"Veido" archyvas

Prezidentės patarėjas Darius Semaška teigia, kad Dalia Grybauskaitė remia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Libijos, leidusią vykdyti karinius veiksmus šios šalies oro erdvėje. Tokią poziciją jis išdėstė praėjus beveik mėnesiui po to, kai šalies vadovė užsienio žiniasklaidai kritikavo NATO karinę operaciją Libijoje kaip peržengusią JT suteiktą mandatą.

“Prezidentė, be abejo, remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją šiuo klausimu ir labai aktyviai dalyvavo ir vadovavo Lietuvai prisijungiant prie NATO sprendimo įgyvendinant šią rezoliuciją”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D. Semaška.

Balandį interviu Austrijos dienraščiui “Die Presse” D. Grybauskaitė pareiškė, kad NATO karinės operacijos Libijoje “akivaizdžiai peržengė JT mandatą”. Pasak D. Semaškos, prezidentė taip norėjo pasakyti, kad siekiant išvengti civilių gyventojų aukų būtinos ne tik karinės priemonės.

“Ką pažymėjo prezidentė – kad tikslas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir NATO veiksmų buvo užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir NATO priėmė sprendimą uždrausti skrydžius virš Libijos režimo oro pajėgų ir taip pat išvengti civilių gyventojų žūčių. Deja, kaip matome, karinių veiksmų nepakanka. Civiliai žūsta abiejose konfliktuojančiose pusėse Libijoje, ir todėl prezidentė mano, jog būtinos ne tik karinės, bet ir humanitarinės, politinės ir diplomatinės priemonės”, – kalbėjo patarėjas.

Apie tai, kad Lietuva pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms dėl Libijos ir remia jų įgyvendinimą, po D. Grybauskaitės pareiškimo apie peržengtą mandatą pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak D. Semaškos, ministerijos teiginiai neprieštaravo prezidentės pasisakymui.

“Užsienio reikalų ministerijos pranešime nebuvo prieštaraujama prezidentės pasisakymui – tame pranešime buvo plačiau Lietuvos žmonės informuojami ir žiniasklaida informuojama apie tai, kas yra pasakyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje šiuo klausimu, taip pat kokio vaidmens ėmėsi NATO ir koks yra santykis tarp NATO veiksmų ir JT rezoliucijos”, – kalbėjo jis.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kovo mėnesį paskelbė neskraidymo zoną virš Libijos. Sprendimas priimtas po to, kai šios šalies diktatoriaus Moamaro Kadhafi (Moamaro Kadafio) režimo pajėgos pasitelkė sunkiąją ginkluotę prieš sukilėlius. Netrukus po to kai kurios Vakarų šalys surengė oro antpuolius šioje Šiaurės Afrikos šalyje.

BFL

Prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija sudomino Seimo Audito komiteto narius, pranešė LNK Žinios.

Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įtaria, kad būsto statybos darbų pirkimas galėjo būti vykdomas neskaidriai.

“Aš matau problemą dėl galimo pirkimų suskaidymo, tai yra atliekamų darbų dar nepabaigus viešųjų pirkimų procedūros. Keista buvo, kodėl langai buvo perkami iš dviejų skirtingų organizacijų. Manyčiau, kad iš tos informacijos, kuri yra viešoje erdvėje, tai galbūt buvo skaidomi viešieji pirkimai, kad galima būtų taikyti kitas procedūras”, – tvirtino Seimo narė.

Pasak LNK Žinių, apie rezidencijoje vykstančius statybos darbus viešai nekalbama, iš pradžių bandyta neigti, kad rekonstrukcijos darbai jau pradėti, nors galima matyti, kad rezidenciją dengia žalas apsauginis tinklas, girdėti statybų garsai, matyti darbininkai.

Apie rezidencijos viešuosius pirkimus oficialiame Prezidentūros tinklalapyje neskelbiama, konkrečių kainų neviešina ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Prezidentūra paaiškino, kad viešieji pirkimai vykdomi etapais, esą langai perkami du kartus, trečiuoju etapu bus perkami pastato šiltinimo darbai.

Pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, iš pradžių bandyta rekonstruoti šalia prezidentūros esančią rezidenciją. Vis dėlto, investavus 6 mln. litų ir pamačius, kad reikės dar tiek pat, šios minties atsisakyta.

“Maždaug 10 kartų pigiau, negu būtų kainavę šitos (šalia prezidentūros esančios – BNS) rezidencijos rekonstrukcija. Tiesiog bus paremontuotas, apšiltintas, pakeisti langai ir apšiltintas namas Turniškių rezidencijos, kad tie kaštai, kurie yra už šildymą ir dujas, o kaštai iš tiesų, kaip ši šalta žiema parodė, yra didžiuliai, kad jie būtų mažesni”, – sakė L. Balsys.

Kur gyvens šalies vadovė, kol rezidencijoje vyks statybos darbai, neaišku. Pasak Prezidentūros, tai slapta informacija.

D. Grybauskaitė sostinės Baltupių mikrorajone šalia Seimo pirmininkės Irenos Degutienės yra įsigijusi kotedžą, tačiau prezidentės kaimynai teigia šalies vadovės pastarosiomis dienomis nematę.

Pasak Prezidentūros, rezidencija remontuojama iš kanceliarijai šiemet numatytų biudžeto lėšų einamajam remontui.

BFL

Šalies vadovės iniciatyva pirmą kartą per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga aptarti gimtosios kalbos, lietuviškos knygos ir spaudos reikšmės bei ateities Prezidentūroje susirinko visų už gimtosios kalbos ir spausdinto žodžio likimą atsakingų profesijų atstovai – leidėjai, rašytojai, spaustuvininkai, žurnalistai, mokslininkai, bibliotekininkai, kalbininkai, muziejininkai, studentai bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Pasak D. Grybauskaitės, prisimindami lietuviškam žodžiui tekusius išbandymus, lietuviškos spaudos draudimo, sovietinės cenzūros laikus, turime susitelkti prieš naujus iššūkius, su kuriais tenka susidurti jau laisvam lietuviškam žodžiui.

“Išbandymai nesugniuždė, o užgrūdino ir paskatino tautą giliau suvokti spausdinto žodžio reikšmę. Jie išmokė tausoti, puoselėti ir ginti žodį, išsaugant lietuvių kalbą kaip nacionalinio identiteto šaltinį. Šiandien, kai didžiuojamės, kad esame tarp pirmaujančių šalių Europoje pagal spaudos laisvę, rimčiausias iššūkis yra asmeninė atsakomybė už parašytą žodį, jo kokybė ir sklaida”, – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos renginyje Prezidentūroje sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat pasveikino visus su pirmadienį minima Europos diena ir palinkėjo kurti europietišką Lietuvą, neprarandant savitumo.

“Siekime, kad spausdintas lietuviškas žodis neišnyktų pasaulinėje spausdinto žodžio begalybėje. Kad skaitytume geriausias pasaulinio lobyno knygas lietuviškai, o lietuvišką knygą vertintų pasaulis”, – ragino D. Grybauskaitė.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos renginyje pranešimus apie gimtosios kalbos ir spausdinto žodžio reikšmę valstybės gyvenimui skaitė VU Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktoriaus prof. Domas Kaunas, Spaustuvininkų asociacijos prezidentė dr. Erika Furman, Leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, Bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. Irena Smetonienė, VU Leidybos magistro studijų programos pirmojo kurso studentas Mantas Bražiūnas, žurnalų “Verslo klasė” ir “Iliustruotasis mokslas” redaktoriaus Aurelijus Katkevičius, Rašytojų sąjungos pirmininko Antanas A. Jonynas.

Renginyje taip pat dalyvavo dviejų kino premjerų – režisieriaus Jono Trukano vaidybinio filmo “Knygnešys” ir airių režisieriaus Džeremijo Kulinano (Jeremiah Cullinane) dokumentinio filmo “Knygnešiai” kūrėjai, veikė bibliofilo ir kolekcininko Vidmanto Staniulio Spaudos draudimo metų spaudinių ir vienetinių gražiausių šio meto knygų parodos, pristatyti fotomenininko Juozo Valiušaičio fotodarbai “Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams”.

