiomis energetikos kompanijomis. Noriu priminti, kad Olandija yra vienas iš dujų Europos energetikos centrų, pati turi savo nemažai išgaunamų dujų, taip pat yra didelis centras perkant ir parduodant dujas. Šiuo požiūriu yra įdomu ir vertinga susitikti su tokią didelę patirtį turinčių kompanijų vadovais. Mums dujų pertvarka taip pat yra labai svarbi. Taigi iš tikrųjų vizitas yra darbinis, daug susitikimų su verslo, su energetikos kompanijų atstovais. Na, sakyčiau taip: standartinis, intensyvus ir, tikiuosi, naudingas vizitas. Nyderlandų verslas yra pakankamai energingas ir pagal investicijas į Lietuvą jie užima 9 vietą, yra galimybių ir toliau augti ir plėtotis. Mes stengiamės individualiai įtikinti kompanijų vadovus, kad, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, yra žymiai naudingiau investuoti į Europos Šiaurės, Šiaurės Vakarų valstybes negu į pietines valstybes. Tikiu, kad tai, kokį ekonominį augimą mes galime parodyti šiuo metu Lietuvoje (vakar paskelbti mūsų vidaus produkto augimo skaičiai), manau, kad tai stiprus argumentas įtikinant ir Olandijos verslininkus matyti Lietuvą kaip gerą vietą investuoti, ir kaip toliau iš Lietuvos plėtoti savo verslą į kitas artimiausias rinkas.

Vakar įtakingas leidinys „The Financial Times“ savo tinklapyje paskelbė nepalankų straipsnį apie Lietuvos ūkio rodiklius. Rašoma, kad Lietuvos ekonomiką apibūdinantys skaičiai atrodo optimistiškai, tačiau investuotojai turėtų būti atsargūs: duomenys maskuoja tai, kad Lietuvos ekonomika susitraukė, šalies ekonomikos būklė tikrai nėra visiškai sveika, ji turi problemų. Taip rašo „The Financial Times“. Koks Jūsų komentaras?

Teko kaip tik perskaityti tą straipsnelį, vertinu jį dvejopai. Be abejo, smagu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra taip atidžiai nagrinėjama. Noriu pastebėti, kad pats straipsnelio pavadinimas, jog Lietuvos ekonomika nėra tokia, kaip jinai gerai atrodo, mano manymu, daugelį investuotojų paskatins pasidomėti giliau – kaipgi ta Lietuvos ekonomika iš tikrųjų atrodo. Atkreipčiau dėmesį, kad tekste yra labai stiprių pagiriamųjų žodžių, jog Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra parodomoji valstybė su tikrai labai gerai susitvarkiusia ekonomika, ir tai, kad mūsų ekonomikos augimas praėjusiais metais siekė beveik 6 proc., ir tai, kad turime vieną iš didžiausių augimų tarp visų ES valstybių, iš tikrųjų yra įspūdingas rezultatas. Tai atkreipia ir tokio stipraus žurnalo kaip „The Financial Times“ analitikų dėmesį, jie atidžiau nagrinėja, kaip toliau klostosi mūsų ekonominiai dalykai.

Premjere, pereikime prie Lietuvos reikalų. Sudaryta laikinoji parlamentinė komisija dėl banko „Snoras“ žlugimo aplinkybių. Kaip Jūs vertinate, Premjere, šios komisijos sudarymą?

Aš manau, kad gerai. Ir gerai, kad ir opozicijos lyderis prisėmė atsakomybę vadovauti tokiai komisijai. Toliau labai svarbūs procesai „Snoro“ banko reikaluose yra kaip tik įgyvendinami, ir ne mažiau svarbūs negu tai, kas vyko praėjusių metų lapkričio mėnesį. Ir tai, kad opozicija turės galimybę vadovauti komisijai ir labai atidžiai prižiūrėti visus procesus, kurie dabar vyksta, t.y., „Snoro“ banko turto pardavimas, iš kurio tikimasi gauti ne mažiau kaip 4 mlrd. Lt pajamų, ir tie pinigai kaip tik turės būti grąžinti į valstybės iždą, nes jie buvo panaudoti apdraustų indėlių grąžinimui, tai štai šitų procesų priežiūra ir apsauga nuo visokių galimų savanaudiškų didelių kitų interesų grupių įtakų, tai iš tikrųjų yra labai svarbi šitos komisijos užduotis. Tą atsakomybę prisiėmus komisijos pirmininkui iš tikrųjų teks labai intensyviai dirbti, kad rezultatai būtų tokie, kokie yra reikalingi valstybei ir mokesčių mokėtojams.

