Birželį mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimo įamžinimo komisijai ketvirtadienį pristatyti šeši projektai, kaip Antakalnio kapinėse Vilniuje reikėtų įrengti prezidentų panteoną.

“Visi komisijos nariai buvo už tai, kad nereikėtų atidėlioti ir skelbti dar vieno konkurso, kad galima dėl tų pateiktų variantų balsuoti, komentuoti (…) ir mūsų nuomonės daugeliu atveju labai panašios buvo”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Daugiausia palankumo sulaukęs variantas turėtų paaiškėti penktadienį, tačiau, anot ministro, tai neturėtų reikšti, kad būtent toks jis ir bus statomas Antakalnio kapinėse, esą visi siūlymai sulaukė pastabų, kaip juos reikėtų koreguoti. Koks galutinis projektas bus statomas Antakalnyje, turėtų paaiškėti maždaug per mėnesį, nes dar reikia patikrinti autorių kvalifikaciją.

“Pastabos daugiausia buvo tos – kad tai būtų perspektyvinis, ne vieno žmogaus kapas, o panteonas, valstybės vadovų laidojimo vieta, kur turėtų gražiai susidėlioti perspektyva”, – sakė komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.

Pirmajame variante siūloma tarp Sausio 13-osios ir Nepriklausomybės akto signatarų palaidojimo vietos pastatyti Valstybės vadovų alėją. A.M.Brazausko kapavietę sudarytų granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva.

Antrajame variante valstybės vadovų atminimą siūloma pagerbti trispalvės spalvų pjedestalais. Ant A.M.Brazauskui skirto pjedestalo siūloma pastatyti jo biustą. Trispalviais pjedestalais būtų pagerbti ir Nepriklausomybės akto signatarų.

Trečiąjį variantą sudarė skulptūrinė valstybės vadovų siena, atskirta nuo kitų kapų. Ant šios, į tris dalis padalytos sienos, pasak autorių, turėtų būti išdėstyti metaliniai portretiniai bareljefai su 32 valstybės vadovais nuo Mindaugo laikų, tarpukario laikų prezidentų bareljefai ir prezidentų nuo Nepriklausomybės atkūrimo bareljefai. Į Antakalnio kapines siūloma iš dabartinių kapaviečių perkelti kitų prezidentų kūnus.

Ketvirtuoju projektu siūlyta statyti vienodus paminklus ir mirusiems valstybės vadovams, ir signatarams trispalvės motyvais. Tai būtų pailgi antkapiai su portretais.

Penktajame variante siūloma juodus antkapius šalies vadovams statyti, lyg ant raudono kilimo, t.y. raudono granito, o kiekvienam kapui būtų parinktas atskiras šalies vadovo vaizdavimas. Visa kalno kompozicija nuo Sausio 13-osios aukų kapų iki kalno viršaus būtų baigta kolumbariumu.

Šeštuoju variantu siūloma lakoniškai ir rezervuotai įrengti vadovų kapus. Vieninteliu išskirtiniu akcentu taptų granito kryžius.

Komisija buvo gavusi ir septintąjį variantą, tačiau, atsižvelgiant, kad jis gautas per vėlai, nuspręsta jo nesvarstyti.

Pasak ministro, konkurso prizinis fondas siekia 23 tūkst. litų, o prezidento atminimui įamžinti skirta suma dar nėra aiški.

“Prezidento kapavietei, manau, tikrai taupyti nederėtų”, – kalbėjo A.Gelūnas.

A.M.Brazausko dukra Audronė Usonienė teigė, norinti, kad jos tėvo įamžinimo vieta būtų lakoniška ir graži.

“Aš tiesiog norėčiau, kad tai būtų garbingai įamžinta”, – kalbėjo prezidento duktė.

Pirmadienį ant Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės Vilniuje sienos A.M.Brazauskui atminti buvo atidengta paminklinė lenta.

