Premjeras Andrius Kubilius teigė, jog svarbiausi Vyriausybės darbai 2012 metais bus finansinis stabilumas, energetikos projektai ir pensijų sistemos pertvarka.

Interviu „ Verslo žinioms“ ministras pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad jam svarbiausia yra darbo rezultatas: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ir tai, kad Seimas ir Vyriausybė priima reikalingus sprendimus.

„Finansinis stabilumas bus vienas svarbiausių klausimų matant tas euro zonos problemas. Antras darbas yra energetikos projektai. Iki rinkimų tikimės įgyvendinti daugelį projektų. Pasiekti stadiją, kad iš tikrųjų tie projektai būtų įgyvendinami be didesnių svarstymų ir abejonių. Pensijų sistemos pertvarka turi būti tęsiama toliau“, – „Verslo žinioms“ sakė premjeras.

A. Kubilius teigė, kad „pirmas tikslas yra sutvarkyti šalies finansus, ne Vyriausybės reitingus“.

„Įveikus biudžeto, fiskalinio deficito problemas, galima pradėti galvoti ir apie tai, kaip įveikti reitingų deficito problemas“, – sakė ministras pirmininkas.

Jis taip pat kalbėjo, jog sunku prognozuoti euro zonos perspektyvas.

„Mes neprognozuojame to augimo, kurį prognozavome metų viduryje, bet tikrai neprognozuojame ir tokios didelės recesijos, kurią išgyvenome 2009 metais. Būtų naudinga, kad mūsų eksportas galėtų likti šiek tiek saugesnis. Eksportas sudaro 60 proc. BVP struktūros, o 65 proc. eksporto patenka į ES šalis. Tačiau tokioms rinkoms kaip Kinija ar Pietų Amerika tenkanti mūsų eksporto dalis yra labai nedidelė. Taip pat ir augančioms rinkoms, tokioms kaip BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija). Šių rinkų paieška būtų vertinga ir galėtų mums padėti išvengti skausmingos priklausomybės nuo vienos rinkos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Svarbiausiais metų įvykiais pasaulyje premjeras Andrius Kubilius įvardija vadinamąjį Arabų pavasarį, Europos Sąjungos (ES) skolų krizę ir protestus Rusijoje po Dūmos rinkimų. Apie tai praneša BNS agentūra

„Pradėčiau nuo taip vadinamo Arabų pavasario, antruoju paminėčiau besitęsiančią ir sunkiai prognozuojamą euro zonos ir kartu visos Europos Sąjungos krizę. Trečiasis ženklus įvykis – paskutinių kelių savaičių įvykis, Rusijos prabudimas“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

Arabų pavasariu yra vadinami protestai ir sukilimai arabų pasaulyje – revoliucijos Tunise, Egipte, valdžią nuvertęs pilietinis karas Libijoje, neramumai Bahreine, Sirijoje ir Jemene, demonstracijos Alžyre, Jordanijoje, Kuveite, Maroke, Irake, Omane. Šių protestų metu ypač išryškėjo socialinės žiniasklaidos vaidmuo.

Skolų krizė euro zonos šalyse privertė ES šalių vadovus tartis dėl glaudesnės fiskalinės sąjungos, kurioje galiotų griežtos taisyklės, o nedrausmingoms šalims būtų taikomos sankcijos.

Po gruodžio pradžioje Rusijoje vykusių Valstybės Dūmos rinkimų, kuriuos laimėjo premjero Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“, šalyje prasidėjo didelio masto protestai, kokių nebuvo nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

AFP

Per pastaruosius 17 metų valdžioje išbuvęs 10 metų, ekstravagantiškasis italų premjeras Silvio Berlusconi pareiškė atsistatydinsiąs, kai tik parlamente bus pritarta ekonomikos reformoms, kurias jis pažadėjo Europos Sąjungai (ES). Apie tai vakar vėlai vakare pranešė visos svarbiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės.

Manoma, jog mandatą naujai vyriausybei formuoti gaus buvęs ES komisaras Mario Monti, 68 metų autoritetingas ekonomistas, kuris neturi didelės politiko patirties. M.Monti palaiko pagrindinė opozicinė Demokratų partija ir kelios mažesnės opozicijos frakcijos, taip pat įtakinga verslo asociacija „Confindustria“, kuri perspėjo, kad Italija priartėjo prie katastrofos slenksčio.

