Tuniso ministras pirmininkas Mohammedas Ghannouchi (Mohamedas Ganušis) sekmadienį pranešė apie savo atsistatydinimą.

“Nusprendžiau pasitraukti iš ministro pirmininko posto”, – pareiškė M.Ghannouchi spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad šį sprendimą, kurį parėmė jo šeima, priėmė visapusiškai pasvėręs.

“Aš nebėgu nuo atsakomybės. Taip siekiu atverti kelią naujam ministrui pirmininkui”, – sakė jis tuo metu, kai saugumo pajėgos susirėmė su protestuotojais, kurie mėgino eiti prie Vidaus reikalų ministerijos pastato.

“Nesu pasirengęs būti žmogumi, kuris priima sprendimus, galinčius pareikalauti aukų”, – sakė M.Ghannouchi.

“Šis atsistatydinimas pasitarnaus Tunisui, pasitarnaus Tuniso revoliucijai ir jo ateičiai”, – pridūrė jis.

Protestuotojai reikalauja atleisti iš laikinosios vyriausybės sausio 14 dieną nuversto Zine’o El Abidine’o Ben Ali (Zino El Abidino Ben Alio) autokratiško režimo narius.

Per šeštadienį vykusius antivyriausybinius protestus žuvo trys žmonės.

Premjeras Andrius Kubilius apgailestauja dėl generalinio policijos komisaro Vizgirdo Telyčėno atsistatydinimo.

V.Telyčėnas pasitraukė iš posto pirmadienį, kai sekmadienį per neblaivaus policininko sukeltą avariją žuvo du žmonės.

Policijos generalinio komisaro sprendimą atsistatydinti A.Kubilius vertina kaip “sąžiningo pareigūno reiklumą sau”, teigiama Ministro pirmininko spaudos tarnybos pirmadienį išplatintame pranešime.

Anot pranešimo, ministras pirmininkas išreiškė apgailestavimą, jog traukiasi vadovas, iš esmės pagerinęs policijos darbą ir pakeitęs policijos įvaizdį visuomenės akyse.

“Nepamirškime, kad generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas pasiekė persilaužimą kare keliuose ir grąžino visuomenės pasitikėjimą policija. Jis ir dabar nevengė atsakomybės ir prisiėmė kaltę dėl žuvusių Kauno autostradoje”, – kalbėjo A.Kubilius.

Anot pranešimo, V.Telyčėnui vadovaujant policijai, eismo nelaimų per metus sumažėjo beveik dvigubai, keliuose žūva beveik perpus mažiau žmonių, visuomenės pasitikėjimas policija pirmą kartą viršijo 60 procentų.

Premjeras pabrėžia, kad vadovaujant V.Telyčėnui, optimizuotas policijos valdymas, efektyviau išnaudotas finansavimas, buvo iš esmės atjauninta rajoninių padalinių vadovybė.

A.Kubilius taip pat pareiškė užuojautą Trakų rajono policininko sukeltos eismo nelaimės aukų artimiesiems primindamas, kad ir savo šeimoje patyrė tokią tragediją.

“Tragiškas avarijas sukelia asmeninis neatsakingumas”, – sakė A. Kubilius.

“Netoleruotina, kai mirtį keliuose neša tie, kurie turi atsakyti už eismo saugumą – valstybė visomis jėgomis su tuo kovos, būtina įgyvendinti teisingumą ir kruopščiai ištirti šią tragediją ir nubausti kaltus”, – kalbėjo premjeras.

Sekmadienio naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žinomi Kauno medikai, dar du buvo sužaloti. Nustatyta, kad po darbo nuosavą automobilį vairavęs pareigūnas buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas (Brajenas Kovenas) šeštadienį pareiškė atsistatydinąs iš partijos “Fianna Fail” vadovo posto, artėjant kovo 11 dieną numatytiems rinkimams.

“Atsižvelgdamas į visas (aplinkybes) ir aptaręs šį klausimą su savo šeima, aš nusprendžiau, savo paties nuožiūra, pasitraukti iš “Fianna Fail” vadovo pareigų”, – sakė jis per spaudos konferenciją viename Dublino viešbučių.

“Dabar ketinu visą dėmesį skirti vyriausybės darbui ir tolesniam atsigavimo plano įgyvendinimui”, – pridūrė jis.

“Mano sprendimas sudarys sąlygas parlamentinei partijai “Fianna Fail” išsirinkti naują lyderį varžytis visuotiniuose rinkimuose ir užtikrinti, kad partija toje kampanijoje kovotų vieningai ir ryžtingai, laisva nuo vidaus trukdžių”, – pažymėjo ministras pirmininkas.

Nors antradienį B.Cowenas savo partijoje laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, jo autoritetui smarkiai pakenkė nevykęs ministrų kabineto pertvarkymas, kuris papiktino koalicijos partnerius ir privertė jį paskelbti naujų rinkimų datą.

