BFL

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nepritaria Vilniau mero pageidavimui iš biudžeto sostinei skirti daugiau pinigų.

Naujasis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad Vilniaus miesto biudžete lieka per maža vilniečių sumokėtų mokesčių dalis – didesnioji keliauja į valstybės biudžetą

Per kelerius metus – nuo tada, kai buvo pakeista biudžeto formavimo formulė – sostinė prarado, A. Zuoko nuomone, daugiau nei 260 mln. litų.

Tačiau Premjeras tokiam siūlymui nepritaria ir sako, kad bet koks perskirstymas ir siūlymas skirti Vilniaus miesto savivaldybei didesnį pinigų kiekį reiškia, jog kažkam pinigų turės likti mažiau.

“Mes visi mokam mokesčius į biudžetą, pagal tam tikrą tvarką tie pinigai vėliau perskirstomi nacionaliniame biudžete. Jeigu tai nebūtų daroma, tai, pavyzdžiui, Molėtai ar Joniškis gyventų labai skurdžiai.

Jau ir praeitais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Vilnius galėtų turėti kitokią formulę, kiek jam pinigų turėtų būti skiriama. Bet jei formulė būtų keičiama, tai reikštų, kad jei Vilniuj tų pinigų daugės, tai kažkur jų mažės.

Ir nebūtina kitam miestui, gali mažėti ir tokios visiems svarbios išlaidos kaip socialinės rūpybos – sakau tai kaip pavyzdį, nesakau, kad būtent taip turėtų būti.

Todėl Vyriausybės ir Seimo atsakomybė yra matyti visų miestų, visų socialinių grupių poreikius ir ieškoti subalansuoti sprendimo”, – Premjero interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

BFL

Planuojama surinkti 13 proc. daugiau mokesčių. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tokie skaičiai grįsti oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis ir dabartine statistika, kuri rodo, jog ekonomika sparčiai atsigauna.

“Galime pasidžiaugti, kad ekonomika šiais metais pirmąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. daugiau nei pernai. Pasaulio banko analitikai skelbia, kad šiais metais Lietuvoje stebėjime, ko gero, sparčiausią augimą Centrinėje Europoje, o gal ir visoje Europos Sąjungoje.

Tuo požiūriu galime prognozuoti ir 2012 m. ekonomikos tendencijas, bet kartu turime atsiminti, kad šie pozityvūs skaičiai neleidžia atsipalaiduoti, kadangi, pavyzdžiui, šiuos metus mes baigsime su daugiau nei 5 mlrd. didesnėmis išlaidomis negu pajamomis”, – Premjero žodžius interviu Lietuvos radijui cituoja lrt.lt.

Nei premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas nekomentuoja trečiadienį Maskvoje įvykusio antrojo Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovų susitikimo, kuriame derėtasi dėl palankesnės dujų kainos Lietuvai bei bendrovės “Lietuvos dujos” valdomų magistralinių dujotiekių atskyrimo.

Premjeras tikisi “tinkamų sprendimų”, ministras sako, kad “Gazprom” padaryta 15 proc. nuolaida būtų puikus rezultatas.

“Tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Mūsų nuostata ta, kad Lietuvai kaina (dujų – BNS) turėtų būti teisinga, tai matau, kad kaina turėtų būti palyginama su Latvijos ir Estijos kaina. Galėtų būti ir 15 proc. nuolaida. Tai būtų pats geriausias rezultatas”, – sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, mažesne kaina dujas Lietuvai “Gazprom” galėtų pradėti tiekti jau šiais metais: “Šiemet, aš manau, kad mes turėsime teisingą kainą”.

Paklaustas, ar pigesnės dujos pasieks Lietuvą iki naujo šildymo sezono, A.Sekmokas atsakė tikįs, kad taip ir bus.

Anksčiau ketvirtadienį Seime parlamentarams ministras tvirtino matąs prielaidų Lietuvai ir “Gazprom” pasiekti susitarimą dėl palankesnės dujų kainos.

A.Sekmokas pabrėžė, kad Lietuva prieš “Gazprom” dar nėra pradėjusi teisminių procesų: “Mes nesame teisiniuose procesuose kol kas – nei “Gazprom”, nei mes dėl tarpusavio santykių į teismą ar arbitražą nesikreipėme, todėl tokio ginčo šiai dienai nėra”.