"Veido" archyvas

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Prezidentūroje bus pagerbti leidėjai, spaustuvininkai, bibliotekininkai ir kalbos puoselėtojai. Pirmadienį Lietuvos spaustuvininkų asociacijos vardu Prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteikta dovana – knygrišių rankomis įrišta vienetinė knyga.

“Tikimės, kad Lietuvos valstybėje bus globojamos ir puoselėjamos lietuviškos knygos, kurios pasieks kitas valstybes kaip mūsų šalies dovanos, bylojančios apie tai, jog knyga buvo ir bus viena didžiausių vertybių mūsų krašte” – teigia Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė dr. Erika Furman.

Prezidentūroje veiks spaudos draudimo metų leidinių, šių laikų gražiausių knygų ir rankomis įrištų vienetinių knygų ekspozicija.

Tradiciškai Spaudos dieną minimi žurnalistai, žiniasklaidos atstovai, tačiau šias metais Lietuvos spaustuvininkų asociacijos iniciatyva atkreiptas dėmesys į istorines šios dienos šaknis, leidėjų, spaustuvininkų, bibliotekininkų, mokytojų, knygnešių ir kalbos puoselėtojų indėlį išsaugant lietuvišką žodį.

Lietuvoje nuo seno buvo stiprios spaudos, knygrišybos tradicijos, kurios padėjo skleisti ir saugoti lietuvišką žodį. Spauda ir spaustuvininkų veikla buvo susijusi su tautos išlikimu, mokslu, kultūra, atspindėjo politinius ir ekonominius šalies įvykius. Nuo seno spaustuvės buvo ir kultūros židiniai, kurstantys meilę knygai, gimtajam žodžiui ir mūsų šaliai.

Spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimas buvo skaudus smūgis Lietuvos spaustuvėms. Vilnius dar XIX a. pradžioje turėjo galimybių tapti vienu didžiausių spausdinimo centrų Rusijos imperijoje. 1830 metais jame veikė jau 11 spaustuvių ir viena litografija, kai Maskvoje tuo metu veikė 15 spaustuvių. Caro valdžios represijos Vilniuje kaip niekur kitur suvaržė ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų kultūros, spaudos raidą.

Pasak E. Furman, nors spausdintų lietuviškų knygų tiražai kasmet mažėja, galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais didėja knygų eksportas į kitas šalis, ypač Skandinaviją, kur Lietuvos spaudos gamintojai pelnė patikimų spaudos partnerių vardą.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria siūlymams dar penkmečiu nukelti įstatymų, kuriais būtų įteisinama pareigūnų rotacija, įsigaliojimą, nes tai neskatintų teigiamų pokyčių teisėsaugos sistemoje, teigia šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

“Svarstant Prezidentės siūlymų dėl rotacijos teisėsaugos sistemoje įstatymų projektus buvo pateikti pasiūlymai, grindžiami siekiu užtikrinti daugiau kaip 15 ar 20 metų vadovaujančiose pareigose dirbančių pareigūnų teisėtus lūkesčius. Buvo siūlymų, susijusių su atitinkamu tokių įstatymų įsigaliojimo atidėjimu dar penkeriems metams.

Prezidentės vertinimu, tai reikštų teisėsaugos institucijų tolesnę stagnaciją, tolesnį stagnacijos įšaldymą mažiausiai dar 10 metų, o tai reiškia, kad galimybių keistis teisėsaugai teigiama linkme sumažės”, – teigė S. Cirtautienė antradienį interviu “Žinių radijui”.

Prezidentės vyriausios patarėjos teigimu, svarstant rotacijos klausimus dar liko nemažai diskutuotinų klausimų dėl pareigybių, kurioms būtų taikoma rotacija, sąrašo, rotacijos apimties, tvarkos, pareigūnų, kuriuos tai palies, socialinių garantijų ar tolesnių karjeros galimybių.

“Prezidentės atitinkamuose įstatymų projektuose pasiūlytos pereinamojo laikotarpio nuostatos racionaliai sprendžia problemas, tai atitinka tiek Konstituciją, tiek pareigūnų teisėtus lūkesčius. Pagrindo nerimauti tiems pareigūnams, kuriuos atitinkamos įstatymo nuostatos galėtų paliesti, nėra”, – sakė S. Cirtautienė.

Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, rotacija siekiama sukurti prielaidas skaidresnei, efektyvesnei ir atviresnei teisėsaugai, kuri realiai galėtų įgyti didesnį visuomenės pasitikėjimą.

“Šiais siūlymais siekiama sveikesnės konkurencijos, tam tikro teisėsaugos institucijų atsinaujinimo, mažinti teisėsaugos institucijų tam tikrą stagnaciją, dėl ko ji dažnai, ko gero, ne be pagrindo, kaltinama tam tikra arogancija ir daugiau privilegijų gynimu, rūpinimusi savo išlikimu, bet ne tiesioginių funkcijų vykdymu ginant Lietuvos žmonių interesus”, – teigė S. Cirtautienė.

Prezidentūros vertinimu, yra ydingas požiūris, kad aukštos pareigos skiriamos visam likusiam tarnybos laikui, o jas gavęs pareigūnas yra ir negali būti pajudinamas.

“Toks požiūris ir jį atspindinti praktika, Prezidentės vertinimu, šiandien sunkiai suderinama su reikalavimais, kurie turėtų būti keliami modernios teisinės valstybės institucijoms. Todėl ir buvo imtasi įvesti kadencijas ir apriboti jų skaičių, nes reikia konstatuoti, kad tai yra būtinas neatidėliotinas ir neišvengiamas žingsnis, siekiant realių teigiamų poslinkių teisėsaugos veikloje”, – sakė S. Cirtautienė.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį išvyksta į Azerbaidžaną, kur skatins ieškoti pažangos sprendžiant vadinamuosius įšaldytus konfliktus.

Per vizitą į Pietų Kaukazą gegužės 2-4 dienomis D.Grybauskaitė taip pat lankysis Armėnijoje ir Gruzijoje.

Lietuvos prezidentė vizitą rengia kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančios šalies vadovė.

Jos darbotvarkėje numatyti susitikimai su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ir Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu.

“Prezidentė, lankydamasi Pietų Kaukazo šalyse, skatins regiono valstybių lyderius būti atviresniais siekiant esančių nesutarimų sprendimo”, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

“Tik taikus sprendimas, pasiektas konstruktyviose derybose, kai abi pusės rodo politinę valią ir tvirtą apsisprendimą rasti abipusiai tinkamą išeitį iš susidariusius situacijos, gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir taiką”, – pranešime sakė D.Grybauskaitė.

Per susitikimus su Pietų Kaukazo valstybių vadovais taip pat bus aptarti dvišaliai santykiai, ekonominis, kultūrinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimo projektai su Europos Sąjunga, sakoma pranešime spaudai.

Įšaldytais arba užsitęsusiais konfliktais vadinama situacija Kalnų Karabache – tarptautinės bendruomenės pripažįstamoje Azerbaidžano dalyje, kurią kontroliuoja armėnai, taip pat padėtis nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas, sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.

“Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

“Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos ir Lietuvos kaimyninė zona”, – dėstė šalies vadovės patarėjas.

Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.

Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija, L.Balsys atsakė, kad “nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo”.

“Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas, natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors didelis pokytis”, – sakė patarėjas.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną – pareigūnai aiškino, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino viešųjų ryšių akcija.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tuomet sakė prezidentė.

Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė, L.Balsys penktadienį sakė: “Čia kažkas yra painiojama, aš negalėčiau to komentuoti”.

Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.

Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis Seimas numatė mažesnes maksimalias baudas už sunkius ekonominius ir finansinius nusikaltimus nei siūlė šalies vadovė.

Seimas praėjusią savaitę priėmė BK pataisas, kuriomis padidino baudas už nusikaltimus, tačiau palyginti su pirminiu D.Grybauskaitės pateiktu pataisų variantu siūlytų maksimalių baudų dydis sumažintas penkis kartus.

Pasak prezidentūros pranešimo, Seimo nustatytos maksimalios baudos už kontrabandą ir kitus ekonominius nusikaltimus yra per menkos, todėl siūloma didžiausias baudas už mažiausiai pavojingus nusikaltimus padidinti nuo 13 tūkst. iki 65 tūkst. litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 tūkst. iki 195 tūkst. litų.

