Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina sąžiningą energetikos ministro Arvydo Sekmoko darbą, teigia prezidentės patarėjas

“Prezidentė tikrai vertina Sekmoko darbą, ir tai yra sąžiningai valstybės ir Lietuvos piliečių interesams dirbantis žmogus. Jis subūrė būrį žmonių, tikinčių energetinės nepriklausomybės vizija ir svarbiausia – gebančių pasiekti daug rezultatų, o darbas yra atliktas tikrai milžiniškas”, -interviu Žinių radijui antradienį sakė Nerijus Udrėnas.

Anot jo, pagrindiniai A.Sekmoko nuveikti darbai yra sugrąžintos VST akcijos, visuomenės interesų neatitinkančios bendrovės “Leo LT” išardymas, įkurta elektros birža, kuri leido suvaldyti elektros kainų augimą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kaštų sutaupymas, leidęs nedidinti elektros kainų nuo 2011-ųjų, pajudėję elektros jungčių projektai ir kita.

N.Udrėno teigimu, bendrovės “Lesto” įkūrimas rodo, kad valstybė geba efektyviai valdyti turtą.

Seimas pavasario sesiją kovo 10-ąją pradės interpeliacijos A.Sekmokui svarstymu. Interpeliaciją savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo šiandien prasidėjusiame visuotiniame gyventojų surašyme ir tapo pirmąja elektroninio surašymo dalyve.

Šalies vadovė ragina visus šalies gyventojus, kurie turi prieigą prie interneto, pasinaudoti elektroninio surašymo galimybe.

“Pirmąkart šalies istorijoje visuotinis gyventojų surašymas vyksta ir internetu. Nereikia laukti, kol kas nors ateis surinkti duomenų apie tave, viską gali pateikti pats. Užtrukau 10 minučių. Tai labai patogu, paprasta ir greita”, – teigia Prezidentė.

Pasak Prezidentės, kiekvienas šalies gyventojas turėtų būti suinteresuotas dalyvauti surašyme ir pateikti kaip galima tikslesnę informaciją apie save, nes pagal ją bus sprendžiama, kam ir kuo valstybė gali padėti.

“Per dešimt metų Lietuva labai pasikeitė. Šiandien tiksliai nežinome net tikslaus šalies gyventojų skaičiaus. Gyventojų surašymas padės sužinoti tikrąją kiekvieno šalies gyventojo padėtį, pragyvenimo šaltinius, atskleis nedarbo ir emigracijos mastus, demografinę padėtį, gyventojų išsilavinimo lygį, padės įvertinti būsto kokybę ir gyvenimo sąlygas, nuspręsti, kam ir kokios pagalbos reikia. Žinodami tikslią padėtį, galėsime priimti teisingesnius ir efektyvesnius sprendimus”, – pabrėžia Prezidentė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Lietuvos gyventojus balsuoti savivaldos rinkimuose ir teigia, kad jai pačiai nebuvo sunku apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą.

Sekmadienio rytą D.Grybauskaitė anksčiausiai iš aukščiausių šalies vadovų atvyko balsuoti į Vilniaus Gedimino technikos universiteto rūmuose įsikūrusią Saulėtekio rinkimų apylinkę.

“Kviečiu visus nepatingėti sekmadienį ateiti ir balsuoti, nes vis dėlto ši valdžia, savivaldybės, yra arčiausiai žmogaus ir daugiausiai gali padaryti žmogui. Taigi, kiekvienas pilietis gali išsirinkti valdžią sau ir paskui pareikalauti, kad ta valdžia gintų kiekvieno mūsų piliečio interesą”, – įmetusi balsavimo biuletenį į balsadėžę žurnalistams sakė prezidentė.

Ji neatskleidė, už ką – partinius ar savarankiškus kandidatus – atidavė savo balsą.

“Ne, nebuvo”, – paklausta, ar sunku buvo apsispręsti, sakė D.Grybauskaitė.

Kartu šalies vadovė sakė, jog džiaugiasi, kad atsiranda konkurencija partijoms ir pabrėžė, jog permainos šalyje priklauso nuo pačių žmonių, nes jie turi ne tik rinkti, bet ir kontroliuoti savo išrinktą valdžią.

“Permainos, be jokios abejonės, bus, ar jos bus drastiškos, ar didžiulės, tikėtis taip greitai nereikėtų. Tai, kad atsiranda konkurencija partijoms, džiaugiuosi, kad žmonės pagaliau pradeda suprasti, jog savivaldos valdžia yra jų valdžia ir labai noriu tikėti, kad žmonės tą savo demokratine teise pasinaudos”, – sakė D.Grybauskaitė.

“Permainos priklauso nuo pačių žmonių, jie ne tik turi išsirinkti, bet ir kontroliuoti, ir reikalauti iš savo išrinktų politikų, kad jie dirbtų būtent jiems. (…) Šiuo metu savivalda turi labai daug teisių ir labai mažai pareigų, ir tik demokratinis rinkėjas demokratinėje valstybėje gali kontroliuoti šią valdžią”, – kalbėjo šalies vadovė.

Ji sakė besidžiaugianti, kad Lietuvoje vyksta eksperimentas leidžiant rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams, bet kartu pabrėžė, jog “čia visko gali būti ir eksperimentas yra eksperimentas”.

D.Grybauskaitės nuomone, ateityje bus grįžta prie tiesioginių merų rinkimų idėjos. “Ne tik mero, bet galbūt ir seniūno, vis dėlto valdžia turi būti kuo arčiau žmogaus”, – sakė šalies vadovė.