Pasak jo, visi Lietuvos ir “Gazprom” ginčai ir pozicijų išsiskyrimas kilo dėl to, kad Lietuva turi įgyventinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dujų sektoriuje, ir “Gazprom” įsipareigojimo Lietuvai dėl sąžiningų kainų.

Rusijos portalo “Svobodnaja pressa” duomenimis, Lietuva už “Gazprom” tiekiamas dujas šiuo metu moka brangiau nei kitos Europos Sąjungos šalys. Lietuva pirmąjį ketvirtį mokėjo 367 JAV dolerius, Estija – 309 dolerius, Latvija – 310 dolerių, Lenkija – 311 dolerių.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlius derėtis dėl dujų kainos Lietuvai bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovai trečiadienį susitiko Maskvoje ir, pasak “Gazprom”, šalys susitarė toliau tęsti “draugiškas” derybas.

Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” kontroliuojamos bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, kaltina “Gazprom” pažeidus “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, nustatant dujų kainą, ir pasiūlė pažeidimą ištaisyti.

Be to, šių metų vasarį Energetikos ministerija kreipėsi į Lietuvos teismą, prašydama pradėti bendrovės “Lietuvos dujos” ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

Be to, Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai ir prašo įvertinti, ar “Gazprom” veiksmai atitinka ES konkurencijos teisės reikalavimus, įtariant, jog jis piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taiko diskriminacines kainas Lietuvai.

Vienas “Gazprom” vadovų V.Golubevas praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė, kad bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su “Lietuvos dujomis”. Jo žodžiais, Lietuva pralaimės bylą, nes koncernas nepažeidė savo įsipareigojimų – dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė esą pritarė 2008 metais, iki trečiojo ES energetikos paketo taikymo.

Energetikos ministerija ir “Lietuvos dujų” valdyba akcininkams siūlo visiškai skirtingus nutarimų projektus kitą savaitę įvyksiančiam metiniam susirinkimui. Įmonė pernai uždirbo 159,715 mln. litų grynojo pelno, tačiau Energetikos ministerija siūlo dividendų nemokėti.

Tuo tarpu “Lietuvos dujos” valdyba įmonės akcininkams siūlo iš 2010 metais uždirbo pelno dividendams mokėti skirti 120 mln. litų.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų).

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Sunkiausi krizės išbandymai jau praeityje, o 2010-ieji buvo lūžio metai, sako premjeras Andrius Kubilius. Tačiau jis pabrėžė, kad kartu su atsigavimu ateina pagunda gerovę susigrąžinti greičiau nei realiai atsigauna ekonomika ir mažėja valstybės skolos našta.

“Jeigu 2009-ieji buvo gaisrų gesinimo metai, tai 2010-aisiais jau pradėtas krizės nuniokotų namų remontas, o 2011-aisiais turime galvoti apie namų atnaujinimą ir susitvarkymą ilgesniam ir geresniam gyvenimui”, – sakė A.Kubilius, Seimui ketvirtadienį pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.

“Per krizę supratome pragaištingas išlaidumo pasekmes, negi užtenka kelių augimo procentų, kad tą pamirštume?” – pridūrė premjeras.

Jis siūlė visiems išmokti krizės pamokas: “Gyvenimas skolon yra neūkiškas ir nelietuviškas dalykas – privalome to išvengti ir daryti viską, kad negrįžtų to vasarą prašokusio žiogelio mentalitetas “skolinkis ir švaistyk”, – parlamentarams teigė A.Kubilius.

Ministrų kabineto vadovas pakartojo, kad sunkiausi krizės išbandymai jau praeityje: “Taigi, galime teigti – sunkiausi krizės išbandymai jau lieka praeityje”.

Premjeras pristatė 12 svarbiausių Vyriausybės veiklos rezultatų: augo užsienio investicijos, šalies ūkis ir eksportas, žaibiška šviesolaidinio interneto plėtra, sumažintas biudžeto deficitas, sukurta elektros birža bei pradėta dujų sektoriaus reforma bei “Rail Baltica” statyba, valstybės turto valdymo pertvarka.

“Iš praeities patyrimo, iš tendencijų kaimyninėse Baltijos valstybėse galime prognozuoti, kad pakankamai aukšta bedarbystė mažės labai lėtai. Kaip rodo bedarbystės dydžiai po 2000 metų krizės, reikėjo keleto metų, kad bedarbystės procentai pasiektų minimumą”, – sakė A.Kubilius.

Kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.

Vyriausybės atstovų deklaruoti tikslai iš valstybės valdomų įmonių šiemet gauti daugiau pajamų žlunga – valstybės valdomų energetikos įmonių vadovybė neketina prisidėti prie biudžeto lopymo ir mokėti dividendų neketina.

“Kartais atrodo, jog dividendų į valstybės biudžetą reikia premjerui, patarėjui ir dar keliems žurnalistams. Energetikos ministro teigimu, energetikos sektoriaus valstybės kontroliuojamos įmonės neplanuoja didinti dividendų pervedimų į biudžetą”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, tai reiškia, kad valstybės turto valdymo reforma neįgauna reikiamo pagreičio.

“Neretai (įmonės – BNS) gąsdina argumentu, jog pelno ir dividendų siekis tiesiogiai pakenks vartotojams. Dar vienas argumentas – reiks statyti atominę, nors tai padaryti be valstybės pagalbos, kuriai ir būtų mokami dividendai, būtų beveik neįmanoma”, – tvirtino M.Majauskas.

Kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pakartotinai pristatytas valstybės valdomų įmonių finansinių rodiklių projektas.

“Tikiuosi, kad nesant racionalių argumentų “prieš” ministrai vis dėlto įpareigos valstybės kontroliuojamų įmonių valdybas prisiimti atsakomybę už ambicingesnius tikslus”, – sakė M.Majauskas.

Vyriausybės atstovai dar pernai lapkritį prabilo apie tikslą šimtais milijonų litų daugiau pajamų į biudžetą gauti iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių. Įmonės buvo įpareigotos apgalvoti, kokios jų galimybės į valstybės biudžetą sunešti ne mažiau kaip 300 mln. litų, vėliau galima suma ne kartą keitėsi.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad užsibrėžtas planas 2011 metasi iš šešėlinės ekonomikos atkovoti milijardą litų į biudžetą yra viršijamas. Jam antrina ir Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI).

Klausiamas, ar tokie pasiekimai reiškia, kad nereikės peržiūrėti biudžeto, A.Kubilius sakė, kad šiuo metu to daryti tikrai neketinama.

“Planas mūsų jau yra su milijardu, įskaičiuotu į visą mokesčių surinkimo planą. Ir tas planas yra viršytas. Milijardas iš kontrabandos yra įdėtas į metinį biudžeto planą ir planas pagal atskiras eilutes, tas, kuriose galime pamatyti kovos su kontrabanda ir šešėliu sėkmę, tas planas buvo viršytas”, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras po susitikimo su VMI ir Muitinės departamento atstovais.

Pasak premjero, kovoje su kontrabanda yra “pozityvių rezultatų” – PVM surinkta 86 mln. daugiau nei planuota, tačiau “lieka ne mažesnės ambicijos žiūrint į ateitį”. A.Kubilius dėstė, jog svarbi yra kova tiek su stambia, tiek su smulkia kontrabanda.

“Dėmesys turi būti skiriamas ne tik stambios kontrabandos užkardymui, (…) dėmesys turi būti skiriamas ir tam, ką pavadinčiau “passatine” kontrabanda, nes čia, kaip muitinės vadovas įvardino, jų skaičiavimais, vienas “Passat” per metus gali pervežti tiek kontrabandos, kiek vienas didelis vilkikas vienu kartu. Tai žinant, kiek “Passat” yra populiarūs pastaruoju metu, turime suvoki, kad ir čia reikia atitinkamų pastangų”, – kalbėjo premjeras.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas savo ruožtu aiškino, jog sėkmingą kovą su kontrabanda galima matyti iš konkrečių mokesčių surinkimo.

“Galima būtų atkreipti dėmesį, kad iš tiesų, jeigu kalbėtume apie pridėtinės vertės mokestį, į kurio planą kaip ir yra įskaičiuotas tas siekis mažinti šešėlinę ekonomiką, tai planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir gana ženkliai viršytas. Kalbant apie akcizus, tam tikrų sumų iki plano trūko, tačiau surinktos sumos yra didesnės negu 2010 metais”, – dėstė jis.

A.Klerauskas taip pat pažymėjo, kad legali tabako gaminių apyvarta pirmo ketvirčio duomenimis yra 9 proc. didesnė negu praėjusiais metais.

