Dujas Lietuvai tiekiantis Rusijos dujų koncernas “Gazprom” tvirtina nėra gavęs jokių dokumentų, kuriuose būtų išdėstytos Energetikos ministerijos pretenzijos dėl Lietuvos dujų privatizavimo sutarties, penktadienį teigiama dienraštyje “Verslo žinios”.

“Savo viešais pareiškimais Arvydas Sekmokas nenurodo konkrečių “Lietuvos dujų” privatizavimo dokumentų vietų ir nepaaiškina, ką konkrečiai pažeidė “Gazprom”, – teigiama “Gazprom” paaiškinime.

“Gazprom” nurodo, kad dujų kaina Lietuvai nustatoma pagal abipusiu susitarimu priimtą formulę.

Pasak “Gazprom”, “Lietuvos dujos” yra tik vienas iš penkių dujų pirkėjų iš Lietuvos, kurio dalis rinkoje neviršija 40 proc. Esą kitos keturios bendrovės pagal 2010 metais galiojusią formulę susitarė dėl dujų tiekimo 2011 metais.

Lietuvos Energetikos ministerija sako surinkusi įrodymus, kad “Gazprom” Lietuvai tiekė dujas diskriminacinėmis kainomis, o tai esąs “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimas. Jei “Gazprom” šio pažeidimo neištaisys, Lietuva žada kreiptis į arbitražą dėl sutarties anuliavimo.

“Gazprom” 34 proc. “Lietuvos dujų” akcijų paketą įsigijo 2004 metais. Šiuo metu didžiausi “Lietuvos dujų” akcininkai yra “E.ON Ruhrgas International” (38,91 proc. akcijų), “Gazprom” (37,06 proc.) ir Lietuva (17,7 proc.).

Lietuva neturi jokio pagrindo reikšti kokių nors pretenzijų dėl 1991 metų Sausio įvykių Rusijai, tvirtina šios šalies ambasada Vilniuje.

Ketvirtadienį ambasados internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime teigiama, kad Rusijos atstovybė Lietuvoje drauge su visais liūdi dėl žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokšto ir reiškia gilią užuojautą visiems nukentėjusiesiems, jų giminėms ir artimiesiems.

“Tuo pačiu atsakydama į kai kuriuos komentarus, reiškiamus šios datos kontekste, ambasada norėtų pabrėžti, kad Rusija nemato jokio pagrindo jai reikšti kokių nors pretenzijų dėl 1991 metų sausio įvykių”, – teigiama pranešime.

Anot ambasados, į klausimą dėl šiuolaikinės Rusijos atsakomybės už kai kuriuos įvykius turėtų atsakyti istorikai.

“Būtent dėl to buvo įkurta bendra komisija, kurios nariai yra autoritetingi Lietuvos ir Rusijos istorikai. Kitoks požiūris mus veda į nereikalingą politikavimą, emocijų kaitinimą ir nepadeda plėtoti dialogo tarp Rusijos ir Lietuvos”, – rašoma pareiškime.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.