Rokiškyje pernai rugsėjo pabaigoje ant namo, kuriame gimė prezidentas, atidengta atminimo lenta. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba A.M.Brazausko vardu pavadino su to paties vardo gimnazija besiribojantį miesto parką, inicijavo memorialinės lentos gamybą. Šiame mieste A.M.Brazauskas lankė mokyklą.

Prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė praėjusių metų birželio 26 dieną Vilniuje.

Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsakė nusiųsti į Kurilų salas daugiau ginkluotės, kad jos “pakaktų” šiam regionui apginti, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Be to, kaip praneša Rusijos informacijos agentūros, remdamosi aukštais Gynybos ministerijos pareigūnais, abu desantiniai karo laivai “Mistral”, kuriuos Maskva ketina įsigyti Prancūzijoje, bus atiduoti Ramiojo vandenyno laivynui.

“Ginkluotė, kuri bus ten papildomai dislokuota, turi būti būtina, pakankama ir moderni, kad užtikrintų šių salų, kaip neatimamos Rusijos dalies, saugumą”, – sakė D.Medvedevas pasitarime su Rusijos gynybos ministru ir regionų plėtotės ministru.

Atsakydamas į tai gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas pažadėjo artimiausiu laiku parengti divizijos, esančios Kurilų salose, perginklavimo programą.

Rusijos gynybos žinybos vadovas pranešė, kad atliko visų divizijos Kuriluose objektų – ir karinių, ir socialinių – patikrinimą.

“Dabar aišku, kokių mums būtinai reikia techninių priemonių ir kiek lėšų tam yra pagal valstybinę ginkluotės programą”, – sakė A.Serdiukovas.

Perginkluojant kariuomenės grupuotę ir pajėgas Kurilų salose daugiausia dėmesio turi būti skiriama naujausiems priešlėktuvinės gynybos kompleksams, oro bazės su išplėtotu aerodromų tinklu kūrimui ir Ramiojo vandenyno laivyno papildymui laivais bei raketiniais kateriais. Tai pareiškė Visuomenės tarybos prie Rusijos gynybos ministerijos prezidiumo narys Igoris Korotčenka.

Tame pačiame pasitarime D.Medvedevas sakė, jog Rusija kviečia bendradarbiauti Kuriluose gretimas šalis, atskirai pažymėdamas, kad Maskva pasirengusi bendradarbiauti su tais, kurie nelaiko įžeidžiamu tokio bendradarbiavimo.

D.Medvedevas pernai lapkritį pirmasis iš Rusijos vadovų aplankė ginčijamas salas. Po jo Kuriluose apsilankė iš karto keli aukšti Rusijos asmenys: gruodį – vicepremjeras Igoris Šuvalovas, sausį – gynybos ministro pavaduotojas Dmitrijus Bulgakovas ir Regionų plėtotės ministerijos vadovas Viktoras Basarginas, vasarį – gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė protestą prieš Rusijos oficialių asmenų keliones į Kurilus.

Pirmadienį Japonijoje vyko vadinamoji Šiaurinių teritorijų diena. Vienos Japonijos kraštutinių dešiniųjų organizacijų nariai išniekino Rusijos vėliavą, o Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) pavadino “neleistinu šiurkštumu” D.Medvedevo kelionę į Kurilus.

Maskva savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos suverenitetas Kurilams negali būti peržiūrėtas.

D.Medvedevo sprendimas dislokuoti ginkluotę Kuriluose yra politinio pobūdžio ir patvirtina, kad Rusija neleis peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatų, agentūrai “RIA Novosti” sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Igoris Barinovas.

Po prezidento kelionės į Kurilus daug metų trunkantis abiejų šalių tarpusavio ginčas dėl šių teritorijų tik paaštrėjo, bet abi šalys be paliovos teigia, kad derybos dėl taikos sutarties bus tęsiamos, o salų problema neturi trukdyti plėtoti ekonominių ryšių.

Visuomenės spaudžiamas Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) turi atsistatydinti iki penktadienio, antradienį pareiškė savo pozicijas stiprinantis protestų prieš vyriausybę lyderis Mohamedas ElBaradei (Mohamedas Baradėjus).