Po balsavimo S. Berlusconi surengė paskutinį ministrų kabineto posėdį ir apie devintą valandą vakaro vietos laiku nuvyko įteikti savo atsistatydinimo rašto Italijos prezidentui Giorgio Napolitano. Italai, laukdami naujienų, specialiai susirinko prie Parlamento žemesniųjų rūmų. Žinią apie S. Berlusconi atsistatydinimą susirinkę žmonės palydėjo ovacijomis ir džiaugsmo šūkiais.

Šį mėnesį Europos centrinio banko (ECB) pirmininku tapęs Mario Draghi, kuris anksčiau vadovavo Italijos centriniam bankui, šeštadienį susitiko su M.Monti Romoje; šis žingsnis laikomas netiesioginiu pretendento į premjero postą palaikymu.

JAV prezidentas  Barackas Obama, Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy ir kiti pasaulio galingiausių valstybių lyderių raginina, kad Italija suformuotų naują vyriausybę, o ne skelbtų pirmalaikius rinkimus. Spėju, kad šis paskyrimas bus atliktas per kelias artimiausias dienas, ir tai bus tiek skaidrumo, tiek politinio patikimumo ženklas, kuris yra gyvybiškai svarbus padėčiai stabilizuoti“, – TVF vadovė Ch.Lagarde sakė per vizitą Japonijoje.

Tačiau pats S.Berlusconi ir didžioji dalis jo centro dešiniosios koalicijos, įskaitant Šiaurės lygą ir buvę premjero partijos „Forza Italia“ nariai sakė norintys pirmalaikių rinkimų. Kai kuri Italijos žiniasklaida pareiškė, kad  rinkose gali kilti chaosas, jeigu naujasis ministrų kabinetas nebus suformuotas iki ateinančios savaitės pradžios.

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano būtų priverstas paskelbti pirmalaikius rinkimus, jeigu dauguma įstatymų leidėjų nepalaikytų laikinosios vyriausybės. Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti tik 2013 metais.

Italai ne itin sielvartauja dėl S.Berlusconi politinės karjeros pabaigos: naujausios apklausos rodė, kad šį žiniasklaidos magnatą, įsivėlusį į sekso skandalus ir teisines bylas, teigiamai vertina tik 22 proc. rinkėjų.

Savaitraščio „The Economist“, kuris seniai nesutaria su S.Berlusconi ir 2001 metais paskelbė jį „netinkamu vadovauti Italijai“, naujausio numerio viršelyje buvo išspausdinta milijardierius premjero nuotrauka su užrašu „Štai ir viskas, bičiuliai“.

Italijos ilgalaikio skolinimosi palūkanos perkopė 7 proc., todėl kilo pavojus, kad šalis po kelių mėnesių gali tapti nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

 

Šiuo metu vyksta aštrūs debatai dėl minimalios algos padidinimo. Premjeras teigia, kad jos padidinimas gerokai pakenktų valstybei, nes padidėtų biudžeto deficitas. Priekaištauja profesinėms sąjungoms, politikams, atseit, jie nesuvokia situacijos.

Galima suprasti privačius darbdavius, kurie nenori paploninti kišenės ir atseikėti papildomai lėšų mažai uždirbantiems darbuotojams. Bet nesuprantama kodėl tokios pozicijos laikosi vienas iš valstybės vadovų? Nebent gausus jo patarėjų būrys, o gal ir kiti aiškina, kad tai gali privesti šalį prie finansų suirutės.

Statistikos departamento duomenimis 2010 metais minimalią mėnesinę algą (800 Lt) gavo 67,9 tūkst. darbuotojų, o nuo 801 iki 1000 Lt (vidutiniškai po 900 Lt per mėnesį) – dar 85,7 tūkst. žmonių. Valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo atitinkamai 17,1 ir 25,6 tūkst. Padidinus šiems darbuotojams minimalią algą iki 1000 Lt per mėnesį, darbdaviams reikėtų papildomai atseikėti 357 mln. Lt per metus, jų tarpe 96 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Dalis šių lėšų įmokų Sodrai (91 mln. Lt) ir sveikatos draudimo fondui (24 mln. Lt) bei gyventojų pajamų mokesčio (40 mln. Lt) forma patektų į valstybės kišenę.