“Jeigu kalbėtume apie benziną, tai nepaisant tokio radikalaus kainų šuolio benzino, pirmo ketvirčio duomenimis, yra parduodama ne mažiau, alkoholinių gėrimų parduodama irgi ne mažiau”, – aiškino VMI atstovas.

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius sakė, kad pastaruoju metu pastebimas šiek tiek didesnis kontrabandinių prekių srautas iš Baltarusijos.

“Mes pastebime, kad yra tam tikras kontrabandinių prekių padidėjimas iš Baltarusijos pusės, bet labiau galbūt susiję su tuo, kad bendros institucijų pastangos prie išorinės sienos su Kaliningrado sritimi lemia, kad pakankamai sudėtinga per tą sieną pervežti”, – svarstė jis.

Muitinės departamento vadovo teigimu, rūkalų kontrabandos atveju sulaikoma iki penktadalio visų įvežamų cigarečių.

“Kai kuriuose tyrimuose mes pastebime, kad sulaikome 20 proc., Europos ekspertai mano, kad bendrai ES masteliu institucijos sugeba sulaikyti nuo 5 iki 10 proc. kontrabandionių cigarečių”, – dėstė jis.

Premjerui Andriui Kubiliui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis primena dėmesio reikalaujantį mažą vaiką, kurio pareiškimai kelia šypseną.

“V.Tomaševskio pastarojo laikotarpio pareiškimus traktuočiau kaip šiek tiek pavargusio, šiek tiek besikarščiuojančio politiko pareiškimus, kurie kartais man kelia šypseną, nes atrodo, kad V.Tomaševskis elgiasi kaip mažas vaikas, kuris pastoviai skundžiasi ir kartais kalba visiškas nesąmones, galvodamas, kad į tai bus kreipiamas didelis dėmesys”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Lietuvos žiniasklaida cituoja V.Tomaševskio pasisakymus, kuriuose šis tvirtina, jog integruotis Vilniaus krašte tu ne lenkai, o lietuviai, kuriuos sakė čia esančius atvykėliais.

“Mažas vaikas visą laiką verkdamas ieško visų pirma dėmesio, tėvai šeimoj tokiam vaikui visų pirma bando, mes visi tai turbūt esam praėję, pataikauti, kol galų gale supranta, kad geriausiai, jei nekreipi dėmesio”, – į tokius pareiškimus santūriai reaguoti siūlo premjeras.

Jis tvirtino, jog esą vykdoma asimiliacijos politika besiskundžiantys Lietuvos lenkai neadekvačiai vertina tautinių mažumų padėtį.

“Visiškai neadekvačiai vertinama lenkų mažumos situacija Lietuvoj, kai nuolat skundžiamasi ir nematoma daugelio gerų dalykų, kurie Lietuvoj pasiekti”, – kalbėjo premjeras.

Lietuvos ir Lenkijos santykius paaštrino priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas, kuris tautinių mažumų mokyklose numato daugiau dėstymo lietuvių kalba, o nuo 2013 metų tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodina lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimus.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako trečiadienį iš kai kurių koalicijos partnerių išgirdęs siūlymą sumažintas pensijas nuo kitų metų atstatyti tik iš dalies. Jie tai pat siūlo jau kitąmet didinti valstybės tarnautojų atlyginimus.

“Kai kurie koalicijos partneriai – liberalesnieji koalicijos partneriai – šiandien iškėlė tokią mintį, kad galbūt nereikėtų numatyti pilno pensijų atstatymo, kai baigsis pensijų laikino sumažinimo įstatymo galiojimas šių metų pabaigoje, o dalį tų lėšų galbūt galima būtų skirti ir viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu pats premjeras pripažino manantis, kad pensijos nuo kitų metų turėtų sugrįžti į 2009 metų lygį.

Jo teigimu, sumažintų pensijų atstatymui reikės maždaug 600 mln. litų.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas trečiadienį po Vyriausybės koalicijos pusryčių žurnalistams sakė manantis, kad didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Prezidentė Dalia Grybauskatė vasario viduryje pareiškė, kad Vyriausybė jau kitąmet turėtų gražinti pensijas į prieškrizinį lygį. Anot prezidentės, Vyriausybė turės rasti lėšų pensijas grąžinti į iki 2009 metais buvusį lygį.

Pensijas sumažinęs įstatymas turėtų nustoti galioti 2012 metų pradžioje – tuomet pensijos ir kitos socialinės išmokos vėl grįš į iki 2009 metais buvusį lygį.