“(Iš protestuotojų) girdėjau, kad jie nori, jog viskas baigtųsi ne šiandien, tai vėliausiai iki penktadienio”, – M.ElBaradei sakė palydovinei televizijai “al Arabiya”, pridūręs, kad egiptiečiai penktadienį laiko “išvykimo diena”.

“Tikiuosi, kad prezidentas Mubarakas reaguos anksčiau ir paliks šalį po 30 metų trukusio valdymo… Nemanau, kad jis nori pamatyti daugiau kraujo”, – pabrėžė opozicijos lyderis.

Nobelio taikos laureatui duodant šį interviu, keli šimtai tūkstančių egiptiečių išėjo į gatves Kaire ir Aleksandrijoje per iki šiol didžiausias demonstracijas, reikalaudami, kad H.Mubarakas atsistatydintų.

Paklaustas apie Egipto naujojo viceprezidento Omaro Suleimano pasiūlymą pradėti dialogą su opozicija, M.ElBaradei atsakė palaikantis “nuodugnų nacionalinį dialogą”, tačiau jis galės būti pradėtas ne anksčiau nei “išvyks prezidentas Mubarakas”.

“Jeigu prezidentas Mubarakas pasitrauks, viskas judės tinkama kryptimi”, – aiškino M.ElBaradei, pažymėjęs, jog protesto demonstracijos “turi būti taikios”.

+370 5 2058525

Neseniai įsteigta Liaudies laisvės partija “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos” apsispręs dėl kandidato į prezidentus gegužės ar birželio mėnesį.

Tai pranešė Vladimiras Milovas, “Demokratinio pasirinkimo”, vienos organizacijų, kurios pagrindu įsteigta Liaudies laisvės partija “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos”, lyderis.

Kandidatas bus išrinktas partijos konferencijoje. Tarpiniuose rinkimuose, be V.Milovo, dalyvaus trys kiti Liaudies laisvės partijos steigėjai – “Solidarumo” pirmininkas Borisas Nemcovas, Rusijos liaudies demokratų sąjungos lyderis Michailas Kasjanovas ir politikas Vladmiras Ryžkovas.

Pasak D.Milovo, registracijos dokumentus į Teisingumo ministeriją partija ketina paduoti balandį. Iki to laiko būtina surinkti 45 tūkst. šalininkų parašų.

“45 tūkstančiai bus – nėra nė klausimo”, – pareiškė V.Milovas agentūrai “Interfax”.

Liaudies laisvės partijos steigiamasis suvažiavimas įvyko gruodį. Be 2012 metų prezidento rinkimų, opozicionieriai ketina dalyvauti parlamento rinkimuose 2011 metų gruodį.

Įregistruoti savo partiją dalyvauti rinkimuose taip pat mėgina politikas Eduardas Limonovas.

Dokumentai įregistruoti partiją “Kitokia Rusija” buvo paduoti į Teisingumo ministeriją 2010 metų gruodį. Atsakymo opozicionieriai kol kas negavo.

Kairiųjų partiją “ROT-Front” Teisingumo ministerija tris kartus atsisakė įregistruoti.

Portugalijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuos, kaip rodo apklausos, jau pirmajame rate turėtų laimėti dabartinis centro dešiniųjų prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva).

Rimtos paskolų krizės ištiktos šalies rinkėjai, kurių iš viso yra 9,6 mln., gali balsuoti nuo 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku iki 19 valandos. Jie turi išrinkti vieną iš šešių kandidatų. Pirmieji balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug valanda po to, kai rinkimų apylinkės baigs savo darbą.

Tačiau prognozuojamas rekordinis rinkėjų pasyvumas – apatija šių rinkimų atžvilgiu žmones apėmė dėl susirūpinimo didėjančiu nedarbu ir skurdu, šaliai pradedant jau trečią per vienus metus taupymo planą.

71 metų A.Cavaco Silva, ekonomistas ir pagrindinės opozicinės partijos – socialdemokratų – narys, laikomas favoritu. Praėjusią savaitę jis perspėjo rinkėjus dėl “labai aukštos” galimo antrojo rinkimų rato kainos.

