„Veidas“ jau šeštą kartą skelbia įtakingiausių Lietuvoje žmonių šešiasdešimtuką. Jį rinko Seimo nariai ir ministrai.

„Įtakingiausias Lietuvos žmogus mirė“, – tarsteli Seimo koridoriuose sutiktas parlamentaras Petras Gražulis.
Išties „Achemos“ grupės koncerno prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys buvo įtakingiausias pastarojo penkmečio Lietuvos žmogus – vienintelis verslininkas, savo įtaka prilygęs aukščiausiems valstybės vadovams.
B.Lubys visą laiką buvo įtakingiausiųjų trejetuke. „Kaip dar neatsirado tokio politiko, kuris galėtų prilygti Algirdui Brazauskui, taip šiandien dar nematome ir tokių verslininkų, kurie savo įtaka galėtų lygiuotis su B.Lubiu, nes tam reikia dirbti dešimtmečius, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas. – Jis nebuvo grynas pramonininkas, buvo ragavęs ir politikos, pats perėjęs visus valdžios koridorius, puikiai išmanė visus ėjimus ir turėjo itin platų šnipų ratą gerąja prasme. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų buvo pilna visur: Seime, Vyriausybėje, kone prie kiekvienos ministerijos.“
Kaip parodė „Veido“ žurnalistų atlikta Seimo narių ir ministrų apklausa (kaip ir kasmet, jų prašėme nurodyti didžiausią įtaką valstybėje turinčius asmenis), mirus B.Lubiui įtakingiausiu verslininku politikai laiko koncerno „MG Baltic“, kuriam priklauso antra pagal populiarumą televizija LNK, prezidentą ir vienintelį akcininką Darių Mockų. Po jo eina turtingiausias Lietuvos žmogus, „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Kaip teigė Seimo nariai, šie verslininkai galingi ne tik verslo srityje – jie įtakingi ir politiniame bei visuomeniniame gyvenime, nors savo įtakos demonstruoti nėra linkę ir veikia visiškai kitaip nei velionis B.Lubys.
„Vilniaus prekybos“, „MG Baltic“, „Senukų“ savininkai siekia įtakos gana siauruose segmentuose, jie nesišneka tokiame plačiame kontekste, ką darydavo B.Lubys, o ir su politikais nei N.Numavičius, nei D.Mockus patys visiškai nesikalba – jie šią paslaugą perka: Seimo koridoriai pilni verslininkų atstovų, vadinamųjų pilkųjų kardinolų. Vieni jų atstovauja naftos pramonei, antri prekybai, treti alkoholio įmonėms – taip ir stumiamos atitinkamos verslui naudingos įstatymų pataisos“, – verslininkų įtaką komentuoja A.Sysas.
Apklausoje dalyvavę Seimo nariai ir ministrai įtakingiausių lietuvių sąraše D.Mockui šiemet skyrė ketvirtą, o N.Numavičiui – devintą vietą.

D.Grybauskaitė – įtakingiausia trečius metus iš eilės

Anketas, rinkdami įtakingiausius Lietuvos žmones, siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, iš jų sulaukė per septyniasdešimt atsakymų.
Įtakingiausios Lietuvoje asmenybės titulą apklausoje dalyvavę politikai jau trečius metus iš eilės skyrė prezidentei Daliai Grybauskaitei. Neatsirado nė vieno parlamentaro, kuris būtų paminėjęs įtakingesnį asmenį nei D.Grybauskaitė. Be žurnalistų atliktos Seimo narių ir ministrų apklausos, rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ atliko ir visuomenės nuomonės tyrimą, parodžiusį, kad gyventojų nuomonė apie įtakingiausiuosius iš esmės sutampa su politikų. D.Grybauskaitę įtakingiausia asmenybe Lietuvoje nurodė 78,8 proc. apklausos dalyvių. Antru asmeniu pagal įtaką visuomenė laiko kardinolą Audrį Juozą Bačkį (52,2 proc.), o premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąraše trečias (45,2 proc.).