O gal jau paaiškėjo susitikimo su „Gazprom“ kompanijos vadovybės atstovais laikas, vieta, aptariamų temų ratas?

Susitikimo datos yra derinamos, tikrai tikiu, kad artimiausiu metu toks susitikimas įvyks, bet tikrai nenorėčiau spėlioti kuriomis dienomis. Be abejo, su tokios kompanijos kaip „Gazprom“ vadovybės atstovais susitikimas visada lies tas temas, kurios yra labai gerai žinomos, t.y. „Gazprom“ parduodamų dujų kainų politika ir „Lietuvos dujų“ ūkio pertvarka, „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarka. Lietuva, įgyvendindama europines direktyvas, siekia, kad taptumėme nepriklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo. Žinomi yra mūsų planai, kurie realizuojami nuosekliai statant suskystintų dujų terminalą, kuris turi pradėti veikti 2014 m. Tai visos tos temos bus aptariamos su „Gazprom“ kompanijos vadovybe. Mes tokio pokalbio tikrai laukiame, ir tikiu, kad jis artimiausiu metu ir įvyks.

Premjere, žiniasklaida pranešė, kad Rusija nukelia atominės  elektrinės Kaliningrade eksploatavimo pradžią į 2017 metus. Jūs anksčiau esate sakęs kelis sykius viešai, kad apskritai netikite šio projekto sėkme. Ar nepasikeitė Jūsų nuomonė dėl Baltijos atominės elektrinės perspektyvų dabar?

Na, pirmas dalykas, tai mums žymiai svarbiau yra Visagino atominės elektrinės perspektyva, ir mes nuosekliai įgyvendiname savo projektą. Ir kaip tik artimiausios kelios savaitės, mėnesiai bus labai svarbūs derinant labai svarbius susitarimus tiek su strateginiu investuotoju, tiek ir su regioniniais partneriais. Na, o Baltijos atominė elektrinė, ką aš ne vieną kartą esu sakęs, iš tiesų – tai projektas, kurio ekonominė logika yra sunkiau suprantama, nes rinkų pagamintai toje elektrinėje elektrai parduoti nelabai kol kas matyti ir šio  projekto vystytojai negali nedviprasmiškai paaiškinti. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimo datos vis nusikelia.

Šiandien pavakare, Premjere, Roterdame, Erasmus universitete, Jums bus įteiktas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Ką Jums reiškia Pasaulio lyderio premija?

Aš tai pasakyčiau, kad iš tikrųjų smagu gauti tokią premiją, bet tikrai to nesureikšminčiau. Universitetas, aišku, yra labai stiprus universitetas, ir smagu būti tokioje draugijoje tarp iš tikrųjų žymių žmonių, kurie yra gavę tokius apdovanojimus, kaip pavyzdžiui: NATO generalinis sekretorius  A. F. Rasmussenas ar Izraelio premjeras B. Netanyahu. Bet tikrai aš to nesureikšminčiau kaip kažko ypatingai svarbaus.

Bet tai yra Pasaulio lyderio apdovanojimas už nuopelnus ekonomikai.

Tiktai galėčiau pasakyt, kad tai yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai, nes iš tikrųjų mūsų sugebėjimas tvarkytis su tikrai didele ir gilia krize ir pasiekti, kad ekonomika atsigautų ir matytume jos geras augimo perspektyvas, yra pastebimas ir yra vertinamas.

Kaip Jūs reagavote, kad euro zonos politikos kūrėjai, įskaitant ir Nicolas Sarkozy, kaip pranešama vakar, paragino Ispaniją ir Italiją sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu tvarkant ekonomiką ir finansus?