“Fianna Fail” ir jos partnerės Žaliųjų partijos antradienį, kai įvyks kitas parlamento posėdis, taip pat laukia leiboristų pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe.

Estijos Ministro Pirmininko Andruso Ansipo kvietimu Naujuosius metus Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius sutiks Taline. Tokį pat kvietimą yra gavęs ir Latvijos Premjeras Valdis Dombrovskis. Estija iškilmingai švęs prisijungimą prie euro zonos.

Nuo sausio 3 d. iki 9 d. Premjeras A. Kubilius eis trumpų eilinių atostogų, kurių metu drauge su žmona Rasa planuoja vykti į Siciliją (Pietų Italija).

Laikinai Premjero pareigas nuo š.m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. sausio 9 d. eis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Lietuva ir Izraelis jaučia abipusį supratimą dėl grėsmių saugumui, sako Izraelyje su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

“Izraelis Artimuosiuose Rytuose turi nemažų iššūkių savo valstybės saugumui, tikrai mato, kad mes iš savo patirties gerai suvokiame, ką reiškia valstybei gyventi, kurios saugumui nuolat kyla vienokių ar kitokių grėsmių”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

“Abipusio supratimo galima jausti labai nemažai, ir todėl gal ir toks politinis interesas yra bendradarbiauti vardan to, kad to supratimo, kokią grėsmę XXI amžiuje gali kelti ir terorizmas, ir kiti pavojai, kuriuos įveikiant Lietuva dalyvauja ir Afganistane, dalyvavo ir Irake, ir žino, kokį pavojų gali kelti Irano apsiginklavimas branduoliniu ginklu. Būnant Izraelyje, tas suvokimas jaučiasi labai ryškiai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Premjero teigimu, besilankydamas Izraelyje, jis savo akimis nematė pavojingų incidentų, tačiau sužinojo, kad tomis dienomis teritorija netoli vaikų darželio apšaudyta raketomis.

“Mes čia nematėme pavojingų incidentų, nors tikrai matėme daug policijos, kareivių apsiginklavusių, (…), bet kai girdi tuos paaiškinimus, ką reiškia gyventi Izraelyje – ar Gazos ruože, ar Libane, ar kitose teritorijose, šalia Izraelio paslėpta keli tūkstančiai raketų, kuriomis vis apšaudomos Izraelio gyvenvietės, supranti, su kokiais išmėginimais susiduria žmonės čia gyvendami. Mums lankantis pas Izraelio vadovus, buvo informuota, kad viena gyvenvietė apšaudyta raketomis, ir kelios nukrito šalia vaikų darželio. Buvo išvengta didesnių aukų, bet tik atsitiktinumo dėka”, – pasakojo premjeras.

Anot A.Kubiliaus, konfliktą Artimuosiuose Rytuose turėtų spręsti Izraelis ir palestiniečiai, susitardami tarpusavyje.

“Sprendimą turi pasiekti pati žydų tauta ir palestiniečių tauta, susitardami tarpusavyje. Galbūt greitų sprendimų negali būti, kurie atneštų labai ryškų pasikeitimą”, – sakė jis.

Premjero žodžiais, šiuo metu yra “neblogų požymių”.

“Dabartinė Vakarų Krante esanti palestiniečių valdžia ir premjeras S.Fayyadas (S.Fajadas – BNS), kaip teko girdėti iš Izraelio valstybės vadovų, sugeba geriau tvarkytis ir garantuoti tvarką bei saugumą savo teritorijoje. Ekonomikos vystymasis taip pat įgauna naujus pagreičius – per pastaruosius metus ekonomika Vakarų Krante augo iki 10 proc. per metus. Aišku, kitos problemos yra Gazos ruože, kur “Hamas” valdo”, – teigė jis.

“Sunku iš šalies žiūrint būti gerais patarėjais, bet suvokti saugumo iššūkius šiame regione ir Izraelio valstybei galime ir privalome, ir ieškoti būdų, kaip to suvokimo daugiau perkelti į tas organizacijas, kurioms mes priklausome”, – teigė premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikėtų atvirai kalbėti apie su žydais susijusias “istorijos žaizdas” bei atkurti savimonėje žydų kultūros paveldą.

“Lietuvoje dedame visas pastangas, kad istorinė tiesa, gal mums ir skausminga, ir gėdinga, tame tarpe, kiek lietuviai susitepę holokausto krauju – dedame visas pastangas, kad tai būtų žinoma, kad mūsų visuomenė tai žinotų, kad būtų mokoma mokyklose, kad derama pagarba holokausto aukoms būtų pareikšta”, – teigė premjeras.

“Norėtume, kad Lietuvos žydų – litvakų kultūros paveldas – Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, ir tie žodžiai čia Izraelyje skamba vos ne ties kiekvienu kampu – kad tas kultūros paveldas būtų grąžintas į Lietuvą, į mūsų pačių savimonę. Tai mūsų pačių turtas, ir susigrąžinti jį sau – visų mūsų prievolė, ir moralinė pareiga”, – sakė A.Kubilius.