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-51) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog nepalaikys biudžeto problemų sprendimo nei esamų, nei būsimų pensininkų sąskaita.

Tuo metu vadinamuosius prabangos mokesčius šalies vadovė įvertino palankiai.

„Labai norėčiau aiškiai dabar pasakyti, kad nepalaikysiu biudžetinių problemų sprendimo, jeigu tai bus daroma esamų ar būsimų pensininkų sąskaita“, – trečiadienį Birštone žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė teigė, jog palaikys mokesčius brangiam nekilnojamam turtui.

„Norėčiau paminėti, kad tokie prabangos mokesčiai kaip brangiam nekilnojamam turtui turėjo būti seniai įvesti, nes jie vykdo prevencinę funkciją prieš spekuliaciją ir prieš burbulų susidarymą, kokį mes pergyvenome prieš kelis metus. Taigi tokie mokesčiai yra sveikintini ir aš juos palaikysiu“, – kalbėjo šalies vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad galia yra protingas kriterijus apmokestinant automobilius.

„Įvairūs būdai galimi. Jeigu kalbame tiktai apie brangias (transporto) priemones, tai, aišku, dažniausiai brangios ir būna labai galingos. Įvairios šalys įvairų kriterijų pasirenka. Mes kol kas kalbame apie prabangos mokesčius, o ne apskritai transporto priemonių apmokestinimą. Tuomet galia yra pakankamai racionalus pagrindas“, – sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė sako nematanti rimtos grėsmės žlugti valdančiajai koalicijai, tačiau neatmeta, kad dirbti galėtų ir mažumos Vyriausybė.  „Rimtos grėsmės nematau“, – trečiadienį Birštone žurnalistams sakė šalies vadovė, paklausta, ar mato grėsmę valdančiajai koalicijai.

"Veido" archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį ir apžiūrėjo jame įrengto muziejaus ekspoziciją.

Bendraudama su muziejaus darbuotojais, Tytuvėnų bendruomenės atstovais, šalies vadovė pasidžiaugė, kad mažuose Lietuvos miesteliuose gyvena žmonės, kurie myli savo gimtą kraštą, jį puoselėja ir stengiasi išsaugoti jo istorinį ir kultūrinį paveldą, tradicijas.

“Tytuvėnų vienuolynas yra reikšmingas Lietuvos istorinis paminklas. Gerų ir iniciatyvių vietos žmonių dėka jis yra restauruojamas, atkuriamas jo autentiškas veidas ir Tytuvėnai tampa dar viena istorine, savo kraštą reprezentuojančia vieta”, – sakė Prezidentė.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį kviečia pokalbiui Lietuvos ambasadorių Latvijoje Antaną Valionį, kuris pasisakymais apie politinę situaciją Latvijoje šios prezidentui Valdžiui Zatlerui inicijavus šalies parlamento paleidimą sukėlė diplomatinį skandalą.

A.Valionis portalui delfi.lt komentuodamas V. Zatlero sprendimą siekti parlamento paleidimo sakė, jog Latvijos prezidento “intencijos kvepia nelabai gražiai”. Latvijos užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra paprašė A. Valionį pasiaiškinti dėl šio pareiškimo.

Pasak Latvijos URM atstovo spaudai Alvio Silio, kaimyninės šalies URM Politikos direktorius Andris Razanas pirmadienį susitiko su A.Valioniu, o Lietuvos ambasadorius paaiškino, jog paviešintas komentaras yra ne jo nuomonė, o interpretacija. Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis pirmadienį žurnalistams sakė, kad ambasadorius buvo iškviestas ir į Prezidentūrą. Pasak jo, Latvijos URM lauks prezidento pozicijos po šio susitikimo ir tuomet nuspręs, kokios pozicijos laikysis Lietuvos ambasadoriaus veiksmų atžvilgiu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pranešė, kad URM Generalinė inspekcija artimiausiu metu dėl A. Valionio pasisakymo pagal numatytas procedūras atliks tyrimą, o pats ambasadorius iškviestas “konsultacijoms” į Lietuvą.