Lietuvoje sekmadienį vyksta eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai. Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų naujai ketverių metų kadencijai varžosi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-yje savivaldybių renkama per 1526 tarybų nariai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginamas trauktis iš pareigų ūkio ministras Dainius Kreivys turi įsiklausyti į šalies vadovės nuomonę, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Be tų teisinių dalykų – ką atsakys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – yra ir politinė atsakomybė, politinis aspektas, nes ministras yra politikas, ir politikui turbūt visiškai yra kitokie reikalavimai nei valstybės tarnautojui. Ministras turėtų įsiklausyti į valstybės vadovės nuomonę šioje situacijoje”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

I.Degutienė ir D.Kreivys priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

“Tai yra jaunas, protingas žmogus, kuris tuo labiau sako, kad “nesu įsikibęs kėdės”. Jis turėtų padaryti teisingą sprendimą. Ministras turi pats gerai pamąstyti, gerai įvertinti, bet svarbiausia – įvertinti valstybės vadovės nuomonę ir sprendimą ir priimti politinį sprendimą”, – kalbėjo ji.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius gina D.Kreivį ir teigia, kad dėl jo ateities su politikais ir prezidente bus tariamasi kitą savaitę, po savaitgalį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Seimo pirmininkė išsiskyrusias jos ir premjero pozicijas sako esant dėl “skirtingo vertinimo kampo”.

“Kiekvienas turime savo nuomonę ir skirtingu kampu vertiname. Aš vertinu per politinės atsakomybės prizmę, gerbiamas premjeras vertina per dalykinius, teisinius dalykus”, – žurnalistas Seime vėliau sakė parlamento vadovė.

“Kalbant apie teisinius dalykus arba dalykiškai, į ką premjeras daugiau ir atkreipia dėmesį, aš tikrai nesu ta vertintoja, kuri galėtų pasakyti, ar ministras yra pažeidęs viešuosius ir privačius interesus, ar tai yra įvairių suinteresuotų grupių, kurioms nepatinka ministro veikla, puolimas, tačiau aš kalbu apie politinį vertinimą ir politinę atsakomybę”, – pabrėžė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė taip pat sakė neįsivaizduojanti, kaip Vyriausybėje gali dirbti ministras, neturintis prezidentės pasitikėjimo, ir sakė iš D.Kreivio besitikinti, jos žodžiais, teisingo sprendimo.

“Aš nelabai įsivaizduoju praktiškai, kaip ministras toliau galėtų dirbti Vyriausybėje, jeigu valstybės vadovė, kuri kartu su Vyriausybe yra atsakinga už veiklą valstybėje, išreiškė nepasitikėjimą ir sako, kad jam reikia atsistatydinti. Aš neįsivaizduoju, būdama politikė, kaip aš galėčiau likti tame poste ir dirbti kartu su prezidente”, – kalbėjo I.Degutienė.

Prezidentė praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį šalies vadovės atstovas Linas Balsys tvirtino, kad, prezidentės nuomone, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

Pats ministras, pasak jo patarėjos, laikosi pozicijos dirbti toliau.

I.Degutienė teigia, kad D.Kreivio istorijos nereikia sieti su būsimu žmonių pasirinkimu per savivaldos rinkimus.

“Ne D.Kreivys kandidatuoja į savivaldybę, tačiau kiekvienas miestas, rajonas turi savo kandidatus. Nenorėčiau sutapatinti šios vyriausybiniame, valstybiniame lygmenyje esančios situacijos su savivaldos rinkimais, tikrai du absoliučiai skirtingi dalykai, (…) nematyčiau kažkokių didelių sąsajų”, – kalbėjo ji.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė užuojautą dėl poeto Justino Marcinkevičiaus mirties velionio artimiesiems, bičiuliams, Lietuvos žmonėms ir visiems jo talento gerbėjams.

Šalies vadovė sako, kad netekome išskirtinės Lietuvai asmenybės – iškilaus piliečio, tautos poeto, dramaturgo, tikrojo Lietuvos Mokslų akademijos nario, publicisto, įvairių premijų laureato, žmogaus, tituluoto Lietuvos sąžine.

“Didžio kūrėjo talentas, atsiskleidęs įvairiose meninės ir visuomeninės veiklos sferose, mums ir ateities kartoms bylos apie žmogų – asmenybę, jo meilės, dvasingumo ir kūrybingumo triumfą prieš gyvenimo smulkmenas, apie nuolatinį žmogaus siekį mylėti be kompromisų ir išlygų, jausti ir kurti tik aukščiausiais sąžiningumo kriterijais remiantis, niekuomet neišduoti savo idealų ir meilės Tėvynei išaukštinimo”, – Prezidentūros pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, J.Marcinkevičiaus žodis, kylantis iš pačių giliausių tautos kultūros gelmių, vienodai artimas ir suprantamas visiems tautos sluoksniams.

“Nes labai tiksliai išreiškia tai, ką mes jaučiame, bet neturime tokio didžio talento išreikšti. Susitapatiname su juo, tarsi tai būtų mūsų pačių pasakyta. Tai patvirtina ir liaudies dainomis virtę poeto tekstai, ir neblėstantis domėjimasis jo kūryba”, – sakė ji.

“Justinas Marcinkevičius visiems laikams išliks mums pavyzdžiu žmogaus ir piliečio, kokiu mes siekiame tapti, o jo kūryba ugdys ir taurins mus ir kitas kartas”, – sakė prezidentė.

Rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas J.Marcinkevičius mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 11-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.

Vienas iš Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Jozaitis trečiadienį mirusį poetą Justiną Marcinkevičių apibūdina kaip nepolitinio mąstymo žmogų, kuris savo eilėmis rengė Lietuvą atgimimui.

“Galima net sakyti, kad žymia dalimi jis mus parengė atgimimui”, – BNS sakė filosofas, diplomatas, rašytojas A.Jozaitis.

Jis prisiminė, kad poetą viešai pasisakyti tekdavo įkalbinėti. Net Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje poetas esą kukliai atsisakinėjo dalyvauti, tačiau sutiko steigiamojo susirinkimo metu to pareikalavus salei.

“J.Marcinkevičiui nebuvo būdingas aktyvus politinis veiksmas, nebuvo netgi būdingas politinis mąstymas. Mums per vargą pasisekdavo jį įkalbinti pasisakyti viešai ar tarti viešai žodį, jis varžėsi. Tačiau jo žodis skambėjo eilėse ir ypač sunkiais momentais arba džiaugsmo valandą eilėraščiai, kurios perskaitydavo aikštėje ar kitam gausiam žmonių susirinkime, būdavo reikšmingiausias renginio akcentas, įprasminantis jį”, – dėstė A.Juozaitis.