“Nebaudžiami kontrabandininkai ir kiti ekonominiai nusikaltėliai vis labiau pelnosi visų Lietuvos žmonių ir valstybės sąskaita. Dabar galiojančios baudos iš nelegalaus verslo lobstantiems asmenims yra juokingos, palyginti su jų gaunama nauda. Bausmė turi būti tokia, kad daryti nusikaltimo neapsimokėtų”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, didelės piniginės baudos yra veiksmingiausia nuo nusikaltimų atgrasanti priemonė kovojant su tokiais nusikaltimais, tokiais kaip kontrabanda ar pridėtinės vertės mokesčio grobstymas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras sakė, jog baudas didinti ne taip drastiškai nutarta įvertinus, kad nusikaltę asmenys nebus pajėgūs sumokėti 10 kartų išaugusių baudų, keliaus į kalėjimą, o tai valstybei tik kainuos papildomai.

“Prezidentė ir mes taip pat manėme, kad tai yra per mažas dydis, prezidentė visus tuos dydžius siūlė didinti vienodai – 10 kartų, mes siūlėme perpus sumažinti prezidentės siūlymus – padidinti, bet ne tiek drastiškai, turint minty, kad jei negalės baudos sumokėti, vargu, ar ji turės drausminį poveikį”, – žurnalistams sakė S.Šedbaras.

Komiteto vadovas neigė, kad mažesnės baudos ir toliau leis kontrabandininkams išvengti griežtos atsakomybės, tvirtindamas, jog Baudžiamasis kodeksas numato kitas priemones, pavyzdžiui, nepagrįstomis lėšomis įgyto turto konfiskavimą.

Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas patikino, jog jo šalis remia Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių siekį kuo greičiau išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir yra pasiryžusi aktyviai bendradarbiauti šių tikslų siekiant, teigia Norvegijoje viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

D.Grybauskaitės susitikime su Norvegijos ministru pirmininku aptarti Lietuvos ir Norvegijos dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas užsienio politikos ir saugumo, ekonomikos ir energetikos srityse bei Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimo klausimai, pranešė Prezidentūra.

“Lietuva aktyviai kuria Baltijos šalių elektros rinką su tikslu įsijungti į Šiaurės Europos šalių elektros sistemą NordPool. Sėkmingai vyksta elektros jungčių su Šiaurės Europa projektai. Lietuva tvirtai apsisprendusi statyti suskystintų dujų terminalą. Visa tai atveria labai palankias perspektyvas bendradarbiauti su Norvegija, ypač energetikos srityje, įskaitant galimybę ateityje pirkti norvegiškas dujas”, – sakė D.Grybauskaitė.

Po susitikimo Lietuvos prezidentės ir Norvegijos premjero vadovaujamų delegacijų ministrai pasirašė dvišalio susitarimo memorandumus dėl 2009-2014 metų Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės (EEA) finansinių mechanizmų įgyvendinimo, kurie numato 84 milijonų eurų paramą Lietuvos projektams, ir dvišalę sutartį dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, perdavimo bausmei atlikti į nuteistojo šalį, kuri, pasak Lietuvos vadovės, padės abiems valstybėms geriau kovoti su nusikalstamumu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Norvegijos karaliumi Haraldu V Akešhiuso tvirtovėje padėjo gėlių vainiką prie Nacionalinio paminklo. Lietuvos vadovė taip pat lankėsi Norvegijos parlamente Stortinge, kur su jo pirmininku Peru Kristianu Fossu (Peru Kristianu Fosu) aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, Stortingo vaidmenį ir paramą Lietuvai atkuriant nepriklausomybę.

D.Grybauskaitė per iškilmingą priėmimą Norvegijoje taip pat sakė, kad jos valstybinis vizitas šioje šalyje – “išskirtinė galimybė sutvirtinti Norvegijos ir Lietuvos bendravimą.

“Šiais metais Norvegija ir Lietuva mini diplomatinių santykių dvidešimtmetį. Tai yra ne tik atmintina diena mūsų bendro diplomatinio darbo kalendoriuje, tai – mūsų bendros istorijos dalis. Šiaurės Europos valstybės buvo pačios drąsiausios ir

pirmosios suskubo pripažinti mūsų atsikūrusios valstybės nepriklausomybę”, – kalbėjo prezidentė.