Keturios apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti penktadienį, paskutinę rinkimų kampanijos dieną, rodo, kad prezidentas surinks 54,6-59 proc. balsų ir daugiau kaip 30- čia proc. aplenks savo pagrindinį varžovą – 74 metų poetą Manuelį Alegre (Manuelį Alegri), kurį remia opozicijoje esantys socialistai, tarp jų – premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), ir kraštutiniai kairieji.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį bus prisaikdintas ketvirtai kadencijai, o Vakarų šalys grasina jam paskelbti visišką izoliaciją dėl susidorojimo su opozicija po šalies vadovo pergalės per ginčijamus rinkimus.

Autoritarinis lyderis bus prisaikdintas per ceremoniją Minske esančiuose didžiuliuose Respublikos rūmuose 10 val. 50 min. Grinvičo (12 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kurioje, kaip manoma, nedalyvaus jokie Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai.

“Kai Aleksandras Lukašenka prisieks, padėjęs ranką ant Konstitucijos, reikš, kad jis oficialiai pradeda eiti valstybės vadovo pareigas”, – sakė CRK atstovas.

A.Lukašenka pradės eiti valstybės vadovo pareigas, davęs tokią priesaiką: “Pradėdamas eiti Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos liaudžiai, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir ginti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas”.

Po to Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteiks A.Lukašenkai prezidento pažymėjimą.

Iškilmingą inauguracijos ceremoniją Respublikos rūmų didžiojoje salėje stebės Nacionalinio Susirinkimo deputatai, vyriausybės ir CRK nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Vyriausiojo ūkio teismų teisėjai, Baltarusijos visuomenės atstovai.

Manoma, kad Respublikos rūmų salėje taip pat bus užsienio svečių. Tačiau, kaip pareiškė prezidento spaudos tarnybos vadovas Pavelas Liogkis, Baltarusijoje nėra praktikos kviesti į išrinkto šalies prezidento kitų valstybių aukščiausius asmenis.

“Baltarusijoje taip susiklostė iš pat pradžių, kad į inauguraciją kitų valstybių aukščiausi pareigūnai specialiai nekviečiami”, – pažymėjo prezidento spaudos tarnybos vadovas.

Kaip pranešė agentūrai Baltarusijos Informacijos valdybos viršininkas – URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas, 32 užsienio diplomatinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių vadovai ketina dalyvauti prezidento inauguracijos ceremonijoje.

Tuo tarpu nei Europos Sąjungos (ES) delegacijos Minske vadovas, nei Bendrijos šalių atstovai Baltarusijoje A.Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje nedalyvaus.

“Mūsų pozicija dėl šių rinkimų labai aiški. Mes daug kartų raginome paleisti politinius kalinius ir liautis persekioti opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus”, – Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.

“Šį sprendimą priėmė visos 27 Europos Sąjungos valstybės”, – pridūrė ji.

Maskvai inauguracijoje atstovaus Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas, pranešė Rusijos ambasada.

Pernai po gruodžio 19 dieną vykusių rinkimų dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš esą nesąžiningus rinkimus, per kuriuos A.Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės.

Prieš protestuotojus buvo imtasi griežtų priemonių, o daugiau nei 600 žmonių buvo suimti, tarp jų dauguma kandidatų, metusių iššūkį A.Lukašenkai, kurį Vašingtonas anksčiau yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi.

Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusija taip pat nurodė uždaryti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) būstinę Minske, akivaizdžiai reaguodama į šios transatlantinės saugumo bendrijos aštrią kritiką dėl pastarųjų prezidento rinkimų.

ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto galimas sankcijas.

Tačiau didėjant diplomatiniam susipriešinimui tarp Baltarusijos ir Bendrijos inauguracijos išvakarėse A.Lukašenka itin dygiai pažadėjo reaguoti, jeigu Vakarų šalyse nuspręstų izoliuoti jo režimą.