“Tokie žmonės, žinoma, yra Dievo dovana kiekvienai tautai, nedažnai tenkanti, ir mums pasisekė, kad jis būtent šiuo laikotarpiu gyveno”, – kalbėjo jis.

Pasak A.Juozaičio, J.Marcinkevičius visus savo didžiausius darbus padarė iki atgimimo.

“Aš pats asmeniškai gerai prisimenu, jog minint J.Marcinkevičiaus penkiasdešimtmetį jau buvo tokia nuojauta, kad jis viską, ką galėjo, padarė tautai, ir dabar mums tik reikia, kaip jis pats sakydavo, “deramai nešt save kaip vėliavą”. Ir mes tą darėme”, – teigė A.Juozaitis.

Trečiadienį miręs poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius buvo tautos autoritetas ir iškiliausias pastarųjų dešimtmečių kūrėjas, sako literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Jį vienu žymiausių poetų vadina ir kūrėjas Marcelijus Martinaitis.

“J.Marcinkevičiaus kūrybos veiklos pagrindinis motyvas buvo Lietuvos tautos, kultūros, kalbos išlikimas. Aukščiausio lygio kūriniais jis nusipelnė tautos pagarbos, buvo suvokiamas kaip tautos autoritetas, jo žodis buvo išklausomas, imamas į širdį. Sunku surasti kitą pastarųjų dešimtmečių asmenybę, su kuria galima būtų jį palyginti”, – BNS sakė V.Sventickas.

Anot jo, J.Marcinkevičiaus reikšmę rodo ir tai, kad ne vienas prezidentas jautė pareigą aplankyti poetą, su juo pasikalbėti, išgirsti palinkėjimus. Tačiau kūrėjas to nesureikšmino ir išliko kuklus, santūrus, šiltas bei jaukus žmogus.

“Įspūdį daro nuostabi kūrybos ir asmenybės dermė”, – teigė literatūros kritikas.

V.Sventickas taip pat pabrėžia, kad J.Marcinkevičiaus priklausė tai kūrėjų kartai, kuri pradėjo gaivinti lietuvių literatūrą ir ragino atsisakyti sovietmečiui būdingos patetikos.

“Jo karta atsirėmė į liaudies dainų, folkloro, S.Nėries kūrybos tradiciją, atgaivino tikrąjį meną, lyrizmą, intymų kalbėjimą iš širdies į širdį. Literatūra pradėjo darytis tikra literatūra, o ne kompartijos ruporu”, – BNS sakė V.Sventickas.

Vienas žymiausių lietuvių poetų Marcelijus Martinaitis teigia, kad J.Marcinkevičiaus mirtis minint Vasario 16-ąją – viena iš didžiausių šio laikmečio netekčių.

“Toks simbolinis išėjimas – viena iš didžiausių pastarųjų metų netekčių. Sunku ir suvokti, bus didelė tuštuma kultūroje, literatūroje. Jis būdavo atrama – net nebūtinai turėjo kalbėti, rašyti, kažkur dalyvauti, bet žinodavai, kad yra J.Marcinkevičius, kad yra jaukumas, atspara”, – BNS sakė poetas.

“J.Marcinkevičius – vienas iš žymiausių poetų. Jo tekstai, dainos apie tėvynę ir kitomis temomis – tais laikais buvo giedama sąjūdžio mitinguose. Dabar visiems proga prisiminti, atnaujinti suvokimą, kas jis buvo ir ką nuveikė”, – kalbėjo M.Martinaitis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, reikšdama užuojautą dėl trečiadienį mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus, sako, kad klausydama jo kalbų Sąjūdžio renginiuose, tauta dar kartą įsitikino, kad jai pakaks jėgų atgimimui.

“Klausydama Poeto kalbų Sąjūdžio renginiuose, tauta dar kartą įsitikino, kad jai užteks jėgų tautiniam, politiniam ir dvasiniam atgimimui. Tikriausiai dėl šių nuolatinių pastangų, dėl atjautos šalia esančiam žmogui, dėl nuolatinio dėmesio gimtajai kultūrai, gimtajai kalbai tautos ir Poeto meilė visada buvo abipusė”, – sako I.Degutienė.

Ji pareiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms rašytojams, visiems Lietuvos kultūros kūrėjams, pranešė Seimo pirmininkės sekretoriatas

“Liūdna simbolika dar kartą paženklino Vasario 16-ąją – mūsų laisvės dieną, kurią 1927-aisiais į Anapilį iškeliavo Jonas Basanavičius, o dabar – kitas iškilus lietuvių tautos sūnus. (…) Amžinas tautos dėkingumas ir pagarba telydi tautos Poeto Justino Marcinkevičiaus vardą ir atminimą”, – sakė parlamento vadovė.

Anot jos, su J.Marcinkevičiaus parašytu ir pasakytu žodžiu užaugo ne viena Lietuvos karta, velionio eilėraščiuose, dramose, eseistikoje nuolat ruseno rūpestis Lietuva ir lietuvybe. Iš eilėraščių ciklo “1946-ieji”, iš “Mindaugo”, “Mažvydo” ir “Katedros” mokytasi tautos ir valstybės istorijos, atpažinti ir išsaugoti žmogiškumą, tautiškumą ir kitas tikrąsias vertybes.

I.Degutienės teigimu, kiekvienas, skaitęs J.Marcinkevičiaus knygas, klausęs jo kalbų ar bendravęs su juo, gavo labai vertingą likimo dovaną.

“Ir todėl itin skaudu suvokti, kokio tiesos ir dvasingumo šauklio netekome. Netekome žmogaus, kurio ramaus žvilgsnio, ramaus balso ir išmintingų žodžių fone dažnai nelikdavo vietos smulkiems priekaištams, rietenoms, pykčiui. Kuris visus mus drąsino tiesai, augino ir brandino dvasiškai”, – kalbėjo Seimo vadovė.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei antradienį pareiškė nepasitikėjimą ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, pastarasis nekomentuoja padėties.

