JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai purto Ameriką ir pasaulį. Jau spėjęs sukelti nerimo savo užsienio sąjungininkams, visų pirma Europai, D.Trumpas sulaukė JAV verslo gigantų pasipriešinimo ir įsivėlė į teisinį konstitucinį konfliktą.

Arūnas BRAZAUSKAS

D.Trumpo įsakas dėl draudimo atvykti į JAV kai kurių šalių piliečiams ir pabėgėlių programos sustabdymo sukėlė pilietinę bei teisinę audrą, kurią prezidentas vargiai nuslopins savo įprasta priemone – tviterio įrašais. O teismai kol kas sprendžia D.Trumpo nenaudai.

Vasario 9 d. 9-osios apygardos (tokių JAV yra 13) apeliacinio teismo San Fransiske trijų teisėjų kolegija vienbalsiai atmetė Teisingumo departamento ieškinį, kuriuo siekta grąžinti D.Trumpo įsaką Nr. 13769, draudžiantį 90 dienų įvažiuoti į JAV septynių musulmoniškų šalių piliečiams. Sausio 27-ąją pasirašyto įsako veikimą vasario 3 d. iš dalies sustabdė Vašingtono valstijos federalinis teisėjas Jamesas Robartas – kol nesibaigs Vaišingtono ir Minesotos valstijų byla prieš D.Trumpą. Ieškinį Baltiesiems rūmams sausio 30 d. pateikė Vašingtono valstijos generalinė prokurorė ir parėmė valstijos gubernatorius, kitą dieną prie ieškinio prisidėjo Minesotos valstija. Ieškinio esmė – minėtas įsakas prieštarauja JAV konstitucijai ir keletui įstatymų.

D.Trumpas tviteryje parašė apie J.Robarto sprendimą: „Šio vadinamojo teisėjo nuomonė, kuri iš esmės išveja teisėsaugą iš mūsų šalies, yra juokinga ir bus atmesta!“

Po to, kai prezidentas parašė apie „vadinamąjį teisėją“ (angl. „so-called judge“), JAV žiniasklaidoje pasirodė antraštės apie „vadinamąjį prezidentą“.

D.Trumpas toliau kovojo tviteriu: jeigu JAV padaugės teroro aktų, reikia kaltinti teismus, nes jie trukdo įgyvendinti prezidento įsaką. Jis leptelėjo, kad žiniasklaida nutyli apie teroristinius išpuolius. Baltieji rūmai netgi paskelbė išpuolių, dėl kurių tylėjo žiniasklaida, sąrašą. Pagrindinės JAV žiniasklaidos priemonės viena po kitos atsikirto, kad dauguma to sąrašo įvykių buvo nušviesti, – taigi Baltieji rūmai ir vėl apsijuokė.

Į prezidento išpuolį prieš teismus reagavo D.Trumpo kandidatas į laisvą Aukščiausiojo teismo teisėjo vietą Neilas Gorsuchas. Kalbėdamasis su senatoriumi demokratu Richardu Blumenthaliu, pasak pastarojo, N.Gorsuchas pareiškė, kad ataka prieš teismų sistemą yra demoralizuojanti. Pats N.Gorsuchas savo pareiškimo neįgarsino, tačiau R.Blumenthalio liudijimas laikytinas oficialiu, nes senatorius pranešė apie kandidato į teisėjus susitikimą su įstatymų leidėjais.

Baltųjų rūmų spaudos atstovui Seanui Spiceriui teko išsisukinėti ir aiškinti, kad nors N.Gorsuchas kalbėjo apie demoralizuojantį poveikį, tačiau tai nesusiję su D.Trumpo tviterio įrašais.

Sukilo verslas

Prieš prezidento įsaką stojo didžiausios Amerikos aukštųjų technologijų bendrovės, suinteresuotos įdarbinti užsienio specialistus. Vasario 6-ąją 127 bendrovės jau buvo pasirašiusios pareiškimą, kuriuo remia teisėjo sprendimą sustabdyti įsako galiojimą. Tai vadinamasis „teismo draugų“ (lot. „amicus curiae“) pareiškimas, kurio teikėjai nėra proceso šalys, tačiau remia vieną iš šalių ir yra pasirengę duoti parodymus. Tarp pareiškėjų – „Amazon“, „Apple“, „Adobe Systems“, „Google“, HP, „eBay“, „Facebook“, „Intel“, „LinkedIn“, „Microsoft“, „Mozilla“, „Patreon“, „PayPal“, „Pinterest“, „Shutterstock“, „Tesla“, „Twitter“, „Uber Technologies“.