Privatus verslas nesužlugtų. Jo pelnas, kurio per metus gaunama apie 10 mlrd. Lt, sumažėtų 2 procentais. Nors valstybės biudžetas turėtų 56 mln. Lt daugiau išlaidų negu pajamų, bet Sodra ir Sveikatos draudimo fondas gautų 126 mln. Lt mln. daugiau pajamų. Taigi valstybė nenukentėtų, o mažai uždirbantys žmonės į rankas gautų ženkliai daugiau darbo užmokesčio. Bet galima išvengti ir valstybės biudžeto papildomų išlaidų. Tereikia 50 Lt sumažinti mėnesinį darbo užmokestį biudžeto lėšomis išlaikomiems įstaigų darbuotojams, kurie gauna daugiau kaip po 3500 Lt per mėnesį. Manau, jie nebūtų nuskriausti.

Taigi nėra pagrindo prieštarauti dėl minimalios algos padidinimo, o ypač Premjerui.

Petras Navikas, finansų analitikas

Kalbėdavo įvairiai. Filosofas R.Ozolas, vienu metu buvęs vicepremjeru, kad „duodavo tai duodavo“. Kartais mes nesuprasdavome ką tie malonūs vadai norėdavo pasakyti. Kartais suprasdavome ir viskas daugiau ar mažiau būdavo aišku. Karatais ir patys kalbėtojai nelabai suprasdavo ką jie norėjo pasakyti. Kartais… Bet ne tame esmė. O ji tame, kad tokia laida buvo, gera ar bloga bet buvo. Mes atidžiai klausydavomės, nuliūsdavome, pasidžiaugdavome, tikėjome, laukėme, vylėmės. O dabar…Išmeta retkarčiais į viešąją erdvę kelis premjero ar kokio ministro „perliukus“. Kaip antai, kad už penkis tūkstančius gali dirbti tik kvailiai ir vagišiai, arba, kad krizė jau baigėsi, arba, kad vadovėliai rašys kaip…Gal neverta toliau vardinti tuos „brangakmenius“. Tegul jie „švyti Tautos gelmėse ir rodo kelią į šviesą“. O, kad jie jau  virto anekdotais ir jais linksmai gardžiuojasi tauta tai aš nesakysiu. Tai „didžios ir išmintingos“ politikos paslaptis. O už valstybės paslapties paviešinimą gresia…Tad, nors labai mėgstu anekdotus ir visokias linksmybes, bet šį kartą suvaidinsiu rimtuolį.