Ministras pirmininkas ketvirtadienį turėtų iš Izraelio grįžti į Lietuvą.

"Veido" archyvas

Gali būti, jog A.Kubilius taps pirmuoju premjeru, vadovavusiu Vyriausybei visą Seimo kadenciją

Nepaisant opozicijos grasinimų interpeliacija, premjeras Andrius Kubilius gali tapti pirmuoju Vyriausybės vadovu, išbūsiančiu šiame poste visą kadenciją – nuo rinkimų iki rinkimų.

Praėjusią savaitę Seimo socialdemokratų frakcija, anksčiau žadėjusi surengti interpeliaciją prezidentės stipriai kritikuojamam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, staiga persigalvojo ir pažadėjo surengti interpeliaciją iš karto visos Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko paprastai trunka surengti interpeliaciją, visai tikėtina, kad jos svarstymas Seime vyks lapkričio pabaigoje, kaip tik tuo metu, kai A.Kubilius minės savo antrąsias metines premjero poste.

Tačiau tikimybė, kad ši interpeliacija gali nutraukti A.Kubiliaus vadovavimą Vyriausybei, šiuo metu beveik artima nuliui. Norinčiųjų užimti šį dėl vykdomos taupymo politikos neabejotinai labiausiai nekenčiamą postą nematyti nei tarp opozicijos atstovų, nei tarp premjero vadovaujamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Na, o tie konservatoriai ar jiems artimi veikėjai, kurie norėtų nuversti A.Kubilių, tam neturi nei pakankamos įtakos partijoje, nei Seimo pritarimą galinčio gauti kandidato.

Žinoma, tai dar nėra garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios. Be to, visada gali būti atsitiktinumų, kurių numatyti tiesiog neįmanoma. Vis dėlto atrodo, kad prieš dvejus metus dar tik patvirtinto premjeru A.Kubiliaus žodžiai, nuskambėję per pusiau privatų susitikimą su žurnalistais, kad jam gresia išbūti savo poste visą kadenciją, o gal net ir dvi, virsta kūnu. Jei taip, jis taps pirmuoju premjeru, vadovavusiu Vyriausybei visą Seimo kadenciją, o atsižvelgus į pirmąją kadenciją 1999–2000 m. – apskritai pačiu ilgaamžiškiausiu premjeru.

Ligšioliniai Lietuvos premjerai

Andrius Kubilius

Partija: Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kadencijos: 1999–2000, 2008–dabar. Iš viso treji metai.
Privalumai: valstybės finansų stabilizavimas, biudžeto deficito mažinimas, valstybės valdymo ir valstybinių įmonių reformos, aktyvi užsienio investicijų paieška.
Trūkumai: skubotos, ne iki galo apgalvotos mokesčių reformos, visiškas nesugebėjimas bendrauti su visuomene ir išaiškinti jai Vyriausybės politikos prasmę.
Turtas: 2009 m. su sutuoktine Rasa deklaravo 640,2 tūkst. Lt vertės turto ir 20 tūks. Lt santaupų.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Kadencijos: 2001–2004, 2004–2006. Iš viso 4 metai ir 11 mėnesių.
Partija: Socialdemokratų.
Privalumai: stabilumas; jam vadovaujant Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, augo ekonomika.
Trūkumai: sustojusios reformos ir užsienio investicijos, neįsivestas euras, nesustabdytas nekilnojamojo turto burbulo pūtimasis, galiausiai tapęs viena ekonominės krizės priežasčių.
Turtas: 2005 m. A.Brazauskas ir jo sutuoktinė Kristina Brazauskienė deklaravo turto ir santaupų, kurių vertė 4,8 mln. Lt.

Gediminas Vagnorius

Partija: Sąjūdžio koalicija, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).
Kadencijos: 1991–1992, 1996–1999. Iš viso 4 metai ir 1 mėnuo.
Privalumai: pradėjo privatizaciją, antros kadencijos laikotarpiu įvykęs “Lietuvos telekomo” pardavimas tapo vienu sėkmingiausių sandorių Lietuvos istorijoje ir vadovėliniu privatizavimo pavyzdžiu.
Trūkumai: per pirmą kadenciją įsuko infliaciją ir atsistatydino, nesugebėjęs jos suvaldyti. Per antrą kadenciją iššvaistė iš privatizacijos gautus pinigus, nesugebėjo suvaldyti Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai ir vėl atsistatydino.
Turtas: 2000 m. deklaravo 107 tūkst. Lt vertės turtą ir 13 tūkst. Lt pajamų. Gauna signataro rentą.

Adolfas Šleževičius

Partija: LDDP.
Kadencija: 1993–1996. Iš viso 2 metai ir 11 mėnesių.
Privalumai: jam vadovaujant Lietuva galutinai perėjo prie rinkos ekonomikos. Sustabdyta infliacija, įvestas litas, pradėta rengtis narystei Europos Sąjungoje.
Trūkumai: privatizacija virto “prichvatizacija” saviškiams, taip pat suvešėjo EBSW ir kitų grupuočių aferos, o 1995 m. prasidėjo bankų griūtis.
Turtas: klestintis verslininkas multimilijonierius, specializuojasi žemės ūkio produktų perdirbimo technologijų srityje.