Pirmadienį Lietuvos ambasadorius A. Valionis paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad žodžiai “buvo įdėti į jo lūpas”.

“Apgailestauju dėl klaidų, kurios yra susijusios su mano interviu Delfi portalo reporteriui, o ypač su vertimu į rusų kalbą įdedant į mano lūpas žodžius, kurių aš nesakiau. Prašau priimkite mano nuoširdų atsiprašymą dėl šio nemalonaus nesusipratimo”, – rašoma A. Valionio pareiškime.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios, jos teigimu, apibrėžia aiškesnę ir skaidresnę nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką bei numato papildomus žmogaus teisių saugiklius.

“Atsižvelgdama į visuomenės nuogąstavimus, kad įstatymas gali atverti galimybes nekontroliuojamam žmonių persekiojimui, šalies vadovė įstatymo pataisas dar kartą aptarė su žmogaus teisių specialistais, teisininkais ir pasirašė jį tik įsitikinusi, kad įstatymas nenumato jokių galimybių klausytis įtariamųjų pokalbių be teismo leidimo”, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Seimo gegužės 12 dieną priimtomis pataisomis iš dalies pakeista telefoninių pokalbių klausymosi ir kito slapto sekimo sankcionavimo tvarka. Pagal jas, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens. Tokiu būdu sumažės darbo krūviai ir teisėjams, ir prokurorams. Mat dabar sankcijos reikia prašyti atskiram telefonui numeriui.

Be to, leidimas klausytis telefoninių pokalbių galios 12 mėnesių ir negalės būti pratęsiamas.

Duomenis apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas įstatymu leista gauti ne tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms.

Griežtesnė operatyvinio persekiojimo tvarka, pasak prezidentės, užtikrins galimybes greičiau surinkti įrodymus ir neleis vilkinti ikiteisminio tyrimo.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyks darbo vizito į Varšuvą, kur dalyvaus 17-ajame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime.

Lenkijos sostinėje susirinkę dvi dešimtys Vidurio Europos valstybių vadovų aptars per pastaruosius 20 metų regione įvykusią demokratinę transformaciją ir politinės sistemos pokyčius, euroatlantinės integracijos patirtį ir galimybes ja pasidalinti su narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekiančiomis šalimis, Europos kaimynystės iššūkius.

Penktadienio vakarą numatyta bendra Vidurio Europos šalių vadovų ir JAV Prezidento Barako Obamos (Barack Obama) vakarienė.

Vakarienės metu Prezidentė kalbės apie pernai NATO viršūnių susitikime Lisabonoje priimtų sprendimų įgyvendinimą, Baltijos regiono saugumo ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimus.

“Susitikimuose su Vidurio Europos šalių vadovais ir JAV Prezidentu kalbėsime apie transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą. Varšuvoje kelsiu klausimus, kurie ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms NATO pasienyje esančioms šalims. Mes siekiame, jog priešraketinė NATO gynybos sistema, dėl kurios susitarėme pernai Lisabonoje, apimtų visas Aljanso šalis”, – vizito išvakarėse Prezidentę D. Grybauskaitę cituoja jos spaudos tarnyba.

Pasak šalies vadovės, mūsų valstybei pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Demokratijų Bendrijai Lietuvai tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė kelti bei aktyviai prisidėti sprendžiant pačius svarbiausius tarptautinės darbotvarkės klausimus, kurie yra ypač reikšmingi skatinant demokratinių vertybių sklaidą ir kuriant saugią, patikimą demokratinę tarptautinę bendruomenę.

Vizito Varšuvoje metu taip pat planuojamas trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimas.

Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimas vyksta Lenkijos Prezidento Bronislavo Komorovskio (Bronislaw Komorowski) iniciatyva.

BFL

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė yra sugebanti kurti vizijas, tačiau kai kuriose srityse nesugebanti jų įgyvendinti Vyriausybė, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Ministrų kabineto darbą.