Vėlgi, aš nematau nieko stebėtino, nes, ką jau ir iš pat pradžių sakiau, iš tikrųjų, mūsų ir kaimynų latvių, estų ekonomikos parametrai šiuo metu tikrai yra labai neblogi. Mes visi žinome, per kokias gilias krizes mes praėjome prieš porą metų ir kokius nepopuliarius sprendimus mums reikėjo priimti mažinant išlaidas, mažinant deficitą. Tai ir yra tie faktai, kurie yra pastebėti. Ir pastebėta, kad, įgyvendinus tokią politiką, ekonomikos tikrai labai sparčiai ėmė atsigauti, ir todėl tie mūsų receptai yra siūlomi ir kitoms šalims.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, Jūs inicijuojate pasitarimus ir toliau aiškinatės padėtį dėl Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos centralizuotos šilumos tiekimo įmonės „Vilniaus energija“ veiklos. Tas aiškinimasis jau trunka ne vienerius metus – ar vartotojams nuo to padėtis negerėja?

Pirmas dalykas, kurį reikia pastebėti – šiais metais tik Vilniaus savivaldybė iš tikrųjų susiklostė pakankamai skandalinga situacija. Tuo užsiima ir atitinkamos tarnybos, įskaitant Energetikos inspekciją, kuri neseniai paskelbė savo tyrimų rezultatus, kitos tarnybos taip pat artimiausiu metu paskelbs savo tyrimo rezultatus. Kaip žinote, Energetikos inspekcija dėl Vilniaus šilumos reikalų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad jinai pradėtų savo lygmens tyrimą, o iš Energetikos inspekcijos paskelbtos ataskaitos norėčiau pabrėžti keletą dalykų. Pirmas dalykas, Energetikos inspekcija nustatė, kad problemos, tokios, kokios yra žinomos ir aptariamos viešumoje, yra stebimos tik Vilniuje,  kai lapkričio mėnesį 2011 metų, esant praktiškai tai pačiai temperatūrai kaip ir 2010 metais, šilumos energijos suvartojimas Vilniaus miesto gyventojams išaugo po 12-15 procentų.

Beje, „Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl didesnio šilumos suvartojimo sąlyginai dėl šilto lapkričio.

Gali atmesti, kiek nori kaltinimus, bet mes remiamės tuo, ką sako Energetikos inspekcija. Tai yra objektyvūs duomenys, kuriuos pateikė Energetikos inspekcija, ir labai aiškiai galima matyti, kad tokios problemos stebimos tik Vilniaus mieste. Dabar antras dalykas, ką Energetikos inspekcija taip pat savo tyrime atskleidė, tai skandalingą situaciją, kai per paskutines dvi praeitų metų spalio mėnesio savaites „Vilniaus energija“ Vilniaus mieste iš 6600 šilumos punktų prižiūrėtojų pakeitė 4400. Per dvi savaites, keičiant štai tokiu drastišku būdu visą prižiūrėjimo sistemą, be abejo, yra sukeliama sumaištis. Klausimas, ar jinai buvo sukeliama sąmoningai, ar dėl tokio netinkamo valdymo, bet akivaizdu, kad tokios sumaišties metu yra labai nesudėtinga pasiekti, kad šilumos vartotojai tikrai nebūtų tinkamai ginami ir kad jiems būtų teikiama perteklinė šiluma ir didelės sąskaitos, ir daug kitų dalykų. Tenka pastebėti, kad tokia sukelta sumaištis, kuri iš tikrųjų yra verta ir teisėsaugos institucijų atitinkamo dėmesio, yra visų pirma savivaldybės politinės atsakomybės reikalas. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė visoje Lietuvoje savivaldybė, kuri šitaip netinkamai prižiūri arba neprižiūri sau priklausančio šilumos ūkio.

O šilumos ūkį galėtų perimti valstybė, taip sako Lietuvos bankų valdybos narys Raimundas Kuodis. Anot jo, gyventojai negauna naudos, kai šį kontroliuoja privačios bendrovės, o Vilniaus meras Artūras Zuokas sako tam pritariantis. O ką jūs manote, Premjere?

Tai yra didelė, skaudi, bet vienos savivaldybės, nesugebančios tvarkytis, tinkamai vykdyti savo pareigų, politinės atsakomybės, pareigų klausimo problema. Galime svarstyti įvairias struktūrines pertvarkas ateityje, kaip turėtume geriau tvarkytis šilumos ūkyje. Bet nesugebant vienai savivaldybei tinkamai tvarkytis, neturėtume spręsti apie visas savivaldybes.

Ką daryti? – natūraliai kyla klausimas.