“Kol kas nieko nekomentuojame, galbūt vėliau išplatinsime pranešimą spaudai”, – BNS sakė ministro patarėja Vytautė Šmaižytė. Anot jos, ministras atsisakė prezidentės pareiškimą komentuoti televizijų žurnalistams.

Prezidentė žurnalistams Kaune antradienį sakė, kad ministras turi pasirinkti – būti arba politiku, arba verslininku.

Tačiau žiniasklaidos kritikuojamą ministrą užstojo premjeras Andrius Kubilius, o Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė mano, kad D.Kreivio elgesį turi įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir tik po to reikėtų spręsti dėl ministro politinės ateities.

Etikos sargai aiškinasi, kad D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi ministro motina.

Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) kartu su bendrovėmis “Dalsta” ir “Bikusta” gavo maždaug 6 mln. litų ES paramos – įmonės laimėjo konkursus renovuoti dvi mokyklas Vilniuje.

D.Kreivys nuolat kartoja, kad ES parama buvo skirta ne su jo motina susijusioms įmonėms, o mokykloms, ir tvirtina nieko nežinojęs apie šių įmonių laimėtus konkursus.

D.Kreivys jau kreipėsi į teismą dėl savaitraščio “Ekonomika” pranešimų, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Ieškinys dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo vasario pradžioje įteiktas Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui.

Į teismą ūkio ministras ketina kreiptis ir dėl žiniasklaidos grupės “Diena Media News” publikacijų, jei grupė jų nepaneigs. Grupė paskelbė apie D.Kreivio įsakymą skirti ES paramą dviem mokykloms bei apie dabartinio jo patarėjo Dariaus Indriūno vaidmenį, Vilniaus savivaldybei renkant mokyklų renovavimo konkurso laimėtojus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasveikino 90-tąsias įkūrimo metines minintį Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune.

Šalies vadovė priminė muziejaus įkūrėjo ir vadovo generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus žodžius, kad lietuviams reikia siekti to, kas aukšta ir prakilnu.

“Visi šie simboliai liudija begalinę meilę Tėvynei ir tvirtą tikėjimą, kad pradėtas žygis į laisvę bus sėkmingas. (…) Šiandien muziejus tęsia įkūrėjų idėjas. Sukauptos didelės ekspozicijos, atspindinčios kovas už valstybę ir jos laisvę nuo senovės iki dabartinių laikų”, – minėjimo iškilmėse Kaune sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos žmonėms ji palinkėjo atsiminti šventus šalies istorijai įvykius ir semtis juose prasmės bei stiprybės.

Muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis išsakė viltį, kad šis muziejus ateityje taps vienu moderniausiu šalyje.

“Mūsų tikslas, kad atėję lankytojai išeitų didžiuodamiesi savo kariuomene ir valstybės istorija, tačiau taip pat norime, kad mūsų muziejus taptų modernus”, – sakė G.Surgailis.

Iškilmių metu tylos minute buvo pagerbti kovų už valstybingumą dalyviai, prie skulptoriaus Juozo Zikaro paminklo “Žuvusiems už Lietuvos laisvę” buvo padėtos gėlės, išautos pabūklų salvės.

Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune Karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas 1921-ųjų vasario 16 dieną, kai Lietuvos Respublika šventė trečiąsias nepriklausomybės metines. Į naujuosius rūmus muziejus persikėlė 1936-ųjų vasario 16-ąją.

Dabar muziejuje yra per 200 tūkst. eksponatų, tarp jų – “Lituanicos” skrydžio per Atlantą relikvijos, pirmojo Lietuvos kariuomenės vado Silvestro Žukausko ir kitų kariuomenės kūrėjų asmeniniai ginklai ir daiktai.

Kilus skandalui dėl galimo klastojimo Kauno apygardos teisme, prezidentė Dalia Grybauskaitė laukia principingo teismo vadovybės vertinimo, antradienį sakė prezidentės patarėja.

Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui patvirtino, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis persiuntė neinformuodamas apie pradėtą tyrimą dėl galimo klastojimo.

“Prezidentė laukia ne tik minėto teisėjo veiksmų vertinimo, bet ir labai objektyvaus ir principingo visos Kauno apygardos teismo vadovybės veiklos vertinimo, (…) ypač nusiunčiant prezidentės kanceliarijai teisėjo A.Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą”, – sakė S.Cirtautienė.

“Prezidentė žino, apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę, ir įvertins, kaip valastybės vadovė gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui”, – reziumavo prezidentės patarėja.

Anot S.Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.

Tačiau, anot prezidentės patarėjos, ši istorija turi ir teigiamą pusę – matyti, kad vis dažniau teisėjai, užuot dangstę teismų darbo broką ar piktnaudžiavimus, juos paviešina. S.Cirtautienės vertinimu, apie įtarimus dėl kolegos veiksmų pranešę teisėjau pasielgė garbingai.

“Šie faktai Lietuvos teismų istorijoje, ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys teismų sistemą. Žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus, negali dirbti teismų sistemoje ir turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismų vadovų atliekamas administravimas ir veiklos kontrolė šiuo atveju nebuvo efektyvi, nes nebuvo sukurti jokie saugikliai, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė S.Cirtautienė.

Tačiau ji pabrėžė ir tai, jog teismų sistema ėmė valytis iš vidaus, vis daugiau teisėjų įsisąmoninant, kad jų garbė – pirmiausia jų pačių rankose.

“Teigiama šitos istorijos pusė tik viena – teismų sistema po truputį įgyja imunitetą ir patys teismai vis dažniau nustato savo darbo trūkumus. Ir priežasčių tam nebe viena – pirma, vis didesnė dalis teisėjų supranta, kad jų garbė pirmiausia yra jų pačių rankose, be to, vis dažniau teisėjų tampa drąsesni ir nejaučia grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių teismų vadovų, kurie nebuvo linkę visuomenei atskleisti jų vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo jų darbo broką” – sakė prezidentės patarėja.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą.