Gediminas Kirkilas

Partija: Socialdemokratų.
Kadencija: 2006–2008. Iš viso 2 metai ir 5 mėnesiai.
Privalumai: daugiausiai su žiniasklaida bendravęs premjeras.
Trūkumai: nepaisydamas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko perspėjimų, nieko nedarė, kad suvaldytų nekilnojamojo turto burbulą ir sukauptų finansinį rezervą artėjančiai krizei sušvelninti. Nesugebėjo tinkamai panaudoti ES paramos. Švaistė pinigus ne pirmo būtinumo valstybės pirkiniams.
Turtas: 2009 m. kartu su žmona Liudmila deklaravo nekilnojamojo turto, verto 80 tūkst. Lt, ir 453,7 tūkst. Lt santaupų.

Rolandas Paksas

Partija: Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Liberalų sąjunga.
Kadencijos: 1999 m., 2000–2001. Iš viso 1 metai ir 1 mėnuo.
Privalumai: sumažino alkoholio akcizus.
Trūkumai: per pirmą kadenciją nieko nedarė, kad būtų suvaldytas katastrofiškai didėjantis biudžeto deficitas. Vilkino derybas su “Williams International” dėl “Mažeikių naftos” dalies akcijų pardavimo, taip padidindamas įmonės skolas, ir atsistatydino, nesuvaldęs situacijos. Per antrą kadenciją nerado sutarimo su koalicijos partneriais ir atsistatydino.
Turtas: 2009 m. su sutuoktine Laima deklaravo 491 tūkst. Lt vertės turto ir 176 tūks. Lt santaupų.

Laurynas Mindaugas Stankevičius

Partija: LDDP.
Kadencija: 1996 m. Iš viso 10 mėnesių.
Privalumai: stabilizavo padėtį po bankų krizės, tęsė bendro naftos koncerno kūrimo darbus.
Trūkumai: de fakcto buvo laikinasis premjeras, kurio užduotis – išgyventi iki Seimo rinkimų.
Turtas: 1996 m. deklaravo 108,5 tūkst. Lt vertės turto ir 20 tūkst. Lt pajamų.

Kazimiera Prunskienė

Partija: Sąjūdžio koalicija.
Kadencija: 1990–1991. Iš viso 9 mėnesiai.
Privalumai: sugebėjo pasiekti, kad Lietuva būtų pripažinta tarptautiniu lygiu ir atlaikė ekonominę blokadą.
Trūkumai: Bandė vesti separatistines derybas su Kremliumi, ignoravo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sprendimus, politiškai netinkamu laiku paleido maisto produktų kainas, kurios sukėlė žmonių pasipiktinimą.
Turtas: 2008 m. deklaravo 435 tūkst. Lt vertės turto ir 250 tūkst. Lt santaupų. Gauna signataro rentą.

Aleksandras Abišala

Partija: Sąjūdžio koalicija.
Kadencija: 1992 m. Iš viso 4 mėnesiai.
Privalumai: aktyviai ėmėsi veiklos, bandė pradėti ūkio ir valdymo reformas, prieš rinkimus nedarė populistinių sprendimų.
Trūkumai: pritrūko laiko ir politinės nuovokos.
Turtas: pasiturintis verslininkas, turi nuosavą verslo konsultacijų firmą.

Bronislovas Lubys

Partija: nepartinis, deleguotas LDDP.
Kadencija: 1992–1993. Iš viso 3,5 mėnesio.
Privalumai: sėkmingai įvykdė jam iškeltą užduotį, kad Lietuva peržiemotų be šilumos ir degalų tiekimo sutrikimų.
Trūkumai: tapo termino “lubizmas” atsiradimo priežastimi.
Turtas: turtingiausias Lietuvos žmogus, jo turtas vertinamas 1,2 mlrd. Lt.

Jonas Šimėnas

Partija: Sąjūdžio koalicija.
Kadencija: 1991 m. Iš viso trys dienos.
Privalumai: sutiko užimti premjero postą.
Trūkumai: Sausio įvykių metu dingo.
Turtas: 2009 m. su sutuoktine Vyda Jadvyga deklaravo 436 tūkst. Lt vertės turto ir 22 tūkst. Lt santaupų.

Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, kad bus ieškoma teisėtų sprendimų, kaip pažaboti kylančias maisto kainas. Tačiau jis teigia kol kas nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti kainas.

“Jeigu artimiausiu metu matysime aiškias išvadas, ieškosime tada teisėtų ir konstitucinių sprendimų, kaip neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kaip visada, geriausias receptas yra didesnė konkurencija”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Aš nežinau, kaip tokį reguliavimą būtų galima padaryti. Bet jeigu kas žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime”, – teigė Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina siūlymą įvesti maisto kainų reguliavimą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat teigė nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti maisto kainas.

“Aš manau, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba turi atlikti savo darbą, dirbti daug efektyviau, ne tik tiriant pasekmes, bet įtakojant ir patį procesą”, – sakė D.Kreivys.

Praėjusį pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad prekybos tinklų pelningumas yra nepagrįstai išpūstas, ir jeigu padėtis nesikeis, šalies vadovė rimtai svarstys galimybę inicijuoti prekių antkainius reguliuojančius įstatymus.

Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šią savaitę pareiškė, kad neatmeta kartelinių susitarimų galimybės.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pabaigoje išplatino informaciją, jog prekybininkų dalis pieno kainoje šiemet padidėjo labiausiai – 4,1 procentinio punkto nuo 50 iki 66 centų už 1 kilogramą 2,5 proc. riebumo pieno.

Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” vadovas Linas Sasnauskas praėjusią savaitę tikino, kad pieno perdirbimo pelno maržos “nudrožtos iki minimumo” dėl konkurencijos šalies viduje ir su tarptautiniais konkurentais. Pieno perdirbimo įmonių dalis 1 kilogramo pieno kainoje šiemet padidėjo nuo 47 iki 51 cento.

Rugpjūčio viduryje Kazimieras Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo.

(papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, spalio 6 d. (BNS). Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, kad bus ieškoma teisėtų sprendimų, kaip pažaboti kylančias maisto kainas. Tačiau jis teigia kol kas nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti kainas.

“Jeigu artimiausiu metu matysime aiškias išvadas, ieškosime tada teisėtų ir konstitucinių sprendimų, kaip neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kaip visada, geriausias receptas yra didesnė konkurencija”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Aš nežinau, kaip tokį reguliavimą būtų galima padaryti. Bet jeigu kas žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime”, – teigė Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina siūlymą įvesti maisto kainų reguliavimą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat teigė nematantis būdų, kaip būtų galima reguliuoti maisto kainas.

“Aš manau, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba turi atlikti savo darbą, dirbti daug efektyviau, ne tik tiriant pasekmes, bet įtakojant ir patį procesą”, – sakė D.Kreivys.

Praėjusį pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad prekybos tinklų pelningumas yra nepagrįstai išpūstas, ir jeigu padėtis nesikeis, šalies vadovė rimtai svarstys galimybę inicijuoti prekių antkainius reguliuojančius įstatymus.

Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šią savaitę pareiškė, kad neatmeta kartelinių susitarimų galimybės.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pabaigoje išplatino informaciją, jog prekybininkų dalis pieno kainoje šiemet padidėjo labiausiai – 4,1 procentinio punkto nuo 50 iki 66 centų už 1 kilogramą 2,5 proc. riebumo pieno.

Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” vadovas Linas Sasnauskas praėjusią savaitę tikino, kad pieno perdirbimo pelno maržos “nudrožtos iki minimumo” dėl konkurencijos šalies viduje ir su tarptautiniais konkurentais. Pieno perdirbimo įmonių dalis 1 kilogramo pieno kainoje šiemet padidėjo nuo 47 iki 51 cento.

Rugpjūčio viduryje Kazimieras Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo.

Latvijos centro dešiniųjų premjeras Valdis Dombrovskis, kurio partija “Vienybė” įtikinamai laimėjo šeštadienio rinkimus į Seimą, yra laikomas dalykišku technokratu.

Būdamas 39 metų, jis yra jauniausias premjeras Europoje. 2009-ųjų kovą jis grįžo iš Europos Parlamento vadovauti vyriausybei, kai dėl ekonominės krizės subyrėjo ankstesnė centro dešiniųjų koalicija.

Jo grįžimą į Latvijos politiką pavojingos ekonominės krizės metu kai kurie komentatoriai vadino politine savižudybe.

Palyginti necharizmatiškas asmuo arenoje, kurioje netrūksta prieštaringai vertinamų figūrų, jis tapo vienu populiariausių Latvijos politikų, nors ir diegė drakoniškas taupymo priemones pagal tarptautinės finansinės pagalbos Latvijai sąlygas.

“Dombrovskis yra kompetentingas, sąžiningas klerkas, – sakė Latvijos universiteto politologas Nilas Muižniekas. – Pagal Latvijos standartus tai yra laimėjimas”.

Kuklus premjero įvaizdis, regis, patiko išvargusiems rinkėjams, kurių šalis pamažu kyla iš skaudaus nuosmukio, o tai suteikė papildomo pranašumo jo partijai.

“Balsavau už juos, nes Dombrovskis dirba gerai”, – sakė 65 metų moteris vardu Daina, gyvenanti viename Rygos darbininkų klasės rajone.

Šiais metais asmeninių priešiškumų suskaldytoje Latvijos politinėje arenoje V.Dombrovskis padėjo suformuoti bloką “Vienybė” iš jo paties Naujojo laiko partijos ir kitų centro kairės ir centro dešinės judėjimų.