“Vienose srityse yra efektyvesnė, kitose – silpnesnė. Iš tiesų bendra šios Vyriausybės charakteristika, kad tai sugebanti vizijas kurti Vyriausybė ir kai kuriose srityse nesugebanti jų įgyvendinti. Tai visada sakiau, tai ne paslaptis Premjerui, tai – bendra kritika”, – pirmadienį pasiteiravus, ar pasitiki visais ministrais, po darbo pietų su jais atsakė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, kai kurių ministerijų administraciniai gebėjimai yra labai silpni. Prezidentė paminėjo Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijas.

“Labai daug ministerijų, kur problemų tikrai daug, bet horizontaliai atsakinga yra visa Vyriausybė, ir vienoje srityje pasistūmėta galbūt daugiau, pavyzdžiui, finansinio stabilizavimo, energetikos srityje, bet kitos sritys labai silpnos. Tai čia netgi turbūt ne asmenybių, o bendro kolektyvinio darbo organizavimo problema. Tokią kritiką Premjeras girdėjo, ji geranoriška iš mano pusės, norint padėti, o ne atvirkščiai – jai trukdyti. Taigi toks mūsų ir darbas – konstruktyvi kritika iš mano pusės, ir mėginu, kur galiu, padėti, patarti. Gal ne visada tai yra labai malonu ir Premjerui, ir kai kuriems ministrams. Nieko nepadarysi, toks mūsų darbas”, – kalbėjo Prezidentė.

D. Grybauskaitė sakė, kad jos tikslas ne tik paspausti Vyriausybę geriau dirbti, bet ir jai padėti.

Anksčiau ne kartą Prezidentės kritikos buvo sulaukęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ministras kritikuotas už nesugebėjimą tvarkytis su atliekomis, už ką Lietuvai gresia Europos Sąjungos sankcijos.

Scanpix

Lietuva nepalaiko ekonominių sankcijų Baltarusijai, pirmadienį pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, sankcijos gali būti taikomos kai kurioms asmenų grupėms, bet sunkios ekonominės būklės šaliai – tai neleistina.

“Nuo pat pradžių, kai įvyko rinkimai, mano pozicija buvo visą laiką sistemiškai vienoda – tai yra už žmogaus teisių pažeidimus, už tuos, kurie įvyko po rinkimų, kai išvaiko demonstraciją, Lietuva ir aš pritariame tiesioginėms sankcijoms atskiriems asmenims, tai yra politiniam sąrašui. Esu kategoriškai prieš bet kokias ekonomines sankcijas valstybei. Prieš asmenis ir grupę žmonių, kurie tame sąraše, yra visai kitas klausimas, bet prieš valstybę nukreiptas sankcijas, ypač kai valstybėje ekonominė situacija sudėtinga, – smūgiuoti žemiau juostos neleistina niekam”, – pirmadienį po darbo pietų su Vyriausybe sakė D. Grybauskaitė.

“Tai mūsų kaimynas – patinka mums jos vadovas ar ne. Pirmiausia ekonominės sankcijos palies kiekvieną Baltarusijos pilietį, o tai reiškia ir mūsų kaimyną. Dar kartą labai aiškiai kartoju: politinės sankcijos turi būti prieš žmones, kurie dalyvavo ar buvo tiesiogiai įtraukti į susidorojimą su porinkiminėmis demonstracijomis, netgi ir ekonominės sankcijos prieš tą sąrašą. Bet esu kategoriškai prieš sankcijas pačiai valstybei ar įmonėms, kurios tiesiogiai daro įtaką Baltarusijos valstybės biudžeto surinkimui”, – pridūrė Prezidentė.

Kaip jau ELTA skelbė, pirmadienį ES Taryba, kurios posėdyje dalyvauja užsienio reikalų ministrai, paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai. Tai žurnalistams pranešė šaltinis ministrų susitikimo kuluaruose.