G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.

Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.

K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti jį iš pareigų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikla gerėja, tačiau jos netenkina STT Vilniaus valdybos darbas.

“Pristačius STT vadovui metų ataskaitą, prezidentė pažymėjo, kad yra bendras veiklos pagerėjimas, (…) lyginant su pernai, yra požymių geresnės veiklos, išaugo nuteistųjų skaičius, išaugo išnagrinėtų asmenų skundų skaičius”, – po šalies vadovės susitikimo su STT vadovu Žimantu Pacevičiumi sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Anot šalies vadovės atstovo, nerimą kelia STT Vilniaus valdybos rezultatai ir galimi atvejai, kai valdyboje yra dangstomi neblaivūs pareigūnai.

“Vilniaus valdybos rodikliai yra vieni prasčiausių iš visų kitų miestų ir regioninių valdybų, ir tai kelia didelį nepasitenkinimą iš prezidentės pusės”, – kalbėjo L.Balsys.

“Negana to, būtent su Vilniaus valdyba yra susiję tokie dalykai (…) kaip vidinė tolerancija girtuoklystėms, vidinė tolerancija nusižengimams, kuriuos daro pareigūnai, dangstymas pareigūnų, padariusių nusižengimus ir nusikaltimus. Tai iš tiesų yra labai nerimą keliantys (veiksniai – BNS) ir prezidentė įspėjo STT vadovą, kad būtų skubiai imtasi veiksmų padėčiai taisyti Vilniaus valdyboje”, – tvirtino šalies vadovės atstovas.

Pasak L.Balsio, prezidentė minėjo istoriją, susijusią su buvusiu STT pareigūnų Mindaugu Zalepūga, kuris 2009 metais buvo sulaikytas už vairo neblaivus.

STT vadovas pernai balandį pareigūną atleido ir šis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). Dienraštis “Lietuvos rytas” rašė, kad teismas grąžino M.Zalepūgą į eitas pareigas. Teismo metu jo naudai parodymus davė STT Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas.

Pasak dienraščio, teisme teigta, kad pareigūnas vykdė specialią vadovybės užduotį, o išgėręs negalėjo be priežiūros palikti savo automobilio, nes jame buvo įmontuota speciali įranga.

“V.Skirmantas be STT vadovo žinios nuėjęs liudijo į teismą ir viešai pareiškė, kad esą galima girtuokliauti, galima gerti, jei vykdai tarnybinę užduotį”, – sakė L.Balsys.

VAAT sprendimą Ž.Pacevičius apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

“Prezidentei kelią didelį nusistebėjimą ir pasipiktinimą toks akivaizdus dangstymas, akivaizdus bandymas padengti, pridengti, nuslėpti ir pasiekti netgi tam tikro teismo sprendimo”, – tvirtino šalies vadovės atstovas.

Pasak STT vadovo, dėl V.Skirmanto veiksmų atliekamas vidinis patikrinimas.

“Pirmiausia turėtų būti atliktas tarnybinis patikrinimas, o tada jau tarnybinis patikrinimas parodytų, kaip elgtis toliau”, – kalbėjo Ž.Pacevičius.

Jis tvirtino, kad STT didelės problemos dėl dangstymo nėra, o alkoholio vartojimas darbo metu yra netoleruojamas. Anot Ž.Pacevičiaus, teisme dabar yra dar viena byla dėl atleisto tarnybos metu buvusio neblaivaus pareigūno.

Pasak L.Balsio, prezidentė ketina teikti STT įstatymo pataisas, kurios nustatytų ne tik vadovo, bet ir pavaduotojų bei regioninių vadovų kadencijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Vyriausybę, nutarusią įvesti kasos aparatus daliai turgaus prekiautojų. Šalies vadovės nuomone, visi privalo mokėti mokesčius ir negyventi kitų visuomenės grupių sąskaita.

“Esu už šešėlinės ekonomikos mažinimą, už skaidrumą, ir tai turi būti privaloma visiems verslams, visiems piliečiams. Mokėti mokesčius, laikytis sąžiningo, atsakingo verslo ir nemėginti gyventi kitų socialinių mūsų visuomenės sluoksnių sąskaita. Tai būtų mano bendra pozicija”, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius spaudos konferencijoje dar kartą pakartojo, kad Vyriausybė su prekybininkais pasiruošusi dalykiškai diskusijai, tačiau nesulaukia jokių konstruktyvių pasiūlymų.

“Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad mes esame atviri svarstyti visus klausimus, bet svarstyti dalykiškai”, – teigė ministras pirmininkas.

Jis sakė, kad Vyriausybė bandė kalbėtis su turgaus prekiautojais dar 2010 metų pabaigoje, tačiau kontaktas buvo vienpusis.

“Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė žadėjo pateikti argumentus, kodėl to nereikia daryti arba ką reikėtų daryti kitaip, tačiau per du mėnesius tų pasiūlymų nesulaukta”, – tvirtino A.Kubilius.

Pasak premjero, Vyriausybė lieka atvira diskusijoms, tačiau mano, kad geriau susėsti prie bendro stalo negu mitinguoti.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį protestuoti prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus susirinko apie 5 tūkst. žmonių.

Mitinge priimta rezoliucija reikalaujama atšaukti sprendimą dėl privalomo kasos aparatų įvedimo, priešingu atveju grasinama jį boikotuoti ir prie parlamento pradėti neterminuotą bado akciją.

Vyriausybė nutarė nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) lyderius, ragindama ieškoti priemonių kuo greičiau palengvinti judėjimą Šengeno erdve ir supaprastinti vizų gavimo procedūras Baltarusijos žmonėms.

