Birželio teatrų asortimentas: baletas ir spektakliai vaikams.

Palikote įgrisusią klasę? Pats metas į teatro salę. Mokslo metų pabaigtuvėms šįmet naujų spektaklių pasiūla – kaip reta. Vilniuje „Atviras ratas“ ką tik atgaivino trijų dešimtmečių senumo dramaturgės Liudmilos Razumovskajos „Brangiąją mokytoją“, kurios dabartinių abiturientų tėvų karta kadaise eidavo žiūrėti į Jaunimo teatrą. Pjesė liudija, kad ir anuomet įtakingų tėvų vaikelių įgeidžiams pasipriešinęs pedagogas jausdavosi bejėgis. Dievulėliau, kaip jis turėtų jaustis dabar?
Režisierius Antanas Gluskinas, jau turintis Auksinį scenos kryžių už geriausią metų spektaklį vaikams, ėmėsi populiaraus nūdienos vaikų rašytojo Vytauto Račicko knygos „Berniukai šoka breiką“. Šio autoriaus knygos kasmet patenka į skaitomiausių jaunimo knygų penketuką, tačiau teatro scenos iki šiol nebuvo pasiekusios. Taigi Šiaulių dramos teatro premjera – pirmasis bandymas scenoje įkūnyti populiarius V.Račicko herojus. Režisierius spektaklio žanrą įvardija kaip kasdienines istorijas, kuriose šiurkšti socialinė realybė nenuslopina sprogstančios jaunystės žavesio. Spektaklyje netrūks breiko šokių ir nūdienos vaikų slengo.

Gyvybė ar pinigai

Panevėžyje repetuojantis Latvijos nacionalinio teatro režisierius Regnaras Vaivaras pristatys savo paties pjesę „Bičai“, kurioje vaidinančius aktorius pirmiausia nusiuntė treniruotis į bokso ringą. Tai vyriškas spektaklis, pasakojantis keturių vienos šeimos sūnų istoriją.
Mirus tėvui, motina su vaikais nusprendžia kraustytis į miestą, bet ar šis pateisins jų viltis? Tikroviška fizinė dvikova su priešininku, sportinis azartas susipina su dvasine kova šeimoje, kai žmogus ne puldamas, bet tarsi gindamasis užgauna jautriausias artimo sielos stygas. Kasdien kerta vis taikliau, vis skaudžiau. Ir nėra kam pasakyti: sustok!
Vilniaus mažajame teatre repetuojamo Friedricho Durrenmatto „Damos vizito“ situacija priešinga: turtinga dama grįžta į nuskurdusį ir prasiskolinusį savo vaikystės miestelį. Jaunystėje ją atstumdamas, čia smarkiai įskaudino vietos krautuvininkas, todėl finansinės paramos besitikintiems savo kraštiečiams atvykėlė iškelia žiauraus keršto sąlygą… Ir nors pasipiktinę gyventojai pasiūlymą kategoriškai atmeta, ilgainiui kiekvieną pradeda vis labiau kankinti abejonės, o pasmerktąjį – slėgti vis didesnė baimė. Pagaliau tampa aišku, kad senosios damos pasiūlymas bus priimtas ir mirties bausmė jos buvusiam mylimajam bus įvykdyta.
Režisieriaus Evaldo Jaro spektaklyje vaidina Rimantė Valiukaitė, Vytautas Rumšas, Gediminas Girdvainis.

Baleto šventės

Stiprios herojės personažą savo kuriamam spektakliui pasirinko ir choreografas Jurijus Smoriginas. Kas iš tikrųjų buvo Mata Hari – nelaiminga moteris, šokėja, garsių vyrų meilužė, šnipė? Jos kaltė šnipinėjus ar išdavus valstybę taip ir nebuvo iki galo įrodyta.
Dabar jau žinoma, kad prieš sušaudoma Mata Hari parašė tris laiškus. Vienas jų buvo skirtas dukrai, kurią paliko auginti tėvui – girtuokliui ir mušeikai. Jame Mata Hari tvirtina nepadariusi nieko bloga nei Prancūzijai, nei Vokietijai. „Gyvenimas yra spalvingas, ir tenka perprasti visas jo paslaptis. Mata Hari ir yra paslaptis“, – sako J.Smoriginas. Jo spektaklyje „Mata Hari“ šoka Ineta Stasiulytė, Giedrė Stankevičiūtė, Deividas Meškauskas. O vakaro pirmoje dalyje bus rodomas „Vilniaus baleto“ studijos auklėtinių koncertas.
Baleto šventė rengiama ir Nacionalinio operos ir baleto teatro sezono uždarymui. Šio teatro baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras suteikė progą choreografais pasijusti patiems trupės šokėjams. Tiesa, nepamiršdamas pabrėžti, kad savo miniatiūras jie rengė laisva valia ir laisvu nuo kasdienių repeticijų metu.
Laisvo laiko „Kūrybiniam impulsui“ (taip pavadintas baleto miniatiūrų vakaras) nepagailėjo ir jauni, ir karjeros viršūnėje esantys trupės šokėjai. Scenoje matysime Olgą Konošenko, Martyną Rimeikį, Andrių Žužžalkiną, Ingą Cibulskytę, Igorį Zaripovą, Beatą Molytę, Anastasiją Čumakovą ir daugelį kitų. Neatsispyrė pagundai nė prieš pusantrų metų iš teatro išėjusi Eglė Špokaitė, kuri šoks JAV gyvenančios choreografės Vilijos Putriūtės miniatiūroje „Kame stiprybė?“. Choreografinėms kompozicijoms šokėjai rinkosi įvairią muziką – nuo klasikos iki roko. O miniatiūrai „Jausmai“ akompanuos netgi gyvas muzikantų ansamblis.

Birželio premjerų repertuaras
1 d. 12 val. Šiaulių dramos teatre – „Berniukai šoka breiką“. Režisierius A.Gluskinas
2 d. 19 val. Rusų dramos teatre – „Mata Hari“. Choreografas J.Smoriginas
3 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Kūrybinis impulsas“. Choreografinių miniatiūrų vakaras
10 d. 12, 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Bičai“. Režisierius R.Vaivaras
13 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Damos vizitas“. Režisierius E.Jaras

Kovo mėnesį Lietuvos kino teatruose numatoma daugiau filmų, negu padoriai išauklėtam žmogui užtektų smalsumo pažiūrėti.

Kovo 1 d. startuoja moterų kino festivalis “Šeršėliafam”, o kovo 15 d. prasidės 17-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” su 194 trumpo ir ilgo metražo filmais. Na, ir reguliariame repertuare lauks tradicinės mūsų platintojų staigmenos žiūrovams.