Jis taip pat pelnė Europos Sąjungos centro dešiniųjų lyderių pagarbą už savo darbą valdant krizę.

Fiziko išsilavinimą turintis V.Dombrovskis anksčiau dirbo Latvijos centrinio banko vyriausiuoju ekonomistu. 2002-2004 metais jis buvo finansų ministras, o po to, Latvijai įstojus į ES, buvo išrinktas į pirmąją savo šalies devynių europarlamentarų kohortą.

V.Dombrovskis gimė Rygoje 1971 metų rugpjūčio 5 dieną. Be gimtosios latvių, jis dar kalba anglų, vokiečių, rusų kalbomis, gali susikalbėti ispaniškai.

Tarp jo tinklalapyje nurodytų pomėgių yra krepšinis, slidinėjimas ir nardymas. Jam taip pat patinka žiūrėti amerikiečių brolių Cohenų (Koenų) kultinius filmus ir klausytis įvairios muzikos, pradedant vokiečių rokeriais “Rammstein” ir baigiant britų popmuzikos grupe “Depeche Mode” bei klasikiniais Richardo Wagnerio (Richardo Vagnerio) kūriniais.

V.Dombrovskis yra vedęs. Vaikų jis neturi.

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Ar per šį susitikimą kalbėta apie galimus Vyriausybės pasikeitimus, neaišku. Premjeras tai paneigė.

“Ne, neaptarėme, nes jokių pakeitimų nenumatome”, – kalbėjo A. Kubilius. Dabartinę Vyriausybę sudaro 14 ministrų. A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje jau yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime ir iš naujo gauti įgaliojimus. Jei pasitikėjimo nėra – turi atsistatydinti.

Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais A. Kubilius įvardina kitų metų valstybės biudžetą, energetikos sektoriaus darbus bei valstybinių įmonių valdymo pertvarką. Pasak A. Kubiliaus, kitų metų valstybės biudžete radikalių permainų nenumatoma.

“Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas ir sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, jau iš esmės yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje. Galėčiau paminėti, kad yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu, bent jau Vyriausybės lygiu, užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu ir taupiu gyvenimu”, – kalbėjo A. Kubilius.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad yra labai konkrečių planų, ką daryti per artimiausius keletą mėnesių energetikos srityje: kurti energetikos rinką, įgyvendinti europines direktyvas, ypač dujų sektoriuje; pabaigti atominės elektrinės strateginio investuotojo atrankos procesą.

Valdantieji didelį dėmesį ketina skirti ir valstybinių įmonių pertvarkai. A. Kubiliaus teigimu, dėl valstybinių įmonių pertvarkos jau seniai diskutuojama. Pirmieji darbai padaryti – paskelbta pirmoji vieša ataskaita apie tai, kaip valstybei sekasi valdyti turtą.

Prezidentės atstovas Linas Balsys sakė, kad D. Grybauskaitė norėtų matyti visą “Sodros” pertvarkos paketą, o ne atskirus reformos aspektus.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ praneša, kad A. Kubilius iš prezidentūros išvyko rūškanu veidu:

“A. Kubilius spaudos konferencijoje atsakęs į gausius žurnalistų klausimus, įraudusiu nuo įtampos veidu nėrė pro duris. Politiniuose užkulisiuose dar vidurvasarį buvo girdėti, kad prezidentei neįtinka kai kurie ministrai, nors dar pavasarį ji teigė, jog galvų kapojimas jau baigtas.”, – rašo dienraštis.

Dienraščio teigimu, privačiuose pokalbiuose D. Grybauskaitė yra užsiminusi, kad ūkio ministras Dainius Kreivys viešai apie savo darbus tik daug kalba, bet jo veikla apčiuopiamų rezultatų neduoda. Susirūpinti dėl savo ateities arba smarkiai pasitempti turėtų ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jo darbai irgi labiau grįsti kalbomis ir pažadais. Prezidentei kliūva ir net jos globojamos finansų ministrės Ingridos Šimonytės politinis nenuovokumas, bet esą dėl to labiau turėtų susirūpinti patyręs premjeras ir pamokyti kolegę.

Valstybės organų koridoriuose kalbama, kad nemažai debesų susikaupę ir virš vidaus reikalų ministerijos vadovo Raimundo Palaičio galvos. Pirmiausia dėl šio liberalcentristų atstovo priešinimosi pertvarkyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Kai kurių šaltinių teigimu, pastaruoju metu “D. Grybauskaitė nevengia susitikimų ir su Seimo opozicinių partijų atstovais“.