D.Grybauskaitės nuomone, svarbu, kad Baltarusijos žmonės galėtų keliauti į ES ne mažiau palankiomis sąlygomis ir mokėtų ne didesnį mokestį už vizas nei kitų Rytų kaimynių piliečiai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, vizų režimo palengvinimo siekti būtina nepriklausomai nuo galimų ES sankcijų Baltarusijos vadovybei.

“Deja, tos priemonės, kurios skatino šios šalies piliečių izoliaciją, nepasiteisino. Todėl būtina ieškoti naujų bendravimo būdų su Baltarusija”, – rašoma prezidentės laiške ES vadovų tarybos prezidentui Hermanui Van Rompuy (Hermanui Van Rompėjui) ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manuelį Barroso (Žozė Manueliui Barozui).

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusijos liberalėjimas bus paskatintas tik palengvinus daugumos baltarusių judėjimą ir jų kontaktus su ES piliečiais.

D.Grybauskaitė siūlo apsvarstyti šį klausimą artėjančiuose Užsienio reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.

Lietuva jau anksčiau pranešė siūlanti Baltarusijai dvišaliu pagrindu sumažinti nacionalinių vizų kainas. Dėl Šengeno vizų, kurios kainuoja 60 eurų, būtinas bendras ES sprendimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiki, kad 2011-aisiais Lietuva stosis ant kojų, bet tai bus lėtas procesas, kurio sėkmė priklausys ir nuo kol kas neaišku – į gerąją ar blogąją pusę pasvirsiančios situacijos kai kuriose didelių finansinių sunkumų dabar patiriančiose Europos valstybėse. Tad šalies vadovė Lietuvos žmonėms siūlo kliautis ne kitais, o savimi, atsikratyti pasyvumo ir patiems aktyviau bei atsakingiau kurti savo valstybę.