Karingame kreipimesi į savo vyriausybę lyderis pareiškė, kad Vakarų šalių grasinimai uždrausti išduoti vizas jo administracijai bus laikomas mėginimu parklupdyti Baltarusiją.

“Niekam nesiruošiame lankstytis, ir niekam neleistina mus versti tai daryti. Tai susiję su visais, kurie mėgina daryti spaudimą ir blokuoti šalį – nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa Europos Sąjunga”, – A.Lukašenka sakė per vyriausybės posėdį.

“Vyriausybei duotas vienas pavedimas: jeigu kas nors pabandys įvesti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias griežčiausias”, – pažymėjo jis.

Lenkija ir Vokietija buvo vienos iš pagrindinių šalių, pasisakiusių prieš smurtą Baltarusijoje po rinkimų, per kuriuos A.Lukašenkos pagrindinis varžovas oficialiai tesurinko mažiau nei 3 proc. balsų.

A.Lukašenka sakė savo vyriausybei, kad suimtųjų prisipažinimai rodo, jog šios dvi Europos šalys siekė nuversti Baltarusijos vadovą, kurstydamos protestus rinkimų dieną.

“Tikriausiai matėte kaip įnirtingai vokiečiai ir lenkai puola Baltarusiją… Visi šie planai ir didžioji dalis pinigų buvo gauti iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas, – pareiškė jis. – Būtent ten buvo sukurpti planai pasikėsinti į konstitucinę santvarką”.

Kitaip negu JAV ir ES, Rusija atsiribojo nuo jos kaimynės “vidaus reikalų”, siekdama tęsti bendrus ekonomikos projektus su Minsku.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris yra faktinis savo šalies lyderis, ketvirtadienį per derybas su Baltarusijos vyriausybės vadovu sakė, kad Maskva ir Minskas “turi stiprų potencialą ir geras vystymosi perspektyvas”.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas atsisakė šalies parlamento siūlymo surengti referendumą dėl dabartinio valstybės vadovo įgaliojimų pratęsimo iki 2020 metų be visuotinių rinkimų.

Atitinkamo N.Nazarbejevo įsako, pasirašyto sausio 6 dieną, tekstas skelbiamas Kazachstano valstybiniuose laikraščiuose.

“Atmesti Kazachstano Respublikos parlamento siūlymą pateikti respublikiniam referendumui Kazachstano Respublikos Konstitucijos pataisas ir papildymus”, – sakoma įsake.

N.Nazarbaevo sprendimas buvo netikėtas daugeliui stebėtojų, mačiusių valstybinę propagandos kampaniją už prezidento įgaliojimų pratęsimą.

Agentūros “Kazinform” duomenimis, maždaug per savaitę iniciatyvinei referendumo dėl įgaliojimų pratęsimo organizavimo grupei pavyko surinkti 3,1 mln. parašų (kai plebiscitu būtina surinkti 200 tūkst.).

“Suverenios valstybės istorija įtikinamai patvirtina: Nursultanas Nazarbajevas yra Lyderis, kuris žvelgia į ateitį, sumaniai vertina šalies išorinės ir vidaus plėtotės tendencijas, numato ateities uždavinius, kad kiltų žmonių gerovė”, – rašo penktadienį valstybinis laikraštis “Kazachskaja pravda”. – Šie uždaviniai iki šiol buvo sėkmingai sprendžiami ir turi būti sprendžiami ateityje jam tiesiogiai vadovaujant”.

Siūlymą surengti referendumą kritikavo Kazachstano opozicionieriai, taip pat JAV vyriausybė. Vašingtonas pareiškė, kad tokie žingsniai būtų smūgis demokratijai, ir paragino Kazachstaną surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus”.

NEPAKEIČIAMAS VADOVAS

Kiti parlamento rinkimai turi vykti Kazachstane 2012 metais. Referendumo surengimas (stebėtojai mano, kad plebiscitas būtų galėjęs įvykti jau kitų metų vasarą) reikštų, kad rengti eilinę prezidento kampaniją nėra reikalo.

