BFL

Konkurse dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus posto panoro dalyvauti trys pretendentai.

Tarp jų – dabartinis aukštosios mokyklos rektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas, vadovaujantis universitetui nuo 2007 metų.

Be jo į rektoriaus postą pretenduoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius profesorius Petras Baršauskas ir daktaras Vladas Lašas, vadovaujantis bendrovei “Skubios siuntos”.

Šių trijų mokslininkų dokumentų sulaukta iki ketvirtadienio, kai buvo nustatyta paskutinė diena jiems pateikti.

Per septynias darbo dienas KTU taryba turi nustatyti, ar šie pretendentai gali dalyvauti konkurse.

Rektoriaus rinkimai vyks gegužės 31-ąją.

Rektorių viešo konkurso būdu renka ir skiria universiteto taryba, vadovaudamasi savo nutarimu patvirtintu rektoriaus rinkimų tvarkos aprašu.

Universitetui vadovauti gali asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.

Pretendentai į atsilaisvinančias Konstitucinio Teismo vietas atsisako vertinti, ar reikės keisti Konstituciją dėl Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo (EŽTT), jog draudimas Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose pažeidžia žmogaus teises.

Antradienį Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko susitikimas su kandidatais į Konstitucinį Teismą Egidijumi Bieliūnu, Gediminu Mesoniu ir Dainiumi Žalimu.

“Yra sudaryta darbo grupė, pateiks visas alternatyvas ir atsakys į šitą klausimą, nes čia iš tiesų yra parlamento prerogatyva. Iš kitos pusės galiu atsakyti, kad Europos žmogaus teisių sprendimas turi būti vykdomas tiek bendromis, tiek individualiomis priemonėmis”, – sakė D.Žalimas, paklaustas apie EŽTT išaiškinimo pasekmes.

Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Mesonis taip pat tiesiai neatsakė, nurodydamas, kad “mes neturime nei intelektualinių, nei fizinių jėgų ignoruoti Strasbūro teismo sprendimą”.

“Reiškia vienokia ar kitokia forma turėsime atsižvelgti. Vokiečiai, italai, gal dar čekai gal kai ką leistų sau (…), mes turėsime realizuoti ir gerbti tą sprendimą, sakyčiau, netgi besąlygiškai”, – teigė konstitucinės teisės ekspertas.

Tuo metu Aukščiausiame Teisme šiuo metu dirbantis E.Bieliūnas sakė, jog Konstitucinis Teismas “labai greitai” išreiškė savo nuostatą dėl minėto sprendimo.

“Galvoju, kad tai yra kolektyvinių pastangų darbas to visrakčio suradimas”, – teigė pretendentas į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas sausio pradžioje, praėjus savaitei po EŽTT sprendimo paskelbimo, pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją.

Konstitucinis teismas 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Strasbūro teismas šiemet paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.