Tai kaip reikėtų suprasti tą įdomią „didžiausio visų laikų liberalo“ –susisiekimo ministro mintį apie atlyginimą kvailiams ir vagims. Ar taip, kad jei esi kvailas arba vagis tai daugiau 3 ar 5 tūkstančių neuždirbsi? Ar taip, kad tie, kurie dirba už tą „mažutėlį“ atlyginimą yra kvaili ir (arba) vagys. Prisiminkime ekonomiką. Tarkime, kad vidutinis atlyginimas tapo 2,4tūkst. lt. per mėnesį. O kodėl 2,4 tukst. O ne 1,8 arba 2,1. Tik todėl, kad aš šventai tikiu premjeru, apie kurio talentą suvaldyti krizę rašys (gal jau rašo) EU „didieji mokslo jaučiai“ ekonomikos vadovėliuose. Pabandykime prisiminti, kada premjeras pirmą kartą paskelbė viešai, kad pasiekėme dugną ir krizė jau suvaldyta. Senokai tai buvo, ar ne? Aš įsiminiau tą pirmą premjero įvardintą dugno pasiekimo datą. Supratau, kad atsispyrėme nuo dugno ir iš lėto, palengva bet užtikrintai, kaip ir dera „Nautiliui“ (vieno fantasto romane aprašytas didingas povandeninis laivas) kylame į paviršių. Taigi, nuo tos dienos paėmiau 0,8 – 1,45 proc. augimą ir gavau tuos 2,4 tūkst. lt. Gal, kaip paprastai daro valdančios Seimo daugumos atstovai, šiek tiek pagražinau. Manau, kad aš, ištikimas valdinys, visuomet tikintis Seimo dauguma ir jos vadais, turiu teisę taip elgtis. Dabar šalin „matieška“, grįžkime prie logikos,  analizuokime toliau. O Viešpatie, baisu… Pagal „liberalų liberalą“ išeina, kad vidutinis statistinis dirbantis lietuvis yra kvailys ir arba vagis. Tai kas Lietuvoje yra ne vagys ir ne kvailiai“?  Aaaaaaaaa susiprotėjau, tai tie kurie gauna 5 tūkst. litų ir daugiau. Tuomet…ir vėl baisu, nes vidutinis statistinis Susisiekimo ministerijos darbuotojas yra  kvailys ir arba vagis (vidurkis mažesnis negu 5 tūkst). Tuomet kam vadovauja minėtas ponas ministeris? Kvailių ir arba vagių komandai? Bet ir kitose ministerijose tas pat. Tuomet gauname, kad premjeras vadovauja 14 protingų ministrų (jų alga daugiau negu 5 tūkst.), kurie vadovauja 14-ai kvailių ir arba vagių kolonijų. O kam tuomet vadovauja Jos Ekscelencija Prezidentė? Kvailių valstybei? O gal…“ Bet tai jau iš fantastikos žanro. Geriau jau apie transportą. Žinoma, kad apie oro. Minėtas“ liberalų liberalas“ žadėjo (ir ko tik jis nežadėjo), kad mes greitai turėsime savo aviakompaniją. Seimo, kartu ir „liberalų liberalo“  kadencija eina į pabaigą, o kur pažadėtoji žemė“? Tfu…aviakompanija? Supratau. Pagaliau „dašuto“ Jeigu išrinksime poną E.M. į Seimą kitai kadencijai, tai jis įvykdys šį pažadą. Ir net tik šį , bet ir Vilniaus oro uostas pavys ir pralenks ne tik Rygą, bet ir Amsterdamą, Kopenhagą ir atsidur greta Franfurto prie Maino, Klaipėdos jūrų uostas…, o „Lietuvos geležinkeliai“, o tiltas į Melnragę, oŠventosios jūrų uostas, o…

Čia priėjo Kinziulis ir kaip anais senais laikais išlemeno: pasenai Gintai, pasenai. Vis aiškini ir aiškini kodėl kvatoja sfinksai. Negražu ir neracionalu, juk tai daug geriau negu tu paaiškino  Vytautė Žilinskaitė Jumoreskoje „Ko juokėsi sfinksai?“ O dėl to naujojo laukinio liberaluko tai ką jis gali? Nebent „Amsterdam per marmūzę“

Aš padėkojau šiam nežinia iš kur išdygusiam anų laikų tautiečių taip pamėgtam šmaikštuoliui ir susimąsčiau. Jeigu aš būčiau valdovas arba valdovės patarėjas, arba bent premjeras tai ministeris, ištaręs tokią frazę turėtų atnešti pareiškimą atsistatydinti savo noru nes…Nes jam dar reikia eiti mokytis Kinziulio išminties, ką jau kalbėti apie valstybės valdymo meną. Jeigu aš būčiau…tai premjerą pakęsčiau tame poste, jeigu jis apie krizės pabaigą viešai pareikštų tik du kartus. Juk trečias kartas nemeluoja…Meluoja, meluoja, nes kreivų veidrodžių karalystėje Tautos išmintimi, kaip ir mokslu, žinojimu, kompetencija, aukšta morale ir kitais teigiamais dalykais pagrįsta veikla ir veiklūs žmonės negalimi. O kodėl? Todėl, kad jie neįtelpa pro siauras patekimo į valdžios olimpą duris.

Taip aš kalbėjausi su savo vidiniu Aš, o gal su Kinziuliu? Tiesa, o kur tos čia kaip iš gausybės rago pažertos kritikos konstruktyvumas? Juk taip kritikuoti sugeba visi „turgaus išminčiai“. Kur tamstos konkretus pasiūlymas?