Anot jos, Lietuvos teatro režisierius Oskaras Koršunovas Norvegijoje “turbūt žinomas ne mažiau nei gimtojoje Lietuvoje, kaip ir Norvegijos choreografas Jū Striomgren puikiai pažįstamas lietuviams”.

“Didžiuojamės matydami tokius gražius mūsų kultūrinio bendradarbiavimo vaisius”, – sakė Lietuvos vadovė.

+370 5 2058510

Po prieštaringai įvertintų nacionalistų eitynių kovo 11-ąją kilusios diskusijos rodo, kad Lietuvos žmonės ir politikai yra susirūpinę, jog “agresyvaus nacionalizmo daigai neužaugtų”, pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė žurnalistams sakė, jog yra labai gerai, kad diskusijose išsakomos įvairios nuomonės.

“Vertinu šias diskusijas kaip labai gerą ženklą, kad žmonės ir politikai susirūpinę, kad nacionalizmo – ir tokio agresyvaus nacionalizmo – daigai tikrai neužaugtų, ir kad Lietuva netaptų valstybę, kurią linksniuotų visas pasaulis”, – žurnalistams sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė teigė, kad patriotizmas yra svarbus ir jį būtina ugdyti, tačiau rasizmas yra netoleruotinas.

“Tautiškumą ir patriotizmą būtina ugdyti ir jį skatinti. Labai džiaugiuosi, kad tokie jausmai išlieka. Bet rasizmas ir neapykanta kitaip manantiems ar kitokiems neturi būti dominuojanti Lietuvos politinėje erdvėje”, – sakė prezidentė.

Lietuvoje daug diskusijų sukėlė Nepriklausomybės dieną – kovo 11-ąją – įvykusios eitynės, kuriose buvo skanduojamas šūkis “Lietuva lietuviams”. Organizatoriai tikino, kad šūkis nėra nukreiptas prieš kitataučius, o sąvokia “lietuviai” apima visus, besilaikančius įstatymų, nepriklausomai nuo tautybės. Vis dėlto toks aiškinimas neįtikino valdančiųjų konservatorių atstovų, kurie savaitgalį nusprendė partijos nariams neleisti dalyvauti renginiuose su šovinistiniais šūkiais.

“Kai girdžiu Gintarą (Songailą) aiškinant, kad šūkis “Lietuva-lietuviams” nekursto nesantaikos – girdėjau, kaip jis skamba. Tai nebuvo kelių jaunuolių, pasiklydusių eisenoje, pacypavimas, tai skambėjo pakankamai grėsmingai. Galiu paliudyti savo liudijimu. Nežinau, kokie teismai ir kokie analitikai analizuoja, kad tokie šūkiai nekursto nesantaikos, mano įsitikinimu, jie kursto nesantaiką, ir niekas man niekas kitaip neįrodys”, – savaitgalį kalbėjo premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį prieš interpeliaciją Seime išsakė tvirtą paramą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Šalies vadovė Trakuose žurnalistams taip pat pabrėžė pasitikinti ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

“Ministru A.Sekmoku aš pasitikiu, šitą visada viešai deklaravau. Tai žmogus, kuris pradėjo laužyti 20 metų nusistovėjusią energetinę stagnaciją, realiai siekia Lietuvos bent jau tam tikros energetinės nepriklausomybės. (…) Aš jį tikrai palaikau ir labai, labai norėčiau, kad jis išliktų”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak jos, A.Sekmokas pamėgino išardyti interesų grupes, kurios trukdė Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės.

D.Grybauskaitė sakė, jog toliau turėtų dirbti ir Vyriausybės vadovas A.Kubilius.

“Aš tikrai pasitikiu premjeru ir manau, kad jis gali dirbti ir turi dirbti. Darbų dar yra daug, ekonominė situacija nėra tiek pagerėjusi, kad galėtume švaistytis ar radikaliai keitinėti Vyriausybę”, – sakė šalies vadovė.

Į klausimą, ar kokiam nors politikui yra siūliusi premjero postą, ji atsakė: “Apie premjero postą kalbu tik su premjeru”.