Prieš D.Trumpo įsaką griežtai pasisakė „Ford Motor Company“ vadovybė. Automobilių bendrovė įsikūrusi Dirborno mieste Mičigano valstijoje. Arti 40 proc. iš 100 tūkst. „Ford“ sostinės gyventojų yra arabų kilmės, nemažai jų dirba „Ford“ gamyklose. Dar sausio pradžioje „Ford“ vadovybė pozityviai įvertino D.Trumpo išrinkimą – esą tai gali būti naudinga JAV automobilių pramonei. Tuo metu visi automobilininkai buvo sunerimę dėl D.Trumpo tviterio įrašų, kuriais jis peikė arba gyrė kompanijas – priklausomai nuo to, kur surenkami automobiliai JAV rinkai: pačiose JAV ar Meksikoje, ar automobiliams naudojamos meksikietiškos dalys. Dėl tų tviterio įrašų biržoje smuko „Toyota“ ir „General Motors“ akcijos. „Ford“ finansų direktorius Bobas Shanksas pareiškė, kad komunikavimas tviteriu yra inovatyvus, nes apeinama žiniasklaida ir galima tiesiogiai bendrauti su D.Trumpą palaikiusiais rinkėjais.

JAV verslo gigantai užima įvairias pozicijas skirtingų D.Trumpo veiksmų atžvilgiu. Antai „Intel“ parėmė įvažiavimą draudžiančio prezidento įsako sustabdymą, tačiau po poros dienų „Intel“ vadovas Baltuosiuose rūmuose iškilmingai paskelbė apie ketinimą investuoti 7 mlrd. dolerių į naują gamyklą Arizonoje. Elono Musko „Tesla“ ir „SpaceX“ – tarp „teismo draugų“, pasisakančių prieš D.Trumpo įsaką. O pats E.Muskas pasiliko D.Trumpo verslo patarėjų taryboje, nors „Uber Technologies“ vadovas Travis Kalanickas iš tarybos pasitraukė būtent dėl to įsako.

Vasario 7 d. Larry Summersas, buvęs prezidento Baracko Obamos ekonomikos patarėjas ir iždo sekretorius prezidento Billo Clintono laikais, pareiškė CNBC televizijai, kad D.Trumpo ketinimai nutraukti kelias galiojančias laisvosios prekybos sutartis yra „kontrproduktyvūs“ ir „pavojingi“. Jo požiūriu, jeigu JAV atsitvers siena, tą patį padarys ir kitos šalys, ir tai bus katastrofiška JAV ilgalaikių saugumo interesų atžvilgiu. Pasak L.Summerso, Meksika gali atsitverti labiau nei JAV. Kita vertus, dėl D.Trumpo kalbų, pažadų ir tviterio įrašų Meksikos pesas nuvertėjo 15 proc. – vadinasi, gundymas gaminti Meksikoje, dėl ko D.Trumpas peikė JAV bendroves, ypač automobilininkus, tapo svaresnis irgi 15 proc., nes tiek atpigo meksikietiškos prekės.

Pernai per pokalbį su finansininku Davidu Smicku, internetinio leidinio „The International Economy“ redaktoriumi, L.Summersas apibūdino JAV finansų būklę. D.Smickas domėjosi, kodėl po 2008-ųjų finansų krizės į JAV plūstančio kapitalo srautas padidėjo dukart. Jis konstatavo, kad ne vien Rusijos oligarchai ir turtingi kinai investuoja JAV, bet ir nemažai vokiečių  perka įmones Amerikoje, nors krizė turėjo diskredituoti JAV rinkų reguliavimo tvarką. Iš kur ta meilė JAV? – klausė D.Smickas.

Pasak L.Summerso, Amerika – vis dar rami užuovėja investuotojams. Tai šalis su išplėtota pramone, kur kiekybiškai auga darbo jėga ir dinamiškai vystosi technologijos.

L.Summerso požiūris į alternatyvias doleriui valiutas: šiandien euras – daug problemiškesnė konstrukcija nei prieš 10 metų. Jis pacitavo kitą ekonomistą, kuris teigė, kad krizė tvenkiasi daug ilgiau, negu visi mano, ir įvyksta daug greičiau, negu buvo galima tikėtis. Daugelis buvo labai sunerimę dėl euro įvedimo 1999 m., nors pirmieji euro gyvavimo dešimtmečiai buvo be debesėlio tuo atžvilgiu, kad problemos neiškilo greitai, o kai iškilo, pasirodė daug rimtesnės, nei anksčiau prognozuota. L.Summerso išvada: doleris vis dar patrauklus investuotojams ir neturi konkurentų.