Tai aš ir saku: -„Kaip sekasi Premjere?“. Įveskite tokią tiesioginę laidą per LRT (vienu metu per radiją ir televiziją) kartą per savaitę ir kalbėkite su Tauta tiesiogiai, o ne kokio nors V.V. ar P.P lūpomis. Į pirmąsias tokias laidas pakvieskite Kinziulį, Kikilą (ne kirkilą) iš Šilutės, Telšių Pliumpį, Raseinių Magdę, Žaiginio…Na suprantate, vieną ar du paprastus tautiečius. Jei manote, kad jie gali kalbėti demagogiškai, populistiškai, keikūniškai tai į pirmąją tokią laidą pakvieskite mane, ištikimąjį valdinį, dar tebetikintį savo tauta ir valstybe.

O kol gerbiamas Premjeras kartu su „Siauru“ galvos, ar verta tokias laidas rengti, siūlau visiems judėjimams įvesti tikrai demokratišką rubriką „Kaip sekasi Premjere?“. Šioje rubrikoje (skyrelyje) visi galės užduoti bet kokius (tiktai be „mato“ ir įžeidinėjimų) klausimus premjerui (šiandien jis yra faktinis šalies vadovas). O svetainės administracijos, gali įsteigti apdovanojimą už geriausius klausimus premjerui ir atsakymus į juos. Tarkime bulvinį medalį ar valinskučių ropę, o gal Antano – Fontano mašinėlės modelį ir panašiai. Bus ir linksma, ir naudinga, ir teisu, ir teisinga, o gal…ir naudinga?

Gintas Mažintas

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad Lietuvos partinėje sistemoje, kaip ekonomikoje, atsiras vis daugiau europinio standarto.

Interviu savaitraščiui “Veidas” kalbėdamas apie šalies politinės sistemos vystymąsi nuo nepriklausomybės atkūrimo premjeras pabrėžė, kad Lietuva neišvengiamai turėjo pereiti demokratijos įtvirtinimo etapą, kuris, jo vertinimu, užtruko 10 metų.

“Esame gana klasikinis jaunos demokratijos, atsiradusios iš subyrėjusios imperijos, pavyzdys. Einame kartais gana sudėtingu brandos keliu europinės sistemos link. Pirmasis dešimtmetis daugiausia buvo skirtas išsivadavimo ir nepriklausomybės įtvirtinimo reikalams”, – sakė premjeras.

Pasak Ministrų kabineto vadovo, kitas etapas bus virsmas į “bendrą europinę sistemą: dešinėje – konservatyvūs krikdemiški centro dešinieji, kairėje – europietiški socialdemokratai, per vidurį – kokie nors liberalesni ar žalesni politiniai dariniai”.

“Tai yra judėjimas normalia politine trajektorija, kurios pavyzdį galime pamatyti kad ir kaimyninėje Lenkijoje”, – sakė premjeras, interviu pastebėjęs, kad politinė situacija Lietuvoje atkartoja kaimyninės Lenkijos politinę kaitą.

“Pirmąjį dešimtmetį rinkėjų politinių nuotaikų kaita Lietuvoje ir Lenkijoje vyko visiškai vienodai. Paralelės tarp Vilniaus ir Varšuvos buvo tiesiog stebėtinos. Vėliau Lenkija ėmė rodyti tolesnę nei Lietuvos pažangą europinės partinės sistemos keliu. Bet manau, kad, nors ir atsilikdami, judėsime ta pačia kryptimi”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad ateityje darbo užmokestis gali augti, tiesa, šį didėjimą sieja su šalies ekonomikos augimu.

“Darbo užmokestis yra labai svarbus parametras ir jis priklauso visų pirma nuo ekonomikos, verslo galimybių. Šioje vietoje po tikrai didelio ekonomikos nuosmukio visi dar jaučiame tas pasekmes ir svajoti, galvoti apie labai spartų atlyginimų augimą būtų nevisiškai teisingai”, – ketvirtadienio rytą “Žinių radijuje” kalbėjo Premjeras.

Pasiteiravus, ar mato prielaidų atlyginimų Lietuvoje didėjimui, Ministras Pirmininkas prakalbo apie darbdavio ir darbuotojų susitarimą bei galimybes.

“Noriu pastebėti, kad Lietuvoje didžioji dalis ekonomikos yra privati ekonomika ir susitarimas tarp verslo ir dirbančiųjų visada galimas, jeigu verslas ir dirbantieji mato, kad iš tikrųjų yra galimybė didinti atlyginimus. Tai ne Vyriausybė nustato atlyginimus, Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais gali svarstyti minimalios mėnesinės algos klausimą, bet ligšiolinės diskusijos parodė, kad skirtingose ekonomikos srityse, skirtingose verslo rūšyse yra labai skirtingai matoma problema”, – sakė A. Kubilius.