Daugiausiai vilčių siejama su genialių animacinių šedevrų “Žuviukas Nemo” ir “Wall-E” autoriaus Andrew Stantono vizualiu ir efektingu reginiu “Džonas Karteris”, kuriame pramoginio kino gerbėjai gaus viską, ko širdis ir akys geidžia. Dėl tokio filmo tikrai verta eiti į kiną ir mokėti už brangesnį 3D seanso bilietą. Čia susipins pasakiškos intrigos ir kariniai mūšiai, romantiškos pagundos ir gladiatoriškos kautynės, kompiuterinės grafikos vaizdiniai ir firminė tituluotų aktorių vaidyba, nerealūs milžiniški monstrai ir stipriai pasikaustę žmonės.
“Džono Karterio” nuotykių kokteilyje bus gardžių priedų iš “Gladiatoriaus”, “Žvaigždžių karų”, “Persijos princo”, “Įsikūnijimo”, “Titanų susidūrimo”, “Šokančio su vilkais”, “Tarzano”, bet įspūdingiausius prisiminimus konstruos beribė ir originali režisieriaus fantazija, kuriai realizuoti Holivudo studija nepagailėjo 250 mln. dolerių.
O paskutinėmis mėnesio dienomis į dieviškų ir mitologinių aistrų mūšį pakvies “Titanų įniršis”, kurį galime drąsiai pavadinti nebūtinai reikalingu tęsiniu. Nėra čia ko slėpti, kad 2010 m. balandį “Titanų susidūrimas” nuvylė daugelį kinomanų neišpildytais pažadais ir apgailėtino lygio 3D efektais, bet reklama padarė savo juodą darbą ir galingai reklamuotas niekalas suskaldė solidų gabalą pinigų (vien Lietuvoje jį pamatė 35 tūkst. žmonių).
Palankių finansinių rezultatų visiškai užteko investuotojams, kad jie vėl išskirtų dosnią porciją žvaigždiškiems aktorių honorarams ir efektingiau nupieštoms fantazijoms. Antroji titanų susidūrimo su Dievais serija sukalta pagal tipišką holivudinio tęsinio formulę, primenančią “Rembo 2″, kai pagrindinis veikėjas mėgins atsiriboti nuo neva nedominančių dalykų, bet nepalankios aplinkybės privers jį staigiai pakeisti apsisprendimą ir vėl gelbėti su išnykimo pavojumi susidūrusią žmoniją. Jeigu dar nepavargote žiūrėti to paties su nedideliais pakeitimais, tai tikriausiai patirsite trokštamą dozę emocijų.

Knygose parašyta apie meilę
Festivalines mėnesio nuotaikas idealiausiai atitinka Toronto kino festivalyje sužibėjusi švedų veterano Lasse Halstromo romantinė dramedija “Tai nutiko Jemene”, kuri privers tikėti, kad pačios nerealiausios svajonės magiškai išsipildo, kai nuosekliai sieki suformuluotų tikslų ir bandai daryti neįtikimus stebuklus. Vienas turtingas arabų šeichas užsigeidė, kad Jemeno dykumoje tekėtų upės, o vandenyse plaukiotų lašišos, kad vietiniai žmonės galėtų pažvejoti ir susidraugauti su gamta. Britišku humoru praskaidrintas filmas pirmiausia turėtų patraukti literatūrinių ekranizacijų mėgėjus, nes “Oskaru” apdovanotas Simonas Beaufoy’us (“Lūšnynų milijonierius”) pasistengė ištikimai perteikti rašytojo Paulo Torday’aus bestselerio idėjas.
Tiesa, prancūzų autoriaus Frederico Beigbeder knyga “Meilė trunka trejus metus” Lietuvoje yra kur kas geriau žinoma ir plačiau aptarinėjama, tad susidomėjimas paties rašytojo režisuota provokuojančia romantine komedija tarsi iš anksto garantuotas. “Kino pavasario” uždarymo ceremonijos filmas atspindės puikiai pažįstamus prancūziško kino malonumus.
O štai muzikai filmuose ypatingą dėmesį skiriantis režisierius Cameronas Crowe (“Džeris Magvairas”, “Vanilinis dangus”, “Per žingsnį iki šlovės”) užsimanė vaizdingai ir melodingai perpasakoti Benjamino Mee asmeninių prisiminimų knygoje “Mes nusipirkom zoologijos sodą” jautriai aprašytą tikrą gyvenimą. Liūdesį ir sielvartą dėl amžinybėn išėjusios žmonos mylintis vyras slepia įsigydamas zoologijos sodą ir rūpindamasis gyvūnais. Matto Damono ir Scarlett Johansson dalyvavimu gundantis filmas bus ypač įdomus kultinės islandų grupės “Sigur Ros” gerbėjams, trokštantiems įvertinti lyderio Jono Thoro Birgissono debiutą kino kompozitoriaus narve su specialiai įrašytu garso takeliu.

Vaikams ir seneliams
“Batuotas Katinas Pūkis” pradėjo rinkti trečiąjį milijoną, bet lietuviškai dubliuotos animacijos vartotojai jau pasiilgo auksinio žanro naujovių. Legendinio autoriaus Theodoro Seusso spalvingų kūrinių motyvais sulipdyti filmai “Kaip Grinčas Kalėdas vogė” ir “Hortonas” išsiskyrė charizmatiškais personažais, nenuspėjamais nuotykiais ir žaismingumu, kurio nepritrūks animacinei komedijai “Loraksas”. Vešlių ūsų, didelių akių, oranžinio kailio padarėlis taps šauniuoju gidu į dar vieną išgalvotą pasakiškų fantazijų šalį ir geruoju mokytoju, kuris paprastomis ir suprantamomis priemonėmis skatins vaikus rūpintis ekologija.
2000 m. rudenį matyto “Viščiukų maišto” režisierius Peteris Lordas grįžta prie sudėtingos plastelininės animacijos nuotykių komedijoje “Piratai! Nevykėlių kompanija”. Jis nulipdė šaunią “Karibų piratų” versiją mažesniems svajotojams apie varžybas dėl geriausio pasaulyje pirato titulo ir neišvengiamą kovą su demoniškąja karaliene.
Didžiosios Britanijos animatorių studija “Aardman” (“Srovės nublokšti”) dažnai džiugina originalumu ir šmaikštumu, tačiau brandžios idėjos atsisuka prieš juos pačius, nes konkurentai iš Holivudo įpratino liaudį prie greitai suvartojamo paprastumo. Plastelininę išvaizdą, kompiuteriais patobulintus judesius ir fonus, privalomą 3D efektą pasitelkę anglų vizionieriai šiam bandymui griebė už barzdos statistiniam skoniui patinkančią temą. Šiandieniniame amžiuje piratai yra mėgstami ir gerbiami. Tad parduoti Hugh Granto ir Salmos Hayek balsais kalbančius bei lietuviškai įgarsintus devynių jūrų mūšius bus lengviau.
“Oskarui” nominuotas “Įsimylėjusio Šekspyro” režisierius Johnas Maddenas lieka ištikimas savo stiliui – sukviesti būrį žinomų aktorių ir įpainioti juos į neįprastus likimo išbandymus. Gyvenimiška komedija “Geriausias egzotiškas “Marigold” viešbutis” tirpdys paskutinius užsilikusio sniego likučius dvasinga septynių anglų pensininkų kelione į margaspalvę Indiją. Kai susikryžmina dvi skirtingos kultūros ir religijos, egzotiški papročiai ir tradicijos, tai išgelbėti gali tik britiškas humoras, užkrečiantis optimizmas, pozityvios emocijos ir romantiški atsitikimai.