1995 metų balandį įvyko visuotinis referendumas, pagal kurio rezultatus prezidento N.Nazarbajevo įgaliojimai buvo pratęsti iki 2000 metų. Vėliau N.Nazarbajevas iškovojo pergalę prezidento rinkimuose 1999 ir 2005 metais. 2007 metais parlamentas suteikė jam teisę balotiruotis į valstybės vadovo postą neribotą skaičių kartų.

Buvęs metalurgas, užkopęs komunistinės hierarchijos laiptais iki SSKP CK Politinio biuro nario, po to tvirtai įsitvirtinęs nepriklausomo Kazachstano valdžios Olimpe N.Nazarbajevas paskelbė praėjusių metų rugsėjį, kad iškels savo kandidatūrą kituose rinkimuose.

Pernai birželį Kazachstano parlamentas suteikė N.Nazarbajevui Jelbasy – “tautos lyderio” – titulą. Šis sprendimas buvo priimtas, nors prezidentas prašė deputatų nebalsuoti už tokį įstatymą.

Vakarų stebėtojai nė karto neįvertino, kad rinkimai Kazachstane buvo laisvi ir sąžiningi. Tačiau tai nesutrukdė Kazachstanui 2010 metais perimti pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje – 2011 metais šie įgaliojimai perėjo Lietuvai.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, kad, nepaisant partijos kolegų abejonių, prezidentas Valdis Zatleris turi “palyginti didelių” galimybių likti šiose pareigose dar vienam laikotarpiui.

“Iš esmės Zatlerio galimybę vėl užimti prezidento postą aš vertinu, palyginti, aukštai”, – trečiadienį televizijos kanalo LNT laidoje “900 sekundžių” sakė jis.

Į klausimą, ar gali V.Zatlerio pareikšta sveikatos apsaugos sistemos kritika turėti įtakos balsavimui Seime dėl jo antrą kartą išrinkimo prezidentu, premjeras atsakė: “Aš šių klausimų nesusieju. Aš nemanau, kad šiuos klausimus susieja ir deputatai. Tai vien profesinis klausimas – mes žinome, kad ponas Zatleris taip pat yra iš šios šakos, taigi čia verta išklausyti jo nuomonę kaip profesionalo”.

Kaip jau pranešta, susivienijimo “Vienybė” frakcijos parlamente pirmininkas Dzintaras Zakis suabejojo, kad V.Zatleris gali būti perrinktas prezidentu antrajam laikotarpiui.

Tokiai išvadai Dz.Zakį pastūmėjo V.Zatlerio teiginiai dėl reformų Traumatologijos ir ortopedijos ligoninėje.

“Šiais teiginiai Zatleris įrodė, kad jo pažiūros vis dėlto nepakankamai plačios ir kad jis, kaip ir ankstesnė sveikatos apsaugos ministrė Baiba Rozentalė, nesugeba atsiriboti nuo savo ankstesnės darbo vietos”, – pabrėžė Dz.Zakis.

Jis pažymėjo, jog anksčiau ne kartą viešai sakė, kad V.Zatleris prezidento poste daro žymią pažangą ir sugeba plačiai pažvelgti į tai, kas vyksta šalyje, pritardamas sunkiems ir atsakingiems sprendimams.

Latvijos Seimas naują šalies prezidentą rinks vasarą.

Prieš balsavimą prezidentas padovanojo gėlių vienai moteriai – rinkimų komisijos narei, kuri užregistravo jį kaip rinkėją.

A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jeigu iškovos pergalę rinkimuose, neketina jos švęsti.

“Jeigu kas nors mano, kad rinkimais viskas baigiasi, tas tiesiog blogai išmano politiką ir nieko nesupranta apie valstybės gyvenimą. Po rinkimų darbas tik prasideda. Todėl, jeigu viskas bus sėkmingai, vadinasi, nuo rytdienos man reikės galvoti apie ateitį, o ne švęsti pergalę”, – sakė jis.

Atsakydamas į klausimą, kaip praleis šią dieną, prezidentas pabrėžė, kad “viskas bus kaip įprasta”.