“Kalbu su visomis politinėmis grupėmis, nes toks mano darbas – privalau su visais bendradarbiauti ruošiantis naujai sesijai. Taip buvo anksčiau, bus ir toliau. Turiu bendradarbiauti su visomis politinėmis grupėmis Seime”, – teigė prezidentė.

Vesti istorijos ir pilietinio ugdymo pamokos į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją atvykusi D.Grybauskaitė teigė, jog interpeliacija yra geras demokratinis Seimo įrankis, tačiau pabrėžė nenorinti vertinti opozicijos kalbų apie galimas tolesnes interpeliacijas.

“Vertinsime darbus”, – sakė ji.

Paklaustą, kokių ministrų darbu nėra patenkinta, D.Grybauskaitė vėl minėjo Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

“Jau anksčiau minėjau, kad Aplinkos ministerija nėra dirbanti efektyviai, mano nuomonė išliko nepasikeitusi. Kol kas nėra ką daugiau ir pridurti”, – sakė prezidentė.

Tačiau šalies vadovė pridūrė, jog šioje situacijoje “premjeras turi pilną teisę daryti sprendimus kaip koalicijos vadovas”.

Seimas ketvirtadienį pavasario sesiją pradės interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Interpeliaciją ministrui gruodį pateikė 70 Seimo narių iš 141, ministras jau yra raštu atsakęs į pateiktus klausimus.

Jei Seimo nariai nuspręs, kad ministro atsakymai jų netenkina ir nutars reikšti jam nepasitikėjimą, tokiam nutarimo projektui per slaptą balsavimą reikia ne mažiau kaip pusės Seimo narių balsų.

Būsimasis Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis, susitikęs su Jungtinių Valstijų atstovybės Vilniuje vadove, tikino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra “antiamerikietiška”, tačiau, anot jo, JAV atstovams reikės pasistengti bandant ją patraukti savo pusėn.

“Ji yra labai europietiška. Ji nori, kad mes taptume gyvybinga, technologiškai atvira skandinaviško stiliaus visuomene. Tai yra suderinama su stipriu transatlantiniu ryšiu”, – paviešintoje JAV diplomatų Vilniuje ataskaitoje cituojamas Ž.Pavilionis.

Per susitikimą su JAV ambasadore Anne Derse (En Ders) jis sakė, kad aukšto lygio dėmesys būtų labai svarbus kuriant santykius su D.Grybauskaite. Pasak jo, amerikiečiams gali tekti pasistengti norint patraukti Lietuvos vadovę savo pusėn, tačiau tai nėra neįmanoma.

“Ji nepriklausoma ir labai stipri asmenybė. (…) Jai reikia susitikimo su prezidentu (Baracku) Obama”, – teigė Ž.Pavilionis pridūręs, kad siekiant D.Grybauskaitės palankumo galėtų padėti jos patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

Pasak būsimojo ambasadoriaus Vašingtone, D.Grybauskaitė tikrai nėra prorusiška, tačiau Rusija visaip stengiasi įvaryti pleištą tarp JAV ir Lietuvos vadovės. Anot dokumento, kurį paskelbė portalas 15min.lt, Ž.Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, kritiškai nebežiūrėjo į save ir įstrigo, tuo metu D.Grybauskaitė stengiasi tai pakeisti.

Ž.Pavilionis, tuomet koordinavęs Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai, skeptiškai vertino savo tiesioginio vadovo buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko galimybes likti poste dėl asmeninio nesuderinamumo su D.Grybauskaite.

Pasak dokumento, Lietuvos diplomatas tikėjosi 2010 metų kovo 11-osios proga Vilniuje sulaukti aukšto rango svečių iš JAV Kongreso bei teigė, kad bet koks JAV administracijos atstovas prieš vykdamas į Maskvą gegužės 9-osios proga pirmiau turėtų užsukti į Vilnių.

“Wikileaks” gautame JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumente Ž.Pavilionis pristatomas kaip ambicingas bei JAV palankus diplomatas, kuris palaiko gerus santykius su D.Grybauskaite, ir būtų “veiksmingas ambasadorius Vašingtone”.

Ž.Pavilionis Lietuvos ambasadoriumi JAV pradėjo dirbti praėjusių metų rugpjūtį.