Abejotinos vertės juokai
11 skirtingo skonio linksmų, nuotaikingų ir šypseningų filmų parodys po “Kino pavasario” saulės spinduliais prisiglaudęs “Viasat” komedijų festivalis (programoje numatytas ir “Veide” aprašytas prancūzų kino rekordininkas “Neliečiamieji”). Juoko vitaminų ir geros nuotaikos trūkumą kompensuoti bandys atvirai komercinės komedijos.
Pagal mums beveik nežinomo, bet Johnny Deppo talentą išugdžiusio TV serialo madas sukarpyta veiksmo komedija “Nevykėliai po priedanga” pasiūlys bene šimtą kartų regėtą siužetą apie du apykvailius policininkus, kuriems reikia apsimesti jaunesniais moksleiviais, infiltruotis į įtariamųjų gaują ir gaudyti paslaptinguosius narkotijų tiekėjus.
Pirmasis bandymas parengti auditoriją penktojo “Amerikietiško pyrago” iškeptuvėms prisvilo “Senos geros orgijos” blynu (jo ragauti Lietuvos teritorijoje norėjo vos 2,6 tūkst. žiūrovų). Antra ir finaliniam etapui “Pagirių” prodiuseris Toddas Phillipsas užveisė “Amerikietiško pyrago” bei “Projekto “Bleiro ragana” kloną ir pakrikštijo eksperimentinį gaminį “Projektas X”. Jame vaidina specifines atrankas laimėję absoliučiai nežinomi debiutantai, iš kurių niekas nereikalavo aktorinių gebėjimų, bet akcentavo drąsą atlikti scenarijuje numatytas provokuojančias užduotis.
Merginų dėmesio geidžiantys trys bičiuliai užsimano surengti patį linksmiausią “tūsą”, paleidžia fantazijos vadeles ir peržengia visas padorumo ribas. Jeigu jums tai skamba bent kiek įdomiai, tai nueikite, bet išbraukę šį filmą iš pageidavimų sąrašo laisvalaikiui nieko neprarasite.
Kriminalinis trileris “Kontrabanda” taip pat priklauso kategorijai beveidžių kino pramogų, kai europietišką idėją perpirkę holivudiečiai pakviečia originaliojo filmo gamyboje dalyvavusį asmenį režisuoti niekam nereikalingo perdirbinio. Europos kino forumo “Scanorama” ypač mėgstamas islandų režisierius Baltasaras Kormakuras 2008 m. prodiusavo ir pats atliko pagrindininį vaidmenį skandinaviškame trileryje “Reikjavikas – Roterdamas”. Dabar jis nesugebėjo atsispirti lengvų pinigų viliojimams ir perdarė tą patį filmą su populiariais aktoriais, perkeldamas veiksmo vietą tarp JAV ir Panamos. Jeigu praleidote seansus “Scanoramoje”, tai bus įdomu ir aštru. Jei jau matėte, tai tiksliai žinosite, kas nutiks už brolio skolas nelegalius pinigus transportuojančiam narsuoliui.

Edvinas Pukšta

Tvarkaraštis
Kovo 2 d.
“Pelenė”
“12 vilties valandų”

Kovo 9 d.
“Džonas Karteris”
“Tai nutiko Jemene”
“Projektas X”

Kovo 16 d.
“Loraksas”
“Nevykėliai po priedanga”

Kovo 23 d.
“Kontrabanda”
“Mes nusipirkom zoologijos sodą”
“Daug vargo dėl pinigų”

Kovo 30 d.
“Geriausias egzotiškas “Marigold” viešbutis”
“Titanų įniršis”
“Piratai! Nevykėlių kompanija”
“Meilė trunka trejus metus”

Žiemiškas vasaris žada apmėtyti mistikos gniūžtėmis.

Praėjusiame „Veide“ svarstėme, ko nepasidalija Lietuvos ir Lenkijos politikai. Netrukus šie svarstymai persikels į vaidybos sceną, mat Jaunimo teatre rengiama Arvydo Juozaičio pjesės „Širdis Vilniuje“ premjera. Mistinėje pjesėje dramaturgas įsivaizduoja Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio susitikimą, kuris vyksta tuo metu, kai Vilniuje, Rasose, laidojama lenkų turistų iki šiol dorai lankoma J.Pilsudskio širdis. O kad mistikos būtų dar daugiau, į karingą diktatorių pokalbį retkarčiais įsiterps rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas ir Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis.
Pagrindiniai vaidmenys šioje kapinių utopijoje atiteko aktoriams Gediminui Storpirščiui ir Aleksui Kazanavičiui. Režisieriai, beje, irgi du: visur spėjantis Jonas Vaitkus ir buvęs jo studentas Arvydas Vidžiūnas. Teatro atstovai patikino, kad šis neįprastas režisūros duetas pasirinktas ne dėl to, kad pirmasis visur nebespėja, o antrasis vis dar nesugeba: tiesiog toks buvęs kūrybinis užmanymas.
„Mūsų tėvynė, kitados buvusi galingiausia imperija, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Europos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė“, – tvirtina pjesės autorius A.Juozaitis.

Viskas bus gerai
Betgi keliaujant nuo Vilniaus Vakarų link utopijų anaiptol nemažėja. Jeano Girardoux pjesėje „Šajo pamišelė“, sudominusioje režisierių Cezarį Graužinį, svajojama apie naują žmoniją, kuri verčiau rizikuotų savo laime, nei pasisakytų už destrukciją. Nenuostabu, kad šią magiško oro pjesę garsusis prancūzas sudėliojo vokiečių okupacijos metu, kai aplinka smarkiai kontrastavo dramaturgo utopijai. „Vis dėlto balsuoju už teatrą, kalbantį apie žmogaus sielą, ieškančią grožio”, – prisipažįsta C.Graužinis. Premjera Nacionaliniame dramos teatre pavadinta apgaulingai raminančiai: „Ir vėl viskas bus gerai“.
Kauno dramos teatras prisimins airišką dainelę „Wonderful Tennessee“. „Stebuklingasis Tenesis” – tai nepasiekiama vieta, į kurią tariamai gali nuvykti ir kurioje viskas bus kitaip, viskas įmanoma… Trims airio Briano Frielo dramoje vaizduojamoms sutuoktinių poroms gimtadienio iškyla tampa piligrimų žygiu, atskleidžiančiu jų tikruosius santykius. Režisieriaus Gyčio Padegimo 60-mečiui skirtoje premjeroje pasakojama, ko kadaise norėjome, ką turime dabar ir kas mūsų begali laukti ateityje.

Atmosferinis teatras
Gyčio Ivanausko „Fobijos“ nesiduoda sunaikinamos ir iš helovyninio „Lofto“ kraustosi į Menų spaustuvę. Autorius šį savo kūrinį vadina „atmosferiniu šokio spektakliu“, kuriame baimes sukeliantys veiksmai ir būsenos tampa realių gyvenimo situacijų atspindžiu. Mistinės apeigos, uždara erdvė, tamsa, kraujas, aukštis – tai pirmiausia raginimas žiūrovui įvertinti savas fobijas. Čia pasaka virsta sapne regėtu košmaru, persmelktu šviesomis, garsu ir judesiu.
O štai kai kas atsidus: negi gali būti didesnis košmaras, nei tėvus ignoruoti pradėjęs paauglys? Apie tai – pirmoji vasario premjera, Nacionaliniame dramos teatre rodoma jau šį savaitgalį. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentai kartu su aktoriais Adrija Čepaite, Viktorija Kuodyte ir Dainiumi Gavenoniu prikelia prancūzų dramaturgo Joelio Pommerat dramą „Šitas vaikas“.
„Kodėl blogiausiai jautiesi, kai tavo vardą taria žmonės, kurie ir pavadino tave tuo vardu? Kas tave sukūrė tokį? Kas buvo Jis ir Ji, nuo kurių viskas prasidėjo? Svarbu pamėginti suprasti, išdrįsti atsiprašyti, svarbu net ir labiausiai kaltinant – mylėti“, – tvirtina aktorė ir teatro pedagogė V.Kuodytė. Ir klausia: argi ketvirtasis Dievo įsakymas „Gerbk savo tėvą ir motiną“ neskambėtų teisingiau, jei sakytume: „Mylėk savo tėvą ir motiną, arba Mylėk savo vaiką“?