Premjero teigimu, smulkusis verslas pabrėžia, jog jei šiuo metu būtų verčiamas didinti minimalų atlyginimą, jis negalėtų išsilaikyti, mažėtų darbo vietų skaičius. A. Kubilius sutiko, jog sunku išgyventi ir už minimalų, ir už šiek tiek didesnį atlyginimą. Dabar minimalus darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių yra 800 litų arba 678,5 lito “į rankas”, norima jį didinti iki 1 tūkst. litų.

“Bet turėtume suvokti, kad atlyginimai tai nėra kažkas, ką galima paimti iš oro. Kokią turime ekonomiką, kiek jinai yra sugebanti atsigauti po krizės, kiek sugeba pasaulio rinkose, tokius atlyginimus jinai ir sugeba mokėti. Matome tendenciją, kad atlyginimai gali ateityje augti, bet visa tai priklauso vėlgi ne nuo Vyriausybės, Seimo narių, o nuo to, kokiu būdu ir kaip sparčiai atsigauna tas pats verslas ir ekonomika”, – dėstė Premjeras.

A. Kubilius konkrečiai neatsakė į klausimą, ar minimalaus darbo užmokesčio didinimas gali dar labiau padidinti nedarbą.

“Mes rankų nenusiplauname, bet negalime irgi primesti kokios nors savo pozicijos, nes visa patirtis ir esmė minimalių atlyginimų nustatymų ir Trišalių tarybų darbo yra dialogo tarp verslo, darbdavių ir profsąjungų pabrėžimas ir svarba. Nes jeigu nebus tokio susitarimo, jeigu viena verslo dalis galvos vienaip, kita dalis – kitaip, o bus priimami kažkokie politiniai sprendimai, tai galime labai skausmingai pakenkti ekonomikai, verslui ir, pavyzdžiui, padidinti nedarbą. Tai į tuos klausimus turi būti gauti aiškūs atsakymai ir tik tada galime priimti vienokį ar kitokį sprendimą”, – komentavo Vyriausybės vadovas.

Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad iš regione numatomų statyti trijų atominių elektrinių perspektyvi yra tik būsimoji Lietuvos branduolinė jėgainė. Lietuvos Vyriausybės vadovas mano, kad Kaliningrado atominė elektrinė neturės kam parduoti elektros, o dėl Baltarusijos galimybių pastatyti jėgainę jis smarkiai abejoja.

“Kaimyniniai projektai galbūt turėtų nerimauti dėl mūsų vystomos ir statomos elektrinės, nes pirmas dalykas, mūsų atominėje elektrinėje Visagine yra egzistuojanti visa infrastruktūra ir tai reiškia, kad atominė elektrinė būtų santykinai pigesnė. Antras dalykas – mūsų planuojama atominė elektrinė turi labai aiškią joje pagamintos elektros energijos rinką – tai yra Baltijos šalių rinka. Tuo tarpu, sakysime, jeigu Kaliningrade būtų pastatyta atominė elektrinė, kur būtų naudojama, kam būtų parduodama joje pagaminta elektros energija, lieka tikrai neaišku. Na, o Baltarusijoje, sunku pasakyti, kaip seksis atominę elektrinę statyti, matant, kokioje sudėtingoje ekonominėje ir finansinėje būsenoje yra šiuo metu visa Baltarusijos ekonomika”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi rūpintis Baltarusijos ir Kaliningrado atominių jėgainių saugumu – šis klausimas turi tapti jos prioritetu. Anot jo, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.

Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant su trečiosiomis šalimis. A. Kubilius teigė, kad tokie apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.

Tuo tarpu Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

Premjeras teigia tikintis, jog jau netrukus paaiškės investuotojas į atominę elektrinę. Tačiau Andrius Kubilius teigia dar negalįs atskleisti investuotojo, nes šiuo metu vyksta konfidencialios derybos.

“Tiesioginės derybos su potencialiais investuotojais vyksta, mano žiniomis, tikrai sėkmingai, ir netrukus, tikiu, kad sužinosime, kas jie bus”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

Premjeras kalbėjo, jog konkretūs statybos darbai, planuojama, prasidės tik 2014 metais, tačiau jau vyksta intensyvūs pasirengimo darbai.