“Sprendimą sugriežtinti sankcijas nulėmė žmogaus teisių padėties blogėjimas Baltarusijoje ir nesibaigiančios represijos prieš opozicijos atstovus”, – pareiškė jis.

ES Taryba įtraukė į “juodąjį sąrašą” 13 naujų pavardžių – tai daugiausia Baltarusijos teismo institucijų atstovai. Tad dabar šiame sąraše beveik 190 šalies pareigūnų.

Jiems visiems draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją, o jų sąskaitos Europos bankuose turi būti įšaldytos, jei tik jas pavyks rasti. Naujos sankcijos turi įsigalioti antradienį, kai bus paskelbtos oficialiame ES biuletenyje.

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat pareiškė, kad ES rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai neatitinka Lietuvos siekių palaikyti kuo glaudesnius ekonominius ryšius su kaimyninėmis šalimis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad, be politinių klausimų, tarpvalstybinį bendradarbiavimą sudaro ir daugybė kitų įvairių sričių – kultūra, švietimas, humanitariniai klausimai, ekonomika ir kt.

E. Masiulio įsitikinimu, siekiant gerų kaimyninių santykių, būtina palaikyti bendradarbiavimą visose šiose srityse ir taikyti tik politines sankcijas. Taip pat iš nusivylimo nereikėtų kaimynėms užtrenkti durų ir reikėtų išsaugoti galimybę Baltarusijai integruotis į Europos bendruomenę.

Premjeras Andrius Kubilius irgi yra pareiškęs, kad gegužę, kai Europos Vadovų Taryboje bus svarstomos sankcijos Baltarusijai, Lietuva, būdama Baltarusijos kaimynė, laikysis nuosaikesnės pozicijos.

Pirmąsias sankcijas Baltarusijai ES šalys paskelbė vasarį po šalyje vykusių prezidento rinkimų, primena ELTA.

Pagal jas, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ir kiti valdžios atstovai negali keliauti į ES. Reaguodami į besitęsiantį baltarusių opozicijos engimą, tokį sprendimą Briuselyje priėmė Bendrijos užsienio reikalų ministrai. Be to, buvo nuspręsta įšaldyti iš viso 117 Baltarusijos vadovybės narių sąskaitas. 41 valdžios atstovui taip pat galios anksčiau taikytos sankcijos.

ES rengiasi skirti Baltarusijai naujas sankcijas, reaguodama į teismo sprendimą įkalinti tris opozicijos veikėjus.

Trys Baltarusijos opozicijos aktyvistai – Aleksandras Atrošenkovas, Aleksandras Molčanovas ir Dmitrijus Novikas – buvo nuteisti kalėti iki ketverių metų už dalyvavimą masiniuose protestuose, vykusiuose paskelbus prezidento rinkimų rezultatus.

Sankcijų bus imtasi siekiant paveikti Baltarusijos valstybės biudžetą ir privačias pajamas, tačiau kartu bus siekiama išvengti sukrėtimo Baltarusijos ekonomikai ir nepakenkti su Baltarusija bendradarbiaujančioms ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Nyderlandų ir Lenkijos – kompanijoms.

Sankcijų projektą parengė ES narių ambasados Minske.

Tuo tarpu kovą Baltarusija ėmėsi atsakomųjų sankcijų ES ir JAV atžvilgiu ir sudarė daugiau kaip 150 ES ir JAV pareigūnų, kuriems gali būti uždrausta atvykti į šalį, sąrašą.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris atveria galimybes plačiai naudoti vietos energetinius išteklius – biokurą, vėją ir kitus, ir yra dar vienas svarbus žingsnis realios Lietuvos energetinės nepriklausomybės link.

“Energetinė nepriklausomybė įmanoma tik pradėjus naudoti įvairius energijos šaltinius. Turime ambicingą tikslą – iki 2020 m. pasiekti, kad bent 23 proc. vartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir taip tapti mažiau priklausomais nuo vieno energijos šaltinio. To pasiekti galime tik plėtodami moderniausias, žmogui ir aplinkai saugias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas”, – pranešime spaudai sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau, prezidentės teigimu, Vyriausybė turi užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energetika bus plėtojama atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir netaps atskirų interesų grupių pasipelnymo šaltiniu kitų vartotojų sąskaita.