“Ateinu mano, kaip tai buvo anksčiau, ant stalo 15 kg dokumentų, nors aš vakar ir užvakar susitvarkiau, liko tik vienas lagaminėlis. Išnagrinėsiu šiuos dokumentus, išsiųsiu juos į administraciją, pavakarieniausiu, jeigu bus geras oras – paslidinėsiu slidinėmis ir eisiu miegoti”, -sakė A.Lukašenka.

“Jūs šiandien matote visiškai lygaus ir neginamo prezidento vieną dieną”, – pridūrė Baltarusijos valstybės vadovas.

“Šiandien ir mano, kaip dabartinio prezidento, ir jų (pozicijos kandidatų) likimą nuspręs Baltarusijos liaudis”, – pabrėžė A.Lukašenka.

“Nuspręs (liaudis) antrąjį ratą – bus antrasis ratas, nuspręs naujus prezidento rinkimus – mes turime konstituciją – bus nauji prezidento rinkimai. Pirmojo rato užteks tam, kad būtų galima nuspręsti, koks bus šalies likimas, ir išrinkti prezidentą – vadinasi, per vieną ratą nuspręsime. Bet nuspręs tik Baltarusijos liaudis”, – sakė prezidentas.

“Štai balsadėžės, jums esant jos bus atidarytos, išdėlioti balsalapiai, juos suskaičiuos komisijos nariai ir paskelbs verdiktą”, – pridūrė jis.

Baltarusijoje antradienį 10 val. vietos laiku prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose, kuris baigsis gruodžio 18 dieną.

Kaip pranešė Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas, remiantis jo turima informacija, visos rinkimų apylinkės tinkamai pasirengusios išankstiniam balsavimui.

“Kai į rinkimų apylinkes buvo atvežti balsalapiai, patalpas, kuriose jos yra, pradėjo visą parą saugoti milicija”, – sakė jis.

Pasak N.Lozoviko, per šiuos rinkimus imtasi papildomų biuletenių bei dokumentų apsaugos priemonių.

“Nurodyta, kad vykstant išankstiniam balsavimui per pietų pertrauką ir naktį visi dokumentai turi būti laikomi seife, o balsadėžės plyšys turi būti užklijuotas popieriaus lapu su rinkimų komisijos pirmininko ar jo pavaduotojo parašu”, – aiškino komisijos sekretorius.

Be to, sakė N.Lozovikas,”šių rinkimų naujovė yra ta, kad 582 apylinkėse (iš daugiau kaip 6 tūkst.) pastatytos permatomos balsadėžės”.

CRK sekretorius vylėsi, kad “jokių rimtų incidentų pas mus nebus, visi Rinkimų kodekso reikalavimai bus vykdomi”. Jis taip pat nurodė, kad “pasibaigus kiekvienos dienos balsavimui, bus iškabintas protokolas, kiek rinkėjų balsavo iš anksto”.

N.Lozovikas priminė, kad remiantis įstatymais, balsavimas vyks daugiau kaip 6 tūkst. rinkimų apylinkių nuo 10 iki 14 valandos ir nuo 16 iki 19 valandos. Jis taip pat patikslino, kad per išankstinį balsavimą negalima balsuoti namie, taip pat apylinkėse, organizuotose per rinkimus ligoninėse, sanatorijose, poilsio namuose ir kitose stacionarinėse gydymo ir profilaktikos įstaigose.

2006 metų prezidento rinkimuose iš anksto per penkias dienas balsavo 31,3 proc. rinkėjų.

Opozicijos kandidatai ragino rinkėjus neiti iš anksto balsuoti, nes, jų nuomone, valdžia klastoja rinkimų rezultatus dabartinio valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos naudai.

Kalbėdamas apie CRK prognozes dėl išankstiniame balsavime šiuose rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičiaus N.Lozovikas pareiškė: “Centrinė rinkimų komisija niekada nedaro tokių prognozių. Mes dirbsime, remdamiesi faktais”, – pabrėžė CRK sekretorius.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio 19 dieną.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad jo įpėdinė Dalia Grybauskaitė savo pirmajame metiniame pranešime kėlė tas pačias problemas, apie kurias kalbėdavo ir jis.