“Ir techninių projektų rengimas, ir aikštelės parengimas darbams vyks iki to laiko labai intensyviai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį JAV pristato naujos atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus. Tikėtina, kad ministras susitinka ir su potencialiais investuotojais į naująją atominę elektrinę. Kartu su energetikos ministru į JAV išvyko ir Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas.

Skelbta, kad Visagino atominės elektrinės projektu domisi JAV branduolinių įrenginių gamybos ir kuro tiekimo bendrovė “Westinghouse”. Pasak spaudos, bendrovė jau šią vasarą tikisi pasirašyti susitarimą su Lietuva. Lenkijos laikraščio “Gazeta Wyborcza” teigimu, “Westinghouse” neketina užlopyti spragos, kurią paliko iš derybų pasitraukusi korėjiečių bendrovė “Kepco” – amerikiečiai esą teigia norintys būti tik technologijos tiekėjai, o ne pagrindiniai projekto partneriai, kurie savo lėšas investuotų į elektrinės statybas, o vėliau užsiimtų elektros prekyba.

“Westinghouse” vadovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas (Andersas Džeksonas) Lenkijos naujienų agentūrai PAP anksčiau elektrinės statybą pavadino “labai įdomiu” amerikiečių koncernui ir sakė, jog “Westinghouse” su Lietuva dar iki liepos pabaigos tikisi “šį tą pasirašyti”.

Kai kurie ekspoertai sako, kad po avarijos Fukušimoje pasaulyje daugėjant atominės energetikos priešininkų ir kai kurioms valstybėms pristabdant atominės energetikos plėtrą, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”, o tokių partnerių yra 2-3.

Šių metų pradžioje A. Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos per pusmetį – vėliausiai iki liepos 13-osios.

Penktadienį Visagine lankęsis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog 2020 metais naujoji jėgainė jau galėtų gaminti elektrą. Pasak A. Kubiliaus, dabar kalbama apie vieną reaktorių, kurio galia galėtų būti 1700 megavatų (MW). “Westinghouse” siūlo reaktorius “AP 1000″, kurių vieno galia siekia apie 1154 MW.

Lietuva tikisi rasti strateginį investuotoją į naują 10-17 mlrd. litų vertės jėgainę, kurią iki 2020 metų ji tikisi pastatyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, kai jame dalyvavusi Pietų Korėjos bendrovė “Kepco” netikėtai atsiėmė savo pasiūlymą, o dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.

Suskystintų dujų terminalą ketinama pradėti statyti šiemet, o galutinai veikti jis turėtų pradėti 2014 metais, iki tol ketinama įgyvendinti ir dujų sektoriaus pertvarką. Siekdama šių tikslų pirmadienį Vyriausybė pasitarime nusprendė sudaryti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisiją.

“Planai lieka, kad pirmieji darbai jau būtų pradėti daryti šiais metais, bet visiškai terminalas veiktų 2014 metais. Tam, kad jis pilnai veiktų, reikia ne tik pastatyti patį terminalą, dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, bet ir įgyvendinti visą dujų sektoriaus pertvarką, vadinamąją Trečią direktyvą”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, šį mėnesį ketinama išrinkti konsultantą, kuris, žinodamas tokių terminalų veiklos pasaulinę praktiką, padėtų realizuoti projektą.

Ketinama statyti plaukiojantį suskystintų dujų terminalą – prie krantinės laikant prišvartavus tam skirtą specialų tanklaivį, o kitu tanklaiviu atsigabenant suskystintų dujų.

“Jų pasiūla pasaulio rinkose šiuo metu yra tikrai labai nebloga. Ir pasiūla yra tokia, kad suskystintų dujų kaina yra mažesnė negu mes perkame vamzdžiais gaunamas “Gazprom” dujas”, – dėstė A. Kubilius.

Ateityje, pasak Premjero, gali būti sprendžiama ir dėl dujų saugyklos reikalingumo. Šį klausimą Vyriausybės vadovas vadino ne pirmos svarbos dalyku.

Suskystintų dujų terminalo statybos metu reikalingus finansus norima sutelkti valstybės rankose ir tik jau pradėjus veikti terminalui svarstoma tartis ir su regiono partneriais dėl jų prisidėjimo prie terminalo veiklos.