Nors ilgai rengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nėra tobulas, D. Grybauskaitės teigimu, atidėlioti vietos energijos išteklių plėtros daugiau negalima, nes valstybės interesas – kuo greitesnis energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.

Nesuderintas įstatymų nuostatas Vyriausybė, pasak D. Grybauskaitės, privalo koreguoti poįstatyminiais teisės aktais arba kitų įstatymų pataisomis. Konkrečias pastabas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimo prezidentė išdėstys premjerui Andriui Kubiliui, ragindama nedelsiant pašalinti galimus prieštaravimus.

Seimo priimtas įstatymas dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių vertinamas nevienareikšmiškai – vieni teigia, kad jis sumažins energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, o ypač nuo rusiškų dujų, kiti prognozuoja, kad pataisos pabrangins energiją, dalį kurios sudarys energija, gauta iš atsinaujinančių šaltinių.

BFL

Lietuvos prezidentė tikisi, kad sutartis su būsimu strateginiu investuotoju į naują atominę elektrinę Lietuvoje  bus skaidrus, o jo sąlygos naudingos Lietuvai ir jos partnerėms – Lenkijai, Latvijai ir Estijai. Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas sako, jog derybas Lietuvos kaimynės ir partnerės vertina kaip labai profesionalias.

“Prezidentė savo pastaba (apie Lietuvai nenaudingą sutartį su JAV bendrove “Williams” – BNS) pažymėjo, kad sutartis dėl naujos Visagino atominės elektrinės turi būti ekonomiškai priimtina Lietuvai, prisidėtų prie bendrosios Europos Sąjungos energetikos rinkos plėtros, ir dokumentai bus tikrai atidžiai, kruopščiai nagrinėjami, kad nekiltų nereikalingų abejonių”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė N. Udrėnas.

Pasak jo, šiuo metu vykstančios tiesioginės derybos su potencialiais strateginiais investuotojais į naują atominę elektrinę yra susaistytos didelio konfidencialumo įsipareigojimų, o apie konkrečius  rezultatus bus galima kalbėti, kai bus pasirašyti atitinkaimi susitarimai.

“Tačiau šis prezidentės pasakymas liudija, kad Lietuva derėsis tikrai pragmatiškai ir bus žiūrima, kad tas susitarimas būtų abipusiškai naudingas. Kitas labai svarbus aspektas, kad Visagino atominės elektrinės projektas yra remiamas ne tik Lietuvos, bet ir Europos Komisijos, taip pat regioninių partnerių -Estijos, Latvijos, Lenkijos – tiek politiškai, tiek energetikos įmonės dalyvauja šiame procese ir gauna labai detalią informaciją apie projekto eigą, vertina šį procesą kaip vykstantį labai profesionaliai, – tai yra garantas, kad šitie visi partneriai tikrai skaitys tuos dokumentus labai atidžiai, tam bus skirtas pakankamas dėmesys tiek Lietuvoje, tiek iš partnerių pusės, kad susitarimas būtų pragmatiškas, skaidrus ir naudingas visoms dalyvaujančioms pusėms”, – kalbėjo N. Udrėnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė nenorinti, kad pritraukiant strateginį investuotoją Visagino atominės elektrinės (AE) statybai pasikartotų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo JAV kompanijai “Williams” istorija 1999 metais. Sandoris buvo vertinamas kaip ypač nepalankus Lietuvai, nes valstybė iš jo negavo pinigų, o tik didelius įsipareigojimus, kurių dalis dar galioja iki 2025 metų.

Tačiau premjeras Andrius Kubilius teigė nematantis jokio pagrindo investuotojo į Visagino atominę elektrinę paieškas lyginti su “Williams” istorija.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę JAV susitiko su potencialiais investuotojais į naują atominę elektrinę.