“Kalbėta apie lygiai tas pačias problemas, tik truputį aštriau pasisakyta ir padaryti labai aiškūs pasiūlymai, kaip griežčiau reaguoti į tai ir bandyti tas problemas pašalinti”, – antradienį žurnalistams sakė V. Adamkus, paklaustas, kokius matąs skirtumus tarp ankstesnių valstybės vadovų metinių pranešimų ir dabartinio.

Antradienį Seime skaitydama savo pirmąjį metinį pranešimą D.Grybauskaitė sakė atsisakanti tradicinio metinės kalbos žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka.

V.Adamkus tvirtino, kad dabartinė prezidentė savo kalboje “palietė aktualias mūsų problemas, skaudulius”.

“Kas mane tikrai gerai nuteikė – kad prezidentė aiškiai išsakė, ko ji nori, kokie jos tikslai. Reikia tikėtis, kad ji bus išgirsta”, – sakė kadenciją baigęs prezidentas.

V.Adamkus tvirtino, kad jam arčiausia teismų kritika, nes būtent dėl “teisingumo problemos” kyla ir nepasitikėjimas valdžia, Vyriausybe ir net valstybe.

Paklaustas, ar nepasigedo ateities vizijos, V.Adamkus sakė, kad “ateities vizijų mums visuomet trūko”.

Praėjusių metų gegužę prezidente išrinkta D.Grybauskaitė antradienį parlamente perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą.

V.Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas – nuo 1998 iki 2003 metų ir nuo 2004 iki 2009 metų.

Valdančiųjų konservatorių atstovas siūlo pataisą, kurią priėmus Rolandas Paksas netektų prezidento vardo.

Pagal Sauliaus Pečeliūno pateiktą projektą, įstatymas numatytų, kad prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos, išskyrus asmenį, kuris iš prezidento pareigų buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka.

Kol kas vienintelis prezidentas, iš posto atstatydintas per apkaltą, yra opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis europarlamentaras R.Paksas.

“Be kitų, materialinio pobūdžio, privilegijų, prezidento vardo palikimas iki gyvos galvos yra įstatymo leidėjo suteikta pagarbos privilegija asmeniui, kuris buvo išrinktas į šias pareigas, turėjo Tautos pasitikėjimą ir garbingai jas vykdė. Todėl tokios garbės privilegijos negali nusipelnyti asmuo, kuris prarado Tautos pasitikėjimą ir Tautos atstovų buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, nes pažeidė Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškėlė virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskreditavo valstybės valdžią”, – rašo S.Pečeliūnas projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, valstybė negali suteikti pagarbos privilegijos asmeniui, kuris ją diskreditavo.

Politiko teigimu, buvusio prezidento privilegijų nesuteikimas turėtų būti sudėtinė konstitucinės sankcijos dalis, taikoma asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

“Tokie asmenys negali turėti jokių teisėtų lūkesčių naudotis buvusio prezidento privilegijomis (…) Juolab nelogiška palikti prezidento vardą pašalintam iš šių pareigų apkaltos proceso tvarka asmeniui, kai jis iki gyvos galvos pagal Konstituciją negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, susijusias su priesaikos davimu, o įstatymu jam nesuteikiamos jokios buvusiam prezidentui priklausančios materialinės privilegijos”, – tvirtino S.Pečeliūnas.

Pasak jo, dabartinis Prezidento įstatymo teisinis reguliavimas minėta apimtimi prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams.

Ketvirtadienį Seime priimant Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, norėta iš atstatydintojo prezidento atimti diplomatinį pasą, bet tam pritrūko balsų.

Diplomatinis pasas ir prezidento titulas – vienintelės privilegijos, likusios buvusiam šalies vadovui R.Paksui.

R.Paksas iš prezidento pareigų atstatydintas 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, suteikdamas Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.