Tvarkyti savo ūkį taip, kaip priklauso pagal turima atsakomybę. Kodėl sugebama tvarkytis Klaipėdoje, kodėl sugebame tvarkytis Šiauliuose, kodėl sugebama tvarkytis Kaune, o Vilniuje nesugebama tvarkytis? Vilniaus vadovybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto gyventojai turi visą teisę reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės vadovybės tinkamai vykdyti savo pareigas.

Ką jūs manote apie galimybę nacionalizuoti šilumos tiekimo įmonę „Vilniaus energija“?

Mes to tikrai nesvarstom. Vilniaus mieste, kaip ir kituose miestuose, savivaldybės, būdamos atsakingos už šilumos ūkius, turi savo pareigas tinkamai vykdyti. Jei nesugeba vykdyti pareigų, tai yra ir politinės atsakomybės klausimai, ir galų gale teisinės atsakomybės klausimai, kuriuos keliame tiems, kurie yra atsakingi už savo pareigų vykdymą.

Premjere, Lietuvos valdžios sprendimu sumokėta 60 milijonų litų už darbą nedidelei kvalifikuotų ekspertų grupei, administruojančiai banką „Snoras“. Žiniasklaida paskaičiavo, kad biudžete dėl trūkstamų 60 milijonų, tam, kad jie būtų surinkti į biudžetą, reikėjo įvesti naujus mokesčius – tokios paralelės kyla.

Iš „Snoro“  banko lėšų yra išmokėta berods 16 milijonų litų laikinajam administratoriui, kuris su visa savo komanda padėjo Lietuvos bankui ir Vyriausybei tinkamai suvaldyti labai sudėtingą krizę – „Snoro“ banko griūtį.  Bankroto administratoriui, kurį skiria teismas, yra taip pat numatytos jo atlyginimo sąlygos, bet jas galutinai turės tvirtinti kreditorių susirinkimas, kuris, kiek žinau, netrukus ir bus surengtas. Kalbėti apie kažkokius 60 mln. kol kas nėra visiškai tikslu. Dabar svarbiausias dalykas, tai turime atsiminti, kad kalbam apie  „Snoro“ banko turto (kurio vertė, jų pačių skelbimu, buvo apie 7 mlrd., bet yra randama virš 4 mlrd. litų vertės turto) tinkamą suvaldymą, tinkamą pardavimą ir pinigų atgavimą Lietuvos valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams ir indėlininkams. Tai štai, tas tinkamas tokio mąsto turto suvaldymas reikalauja ir labai gero išmanymo, ir tinkamos ekspertizės, ir tarptautinės patirties. Turime reikalą su galimai nusikalstama buvusių akcininkų veikla, kuri buvo vykdoma plačiu tarptautiniu mastu. Mūsų didžiausias rūpestis yra, kad su štai tuo turtu, kuris yra likęs „Snoro“ banke, būtų tinkamai elgiamasi ir kad tai, ką mums teko padaryti sprendžiant visų pirma draustų indėlininkų problemas, kad tai būtų grąžinta atgal į valstybės iždą, grąžinti pinigai, ir mokesčių mokėtojai nepatirtų dėl to didesnių nuostolių.

Premjere, dabar kai kuriuos mokslų ir studijų įstatymo punktus Konstitucinis Teismas paskelbė antikonstituciniais. Kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė? Ar būtina neeilinė Seimo sesija šio klausimo sprendimui, kaip to primigtinai reikalauja opozicija?

Po Konstitucinio Teismo sprendimo reikia gerai išanalizuoti tą sprendimą. Tam reikia šiek tiek laiko. Tenka labai aiškiai pastebėti, kad iš esmės Konstitucinio Teismo sprendimas liečia tik keletą aukštojo mokslo įstatymo straipsnių. Visų pirma daugiausia dėmesio Konstitucinio Teismo sprendime yra skirta dviem straipsniams, kurie apibrėžia universitetų savivaldą, universitetų autonomiją, universitetų valdymo dviejų institucijų galias ir jų sudarymo tam tikrus mechanizmus. Tai liečia iš esmės universitetų tarybas ir senatus. Šioje vietoje Konstitucinio Teismo pastabos yra svarbios, bet jos nekeičia esminių Aukštojo mokslo sistemos reformos dalykų. Na, o tai, kad vadinamoji rotacija tų pačių studijų krepšelių turėtų vykti ne kas dvejus metus, o turėtų vykti po kiekvienos sesijos, ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs, tai vėl iš esmės nekeičia pačios esmės. Kaip turi vykti gerai besimokančių studentų vertinimas, Konstitucinis Teismas pasiūlė savo sprendime, kad tai turėtų vykti po kiekvienos sesijos. Tai iš tikrųjų yra nesudėtinga taip pat realizuoti.