Bankai paskambino varpeliu

Iš pradžių rinkos teigiamai reagavo į D.Trumpą. Sausio 25-ąją, praėjus kelioms dienoms po D.Trumpo inauguracijos, Niujorko biržos „Dow-Jones“ (DJ) indeksas pirmąkart pasiekė istorines aukštumas – 20 000 žymenį. Apskritai nuo D.Trumpo išrinkimo iki inauguracijos sausio 20 d. DJ indeksas išaugo arti 10 proc., o kitas ne mažiau ženklus „Standard & Poors“ (SP) – apie 7 proc. Akcijų kursai kilo, nes investuotojai tikėjo D.Trumpo pažadais reformuoti mokesčių sistemą, sumažinti verslo suvaržymus ir investuoti į stambius infrastruktūros projektus.

Tačiau pirmosiomis savo kadencijos savaitėmis D.Trumpas ėmėsi prieštaringų veiksmų, kuriems verslas nepritaria. Tai prekybos sutarčių anuliavimas ir imigracijos ribojimas.

Vasario 6 d. trys iš keturių didžiausių JAV bankų paskelbė prognozes, kurios nušviečia rizikas, susijusias su D.Trumpo prezidentavimu. Bankai perspėjo investuotojus, kad šie būtų atsargūs.

„Goldman Sachs“ pareiškime teigiama, kad D.Trumpo programa yra rizikinga, nes mokesčių mažinimas ir infrastruktūros projektai gali stimuliuoti ekonomikos augimą, tačiau to teigiamą poveikį gali nusverti prekybos ir imigracijos suvaržymai. Pasak „Goldman Sachs“ ekonomistų, pirmąjį metų mėnesį rizikų balansas yra mažiau pozityvus nei anksčiau. Banko požiūriu, JAV Kongreso respublikonai nelabai sutaria, kaip išardyti ankstesnio prezidento B.Obamos socialinės rūpybos sistemą, vadinamąją „Obamacare“, todė ir sprendimų dėl mokesčių reformos ir infrastruktūros finansavimo negali greitai atsirasti.

Bankas „Wells Fargo“ sunerimęs dėl politinės sumaišties ir protestų, vykusių pirmosiomis D.Trumpo prezidentavimo savaitėmis. Pasak banko analitikų, prieštaringa politika ir geopolitiniai įvykiai gali sulėtinti pasaulio ir JAV ekonomikos atsigavimą. Todėl „Wells Fargo“ rekomenduoja investuotojams rinktis konservatyvią investavimo strategiją.

„Bank of America“ pareiškime svarstoma, kad santykinai žemas nedarbo lygis JAV apsunkins ekonomikos augimą, kokio norėtų D.Trumpas. Bankas perspėja, kad prezidento planai didinti išlaidas infrastruktūrai gali paprasčiausiai atvesti prie atlyginimų infliacijos ir stipresnio dolerio, o tai apsunkintų JAV produkcijos konkurenciją užsienio rinkose.

Minėtame interviu L.Summersas ramiai ir taikiai svarstė apie dolerio ir euro santykius. Jis nelabai jaudinosi dėl vadinamojo kiekybinio palengvinimo (angl. santrumpa QE – „quantitative easing“), kaip dabar korektiškai vadinamas „pinigų spausdinimas“, t.y. jų kiekio didinimas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) aktyviai vykdė QE, keldamas įtarimų, kad tuo siekia devalvuoti eurą, L.Summersas pripažino, jog QE tikslas – be viso kito, didinti verslui prieinamų kreditų kiekį. Bet pabėgėlių krizė Europoje ir neaiški politinė perspektyva dėl stiprėjančių populistinių partijų didino grėsmę, kad kapitalas iš ES ims bėgti į Ameriką. Tačiau, kaip rodo vasario pradžioje paskelbtos trijų JAV bankų prognozės, D.Trumpo veikla tapo veiksniu, dėl kurio Amerika gali tapti mažiau patraukli investicijoms.