Verslo dienraštis „Verslo žinios“ skelbia, kad premjeras po susitikimo su prezidente kitų metų biudžete kažkokių ypatybių neįžvelgia:

„Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas. Sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, iš esmės jau yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje“, – vakar sakė premjeras. Taigi derėtų spėti, kad nei verslui, nei gyventojams neturėtų būti mezgamas naujas mokesčių tinklas. Todėl kitąmet bus vadovaujamasi taupymo politika. Tačiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vakar ištraukė nacionalinio saugumo kortą, skųsdamasi, dėl sumenkusio kariuomenės finansavimo. Po vakarykščių susitikimų, tapo aišku, kad, be jokių abejonių, tokie pertvarkos planai sukels daugiausia diskusijų ir aršių kautynių ypač Seime, nes stambiosios įmonės buvo ir yra neoficialus partijų finansavimo šaltinis.“

„Respublika“ konstatuoja, kad vakar ministras pirmininkas prezidentei buvo priverstas aiškintis, kodėl Vyriausybės atstovai taip dažnai tyrimams samdo užsienio ekspertus, kainuojančius milijonus litų:

Šis dienraštis primena, kad vos prie aštuonerius metus Vyriausybė dosniai sumokėjo užsienio konsultantams už tai, kad ištirtų, ar verta išskaidyti elektros sistemą į Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. Buvo gautas atsakymas – skaidyti labai apsimoka, valstybė ir elektros vartotojai kasmet sutaupys milijonus litų. Šiemet iš užsienio konsultantų nupirkta dar viena brangi studija, ar verta vėl sujungti RST ir VST. Atsakymas panašus kaip ir 2002 metais – sujungti labai apsimoka, iškart bus sutaupyti 28 mln. Lt. Kodėl Lietuvos valdžia nepasitiki savo mokslininkais, o įvairioms studijoms, ypač energetikos srityje samdo brangius užsienio ekspertus? Premjero žodžiais, „tokia praktika yra seniai nusistovėjusi, be to, mūsų šaliai tai naudinga. Tai rodo, kad Lietuva yra atvira, dinamiška. Nebijanti globalios konkurencijos šalis“.

Po susitikimo su prezidente, premjeras A. Kubilius, paklaustas, ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už nuolat didinamą Lietuvos protų ir perspektyvaus jaunimo motyvaciją emigruoti, o mūsų šalis labiau vertina samdinius iš Rytų, neatsakė nieko.

„Vilniaus diena“, apžvelgdama vakarykštį premjero susitikimą su prezidente, akcentuoja, kad D. Grybauskaitė visų pirma iš Vyriausybės laukia iki galo parengtos „Sodros“ reformos:

„Prezidentė tikisi, kad šiemet tikisi sulaukti ne atskirų įstatymų projektų, o iki galo parengtos „Sodros“ reformos. „Nieko naujo nepasakysiu. Prezidentė nori matyti visą „Sodros“ paketą, o ne atskirus reformos aspektus, – prezidentės ir premjero susitikimo aspektus akcentavo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Šalies vadovai aptarė ir būsimus darbus energetikos srityje. Prezidentė pabrėžė, kad jau artimiausiu metu reikia kurti nuo Rytų nepriklausomas naftos, elektros ir dujų rinkas. Prezidentė su premjeru akis į akį kalbėjosi valandą, jų pokalbyje nedalyvavo nė vienas valstybės vadovės patarėjas“.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį gandais pavadino vis dažnesnius pranešimus apie galimą Lenkijos koncerno valdomos naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimą.

Pirmąją darbo dieną po atostogų ministras pirmininkas sakė, kad komentarų vertų realių faktų apie įmonės “Orlen Lietuva” pardavimą nėra. Energetikos ministras teigė informacijos paprašęs iš Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje.

“Pusantrų ar beveik dvejus metus girdžiu panašius gandus, informacijas, bet nematau jokių realių faktų, kuriuos reikėtų komentuoti. O į gandus mes nereaguojame”, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė A.Kubilius.

“Pastoviai girdime tariamas naujienas, kad derasi ar jau susitarė, ar parduoda. Dar kovo mėnesį lankydamasis Maskvoje, susitikdamas su premjeru Vladimiru Putinu, girdėjau kad jau sutarties projektas yra. Kol nėra realių faktų, mes neturime, ką komentuoti”, – sakė premjeras.

A.Kubilius atsisakė komentuoti, ar “Orlen Lietuva” pardavimas galėtų būtų grėsmė Lietuvai: “Kai bus kokios nors konkrečios žinios, tada svarstysime ir komentuosime. Dabar tikrai neturiu ką komentuoti”.

Ministras pirmininkas teigė, kad esantys gandai “neskatina” imtis papildomų veiksmų spręsti logistikos problemas, kuriomis garsiai skundžiasi Lenkija.

“Tai, kad Lenkijos pusė nesugeba paneigti gandų apie tai, kad planuoja parduoti Mažeikių naftos akcijas, nesuteikia mums papildomų paskatų ieškoti kokių nors papildomų būdų spręsti logistikos problemas”, – sakė A.Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat tikino, kad oficialios informacijos apie naftos perdirbimo gamyklos pardavimą nėra. Jis teigia paprašęs tokių duomenų iš Lenkijos ambasadoriaus.