Scenos vasaris
Penkios teatrų premjeros
2, 3 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Šitas vaikas“. Spektaklio autoriai Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis
10, 11 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – „Širdis Vilniuje“. Rež. Jonas Vaitkus, Arvydas Vidžiūnas
17, 18, 19, 26 d. 18 val. Kauno dramos teatre – „Stebuklingasis Tenesis“. Rež. Gytis Padegimas
18, 19 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Fobijos“. Rež. ir choreografas Gytis Ivanauskas
24, 25 d. 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Ir vėl viskas bus gerai“. Rež. Cezaris Graužinis

Penkios gastrolės Vilniuje
2, 3 d. 19 val. Šokio teatre – Paryžiaus nacionalinės muzikos ir šokio konservatorijos „Junior Ballet“ trupės gastrolės.
15 d. 19 val. „Domino“ teatre – Panevėžio J.Miltinio dramos teatro spektaklis „Misis Markheim miegamasis“. Rež. Vytautas Kupšys
22 d. 19 val. Teatro arenoje – „Klasta ir meilė“. Rež. Nina Čusova. Vaidina Vladimiras Menšovas, Aleksandras Lenkovas ir kt. (Maskva)
24 d. 19 val. Menų spaustuvėje – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Ar aš esu tas, kas aš esu?“ Choreografė Birutė Letukaitė
26 d. 19 val. Teatro arenoje – „The Umbilical Brothers“. Vaidina Shano Dundas, David Collins (Australija)

Vasaris kine: šnipų meilės trikampis, vaikiškos atrakcijos, fantastiškas George’as Clooney ir išgalvota Margaret Thatcher.

Nereikia būti dideliu ekspertu, kad nuspėtum vasario mėnesio kino teatrų lyderius. Dauguma žiūrovų pirmiausia rinksis romantinę veiksmo komediją “Tai reiškia karą”, o šeimos trauks ieškoti trimačių lobių “Kelionėje į paslaptingąją salą 3D”.
Tiesa, mūsų platintojai parūpino ir kur kas vertingesnių bei įvairesnių filmų už du pinigų ėdikus nuo Holivudo kalvų, bet juos bus sunkiau parduoti. Taip jau susiklostė repertuaro tradicijos, kad sales užima Šv. Valentino meilės pompastikai dedikuoti romantiniai viliokliai ir “Oskarų” nominacijomis išpuoštos dramos.

Pažintis su laureatais
Aktorės Meryl Streep iškovota “Auksinio gaublio” premija ir užtarnauta  “Oskaro” nominacija papildomi ragins pamatyti biografinę dramą “Geležinė ledi”, bet galingu vaidmeniu ir įtaigiu sendinimo grimu (dar viena “Oskaro” nominacija) didžiosios vertybės ir baigiasi. Miuziklo “Mamma Mia!” režisierės Phyllidos Lloyd filmas turi rimtų problemų dėl turinio, o neeilinis M.Streep pasirodymas dar labiau išryškina bendras kūrinio bėdas ir silpnybes. Kažkaip keista būtų rekomenduoti filmą apie Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę ir įtakingiausią XX a. moterį Margaret Thatcher, kai scenarijaus autorė kontroversiškai leido sau pakoreguoti istorinius įvykius ir prisigalvoti su tikrove prasilenkiančių dalykų. Tokie nusivažiavimai nedera prie pasirinkto biografinės dramos žanro ir gerokai sumažina tikėjimą filme pateikiamais informaciniais faktais.
Šiuo metu repertuare sukasi George’o Clooney politinių intrigų drama “Purvini žaidimai”, kurią pakeis penkias “Oskaro” nominacijas gavusi šauni, gudri, žaisminga drama “Paveldėtojai”. Ne paties geriausio tėčio vaidmeniui idealiai tinkantis G.Clooney įtikinamai demonstruoja emocijų skalę – rūpestį, kaltę, širdgėlą, pyktį. Nuolat užsiėmusiam advokatui tenka rūpintis šeimos palikimu Havajuose, pažinti dyglėto charakterio dukteris, kurios negaudavo trokštamo dėmesio ir tėviškos šilumos, susitaikyti su žmonos netektimi, priimti ilgai kauptas jos paslaptis ir pasišaipyti iš savęs. Alexandre’as Payne’as filmus režisuoja retai, bet negailėdamas nuoširdumo, intelektualaus humoro ir dramatiškų provokacijų.
Lygiai prieš metus Irano režisieriaus drama “Skyrybos” dominavo Berlyno kino festivalyje ir prisijaukino “Auksinį lokį” už geriausią filmą bei du “Sidabrinius liūtus” už moterų ir vyrų aktorių kolektyvinę vaidybą. Pergalę “Auksinių gaublių” dalybose įprasmino dvi svarbios “Oskaro” nominacijos už scenarijų ir užsienio šalies filmą. Apdovanojimų teikimo ceremonijos savaitgaliui suplanuota lietuviška premjera yra logiška, nes dauguma ženklų sufleruoja, kad “Skyrybos” laimės bent vieną auksinę statulėlę. Vieną prasmingiausių 2011 m. filmų pamatyti būtina, kad neatsiliktumėte nuo šiuolaikinio kino pulso. Tai vienos šeimos Irane drama su genialiai sugalvotu finalu be tiesaus atsakymo, kuris sudaužys daug širdžių, ilgam įsirašys į atmintį ir kiekvienam žiūrovui pasiūlys tapti skyrybų bylą nagrinėjančiu teisėju.

Grynas adrenalino pliūpsnis
Geriausiu kito mėnesio pramoginiu reginiu turėtume skelbti režisieriaus chameleono Steveno Soderbergho veiksmo trilerį “Melori Kein. Prarasta kontrolė”, bet tai pernelyg protinga komercija. Tuoj po paslaptingo seanso Amerikos kino instituto festivalyje amerikiečių kritikai ir interneto tinklaraštininkai filmą pakrikštijo galingiausiu ir įspūdingiausiu šou, kuriame stipri graži moteris negailestingai talžo visiems žinomus vyrus Ewaną McGregorą, Michaelą Fassbenderį, Channingą Tatumą ir Antonio Banderasą. Žiūrovams tikriausiai sunku atsiplėšti nuo holivudinio melo ir deramai įvertinti komplikuotai sudėliotą veiksmo trilerį, kuris turi mintį ir rodo realias dvikovas be visokių nematomų saugos virvių.
Kruviną, žiaurų, šaltą išlikimo trilerį “Sniegynų įkaitai” taip pat reikėtų pagirti už pavykusį bandymą nustebinti nuotykinio siaubo žanro mėgėjus ir prikaustyti prie ekrano aštria įtampa. Neteiskime komercijai ištikimo Liamo Neesono, kuris po žmonos netekties visiškai atsidavė prodiuseriams, kurie užrašo didesnius skaičius čekyje. Joe Carnahano žiemiškų pavojų filme be pertraukų dirbantis airių aktorius sukūrė vieną geresnių vaidmenų. Milžiniškos pūgos užsuptas lėktuvas dūžta į Aliaskos sniegynus, o aštuoniems laimingai išsigelbėjusiems vyrukams tenka menka paguoda kovoti dėl gyvybės su piktais, išbadėjusiais, mistifikuotais vilkais, kurių agresyvus elgesys patobolintas vizualiais efektais.