L.Summersas atkreipė dėmesį, jog globaliame ūkyje siekiama susitarti, kad ekonominės galybės – JAV, ES, Japonija nesinaudotų valiutų kursais, norėdamos įgyti ryškių konkurencinių pranašumų. Kitaip tariant, valiutų karai, kai valiutos devalvuojamos, nėra toleruotini.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2017-m

"Scanpix" nuotr.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo nuo Pentagono – pirmiausia pasirūpino būtent šios institucijos vadovo skyrimu. Bet dar iškalbingesnis faktas – gynybos sekretoriumi taps Pasiutusiu Šunimi vadinamas atsargos generolas Jamesas Mattisas (66 m.)
Rima JANUŽYTĖ

„Būk mandagus ir profesionalus, bet turėk planą nužudyti bet kurį sutiktąjį, – savo jūrų pėstininkus yra mokęs Jamesas Mattisas. – Yra žmonių, manančių, kad norėdamas kažką nušauti turi to žmogaus nekęsti. Nemanau. Tai tik biznis.“

Šios kelios J.Mattiso frazės tik iš dalies atskleidžia, koks žmogus vadovaus Pentagonui Donaldo Trumpo Amerikoje.

JAV kovos veiksmams Irake ir Afganistane vadovavęs atsargos generolas – išsilavinęs, malonus ir mandagus. J.Mattisas ne kartą yra sakęs, kad protą kovos lauke reikia panaudoti pirmiausia, ir tik jei tai nepadeda, reikia imtis artilerijos.

Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for a New American Security“ prezidentas Richardas Fontaine‘as J.Mattisą vadina tikru gynybos intelektualu, o buvęs kongresmenas Mike’as Rogersas tikina, kad J.Mattisas kasdien perskaito po knygą, jo asmeninėje bibliotekoje – per dešimt tūkstančių knygų. „Ir čia tik tos, kurias jis pasilieka“, – sako M.Rogersas.

J.Mattisas ne kartą pabrėžė ir garbingumą. „Nėra geresnio draugo ir blogesnio priešo nei JAV jūrų pėstininkai“ arba „Jeigu tam, kad nužudytum priešą, reikia nužudyti nekaltą žmogų, nešauk. Nesiimk nemoralaus veiksmo ir neprisikurk daugiau naujų priešų, nei jų pašalini“, – tai tik kelios iš garsiausių ir labiausiai cituojamų J.Mattiso frazių.

Beje, jo itin dažnai cituojami pasisakymai socialiniuose tinkluose žymimi vadinamuoju haštagu (raktažodžiu) #Mattisisms, o jų visuma padeda susikurti platesnį šio žmogaus paveikslą.

D.Trumpas sako, kad apsispręsti dėl J.Mattiso kandidatūros jam irgi padėjo būtent frazė. Pernai lapkričio viduryje susitikęs su J.Mattisu, išrinktasis prezidentas atsargos generolo pasiteiravo jo nuomonės apie kankinimus tardant. Šis atsakė: „Duokite man pakelį cigarečių bei porą bokalų alaus, ir su šiomis priemonėmis aš pasieksiu kur kas daugiau negu kankinimais.“ D.Trumpas po šio pokalbio buvo toks sužavėtas, kad apie J.Mattiso kandidatūrą visuomenei paskelbė anksčiau negu savo viešųjų ryšių komandai, paskui nežinojusiai, kaip komentuoti su niekuo nesuderintą D.Trumpo pareiškimą.

Patinka viršūnėms

Tam, kad J.Mattisas galėtų užimti Pentagono vadovo postą, respublikonų kontroliuojamas JAV Senatas patvirtino specialų teisės aktą, kuris numato išlygą, leisiančią J.Mattisui apeiti įstatymą, draudžiantį buvusiems kariškiams septynerius metus po jų aktyviosios tarnybos pabaigos užimti gynybos sekretoriaus postą (J.Mattisas į atsargą išėjo 2013 m.)

Diskusijų Senate šiuo klausimų nekilo: už šį teisės aktą balsavo 81 senatorius, prieš pasisakė 17. Keliomis valandomis anksčiau jį triuškinama balsų dauguma patvirtino Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetas.

J.Mattisas – itin mėgstamas ir Kongreso rūmuose, ir tarp kariškių. Į jį su viltimi žvelgia respublikonai, kurie nepalaikė D.Trumpo kandidatūros, – jiems atrodo, kad J.Mattisas gynybos srityje suvaldytų situaciją, kurią D.Trumpas siekia paversti nevaldoma. Lygiai taip pat jį palaiko ir D.Trumpo rėmėjai.