Premjere, šiomis dienomis pažymimas Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos mediumas. Kaip Jums Premjere, kaip Vyriausybei per šį laikotarpį sekėsi bendradarbiauti su Prezidente?

Norėčiau pasinaudodamas proga pasveikinti Jos Ekscelenciją Prezidentę su šia data ir taip pat norėčiau pasveikinti visus Lietuvos rinkėjus, kurie prieš daugiau nei porą metų padarė tinkamą pasirinkimą. Su Prezidente tikrai neblogai sutariame ir to rezultatais galime visi kartu pasidžiaugti. Tiek ieškant tinkamų sprendimų, reikalingų suvaldyti ekonomikos ir finansų pasaulinės krizės poveikius Lietuvai, tiek sprendžiant energetikos reikalus, tiek siekiant apvalyti Lietuvą nuo korupcijos apraiškų, ar teisėsaugoj, ar politinėse partijose, ar galų gale ir suvaldant tokią krizę, kaip „Snoro“ banko krizė. Mūsų supratimas, kokių veiksmų reikia imtis ir kaip juos reikia realizuoti, yra pakankamai geras, tinkamas, ir aš tuo tikrai noriu nuoširdžiai pasidžiaugti. Sutariame neblogai. Tai nereiškia, kad mūsų nuomonės absoliučiai visais klausimais būna vienodos – ir diskutuojame, ir ginčijamės, gauname ir kritinių pastabų, bet bendras rezultatas yra tas, kuriuo aš noriu nuoširdžiai pasidžiaugti.

Premjere, interviu pabaigoje norėčiau Jūsų paklausti apie įvykius Vengrijoje, kur prieš keletą savaičių įsigaliojo nauja prieštaringai vertinama Konstitucija, priimta valdančiųjų daugumos balsais. Pasaulio ir Europos Sąjungos politikai sunerimę, kad suvaržomos Vengrijoje Konstitucinio Teismo galios, kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui, baigiasi teismų nepriklausomybė. Koks būtų Jūsų vertinimas šių įvykių Vengrijoje?

Aš tikrai nesiimu kaip nors vertinti.

Ar gali tai pasikartoti Lietuvoje?

Kas pasikartoti? Kad dešinieji turėtų du trečdalius parlamentinės daugumos? Tai aš to visiškai nebijočiau. Vertinti, ar varžoma, ar nevaržoma, aš tikrai nesiimu. Noriu pastebėti, kad Vengrijoj nuo sausio pradžios įsigaliojo naujoji Konstitucija, kurią priėmė demokratiškai išrinktas Vengrijos parlamentas, kuriame dviejų trečdalių daugumą turi dešinieji. Kiek tenka suprasti, tai yra pirmoji Vengrijos Konstitucija, priimta naujaisiais laikais, nes iki šiol vengrai gyveno pagal 1949 metais, dar Stalino laikais, parašytą Konstituciją, kuri tiesiog buvo lopoma ir taisoma. Vengrija šiuo metu pergyvena gana sudėtingą ekonominį laikotarpį, ir šioj vietoj iš tikrųjų galima suprasti tas problemas, kurias tenka spręsti Vengrijos Vyriausybei. Kitus dalykus – Konstitucijos nuostatas, sprendimus atskiruose priimtuose įstatymuose, ar tai būtų susieta su žiniasklaida, ar teismais – aš tikrai nesiimu vertinti, kadangi tikrai nesu su tais įstatymais labai nuosekliai susipažinęs, o, deja, tenka pastebėti, kad labai dažnai yra viešoje erdvėje atkartojami opozicijos kritiniai žodžiai apie tuos priimtus įstatymus. Tai ne visada pakanka vien tiktai žinoti opozicijos kritiką tokiems sprendimams, kad galėtum pasidaryti objektyvią savo išvadą.