PROGNOZĖS: Premjeras jau buvo paskelbęs krizės pabaigą, tačiau pareikalavus atkurti pensijas pareiškė, kad krizė dar nesibaigė. Kokia, Jūsų nuomone, tikroji šalies ūkio padėtis?
D.G.: Manau, juodžiausias laikotarpis tikrai praėjo. 2011-aisiais matysime tam tikrą atsigavimą – ekonomika turėtų augti 2–3 proc. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad biudžetas tuoj pat pasipildys papildomomis lėšomis, o tai reiškia, jog pensijų atkurti 2011 m. negalime. 2012 m. tam bus realesnė prošvaistė.
Tačiau turime labai rimtai vertinti, kad Lietuvos ekonomika labai maža ir labai priklausoma nuo išorės, o joje, deja, kol kas vyksta įvairių reiškinių. Turiu galvoje sunkumus, kuriuos šiuo metu išgyvena kai kurios Europos valstybės. Lietuvos ekonomika iš dalies turės priklausyti nuo to, kaip seksis Europos valstybėms susitvarkyti su skolinimosi krize.
Todėl galime džiaugtis atsigavimo daigeliais, šviesesnėmis prognozėmis, bet nesitikėti per daug. Stosimės ant kojų, bet tas stojimasis bus lėtas.
PROGNOZĖS: Jei krizė eina į pabaigą, tai gal ir krizių premjeru tituluojamo Andriaus Kubiliaus karjera – link pabaigos? Ar vis dar manote, kaip kad sakėte prieš metus, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasmerkta dirbti iki kadencijos galo?
D.G.: Galima pajuokauti, kad krizė dar nesibaigė, tad A.Kubiliui teks tą naštą panešioti. O jei rimtai – esu atvira bet kokioms politinėms jėgoms, jei tik jos ateitų susivienijusios ir atneštų racionalių receptų, kaip galima greičiau ir geriau susitvarkyti.
Bet A.Kubiliaus Vyriausybė daro tai, kas būtina ir ką turėtų daryti bet kuri Vyriausybė sunkmečiu. Beje, kai palyginame, ką daro Latvijos ar Estijos vyriausybės, matome, kad receptai labai panašūs, tačiau žmonės tai priėmė kaip neišvengiamybę, o mūsų piliečių, žiniasklaidos, politikų vertinimai labai negatyvūs. Priežasčių, kodėl skirtinga reakcija, daug. Pavyzdžiui, sunkmečio laikotarpis nebuvo panaudotas saulėlydžio planams įgyvendinti, per mažai pastangų dėta socialinio draudimo sistemai, valstybės valdymui reformuoti.
PROGNOZĖS: Tai ką, Jūsų nuomone, Vyriausybė, kitos valdžios institucijos 2011 m. turi padaryti, kad ir ekonomika stabilizuotųsi, ir žmonės labiau pasitikėtų valdžia?
D.G.: Viskas prasideda nuo asmeninio pavyzdžio. Turime daryti, kas įmanoma, ir švariai, viešai. O jei kalbėsime apie reformas, būtina imtis socialinio draudimo sistemos reformos, apie kurią tik kalbame, bet neišdrįstame padaryti. O juk “Sodros” situacija bus sudėtinga ir dėl ekonominio nuosmukio, ir dėl demografinės padėties, ir dėl emigracijos. Kad ir kokia būtų Vyriausybė, ji bus priversta eiti skausmingu keliu, bet spręsti šią problemą.
O esminis uždavinys, ir ne tik 2011 metams, – tai kova su korupcija, nes ji jau pradeda paralyžiuoti valstybės vystymąsi. Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Juk jei kokį milijoną kas nugvelbia iš avialinijų, tai visai valstybei nuostolis – milijardai: vyksta grandininė reakcija: nesiplėtoja turizmas, neatvažiuoja žmonės, kurie galėtų apsistoti mūsų viešbučiuose, pirkti mūsų prekes ir t.t. Nesitikėjau, kad Lietuvoje tokio masto korupcija, o prie smulkios korupcijos žmonių mentalitetas taip pripratęs, kad ją tiesiog toleruoja.
PROGNOZĖS: 2010-ieji net buvo pavadinti kovos su korupcija metais. Tačiau ar matote prošvaisčių šioje kovoje, jei net muitininkų sulaikyti kontrabandininkų vilkikai su kontrabandinėmis prekėmis nuvaromi iš muitinės teritorijos?
D.G.: Vilkiko istorija – įžūlus akibrokštas, parodantis, koks didelis supuvimo lygmuo nuo apačios iki viršaus. Yra keli korupcijos lygmenys: kontrabandinis lygmuo, kai pareigūnai praleidžia kontrabandininkus, savivaldybių – per viešuosius pirkimus, ES lėšų panaudojimą, ir politinė korupcija, kai priimami lobistiniai įstatymai, kurie labai ilgam laikotarpiui gali padaryti poveikį šalies strateginiam vystymuisi, labai pakenkti šalies raidos perspektyvai. Visus šiuos lygmenis galima bandyti paveikti per įstatymus, nes mūsų įstatymai pernelyg švelnūs esant tokiam korupcijos lygmeniui ir taip veikiant lobistinėms interesų įtakoms. Todėl inicijuoju labai daug antikorupcinių įstatymų – iki turto konfiskavimo, baudų didinimo, kad tai atgrasytų nuo to, kas dabar vyksta Lietuvoje.
Bet vien įstatymų nepakanka, juos dar reikia taikyti. Labai tikiuosi, kad sukūrus papildomą juridinę bazę bus galima pradėti reikalauti atsakomybės. Kol kas apie tai daug kalbame, bet nė vienas už tokius nusikaltimus nėra pasodintas už grotų.
PROGNOZĖS: Atvirai sakote, kad Jums nekelia pasitikėjimo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ar nereikalaujate keisti ministrų todėl, kad nesugriūtų valdančioji koalicija, ar kad nematote kuo jų pakeisti?
D.G.: Yra kuo pakeisti, tačiau ministrų keitimą turi aprobuoti premjeras. Vyriausybė, kaip žinome, koalicinė, ir ministrų keitimo problema daugiausia priklauso nuo premjero ir koalicijos trapumo. O pagal darbo kokybę ir rezultatą, taip pat ir panaudojant europines lėšas, sprendžiant sąvartynų problemas, Aplinkos ministerija neatlaiko jokios kritikos – matome visišką stagnaciją, negebėjimą dirbti.
PROGNOZĖS: Tačiau akivaizdžiai remiate energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, nors didelė dalis Seimo abejoja ir jo tinkamumu ministro pareigoms. Ar Jums aiški Lietuvos politika siekiant energetinės nepriklausomybės, žlugus branduolinės jėgainės statybos investuotojo konkursui, neplėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių energetikos ir t.t.?
D.G.: Lietuva neturi energijos išteklių, todėl vis tiek priklausysime nuo vienų ar kitų, tad galima kalbėti tik apie santykinę nepriklausomybę – tam tikrą proporciją. Štai Europa nuo rusiškų dujų priklauso tik apie 60, o Lietuva – visu 100 proc.
Ši Vyriausybė pirmoji po 20 nepriklausomybės metų atidarė elektros biržą: “Nordpool” pagrindu pirmą kartą beveik pusę elektros energijos galime pirkti konkurencingomis biržos kainomis. Todėl ir sakau, kad ši Vyriausybė darė tai, ko lobistiniai įvairių grupuočių interesai neleido daryti visus 20 metų.
Išardydama “Leo LT” valstybė susigrąžino viso elektros energetikos sektoriaus kontrolę, ir tai gerai: nes visiškai aišku, kad “Leo LT” nė neketino statyti atominės elektrinės, ir tai buvo tik mėginimas sužaisti akcijomis ir uždirbti milijardus sumokėjus kelis šimtus milijonų. Pasirašyti visi dokumentai elektros linijai su Švedija tiesti, ir esame garantuoti, kad 2015 m. ji pradės veikti. Dirbame, kad mūsų elektros tinklai būtų sujungti su Lenkija. Planuojame suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje.