„J.Mattisas jaučia didžiulę pagarbą vyrams ir moterims, rizikavusiems gyvybe dėl savo šalies ir mums talkinusių sąjungininkų. Jis bus nuostabus gynybos sekretorius“, – sako „Niekada už Trumpą“ šūkio autorė, buvusi Johno McCaino patarėja gynybos klausimais Kori Schake.

Be to, nors tai neįprasta praktika, už J.Mattisą atvirai agitavo ir pats J.McCainas – likus kelioms dienoms iki paskelbiant, kas gali tapti naujuoju Pentagono vadovu, jis išplatino pranešimą, kuriame J.Mattisas vadinamas įspūdingu ir išskirtiniu lyderiu.

Net demokratų stovykloje generolas J.Mattisas daugeliui yra autoritetas. „Gynybos sekretorius vadovauja didžiausiai korporacijai planetoje. Jis atstovauja trims milijonams uniformuotų karių ir vyriausybėje dirbančių gynybos specialistų. Taigi svarbiausia, kad vadovas gebėtų juos įkvėpti. Ir manau, kad visi sutinka, jog šiuo atžvilgiu generolas J.Mattisas yra nepakeičiamas“, – sako dabartinio gynybos sekretoriaus Ashtono Carterio pavaduotojas Robertas O.Workas.

Nors J.Mattisas buvo griežtas Baracko Obamos (ypač jo gynybos strategijos) oponentas, pats B.Obama anksčiau vis tiek skyrė šiam generolui pareigas JAV ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Tiesa, vėliau dėl to, matyt, pasigailėjo, nes J.Mattisas visiškai nepritarė B.Obamos strategijai nei Irano, nei Sirijos, nei Ukrainos klausimais.

Beje, J.Mattiso pažiūros – viena priežasčių, kodėl kai kuriems analitikams jo pasirinkimas vadovauti Pentagonui kelia abejonių. Visų pirma – dėl galimos didėjančios kariškių įtakos postui, skirtam civilinei ginkluotųjų pajėgų 
 kontrolei užtikrinti. Nerimaujama dėl to, kad neseniai į atsargą išėjęs kariškis spręsdamas tarptautines problemas galėtų labiau kliautis kariniais sprendimais, o ne diplomatinėmis priemonėmis, mat šioje srityje jis turi labai mažai patirties.

Kadangi J.Mattisas bus antras į atsargą išėjęs generolas, paskirtas gynybos sekretoriumi, jis lyginamas su George‘u C.Marshallu, atsargos generolu, Pentagone dirbusiu 1950–1951 m., Korėjos karo metu. Tačiau šis palyginimas – ne J.Mattiso naudai, mat G.C.Marshallas pasižymėjo kaip itin gabus diplomatas, anksčiau suvaidinęs svarbų vaidmenį kuriant glaudesnius ryšius su Vakarų Europa po Antrojo pasaulinio karo.

Tiesa, J.Mattiso kritikų yra mažiau nei rėmėjų, ir ne tik JAV, bet ir šalyse sąjungininkėse. Džiaugsmą dėl J.Mattiso kandidatūros jau išreiškė Jungtinės Karalystės, Norvegijos bei Singapūro gynybos ministrai. Visi trys pareiškė tikį, kad J.Mattisui pavyks rasti aukso vidurį tarp B.Obamos ir D.Trumpo Pentagono, kuriame be tokio „tvarkdario“, regis, tvyrotų tik chaosas.

Be to, šie ministrai kiekvienas pagyrė po vieną J.Mattiso savybę, kuri reikšminga jų šaliai. Norvegijos gynybos ministrė Ine Marie Eriksen S?reide džiaugiasi, kad J.Mattisas yra didelis NATO šalininkas – priešingai, nei apie save leidžia spręsti D.Trumpas.

Singapūro gynybos ministras Ngas Engas Henas patenkintas J.Mattiso pasiryžimu užtikrinti stabilumą Ramiojo vandenyno regione.

O štai britas Michaelas Fallonas pabrėžia J.Mattiso gebėjimą derinti patirtį kovos lauke su gebėjimu pamatyti „didelį paveikslą“, taip pat – ryžtą įveikti „Islamo valstybę“ bei supratimą, kad JAV ir jų sąjungininkių ateitis – vadinamoji trečiosios atsvaros strategija („Third offset strategy“).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2017-m