Siekdama užtikrinti sėkmingą ir spartų suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą, Vyriausybė nutarė sudaryti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisiją.

Ji turės paspartinti su teritorijų planavimu susijusių klausimų sprendimą, pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir terminalo projekto veiksmų plano bei nagrinėti kitus terminalo projekto plėtrai svarbius klausimus.

Komisijos pirmininko pareigas eis Premjeras, jo pavaduotojais paskirti energetikos ir susisiekimo ministrai. Į komisiją taip pat įeina žemės ūkio ir užsienio reikalų ministrai, AB “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius, Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Ministro Pirmininko kancleris, du Ministro Pirmininko patarėjai, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Esant reikalui, komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus.

“Komisija rezultatus turėtų duoti labai greitai, nes yra dalykų, kuriuos reikia labai greitai spręsti, tai, sakyme, ir kai kurių žemės sklypų priskyrimas uosto teritorijai, susitarti dėl darbų, kurie turi būti padaryti uostui, susitarti su miesto savivaldybe dėl jų lūkesčių ir jiems kylančių klausimų”, – vardino A. Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį vyksta į Visaginą, kur didžiausią dėmesį skirs Visagino miesto pastatų šiltinimo projektui ir naujos branduolinės jėgainės statybai.

Vyriausybės vadovas pirmiausia su naująja Visagino mere Dalia Štraupaite aptars Visagino miesto pastatų šiltinimo (Enervizijos) projektą, pranešė Ministro pirmininko tarnyba.

Anot jos, galutinis dokumentų paketas dėl Visagino energijos efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programos Visagino gyventojų viešam aptarimui planuojamas pateikti liepos mėnesį. Įvertinus gyventojų pastabas ir pasiūlymus, programos svarstymas savivaldybės taryboje galėtų būti organizuojamas šių metų rugsėjį.

Planuojama, kad investicijų projektų pagal šią programą įgyvendins bendrovė “Visagino būstas”. Ji savo vardu ims paskolas, pasinaudodamas JESSICA finansinės priemonės teikiamomis galimybėmis. Būsto savininkai nebus paskolų ėmėjai, kaip yra įprasta įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, pabrėžė Vyriausybė.

Vėliau premjerui Ignalinos atominės elektrinės (IAE) Mokymo centre bus pristatyti keli projektai: IAE eksploatacijos nutraukimo, numatomo steigti Ignalinos grafito kompetencijos centro ir naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektai.

A. Kubiliaus vizito darbotvarkėje taip pat numatyta naujosios branduolinės jėgainės statybos aikštelių apžiūra.

“Yra rimto pagrindo teigti, kad dabar, kai gana sėkmingai vyksta derybos su potencialiais strateginiais investuotojais į Visagino atominę elektrinę, galima tikėtis, kad šio regiono laukia naujo kelio pradžia”, – rengdamasis vizitui sakė A. Kubilius.

Šiuo metu siūlyti nustatyti papildomas socialines garantijas buvusiems merams atrodo keistai, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Man tai atrodo šiek tiek keistai. Artimiausiu metu tikrai neplanuojame socialinių garantijų nei buvusiems merams, nei kitiems pareigūnams”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Jis komentavo žiniasklaidos pranešimus, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė trečiadienį per konferenciją Seime pasiūlė, jog reikėtų pasirūpinti neišrinktų merų socialinėmis garantijomis. Ji pavyzdžiu rodė Latviją, kur esą pasibaigus kadencijai merai gauna išmoką, jeigu jų pajamos nesiekia tam tikro vidurkio arba jeigu meras išvis neturi pajamų.

Išmoka mokama, kol buvęs meras susiranda darbą su išmoką viršijančia alga, o jeigu jis pasiekė pensinį amžių, jam būtų mokama savotiška renta.

Anot R. Žakaitienės, merai nuskriausti finansiškai, nes jų darbo užmokestis, palyginti su kitų politikų, valstybės tarnautojų, yra mažas.

Premjeras A. Kubilius ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybė yra parengusi naują atlyginimų valstybės tarnyboje sistemą,

“Bet didesnių didinimų vienai ar kitai grupei tikrai nenumatome”, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurioms vadovauja merai.