Kam nepakankamai dėmesio skiria ir ši Vyriausybė – tai alternatyvūs energijos šaltiniai. Lietuva labai menkai naudoja biokurą, o savikaina už šildymą ir elektrą kristų iki 40 proc. Didelis potencialas Lietuvai – vėjo energetika, šiukšlių perdirbimas. Tad pauzę po tokios atominės elektrinės investuotojo konkurso baigties būtina panaudoti alternatyvios energetikos plėtojimui Lietuvoje.
O jei kalbame apie atominės elektrinės investuotojo konkursą, tai Lietuva jį pradėjo Europos ekonominio nuosmukio metu, be to, tokie projektai labai brangūs ir ilgai trunka. Tad bet kokia investicija iš šono bus apskaičiuota labai atsargiai. Tos šalys, kurios turi savo technologijas – Rusija, JAV ar Prancūzija, gali tai daryti, tad Rusija ir turi Kaliningrado projektą. Baltarusiai, jei statys atominę, skolinsis pinigų, tačiau dar nežinia, kokią naudos technologiją – rusišką ar kokią kitą. O nei Baltijos valstybės, nei Lenkija neturi nei savo technologijų, nei patirties, nei statytojų. Net visos keturios, kad ir kiek pasirašinėtų susitarimus ir politines deklaracijas, tokio energetikos objekto negalėtų pasistatyti vienos, todėl ir buvo būtinas investuotojas. Ir čia kalba ne tik apie pinigus, bet ir apie technologijas.
PROGNOZĖS: Ar tikite, kad atominę vis dar galime pastatyti anksčiau deklaruotais terminais – 2018–2020 m.?
D.G.: Oi ne, apie terminus jau nebekalbėkime – kalbėkime, kad Lietuvai būtų naudinga išlikti šios energetinės sistemos šalimi. Bet save apgaudinėti, kad tuoj tuoj turėsime atominę elektrinę, tikrai nereikėtų. Ekonominės rinkos sąlygos taip greitai nepasikeis – Europoje ir pasaulyje dėl ekonominės krizės pasekmių dabar vyksta labai daug sudėtingų procesų, ir nereikia turėti nepamatuotų vilčių. Dabar reikia daryti tai, kas įmanoma šiandien. Kas bus įmanoma rytoj – darysim rytoj. Nenoriu spekuliuoti jokiomis datomis, nes manau, kad Lietuva šiuo metu turi investuoti į elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminą, į biokurą, šiukšlių deginimą.
PROGNOZĖS: O kokius Lietuvai svarbius konkrečius tikslus ar projektus turite omeny vis kartodama, kad siekiate pragmatiškos politikos su Baltarusija ir Rusija?
D.G.: Pragmatiška politika – tai Lietuvos interesų gynimas visur: ES, NATO, bendraujant su visomis šalimis. Šiuo istoriniu laikotarpiu matau ypač dideles galimybes Lietuvai labiau realizuotis bendraujant su Skandinavijos, Baltijos šalimis.
Tas pragmatizmas man kainuoja ir reputacijos. Man būtų mažiau rizikinga, jei būčiau paklusni ir negalvočiau apie realų Lietuvos interesą, nieko nereikalaučiau. Pavyzdžiui, Lietuva buvo tik labai formali NATO narė, praktiškai neturinti realių gynybos garantijų pagal NATO 5-ąjį straipsnį, todėl 2009-ųjų rugsėjį labai griežtai jų pareikalavau. Daugelis šalių, tarp jų kai kurios didžiausios, buvo labai nepatenkintos dėl tokio mano viešo ir atviro nuomonės reiškimo. Galiausiai pastarajame NATO aukščiausio lygio susitikime gavome realios Baltijos šalių gynybos planus. Čia ir matau pragmatizmą – turėti aiškią nuomonę, kai Lietuvos interesas turi būti ginamas ne deklaratyviai, o iš tikrųjų ir su realiais rezultatais.
Kalbėdama apie pragmatišką politiką su Baltarusija ar Rusija turiu omeny ne kokius konkrečius bendrus projektus – svarbiausia yra bendras fonas, tarpusavio dialogas, bent jau ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. O politinis bendradarbiavimas priklausys nuo kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, verslininkai sako, kad pasirašius susitarimą dėl lengvesnio sienos kirtimo ir man susitikus su prezidentu Aleksandru Lukašenka jiems dirbti Baltarusijoje tapo šiek tiek lengviau. Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus.
Arba, pavyzdžiui, Lietuva remia Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje, nes mums tai suteiks civilizuotesnę ekonominę tarpusavio santykių bazę. Arba štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po devyniolikos metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas.
Beje, tokios tendencijos ir kitur – Europos ir JAV požiūris į Rusiją ir kai kurias kitas mūsų kaimynes švelnėja. Lietuva turi pasinaudoti šiuo atšilimo laikotarpiu ir rasti savo nišą šiuose santykiuose. Tačiau tai turi vykti natūraliai, per prievartą negreitinsime jokių procesų.
O 2011 m. Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.
PROGNOZĖS: Buvote už tai, kad valstybinę žemę tvarkytų nacionalinė institucija. Ar teisinga kritika, kad prezidentė nenori stiprinti savivaldos?
D.G.: Prezidentė labai nori stiprinti savivaldą. Nori, kad merai, seniūnai būtų renkami tiesiogiai ir prisiimtų visą atsakomybę savivaldybėms ne tik gaunant ir parceliuojant valstybės turtą, bet pirmiausia užsidirbant. Nė vienoje ES valstybėje savivaldai nėra suteikta teisė disponuoti valstybės žeme, tik suteikta žemė patikėtoms funkcijoms vykdyti. Bet Lietuvoje buvo noras žemę gauti ir parduoti. Būtent tai ir stabdžiau, turėdama omeny, kad korupcijos ir interesų konfliktų lygmuo savivaldos srityje yra pats didžiausias valstybėje.
PROGNOZĖS: Jūs – už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau ar neįžvelgiate pavojaus, kad gali ateiti į vietos valdžią ir populistų, ir destruktyvių asmenų?
D.G.: Rizikos, kad gali ateiti daugiau populistų ir ryškesnių žmonių, kurie ne visada gali būti atsakingi, – taip, yra. Bet rizikos matome ir vadinamųjų tradicinių partijų darbe, nes jos užpelkėjo, jose nėra jokios konkurencijos, vis tie patys veidai. Tai irgi kraštutinumas. Per pirmus savivaldybių rinkimus, kuriuose dalyvaus nepartiniai, gali būti įvairių ekscesų. Bet labai noriu tikėtis, kad tai bus konkurencija tradicinėms politinėms jėgoms, jos pamažu praras monopolijas, turės būti atsakingesnės ir labiau pakovoti dėl rinkėjo.
PROGNOZĖS: Ar esate tikra, kad Jūs pati pakankamai panaudojate prezidento posto ir tautos pasitikėjimo Jumis galias, keisdama padėtį šalyje? Kokius konkrečius tikslus pasiekusi pasakytumėte – padariau tai, dėl ko ėjau į šį postą?
D.G.: Konkrečių rodiklių, kad tiek procentų pakis nedarbas ar kiek augs ekonomika, neformulavau. Žinojau, kad atėjau į postą, kai Lietuva krito į ekonominės finansinės krizės duobę, mačiau atskirtį, mačiau korupcijos lygmenį. Stengiuosi panaudoti visas galias, kurias leidžia Konstitucija, kad padėtis keistųsi. Žinoma, norėčiau, kad procesai vyktų sparčiau ir rezultatų sulauktume greičiau. Ne viena – kartu su politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, su visais žmonėmis galime padaryti daug.
Tikiu, kad 2011-ieji ir kiekvieni kiti metai bus geresni. Tik reikia žiūrėti į ateitį truputį atviriau, atsakingiau ir geranoriškiau. Daug važinėju, matau kaimynus, ten irgi nelengva, bet nevaikšto žmonės tokiais nuliūdusiais veidais, o ima į savo rankas ir kuria savo gyvenimą, savo valstybę. Matau Lietuvoje daug pasyvumo ir nusivylimo. To reikėtų atsikratyti, ir tikrai bus geriau.

Įkirta
Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug.