Avarija 2008 10 4

Pradedama nauja nacionalinė saugaus eismo komunikacijos kampanija, kurios metu rodant praktinę naudą bus bandoma įtikinti saugiai elgtis kelyje.

Pasak Susisiekimo ministerijos, naujoji kampanija gerokai skirsis nuo buvusių panašių projektų.

“Šįkart nuspręsta nebenaudoti žmonių bauginimo, rodant avarijas ir jų pasekmes, o įtikinti saugiai elgtis kelyje per praktinės naudos rodymą”, – teigia ministerija.

Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, nuo šiol eismo dalyviams bus pabrėžiami teigiamo elgesio kelyje privalumai.

“Jei vairuoji kultūringai – išleidi mažiau pinigų baudoms, apsaugai save ir kitus. Jei paisai eismo taisyklių – esi harmoningame sambūvyje su gamta ir aplinka”, – pažymi viceministras.

Siekiant, kad kampanija būtų efektyvesnė, penktadienį pasirašytas Susisiekimo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Policijos departamento ir Lietuvos automobilių direkcijos vadovų susitarimas dėl veiksmų koordinavimo vykdant saugaus eismo gerinimo priemones.

“Kelių institucijų bendradarbiavimas ir bendri veiksmai turėtų atnešti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, jei policija vykdys prevencinę akciją dėl atšvaitų naudojimo, mes tuo pat metu inicijuosime atšvaitų reklamos skleidimą per žiniasklaidą, skleisime informaciją viešose vietose, organizuosime švietėjiškus renginius”, – vieną iš būsimo bendradarbiavimo pavyzdžių nurodė R.Vaštakas.

Šiai akcijai, be kita ko, numatoma sukurti specialią interneto svetainę, informaciją taip pat planuojama viešinti socialiniuose tinkluose.

Premjeras Andrius Kubilius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymą nekalba kaip apie perspektyvų dokumentą, galintį atskleisti korupcijos faktus ir bausti kaltuosius. Vietoje to premjeras kalba apie prevencinius sprendimus, kurie turėtų užkirsti kelią ministro aprašytiems atvejams, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis su premjeru kalbėjosi prieš antradienį paskelbtą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.

“Dabar norėtųsi, kad mes nepaskęstume detalėse, kurios toli nenuves. Nagrinėti vieną ar kitą epizodą, pavardes, kas ten ir kaip, – ne to tikslo mes siekėme. Tikrai neplanavome tos pažymos skelbti. Mes siekėme vieno tikslo – įvertinti tam tikras sistemines problemas ir ieškoti sisteminių sprendimų”, – interviu “Verslo žinioms” sakė A.Kubilius.

Jis teigė, jog jo nenustebino kai kurių asmenų vieša reakcija, tačiau teigė nemanantis, jog yra didelė perspektyva nagrinėti šią pažymą, vertinant teisinio tyrimo galimybes. Premjeras taip pat pridūrė, jog nuo pernai liepos kai kuriais klausimais buvo dirbama su teisėsaugos institucijomis.

“Tam, kad nekiltų pagundos įvairių interesų grupėms vaikščioti ir siūlyti namus ar automobilius, yra nebloga JAV patirtis, tai yra “saulės šviesos” (“sunshine law”) įstatymų sistema. Visi pareigūnai turėtų registruoti bet kokį susitikimą su interesų grupių atstovais. Taip pat visi darbiniai pasitarimai dėl ES lėšų ar viešųjų pirkimų turėtų būti tiksliai stenografuojami ar įrašomi”, – kalbėjo premjeras.

Psichologinę pagalbą teikiančiai “Jaunimo linijai” nuo liepos 1 d. pradėjus dirbti visą parą, smarkiai padaugėjo pagalbos besikreipiančiųjų skambučių. Šių metų birželį į “Jaunimo liniją” skambino 91 jaunuolis, o liepos mėnesį, pradėjus dirbti visą parą, skambučių skaičius pasiekė jau 157.

“Atsižvelgdami į tai, kad daugiausiai savižudybių įvyksta tamsiuoju paros metu – naktį arba paryčiui, nusprendėme pradėti teikti pagalbą ne tik dieną, bet naktį”, – sakė koordinacinės “Jaunimo linijos” tarybos pirmininkas Paulius Skruibis. Jau liepos mėnesį sulauka 37 naktinių skambučių.

P.Skruibio teigimu, paprastai nebūna vienos priežasties, skatinančios nusižudyti, dažniausiai tokias mintis lemia patiriamas stiprus psichologinis skausmas, kuris kalbantis mažėja. Būtent to ir siekia psichologinės pagalbos linijos – likviduoti ar bent sumažinti jaunuolio patiriamą skausmą.

Vaikų ir jaunimo psichiatras Linas Slušnys vis dėlto bando įvardyti kelias pagrindines priežastis, lemiančias, kad jaunuoliai ima mąstyti apie savižudybę. Pasak psichiatro, visų pirma tai lemia patiriamas bet kokio pobūdžio smurtas – fizinis, moralinis, psichologinis. Kita svarbi priežastis gali būti patirta seksualinė prievarta. Negatyvias mintis gali skatinti ir išgyventos skyrybos, netektys, konfliktiški santykiai šeimoje ar su draugais.

“Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai apie mirtį jaunuolis pradeda mąstyti tuomet, kai nusivilia suaugusiųjų pasauliu ir jais nebepasitiki, – sakė L.Slušnys. – Faktą, kad daugiausia žudomasi naktį, galima būtų paaiškinti tuo metu padidėjusiu žmogaus jautrumu. Naktį ir ryte žmogus jaučiasi vienišiausias. Neturint su kuo pasikalbėti apninka juodžiausios mintys, kurios ir gali skatinti pasitraukti iš gyvenimo”.

O savižudybių statistika kasmet vis labiau gąsdina. Lietuva visoje Europoje išsiskiria bene didžiausiu savižudžių skaičiumi įvairiose amžiaus grupėse. Gąsdinanti ir pasaulinė statistika, kuri rodo, kad dažniausiai nusižudo 5–14 metų vaikai. Pasirodo, vaikai iki 12 metų nesuvokia mirties, kaip negrįžtamo proceso, o dažniausiai žiūri į ją kaip gąsdinimo priemonę.

Pasaulinėse psichologinės pagalbos linijose dirba įvairaus amžiaus žmonės – nuo studentų iki senjorų. Lietuvoje savižudybių prevencijos srityje kol kas daugiausia dirba jaunimas.