A. Kubilius anksčiau teigė, kad realūs naujos atominės elektrinės statybos darbai turi prasidėti 2014 metais, 2020 metais jėgainė jau galėtų gaminti elektrą, o investuotojas į atominę elektrinę paaiškės netrukus.

BFL

Pabradėje besilankančią Prezidentę Dalią Grybauskaitę pasitiko protestuojantys bendruomenės atstovai, kurie skundėsi Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio veikla, tuo, kad į vietovę nepritraukiamas verslas, nekuriama naujų darbo vietų, uždaryta mokykla.

Šešių žmonių grupelė su plakatais sustojo prie įmonės “Intersurgical”, kurioje trečiadienį lankosi šalies vadovė. “Tai yra vienintelė tokia moderni įmonė, kurianti darbo vietas. Nėra verslo, darbo vietų, ne meras juk sukurs. Ateina verslininkai, jei sudaromos sąlygos investuoti, atsiranda darbo vietų”, – svarstė Modžiūnų kaimo bendruomenės “Varpas” pirmininko pavaduotojas Alfonsas Pošiūnas.

Protestuojantieji laikė rankose plakatus, su užrašais “Švenčionių rajonas – UAB “Vigelis”, “Kas dengia Vigelio korupciją?”, protestuojančiųjų atstovas tikino, kad jų netenkina V. Vigelio kaip mero veikla.

“Kai jį, kaip žmogų matau bendraujant, priekaištų aš jam neturiu, bet kaip valdininkas jis turėtų elgtis pagal tam tikrus etalonus ir įstatymus”, – sakė A. Pošiūnas.

Bendruomenės atstovas skundėsi informacijos apie savivaldybės taryboje priimamus sprendimus trūkumu.

“Tarybos posėdžiuose aš asmeniškai nedalyvauju, bet visuomenė nemato, negirdi tarybos posėdžių, yra tik per spaudą, mes neturime nei vietinio radijo, nei televizijos, kur galėtume stebėti, kad bent jau salėje sėdint būtų įgarsinimas geras. Dėl informacijos trūkumo mes negalime žinių perduoti kitiems kaimams”, – dėstė A. Pošiūnas.

Be kritikos dėl investicijų trūkumo, protestuotojai skundėsi dėl uždarytos profesinės mokyklos.

“Buvo uždaryta viena mokykla, mes kaip kaimo gyventojai intrigų nežinome. Buvo gana galinga ekonominė bazė. Profesinė mokykla buvo uždaryta, dabar ji nenaudojama, Turto fondui atiduota”, – sakė A. Pošiūnas.

BFL

Seimas antradienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms pataisoms, kuriomis numatoma rotuoti medicinos įstaigų vadovus.

Už prezidentės pateiktas pataisas balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 25 parlamentarai. Dėl pataisų priėmimo Seimas dar balsuos, kai jas apsvarstys parlamentiniai komitetai.

Prezidentė D. Grybauskaitė pataisas inicijavo argumentuodama, kad numačius rotaciją medicinos įstaigų vadovams būtų atsikratoma tarybinio palikimo, kai įstaigoms vadovauti buvo skiriami medikai, ir pereinama prie profesionalios vadybos.

“Kadencijų nustatymas užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį gydymo įstaigų valdybą ir kokybiškesnes sveikatos paslaugas žmonės. Taigi, pirmiausia šitas įstatymas nukreiptas ne prieš ką nors, o už pacientų, žmonių galimybę gauti geresnį gydymą”, – pristatydamas pataisas Seime sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65 metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.

Prezidentės teigimu, pakeitus, anot jos, ydingą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo tvarką, taip pat atsivers karjeros galimybės visiems kvalifikuotiems ir kompetentingiems specialistams.

Prezidentė jau yra inicijavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnybų, Prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento vadovų kadencijas ir rotaciją įtvirtinančios įstatymų pataisas.