Pernai liepą Vyriausybė patvirtino sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją ir pagal ją bus parengtas įstatymo projektas. Vyriausybė anksčiau žadėjo iki šių metų spalio pateikti Seimui įstatymų pataisas dėl sumažintų pensijų kompensavimo.

2009-ųjų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2012-ųjų pradžios. Seimas jau atmetė visus siūlymus pensijas į 2009 metų lygį grąžinti anksčiau.

Portugalijos vyriausybės vadovas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) atsistatydino Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dėl euro zonos skolų krizės išvakarėse, kai parlamentas atmetė jo naują griežtų taupymo priemonių planą.

Šis premjero žingsnis didina tikimybę, kad Portugalija bus priversta pasekti Graikijos bei Airijos pavyzdžiu ir prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.

Visos penkios opozicinės partijos per trečiadienio balsavimą pasisakė prieš socialistų kabineto parengtą jau ketvirtą per vienerius metus išlaidų mažinimo planą, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo būtinybės prašyti daugelio milijardų eurų finansinės pagalbos.

Politinė drama Portugalijoje gali sužlugdyti ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį dviejų dienų ES viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi galutinai susitarti dėl Bendrijos atsako į metus trunkančią euro zonos skolų krizę.

“Opozicija atėmė iš vyriausybės sąlygas vadovauti. Dėl šios priežasties aš įteikiau prezidentui savo atsistatydinimo pareiškimą”, – sakė J.Socratesas po 20 minučių trukusio susitikimo su valstybės vadovu Anibalu Cavaco Silva (Anibalu Kavaku Silva).

“Ši krizė turės labai sunkių padarinių kalbant apie institucijų ir finansų rinkų pasitikėjimą Portugalija”, – pabrėžė jis.

Dėl pastarųjų įvykių taip pat didės skolinimosi kaina Portugalijos vyriausybei, kuri su nerimu laukia birželio 15 dienos, kai baigiasi terminas išpirkti jos obligacijas, kurių vertė 9 mlrd. eurų. Tai taip pat didina tikimybę, kad Lisabona prašys tarptautinės pagalbos.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį smarkiai krito, rinkoms nerimaujant, kad įvykiai Portugalijoje gali sutrukdyti ES vadovams susitarti dėl ryžtingo euro zonos skolų problemų sprendimo.

“Pavojinga finansinė situacija Portugalijoje reiškia, kad politinė krizė kilo pačiu nepalankiausiu laiku”, – sakė Kathleen Brooks (Ketlin Bruks) iš Forex.com.

“Portugalija atsidurs dar arčiau būtinybės prašyti pagalbos, nors buvo visai šalia galimybės jos išvengti. Nors finansinė parama Portugalijai pati savaime neišgąsdins rinkų, ji gali sužlugdyti ES viršūnių susitikimą”, – sakė finansų analitikė.

Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, sakė, kad tik Portugalija gali priimti sprendimą prašyti finansinės pagalbos. Tačiau, pasak jo, jei Lisabona kreipsis su tokiu prašymu, pagalba bus suteikta “griežtomis sąlygomis”.

Šie J.-C.Junckerio žodžiai veikiausia reiškia, kad mainais už bet kokią finansinę paramą iš Lisabonos būtų pareikalauta imtis griežtų taupymo priemonių.

Vyriausybė tvirtino, kad naujas diržų veržimosi planas “garantuotų”, jog Portugalijos valstybės biudžeto deficitas iki 2013 metų būtų sumažintas iki žemesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio.

2009-aisiais Portugalijos biudžeto deficitas buvo rekordinis ir siekė 9,3 proc. BVP. Didesnius biudžeto deficitus euro zonoje turėjo tik Airija, Graikija ir Ispanija.

Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų Socialdemokratų partija (PSD) leido priimti ankstesnius tris vyriausybės taupymo priemonių planus nedalyvaudavo parlamento balsavime. Tačiau šį kartą socialdemokratai atmetė pasiūlytas priemones, tvirtindami, kad nuo jų skaudžiai nukentės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.

PSD lyderis Pedro Passosas Coelho (Pedru Pasosas Koelju) pareiškė, kad dabar pirmalaikiai rinkimai tapo “neišvengiami” ir jus būtina surengti, kad nauja vyriausybė susigrąžintų rinkų pasitikėjimą.

J.Socratesas premjeru tapo 2005-aisiais, o po ketverių metų jo vadovaujami socialistai buvo perrinkti antrai kadencijai, tačiau neteko daugumos parlamente. Dabar 230 vietų parlamente socialistai turi tik 97 deputatų paramą.

Premjeras įspėjo, kad atsistatydins, jei parlamentas neparems jo vyriausybės parengtos naujos taupymo programos, ir sieks būti perrinktas, jei šaliai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

A.Cavaco Silva penktadienį rengia susitikimą su politinių partijų atstovais. Iki šio susitikimo vyriausybė išsaugo visus savo įgaliojimus, nurodė prezidentūra.

Prezidentas gali pasiūlyti savo atstovus parlamente turinčioms partijoms suformuoti koalicinę vyriausybę arba paprašyti Socialistų partijos pasiūlytą naują kandidatą į premjero postą.

Vis dėlto labiausiai tikėtinu scenarijumi laikomas parlamento paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai.

Prezidentui paskelbus pirmalaikius rinkimus, jie galės būti surengti ne anksčiau kaip po 55 dienų. Laikotarpiu iki rinkimų toliau dirbs socialistų vyriausybė, tačiau jos įgaliojimai bus mažesni.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį prieš interpeliaciją Seime išsakė tvirtą paramą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Šalies vadovė Trakuose žurnalistams taip pat pabrėžė pasitikinti ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

“Ministru A.Sekmoku aš pasitikiu, šitą visada viešai deklaravau. Tai žmogus, kuris pradėjo laužyti 20 metų nusistovėjusią energetinę stagnaciją, realiai siekia Lietuvos bent jau tam tikros energetinės nepriklausomybės. (…) Aš jį tikrai palaikau ir labai, labai norėčiau, kad jis išliktų”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak jos, A.Sekmokas pamėgino išardyti interesų grupes, kurios trukdė Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės.

D.Grybauskaitė sakė, jog toliau turėtų dirbti ir Vyriausybės vadovas A.Kubilius.

“Aš tikrai pasitikiu premjeru ir manau, kad jis gali dirbti ir turi dirbti. Darbų dar yra daug, ekonominė situacija nėra tiek pagerėjusi, kad galėtume švaistytis ar radikaliai keitinėti Vyriausybę”, – sakė šalies vadovė.

Į klausimą, ar kokiam nors politikui yra siūliusi premjero postą, ji atsakė: “Apie premjero postą kalbu tik su premjeru”.

“Kalbu su visomis politinėmis grupėmis, nes toks mano darbas – privalau su visais bendradarbiauti ruošiantis naujai sesijai. Taip buvo anksčiau, bus ir toliau. Turiu bendradarbiauti su visomis politinėmis grupėmis Seime”, – teigė prezidentė.

Vesti istorijos ir pilietinio ugdymo pamokos į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją atvykusi D.Grybauskaitė teigė, jog interpeliacija yra geras demokratinis Seimo įrankis, tačiau pabrėžė nenorinti vertinti opozicijos kalbų apie galimas tolesnes interpeliacijas.

“Vertinsime darbus”, – sakė ji.

Paklaustą, kokių ministrų darbu nėra patenkinta, D.Grybauskaitė vėl minėjo Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

“Jau anksčiau minėjau, kad Aplinkos ministerija nėra dirbanti efektyviai, mano nuomonė išliko nepasikeitusi. Kol kas nėra ką daugiau ir pridurti”, – sakė prezidentė.

Tačiau šalies vadovė pridūrė, jog šioje situacijoje “premjeras turi pilną teisę daryti sprendimus kaip koalicijos vadovas”.

Seimas ketvirtadienį pavasario sesiją pradės interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Interpeliaciją ministrui gruodį pateikė 70 Seimo narių iš 141, ministras jau yra raštu atsakęs į pateiktus klausimus.

Jei Seimo nariai nuspręs, kad ministro atsakymai jų netenkina ir nutars reikšti jam nepasitikėjimą, tokiam nutarimo projektui per slaptą balsavimą reikia ne mažiau kaip pusės Seimo narių balsų.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį “keistu” pavadino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog ūkio ministras Dainius Kreivys supainiojo interesus, ir atkreipė dėmesį, jog ministro atsistatydinimo pareiškimui perduoti turi penkias dienas.

Žiniasklaidos kandidatu į ūkio ministro postą įvardijamas Vitas Matuzas tokių kalbų kol kas nekomentuoja.

“Manęs toks sprendimas, nors ir atrodo truputį keistas, bet nenustebino”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Šiek tiek keista – be abejo, visada būtų gerai, kad tokios institucijos kaip VTEK sprendimai būtų visiškai aiškūs ir nedviprasmiški, kad įrodymai ir dokumentai taip pat būtų absoliučiai tikslūs ir aiškūs – tame, kas paskelbta, pasigendu to. Bet, kita vertus, manęs tokie sprendimai ir tokios formuluotės šiandieninėmis aplinkybėmis nestebina”, – aiškino premjeras.

Jis teigė, jog atsistatydinimo pareiškimas reiškia vienintelį dalyką – kad ministras nenori trukdyti efektyviai Vyriausybės veiklai.

“Jo darbas iki šiol buvo tikrai labai efektyvus”, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, VTEK įrodė tik tai, kad jeigu ir kaltas D. Kreivys, tai tik dėl to, jog elgėsi taip, kad visuomenei liko abejonių, kad yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Premjeras su ironija atsiliepė apie VTEK nurodytus motyvus.

“VTEK, kiek suprantu, įrodė, kad D.Kreivys turi motiną ir kad jo motina valdo kažkurias akcijas. Antras dalykas – VTEK, bent jau iš tų paskelbtų duomenų, taip pat įrodė, kad informacija apie tai, kas yra mokyklos renovacijos darbų rangovas buvo paskelbta savivaldybės puslapyje. Ir trečias dalykas – VTEK taip pat įrodė, kad ministras nežinojo, jog mokyklą renovuos motinos valdoma įmonė”, – kalbėjo premjeras.

“Visada tikėjau D.Kreivio sąžiningumu, padorumu ir idealizmu, ir po VTEK sprendimo tuo ne mažiau tikiu”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras teigė turintis penkias darbo dienas, per kurias turėtų prezidentei pateikti ministro atsistatydinimo pareiškimą, ir į žurnalistų klausimus, ar patenkins ministro atsistatydinimą, neatsakė.

“Kaip numato Vyriausybės įstatymas, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kai gauna pareiškimą, jį teikia Respublikos Prezidentei. Iki atsistatydinimo pateikimo prezidentei, ministras ministro pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo sprendimą”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tarp kandidatų užimti ūkio ministro postą žiniasklaidoje minimas konservatorius, buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas žurnalistams teigė kol kas nenorintis komentuoti teiginių apie galimą jo tapimą ministru.

“Nenorėčiau komentuoti, to ko nėra. Jeigu bus, tada ir šnekėsime”, – sakė V.Matuzas.

Koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kalbėdamas žurnalistams, pastebėjo, kad prezidentė anksčiau yra atkreipusi dėmesį į politinę ministro atsakomybę. Politikas teigė manantis, jog jei ministras būtų atsistatydinęs anksčiau, “įtampų” būtų mažiau.

“Aš jau anksčiau esu sakęs, kad po prezidentės išreikštos kritikos nebe tokios svarbios lieka ir Vyriausiosios VTEK išvados”, – sakė susisiekimo ministru dirbantis E.Masiulis.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys antradienį po pietų paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos paramos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Jų renovavimo konkursą buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimas neišsprendžia esminės politinėje veikloje dalyvaujančių įmonių akcininkų problemos, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis BNS antradienį pabrėžė, jog D.Kreivį atsistatydinti paraginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaaiškino savo motyvų visuomenei. Politologas taip pat rekomendavo valdantiesiems konservatoriams į ūkio ministro postą surasti labiau partijos, o ne vien premjero remiamą kandidatą.

“Esminė problema šioje istorijoje buvo nerealus sandoris, kai politikas, užėmęs ministro postą, perleidžia nerealiomis kainomis valdytų įmonių akcijas savo artimiesiems. Šita problema liko neišspręsta. Aiškios taisyklės, kaip tokią problemą spręsti, nėra sukurtos”, – BNS komentuodamas D.Kreivio atsistatydinimą, antradienį sakė A.Krupavičius.

“Atsistatydinimas vyksta ne dėl esminių priežasčių, kurios iškilo šioje istorijoje. Nueinantis ministras yra teisus, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą galima skųsti teismui. Atviras klausimas, ar teismo išvada bus tokia kaip VTEK”, – kalbėjo politologas.

Jis teigė, jog VTEK sprendimas D.Kreiviui nepaliko jokios kitos išeities, tik atsistatydinti, tačiau pažymėjo, kad ministro situacija komplikavosi jau anksčiau.

Pasak A.Krupavičiaus, D.Kreivio istorijos kontekste analizuojant Vyriausybės ir prezidentės santykius galima įžvelgti demokratijai “prieštaraujančių praktikų”. Anot jo, buvo sukurtas klaidinantis įspūdis, kad prezidentė turi teises ir galimybes atleisti ministrus, jei mano, kad jais negalima pasitikėti.

“Prezidentė iki pat šios istorijos pabaigos taip ir nepaaiškino, kokie yra jos argumentai “a, b, c, d ir e”, kad D.Kreiviu buvo nepasitikima. Tokios praktikos demokratijose neturėtų būti, visuomenė turi žinoti argumentus ir motyvus. Istorijos finalas parodė, kad politikos viršūnėse galios centras Nr.1 yra prezidentė, premjeras kol kas lieka jos šešėlyje”, – teigė A.Krupavičius.

Jis pridūrė manantis, kad prezidentės ir premjero konflikto nėra, tiesiog “prezidentė yra neprognozuojama ir tai yra problema”.

Pasak jo, renkantis D.Kreivio įpėdinį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų suprasti, jog būsimasis ministras negali būti vien iš premjero aplinkos.

“Labiausiai kritikuojami ministrai buvo tie, kuriuos premjeras asmeniškai pasikvietė. (…) TS-LKD turi persvarstyti ministrų atrankos taisykles. Jei sprendimai bus kolegialūs, galbūt problemų ir skandalų bus mažiau. Kitas dalykas – tuomet, ko gero, partija bus labiau suinteresuota apginti vieną ar kitą ministrą”, – sakė A.Krupavičius.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras Dainius Kreivys antradienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, tačiau teigė nesutinkantis su etikos sargų išvada, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai išleido jo motinos iš dalies valdomai įmonei palankų įsakymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo. Šiai įmonei anksčiau yra vadovavęs ir pats D.Kreivys.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas teigia penktadienio rytą susitikęs su premjeru Andriumi Kubiliumi ir sulaukęs jo žodinio atsiprašymo dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio rašto.

“Išgirdome žodinį premjero paaiškinimą ir tas interpretacijas, išgirdome žodinį premjero atsiprašymą už faktus, kurie buvo labiau interpretacijos. Apsvarstėme frakcijoje išplatintą Vyriausybės paaiškinimą, kas ir kaip buvo daroma, ir mus tai tenkina”, – penktadienį po Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos posėdžio žurnalistams sakė A.Valinskas.

Ketvirtadienį TPP lyderis žiniasklaidai buvo užsiminęs apie galimybę partijai trauktis iš valdančiosios koalicijos, tačiau penktadienį šia tema nebekalbėjo.

“Mes tikrai laikysimės, kad Vyriausybė dirbtų stabiliai. Bet situacija Vyriausybėje, kai vieni ministrai šmeižia kitus rodo, kad pono Kreivio problema egzistuoja, ir mes laikomės nuomonės, kad ją turi išspręsti jį delegavusi partija”, – sakė A.Valinskas.

PenktadienįJungtinė frakcija surengė neplanuotą posėdį, kad aptartų savo veiksmus dėl ūkio ministro D.Kreivio rašte išdėstytų teiginių.

Ketvirtadienį viešai paskelbtas pažyma pavadintas D.Kreivio raštas, kuriame nurodoma kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo.

Tarp projektų, dėl kurių ūkio ministras esą patyrė spaudimą, paminėtas ir daugiabučių namų renovavimo programos viešinimas. Konkursą dėl viešinimo paslaugų buvo paskelbusi Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

Anot rašto, Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų. Iškart po to Ž.Plytnikas buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

D.Kreivio teigimu, praėjusių metų lapkritį Aplinkos ministerija inicijavo dar vieną susitikimą, kuris įvyko Vyriausybės rūmuose. “Susitikime VPT pasiūlyta ieškoti sprendimų, kad nebūtų stabdomas viešojo pirkimo konkursas”, – teigiama rašte.

Vėliau dėl šio konkurso Ž.Plytnikui kelis kartus skambino aplinkos ministro patarėjas.

Šią vadinamąją pažymą ūkio ministras yra įteikęs prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui ir Specialiųjų tyrimui tarnybai.