“Jokių oficialių duomenų apie pardavimą. (…) Turime informaciją tik iš žiniasklaidos ir kartu paprašiau Lenkijos ambasadorių, kad oficialios institucijos Lenkijos – būtų malonu, jeigu pateiktų informaciją apie realius planus”, – žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Viešojoje erdvėje apie “Orlen Lietuva” pardavimą dar aktyviau imta diskutuoti po to, kai Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura” pateikti išvadas dėl galimo gamyklos pardavimo.

Daugumos apžvalgininkų teigimu, potencialiais “Orlen Lietuvos” pirkėjais galėtų būti Rusijos naftos bendrovės.

Anot A.Sekmoko, “patarėjo pardavimui pasamdymas dar nereiškia paties pardavimo”.

“Pardavimas visada galėjo būti ir nepasamdžius konsultanto. Jokių esminių pokyčių šiandien aš negaliu pasakyti, kad mes matome, jokios oficialios informacijos mes neturime. Situacija niekuo nesikeičia daugiau kaip pusę metų”, – tikino ministras.

A.Sekmokas sako, kad naftos perdirbimo bendrovės vadovai nedarė spaudimo, jog Lietuva parduotų valstybės valdomą bendrovę “Klaipėdos nafta”.

“Buvau susitikęs su “Orlen Lietuva” direktoriumi, ir jokio tiesioginio spaudimo dėl “Klaipėdos naftos” nemačiau. Iš tikrųjų aš manau, kad abi įmonės yra ekonomiškai susijusios – naftos produktų krova per “Klaipėdos naftą”. O “Klaipėdos nafta” yra strategiškai svarbi Lietuvai įmonė, ir ji neplanuojama parduoti”, – sakė ministras.

“PKN Orlen” įsigijo “Orlen Lietuvą” (tuometinę “Mažeikių naftą”) iš Rusijos “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.

Per valstybės valdomą “Klaipėdos naftos” artimiausiu metu terminalą gali būti įvežta pirmoji siunta naftos, skirtos Baltarusijai, teigia premjeras Andrius Kubilius.

“Dėl naftos tiekimo panaudojant “Klaipėdos naftos” terminalo pajėgumus yra tariamasi. Gali būti, kad pirmoji partija tokios naftos pačią Baltarusiją per terminalą “Klaipėdos naftoje” pasieks gan artimu laiku, bus išbandyta visa technologinė linija, ir kiek ir kaip tai apsimoka daryti”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui teigė šiuo metu Baltarusijoje atostogaujantis premjeras.

Tuomet, pasak jo, Lietuvos ir Baltarusijos įmonės susitars tarpusavyje dėl ekonominių sąlygų.

Pasak žiniasklaidos, kol lietuviai skaičiavo, ar verta dėl baltarusių iš Venesuelos importuojamos naftos žaliavos plėsti “Klaipėdos naftos” terminalą, krovinį Baltarusija nukreipė per Taliną.

Gegužės pabaigoje pranešta, kad Baltarusijai siekiant importuoti naftą iš Venesuelos, jos tranzitui per Lietuvą trukdytų tik techninės kliūtys – valstybės valdomai įmonei “Klaipėdos nafta” reikėtų papildomai investuoti, o reikalingos investicijos buvo skaičiuojamos.

Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimus apie Vyriausybės ir kai kurių ministerijų darbą, teigia vertinantis kritišką šalies vadovės paramą.

“Tikrai vertiname prezidentės kritišką paramą mūsų veiklai. Tai, ką pavyko pasiekti, pavyko pasiekti bendrų pastangų dėka. Ir toliau tą kritišką paramą taip pat vertinsime”, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jis pasveikino D.Grybauskaitę metinių aukščiausiame šalies poste proga ir pabrėžė, kad vyksta “tektoninės slinktys Lietuvos valstybės, visuomenės gyvenime”, tai – kas buvo prognozuota prieš prezidento rinkimus 2009 metais.

“Visa tai vyksta. (…) Vyksta sėkmingo pasirinkimo dėka Lietuvos tautai išrinkus prezidentę ir mūsų bendrų darbų dėka – slinktys energetikoje, išvalant Lietuvą nuo įvairių neskaidrių įtakų ir išdraskant įvairius nomenklatūrinius tinklus”, – kalbėjo premjeras.

Pasak jo, pastabų atskiroms ministerijoms visada gali būti.

“Būna metas kai tų pastabų vienoms ministerijoms būna šiek tiek daugiau negu kitoms dėl to, kad imamasi didelių pertvarkų. (…) Diskutuosime, svarstysime, prezidentės pastabas visada vertiname kaip labai naudingas ir vertingas”, – sakė A.Kubilius.

Pirmadienį prezidentė per spaudos konferenciją sakė, kad, nors ir sunkiai, bet ir su politinėmis frakcijomis, ir su Vyriausybe buvo galima dirbti rezultatyviai.

Šalies vadovė paminėjo, kad pasitempti galėtų Tautos prisikėlimo partijos atstovo Gedimino Kazlausko vadovaujama Aplinkos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai vadovauja konservatorius Donatas Jankauskas.