Pagal formulę
Kiti vasario mėnesiui suplanuoti trileriai intriguos daug kartų matytomis situacijomis. Pastaraisiais metais Denzelis Washingtonas renkasi deja vu vaidmenis, kuriuose jis atrodo daugmaž vienodas. Nepakanka pakeisti aplinkos, kad patenkintum žiūrovo apetitą. Pietų Afrikoje nufilmuotame trileryje “Nesaugus prieglobstis” jis yra per daug žinantis ir korupciją nugalėti siekiantis pareigūnas, kuris nutaria išdavinėti slaptą informaciją nusikaltėliams, bet patenka į spąstus. Jeigu matėte daugiau nei vieną filmą su D.Washingtonu, nesunkiai atspėsite tolesnių įvykių eigą: Denzelis visuomet nugali.
Dar daugiau permatomų veidrodžių prisistatė kriminalinis trileris “12 vilties valandų”. Skystas siužetas, menkos paslaptys ir aiški žinutė, kad mąstančiam žiūrovui reikėtų šios nesąmonės vengti.
Kai Lietuvos kino teatruose buvo rodoma “Kelionė į Žemės centrą”, dar nė viena salė neturėjo 3D vaizdinius transliuojančio projektoriaus. Pagrindinius aktorius ir režisierių pakeitusio nuotykių epo tęsinio “Kelionė į paslaptingąją salą 3D” idėjinė koncepcija liko nepasikeitusi. Vaikiškai supaprastintame Jules’io Verne’o, Jonathano Swifto ir Roberto Louiso Stevensono nuotykinių romanų mišinyje vaizdo efektai, nerealūs monstrai ir 3D instrumentų spąstai užlopys turinį, kad mažiausi žiūrovai galėtų sušaukti: “Oho, kaip gražu!” Bet vyresnieji per ekskursiją į žemėlapiuose nepažymėtą pasakų salą nuobodžiaus.

Dėdės Valentino saldėsiai
Visi žinome, kad vasario 14-ąją padaugės meilės prisipažinimų ir sukomercintos Valentino šventės blizgučių. Nenustabu, kad mėnesio vidurys rezervuotas romantiniams filmams ir pasimatymams dvigubo pločio kėdėse. Mažiausiai žvalgytis į ekraną tarp pavogtų bučinių tamsioje salėje reikės “Meilės priesaikoje”. Jie susituokė ir pateko į avariją, jaunoji žmona patyrė galvos traumą, visai pamiršo savo vyrą ir grįžo į senos meilės glėbį. Bet atstumtasis gražuolis nesiruošia pralaimėti ir pasižada sužavėti savo išrinktąją dar kartą. Viskas skamba taip banaliai ir saldžiai, kad net verkti norisi. Tačiau kaip tik tokie filmai turi nerealią traukos galią, kai žiūrovams norisi dar sykį pamatyti, kaip meilė nugali visus sunkumus.
Iš 2011 m. Toronto ir Romos kino festivalių atkeliavusi provokuojanti komedija “Mano didysis O!” aistrą ir geismą skleis originaliau. Tikru istoriniu įvykiu apie pirmojo vibratoriaus išradimą pagrįstame kostiuminiame filme veikia dėl meilės stygiaus jausmingai depresuojančios moterys ir sekso paskirtį žioplai suvokiantys vyrai, nenutuokiantys, ko iš tiesų nori moterys. Režisierės vartojamas humoras nėra kvailas ir tualetinis, tad juoko bangų dažnumą lems ir žiūrovų nusiteikimas. Techniniu lygmeniu filmas atrodo nepriekaištingas, su skrupulingai atvaizduotu XIX a. pabaigos Londonu.
“Čarlio angelų” režisierius McG romantiką regi susišaudymuose, muštynėse, slėpynėse, sprogimuose ir etatinio šnipo daikčiukuose. Du bičiuliai, stipriausi Amerikoje specialieji agentai, išsiaiškina nemalonią tiesą, kad iš pavojingų misijų abu skuba į pasimatymą… su ta pačia blondine. Tomas Hardy ir Chrisas Pine’as nenorės nusileisti ir pralaimėti, kai širdį kutena Reese Witherspoon Amūro strėlės, o “Tai reiškia karą”. Slaptų pasimatymų žaidimas patiks visiems ir visoms, kas prisimena “Pono ir ponios Smitų” ir “Pono ir ponios Gangsterių” komplikuotus santykius.

Frankofoniška romantika
Du prancūziški filmai repertuare pratęs “Žiemos ekranų” bei Mano prancūzų kino festivalio misiją ir tematiškai prisidės prie valentiniškos romantikos nuotaikų.
Romantinė drama “Subtilumas” grąžina į Lietuvą prancūzų kultūros simbolį Audrey Tautou, kuri mūsų krašte gerbiama nuo pažinties su “Amelija iš Monmartro”. Aišku, filmas nėra toks pats “ameliškas”, turi daugiau liūdno dramatizmo ir kalba apie gebėjimą susitaikyti su didelės meilės praradimu. Lietuviška premjera specialiai suderinta su Vilniaus knygų mugės datomis. Skaitytojų šventėje dalyvaus lietuvių kalba išleistos knygos “Subtilumas” autorius ir filmo režisierius Stephane’as Foenkinos. Jis pats adaptavo savo populiarų kūrinį, parašė scenarijų, sugalvojo naujų situacijų ir įtraukė knygoje neminimą heroję.
Lietuvoje vykstančiuose kino festivaliuose išpopuliarinto Christophe’o Honore muzikinė drama “Mylimieji” masina žvaigždėtu kolektyvu: tai Catherine Deneuve, jos dukra Chiara Mastroianni, Ludivine Sagnier, Jono Meko bičiulis Louis Garrelis ir ekranuose beveik nepasirodantis čekų maestro Milošas Formanas. Beveik visi jie myli, skiriasi, džiaugiasi, liūdi, verkia ir dainuoja. Miuziklo formatą stilingasis režisierius pasirinko tam, kad žiūrovai nepamirštų, jog filmas yra išgalvotą gyvenimą vaizduojantis šou.

Vasario tvarkaraštis
Vasario 3 d.
“Geležinė ledi”
“Mylimieji”
“Sniegynų įkaitai”
“Vaizdo dienoraštis”

Vasario 10 d.
“Mano didysis O!”
“Meilės priesaika”
“Nesaugus prieglobstis”

Vasario 17 d.
“Tai reiškia karą”
“Kelionė į paslaptingąją salą 3D”
“Šėtonas manyje”

Vasario 23 d.
“Paveldėtojai”
“Skyrybos”
“Melori Kein. Prarasta kontrolė”
“Subtilumas”
“12 vilties valandų”

Laukiame Oskaro Koršunovo ir Mariaus Ivaškevičiaus kūrybinio dueto premjeros.

Prasiskleidžia uždanga, pasirodo veikėjai. Kas vaidins paskutiniame 2011-ųjų veiksme?
Pamatę Maskvos akademinio dailės teatro spektaklį „Vasa Železnova“, kuriame garsi Rusijos aktorė Marina Golub sukūrė visus šeimos narius ir įnamius kietame kumštyje iki paskutinio atodūsio tvirtai suspaudusios dvarininkės paveikslą, turėsim progą šią Vasą palyginti su Eglės Gabrėnaitės rengiamu analogu Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Motina“.
„Pirmiausia ji yra motina, trisdešimt metų krovusi turtus savo vaikams ir galiausiai pamačiusi, kad tie palikuonys – niekam tikę. Nes, rūpindamasi savo atžalų ateitimi, nespėjo pasirūpinti jų dabartimi. Vasai neliko laiko juos auklėti, ji negalėjo suteikti jiems to, ką vertingiausio vaikams gali suteikti motina: užuojautos, šilumos, stiprybės, mokėjimo aukoti save“, – teigia spektaklio režisierius – to paties teatro aktorius Kirilas Glušajevas. Ir priduria manąs, kad E.Gabrėnaitė šiandienos Lietuvos teatre vienintelė tegali suvaidinti Vasą Železnovą.

Seniai lauktas duetas

Oskaras Koršunovas, raginamas atsigręžti į lietuvių dramaturgiją, ne kartą minėjo, kad teatriniai vingiai anksčiau ar vėliau jį suves su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi. Ir štai sulaukėme: Nacionaliniame teatre netrukus pasirodys jų bendro spektaklio „Išvarymas“ premjera. „Šitas masinis išvarymas ir neprigijimas nė viename iš pasaulių turi nepaprastai stiprų emocinį užtaisą, kuris, pasitelkus meninę ekspresiją ir teatro kalbą, atvers naują teminį lauką šiuolaikiniame Lietuvos teatre“, – žada režisierius.
Pjesę M.Ivaškevičius parašė pagal Londone girdėtus lietuvių ir kitų Rytų europiečių pasakojimus. „Toks metropolis kaip Londonas – idealiausia emigracijos reiškinio stebėjimo vieta. Nes tikroji emigrantų realybė, kurią išgirdau, išvydau ir atskleidžiau pjesėje, yra mažai kam žinoma. Įsitikinau, kad ji nežinoma net londoniečiams britams, – jie tokio Londono net neįtaria egzistuojant. O aš domėjausi pačiomis dramatiškiausiomis istorijomis“, – neslepia dramaturgas.

Mokiniai ir mokytojai

Šiauliečiai jau šį savaitgalį turės galimybę stebėti rečiau nei „sesutės“ scenoje pasirodančią, o Lietuvoje apskritai pirmą kartą statomą Tennessie Williamso pjesę „Iguanos naktis“. Pavadinimas siejamas su meksikiečių papročiu visą naktį laikyti pagautą iguaną ir po tam tikro ritualo iškilmingai ją suvalgyti. O pagrindinis pjesės herojus, atvykęs į džiunglių viešbutį pasisemti vidinės ramybės, bet ir vėl pasiklystantis moterų pinklėse, išlaisvina viešbučio tarnų sumedžiotą iguaną, simbolizuojančią jo paties nenusisekusį gyvenimą. Pastatymo režisierius – Gytis Padegimas.
O štai Jonas Vaitkus metų pabaigoje ketina pristatyti „oberiuto“ Aleksandro Vvedenskio pjesę „Eglutė pas Ivanovus“. Vėlgi įdomūs mokytojo ir mokinio kelių susikirtimai: pagal tą pačią pjesę žymiausias režisieriaus mokinys O.Koršunovas prieš aštuoniolika metų statė spektaklį „Labas Sonia Nauji metai“. Panašumo tiek, kad abiejuose pastatymuose svarbus vaidmuo tenka muzikai. Tik O.Koršunovo spektaklyje ja rūpinosi nuolatinis jo komandos narys Gintaras Sodeika, o J.Vaitkus pasitelkia kompozitorių Algirdą Martinaitį ir dirigentą Vytautą Lukočių. Intriguoja, tiesa?

Renata Baltrušaitytė

Septynios gruodžio teatrų premjeros

3, 4, 9, 12 d. 12 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Murkšlinas ir Turkšlinas“. Rež. Evaldas Jaras
3, 4 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre – „Iguanos naktis“. Rež. Gytis Padegimas
3 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, 10 d. 18 val. Kauno „Girstučio“ rūmuose – „Tik kūdikiai būna dori“. Rež. Ridas Žirgulis
9, 16, 27 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Motina (Vasa Železnova)“. Rež. Kirilas Glušajevas
9, 17 d. 18 val., 11, 31 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Vedybos“. Rež. Rolandas Atkočiūnas
30 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Eglutė pas Ivanovus“. Rež. Jonas Vaitkus
31 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Žydrasis dunojus“. Choreografas Andrejus Melanjinas

Apžvelgiame, kokias premjeras Lietuvos teatruose išvysime lapkričio mėnesį.

Prasidėjo politikų ir Nacionalinio dramos teatro reklaminių kautynių antrasis raundas. Nors „Visuomenės priešo“ plakatai neragina žudyti, tačiau Henriko Ibseno lūpomis konstatuoja: „Mūsų krašto žmonės yra partijų vergai. Argi teisinga, kad kvailieji vadovautų protingiesiems?“ Ir konservatorius Mantas Adomėnas čia neraginamas atpažino save. Tarsi nujausdamas, kad H.Ibsenas Jono Vaitkaus rankose Seimo įvaizdžiui (arba „politiniam organizmui“) gali būti kur kas nuodingesnis, nei neįpareigojantys kultūros ministro raginimai pavaldiniams (aišku, nedirbantiems jo algas pasikėlusioje ministerijoje) kelti streiką.
„Skaitant prieš pusantro šimtmečio H.Ibseno sukurtą dramą, atspindinčią to laikotarpio skaudulių spektrą, kyla žmogiškas noras jį gretinti ir lyginti su šiandienos negandomis. Tenka pripažinti, kad šiandien karščiuojančių žaizdų ne tik nesumažėjo, bet grėsmingai padaugėjo“, – konstatuoja J.Vaitkus, o tokios režisieriaus išvados, prisiminus jo ankstesnius pastatymus, nieko gera nežada valstybės skaistybės sergėtojui M.Adomėnui. Antra vertus, malonu, kad seimūnai nors šitaip pripažįsta teatro daromą įtaką visuomenei.
Taip pat įdomu, kokių patriotinių jausmų savyje pajėgs įžvelgti Aido Giniočio vadovaujama jaunoji aktorių karta. „Lietaus žemė“, pasak režisieriaus, bus atviro rato principu kuriamas spektaklis apie dabar ir seniau gyvenusius žmones, apie keistas lietuviškų likimo vingių sankirtas.

Kuo kabaretų iki „Atilos“

Daugiau lapkričio premjerų repertuare – jokio „nepatogaus teatro“. Štai Gytis Ivanauskas visus kviečia į Kavolių miestelio kabaretą, kuriame keturi keliaujančio teatro nariai svarsto: bėgti ar pasilikti? Sprendimas priklauso nuo paties G.Ivanausko vaidinamo Marko. Beje, intrigą dar labiau kursto spektakliui „Marko (Kavolių kabaretas)“ Gyčio pasitelkti lygiaverčiai partneriai: pjesę Jeano Luco Lagarce’o kūrybos motyvais rašė žinoma vertėja Akvilė Melkūnaitė, o kabareto muziką kūrė NIKO vadovas Gediminas Gelgotas.
Klaipėdos muzikinis teatras kvies ne į kabaretą, o į spalvingą prancūzų aukštuomenės fiestą Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“. Tačiau užmojais visus ketina pranokti Kauno muzikinis, lietuvių žiūrovui pristatantis tarptautinį projektą – Giuseppe’s Verdi operą „Atila“. Spektaklis pastatytas kartu su estų menininkais bei tarptautiniu operos festivaliu „PromFest“. „Atiloje“ dainuoja jauni atlikėjai, pasižymėję tarptautiniame vokalistų konkurse „Klaudia Taev“: bosas Anatoli Siuko iš Baltarusijos, amerikiečių tenoras Erikas Fentonas, estų bosas Mati Palmas ir mūsų Sandra Janušaitė.

„Versmės“ belaukiant

Dar vienas dėmesio vertas reiškinys – atgimstantis lietuvių režisierių susidomėjimas amerikiečių dramaturgu Tennessee Williamsu. Lapkritį „Katę ant įkaitusio skardinio stogo“ režisuoja Agnius Jankevičius, o gruodį Šiaulių dramos teatre „Iguanos naktį“ pristatys Gytis Padegimas.
Besiruošiant kitai artėjančiai premjerai – Vilniaus mažojo teatro „Vasai Železnovai“ su aktore Egle Gabrėnaite, bus įdomu pamatyti, kaip tą patį Maksimo Gorkio veikalą Maskvos A.Čechovo dailės teatre interpretavo rusų žvaigždė Levas Erenburgas. Maskviečių spektaklis jau šį penktadienį viešės Nacionaliniame dramos teatre.
Ten pat lapkričio 22–26 d. vyks tradicinis lietuvių dramaturgijos festivalis „Versmė“, pristatysiantis dešimtį naujausių nacionalinių spektaklių.

Dešimt lapkričio premjerų
5, 6 d. 19 val. Menų spaustuvėje, 8, 9 d. 19 val. Kauno dramos teatre – „Marko (Kavolių kabaretas)“. Rež. Gytis Ivanauskas
5, 6, 27 d. 12 val. Vilniaus mažajame teatre – „Mama Katinas“. Rež. Evaldas Jaras
11, 12 d. 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Visuomenės priešas“. Rež. Jonas Vaitkus
11, 26 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre – „Balius Savojoje“. Rež. Ramūnas Kaubrys
11, 29 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Feel Link“. Šoka Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius
11, 30 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Ačiū, Margo!“. Rež. Jurijus Ščiuckis
12, 13 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. Rež. Agnius Jankevičius
17 d. 18 val., 19 d. 15 val., 20 d. 18 val. Kauno dramos teatre – „Markizė de Sad“. Rež. Artūras Areima
25, 27 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre – „Atila“. Muzikos vadovas Erkis Pehkas
30 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Lietaus žemė“. Rež. Aidas Giniotis

Būna mėnesių, kai kuklus lietuviškų premjerų apžvalgininkas, dairydamasis būsimo grobio, pasijunta it gyventų kokiame Manhatene: kurio teatro repertuarą beatverstum – į akis pačios šoka naujienos. Čia tau nebe mieguista metų pradžia, kai iš proginio koncerto ar studentų kursinio darbo tenka pūsti scenos įvykį, – tik semk ir džiaukis.

Teatrinės prognozės rodo, kad dažniausiai linksniuojamu kovo scenos veikėju pretenduoja tapti dirigentas Gintaras Rinkevičius, pasirodysiantis net dviejų operų premjerose. Atsakydamas valdininkams, manantiems, kad du operos teatrai Lietuvos sostinei – pernelyg didelė prabanga, maestro lenksis žiūrovams tiek Kongresų rūmuose, tiek Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ir tai bus turbūt labiausiai įtikinantis jo atsakymas.

Operos per gatvę

“Bohemiečiai” su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir režisiere Dalia Ibelhauptaite rengiasi pristatyti Piotro Čaikovskio “Oneginą”. Trumpesnis operos pavadinimas turėtų įspėti žiūrovus, kad tai – drąsi, Aleksandro Puškino poemos veikėjus pusantro šimtmečio pirmyn (į sovietmečio “komunalkes”) ir puse Žemės rutulio į vakarus (link Niujorko dangoraižių) stumtelinti klasikinio veikalo inscenizacija. Onegino vaidmenį kuria Laimonas Pautienius, Tatjanos – Asmik Grigorian, Olgos – Liora Grodnikaitė, Lenskio – Edgaras Montvidas. Prie jaunų atlikėjų ansamblio šįkart prisidės ir Larinos vaidmenį atliksianti Sigutė Stonytė bei auklės partiją dainuosianti Irena Milkevičiūtė.

Kostiumus dainininkams kuria nuolatinis D.Ibelhauptaitės pastatymų partneris Juozas Statkevičius.

Tuo tarpu anapus Vilniaus gatvės Eimunto Nekrošiaus repetuojamame Giuseppe’s Verdi “Otele” Dezdemonomis žada virsti ta pati S.Stonytė ir prieš savaitę vykusiame Didžiajame metų koncerte su svečiu Zurabu Sotkilava finalines operos arijas atlikusi Sandra Janušaitė. Otelo vaimenį kurs Vaidas Vyšniauskas, taip pat planuojami kviestinio tenoro iš Rusijos Augusto Amonovo vizitai. Klastingojo Jago partija atiteko Dainiui Stumbrui, Emilijos – Laimai Jonutytei ir Jovitai Vaškevičiūtei, Kasijaus – Audriui Rubežiui ir Edmundui Seiliui. Nadeždos Gultiajevos kuriamuose kostiumuose, pasak scenografės, svarbios visos detalės, kurios gali virsti ir butaforijos elementais: “Galima tėkšti toną grožio į sceną, bet tai nepadės. Noriu, kad kostiumai atskleistų personažų vidų, jų charakterius.” E.Nekrošius prisipažino besirengdamas spektakliui peržiūrėjęs daugybę šios G.Verdi operos pastatymų, nes nenorėjo kartotis. “Tačiau istorija yra tokia, kokia yra, jos pabaigoje vis tiek yra mirtis. Ir muzika neleidžia daug eksperimentuoti,” – pridūrė režisierius.

Poproko “Aida”

Šalia dviejų operų Lietuvoje netrukus galėsime pasidžiaugti ir dviem naujais miuziklais. Štai Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato “Aidą”, tačiau G.Verdi čia niekuo dėtas: tai garsiojo Eltono Johno pagal Timo Rice’o eiles parašytas poproko kūrinys. Tik libretas grįstas ta pačia Nubijos princesės ir Egipto kareivio meilės istorija. “Nors spektaklyje pasakojama legenda vyksta žiloje senovėje, manau, kad žmogaus egzistencijos klausimai mus domina ir šiandien”, – savo pasirinkimą aiškina miuziklo režisierius Vytenis Pauliukaitis. O dirigentas Jonas Janulevičius priduria, kad nemirtinga meilės trikampio intriga ir visiems melomanų skoniams įtinkanti eltoniškų baladžių estetika ir yra šio рopmiuziklo pasaulinės sėkmės receptas. Vaidmenis “Aidoje” kuria Viktorija Streiča, Ieva Vaznelytė, Kristina Siurbytė, Evelina Sašenko, Akvilė Garbenčiūtė, Mindaugas Zimkus, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Bavikinas, Gediminas Maciulevičius ir kiti Kauno teatro artistai.

O Klaipėdos muzikinis teatras, įsigijęs amerikietišką licenciją, tuo metu rengiasi kompozitoriaus Jerry Bocko “Smuikininko ant stogo” premjerai. Šį spektaklį uostamiestyje atnaujins iš Lenkijos atvyksiantis režisierius ir choreografas Janas Szurmiejus, o prie dirigento pulto stos į teatrą neseniai sugrįžęs Stanislovas Domarkas.

“Smuikininką ant stogo” Lietuvoje ypač išpopuliarino Tevjė dainelė “Jei turtingas būčiau…”, ne kartą skambėjusi “Triumfo arkos” koncertuose. Premjerai rengiasi kone visa teatro trupė, tarp jų – žymiausi klaipėdiečių solistai Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Artūras Kozlovskis, Mindaugas Rojus. Scenoje pasirodys netgi pats teatro direktorius Ramūnas Kaubrys.

Kaip išvengti rutinos

Dramos scenoje irgi netrūksta įvykių. Štai Povilas Gaidys Klaipėdos dramos teatre rodys amerikiečių dramaturgo Josepho Kesselringo “Aršeniką ir senus nėrinius” apie dviejų simpatiškų bobulyčių “žudantį gerumą”. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras pristato šiuolaikinio rusų dramaturgoGermano Grekovo pjesę “Hanana, kelkis ir eik” apie provincijos šeimą, valdomą stiprios moters.

O nepriklausomas teatras “Laimingi žmonės” pakvies į aktorių dueto – Aldonos Bendoriūtės ir Alekso Kazanavičiaus – ilgai brandintą spektaklį “Kitais metais, tuo pačiu metu”. Kanadiečių dramaturgo Bernardo Slade’o pjesėje vaizduojami vyras ir moteris, kasmet susitinkantys tame pačiame viešbutyje tą pačią dieną. “Nors abu jie turi savo sutuoktinius, toks bendravimo būdas ilgainiui pasirodo besąs pats idealiausias, jokios rutinos nepatiriantis mylinčios poros bendravimo modelis”, – teigia spektaklio režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Teatruose sausį – romansai, juokas ir Goethe.

Jei neturite mažų vaikų, kurie nori prisivalgyti kalėdinių pasakų visiems ateinantiems metams – pirmąsias sausio savaites galėsite pailsėti nuo teatrų. Premjeros metų pradžioje – retas gamtos reiškinys. Todėl įprastinį dešimtuką, į kurį anksčiau ne visas garsiausių šalies teatrų naujienas sutalpindavome, keičia kuklus premjerų trejetas.

Žiema vardu Meilė

O už jį labiausiai skolingi liekame Rusų dramos teatrui, kuris vienintelis po Naujųjų neketina ilgai vartytis pusnyse. Sausio viduryje čia išvysime naują muzikinį poetinį spektaklį “Žiema vardu Ana…”, kuriame pagrindinį dainininkės Anos vaidmenį kurs romansų autorė ir atlikėja Ana Turanosova-Abras. Gyvendama tarp Belgijos, Prancūzijos ir Lietuvos, ši artistė įvairiuose teatruose kuria publikos mėgstamus spektaklius, kuriuose draminį veiksmą papildo muzika. “Romansai – tai širdies šauksmas. Jų neužtenka išdainuoti, juos reikia išgyventi. Ypač tuos, kuriuos sukūrė didieji menininkai”, – sako dainininkė ir spektaklio idėjos autorė.
Spektaklio veiksmas vyksta rusų romanso klestėjimo epochoje – XIX ir XX amžių sandūroje Sankt Peterburge. Pagyvenęs vienišas poetas, kurį vaidina aktorius Viačeslavas Lukjanovas, tebeprisimena anksti iš gyvenimo pasitraukusią dainininkę. Savo jausmus Anai jis perteikia Boriso Pasternako, Osipo Mandelštamo, Inokentijaus Anenskio, Viačeslavo Ivanovo, Andrejaus Belo, Aleksandro Bloko, Nikolajaus Gumiliovo, Davido Samoilovo, Ivano Šmeliovo, Vasilijaus Rozanovo kūrinių ištraukomis. Kai nutyla į vidinę žiemą pasinėrusio poeto balsas, jo mintį pratęsia dainininkės Anos atliekami romansai. Tik prisiminimai sugrąžina poetui mylimąją, tik kūryba lydi jį į nemirtingumą…
Dar vieno, šelmiškesnio, bet taip pat kamerinio, dviejų aktorių atliekamo spektaklio Rusų dramos teatre sulauksime sausio pabaigoje. Populiaraus amerikiečių dramaturgo Neilo Simono komedijoje “Paskutinysis aistringas meilužis” Sergejus Zinovjevas vaidins žuvies patiekalų restorano savininką, kuriam įkyri jo blanki ir nuobodi kasdienybė. O kas geriausiai vaiko tokį nuobodulį? Aistringos meilužės. Jos pjesėje trys, labai skirtingos, tačiau visas jas vaidins aktorė ir viena iš spektaklio režisierių Jelena Bogdanovič.

Margarita – O.Kolobovaitė

Kauno valstybinis muzikinis teatras toliau be didelių investicijų “šviežina” savo repertuarą gaivindamas senus, žiūrovų primirštus spektaklius. Sausį scenoje vėl išvysime Charles’o Gounod operą “Margarita”, kuri kartais, remiantis libreto pagrindu tapusia Johanno Goethe’s drama, pavadinama ir “Faustu”. Tačiau Gintaro Žilio režisuotame spektaklyje į pirmą planą iškelta būtent Margaritos meilės, nuopuolio ir atgailos istorija, tad pasirinktas vokiečiams labiau įprastas “Margaritos” variantas.
Labiausiai operos mėgėjus turėtų vilioti tai, kad Margaritos vaidmenį atnaujintame spektaklyje kurs talentinga jaunosios kartos solistė Onutė Kolobovaitė. Be to, premjera pristatys kone visą kaunietiškąjį “Triumfo arkos” legioną: Ramintą Vaicekauskaitę, Liudą Mikalauską, Mindaugą Zimkų, Raimondą Baranauską. Ankstesnio pastatymo pantomimos aktorius keis teatro baleto trupės artistai, taigi šiek tiek atsinaujins choreografinis spektaklio kodas. Ir nors daugiau ypatingų permainų nežadama, nauji balsai operos scenoje savaime garantuoja naujus įspūdžius.

Jaunimo teatro istorija. Pradžia

Ir dar vieno renginio būtų nuodėmė nepaminėti: sausio 11-ąją 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre numatoma Rimgaudo Karvelio sukurto “Valstybinio jaunimo teatro metraščio 1965–1975 metais” peržiūra. Aktorius seniai puoselėjo mintį iš sukauptos archyvinės dokumentinės medžiagos sukurti filmą, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad visko į vieną kino juostą sutalpinti nepavyks. Todėl tai tėra pirmoji Jaunimo teatro metraščio dalis, apimanti laikotarpį nuo teatro įsikūrimo iki režisierės Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtuko pasirodymo.
Filme prisiminimais dalijasi aktoriai Laimutė Štrimaitytė, Antanas Šurna, Saulius Sipaitis, Ferdinandas Jakšys, Algirdas Grašys, taip pat pirmoji Jaunimo teatro režisierė Aurelija Ragauskaitė. Metraštyje panaudoti dar niekur nerodyti kadrai iš pirmojo teatro spektaklio “Romeo ir Džuljeta”, taip pat Vytauto Čibiro režisuoto “Atsigręžk rūstybėje”, “Drakono” ir kt. Filmo peržiūra nemokama, joje laukiami visi legendinio teatro gerbėjai.

Box
Sausio teatrų premjeros
16, 20 d. 19 val. Rusų dramos teatre – “Žiema vardu Ana…” Rež. Danielis Abras
22 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre – “Margarita”. Dirig. Julius Geniušas
28 d. 18 val. Rusų dramos teatre – “Paskutinis aistringas meilužis”. Rež. Jelena Bogdanovič, Olga Lapina