BFL/V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar pagrįstas Prezidentės Dalios Grybauskaitės pesimizmas, išsakytas metiniame pranešime?

kevalas

Kauno arkivyskupijos vyskupas

Taip, Prezidentės metiniame pranešime pesimizmo gaida skamba, tačiau ji turi pagrindo. Esame priartėję, pasak jos, prie „stipriausių valstybių klubo“, todėl reikalavimai jo valdymo kokybei, skaidrumui ir efektyvumui yra stipriai išaugę. Nebegalime sau leisti, kad mums trukdytų seni darbo įpročiai. Per daug didelė rizika jaunam ir veržliam kraštui prarasti pasitikėjimą pasaulio akyse, todėl geriau, kad šią analizę girdime šiandien iš mūsų valstybės vadovės lūpų, negu rytoj pateiktą Europos Komisijos pranešime.

Niekas negali ginčytis, kad esame nemažai pasie­kę, tačiau būtų liūdna, jei mūsų tolesniam vystymuisi pakištų koją „vakarykštės dienos laimėtojų“ miegas ant laurų. Tokie ženklai čia ir įvardyti. Tačiau šis pranešimas yra ne dvasios gesinimui.

Prezidentė įvardija laisvo ir demokratiško krašto dėmenis: valdžios veikimo skaidrumą, verslo gebėjimą sukurti pridėtinę vertę ir socialinį kapitalą, kurio pagrindas yra vienas kitam jautrūs žmonės. Jei pasaulis mums sako, kad šiandien judėjimas į priekį eina per valdžios institucijų efektyvinimą, investavimą į inovacijas ir socialinį jautrumo įgalinimą, tai kuo greičiau turi tapti ir mūsų krašto strateginiu prioritetu. Šiuose sektoriuose turime išjudinti pajėgas.

Įspėjimas labai laiku ir vietoje: rizikuojame prarasti ne tik vystymosi galimybes, bet ir krašto integralumą, o tai reiškia – ir saugumą, ir laisvę.

Įvardytos ligos, kaip prekyba poveikiu, valdžios įmonių neefektyvumas prisidengiant biurokratinių projektų įgyvendinimu ir socialinis nuosmukis dėl esamo alkoholizmo, moterų išnaudojimo, patyčių mokyklose ar sveikatos lygio smukimas, yra ne pesimizmo nuotaikos įtaka, bet realūs duomenys. Čia įspėjimas labai laiku ir vietoje: rizikuojame prarasti ne tik vystymosi galimybes, bet ir krašto integralumą, o tai reiškia – ir saugumą, ir laisvę. Todėl pranešimas yra kvietimas veikti.

Situacijai keisti turime turėti aiškią strategiją ir politinę valią. Į šį pokytį ir kviečia valstybės vadovė. Ir nors gali susidaryti įspūdis, kad šių metų Prezidentės pranešimas yra pernelyg pesimistinė analizė, šį pesimizmą galima palyginti su klasės mokinių nepasitenkinimu, kad mokytoja jiems užduoda svarbių namų darbų. Prezidentės pranešimo esmė – galime tvarkytis daug efektyviau dėl esančių mūsų valstybėje galimybių.

***

NE

Prof. dr. Jelena Stankevičienė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė

Prezidentė pirmiausia įvardijo teigiamus dalykus: kaip pavyko įveikti labai sudėtingas atkarpas valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės, finansinės atsakomybės srityse; kad Lietuva pakilo į 13-ą vietą tarp 180 pasaulio valstybių pagal ekonominės laisvės indeksą.

Kodėl to augimo nejaučia konkretūs žmonės? Neišeina iš karto išspręsti visų problemų ir pa­siekti valstybėje tokį lygį, kai ekonominė gerovė atsispindi kiekvieno iš mūsų gyvenime. Pirmiausia nuo krizės mus skiria dar gana trumpas laikotarpis. Be to, perėjimas prie euro pakeitė suvokimą apie ekonominę gerovę, šiek tiek jį pakoregavo.

Vyriausybė nusipelnė kritikos tuo atveju, jeigu ji galėjo kažką padaryti, bet nepadarė. Taip, iš tiesų kuriama daug darbo grupių, samdomi puikūs ekspertai, kurie parašo labai gerą studiją, o rezultatų vis dar nematome. Viena vertus, kritika pagrįsta, bet kita vertus, studijai įgyvendinti reikia laiko. Tarkim, yra parengtas naujas Darbo kodeksas, bet tebevykstant diskusijoms jis iki šiol nėra priimtas, nors ir ekspertai pateikė savo nuomonę, ir Vyriausybė padarė viską, kad jis atsirastų. Kol jis nepradėtas įgyvendinti, net negalime pasakyti, ar jo pasekmės realiai bus teigiamos, kaip mes tikimės. Tas pats ir su institucijų konsolidavimu – sprendimas priimtas, bet jį dar reikia įgyvendinti.

Kodėl to augimo nejaučia konkretūs žmonės? Neišeina iš karto išspręsti visų problemų ir pa­siekti valstybėje tokį lygį, kai ekonominė gerovė atsispindi kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Tad, sakyčiau, kritikuoti dar kiek per anksti, nes įgyvendinus sprendimus žmonių gerovė tikrai pagerės. Kita vertus, Prezidentės prerogatyva ir yra reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami greičiau, kad sprendimai egzistuotų ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime.

Kalbant apie šalies ekonominę situaciją labai svarbu įvertinti ir išorinę aplinką. Europos Komisija pastarųjų metų Lietuvos pažangą vadina ribota, bet ir visoje Europoje ji nėra tokia sparti, atsigavimas po krizės vyksta lėčiau, nei buvo numatyta ekonomistų prognozėse. Bet, mano manymu, Vyriausybė galėjo ir daugiau veiksmų imtis, kad eitume į priekį sparčiau.

"Veido" archyvas

Negali sakyti, kad anksčiau metiniai prezidentų pranešimai būdavo valstybinės svarbos įvykis, bet bent jau mėnesį kitą politinėje kūdroje ratilai nuo jų eidavo.

Tiesą sakant, iš visų ligšiolinių į atmintį įstrigo tas vienintelis, kuriame antrąją kadenciją pradėjęs Valdas Adamkus savo buvusio patarėjo Dariaus Kuolio padavimu prakalbo apie lietuviškus “oligarchus”. Surasti tikros, visus nūdienos Rusijos oligarchų (nuo kurių ir nubeždžioniautas šis terminas) požymius turinčios asmenybės kol kas nepavyko, bet terminas įsitvirtino. Regis, ilgam, nes vos prieš ketvertą mėnesių ir prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo, esą “Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe”. Vėliau paprašyta detalizuoti, kas čia tie oligarchai, prezidentė nuo atsakymo išsisuko, tačiau buvo galima tikėtis, jog ši svarbi žinia pataupyta metiniam pranešimui – kad garsiau nuskambėtų.

Deja, deja… Apie valstybę užvaldančius oligarchus nebuvo nė žodžio – gal jie jau dingo, ar, išsigandę prezidentės užuominos, atsisakė savo ketinimų užvaldyti Lietuvą? Bet tokie tuomet iš jų ir oligarchai…

Užtai buvo daug žodžių apie korupciją – visas pranešimo skyrius tam skirtas. Ką sužinojom? Per dvejus metus “už korupcines veikas” pradėta arti pusantro tūkstančio tyrimų. Rezultatas? Pernai nuteistų nebuvo, šiemet – “net” 18 sėdusių. Gaila, neįvardyta, kas jie tokie, tačiau akivaizdu, kad su didžiuliais trenksmais ir pompastika STT nuo pat 2008-ųjų gaudytų savivaldybių vadovų tarp jų nėra.

pradėtų tyrimų kiekis, nedviprasmiškai liudijantis kovotojų su korupcija neprofesionalumą. Keista, bet pagrūmojusi “laisvėje tebelikusiems kyšininkams” prezidentė nė žodžio nepasakė apie tuos, kurie juos turėtų išgaudyti. Gal jau išblėso įkarštis viešai kapoti pareigūnų galvas?

O gal D.Grybauskaitė vis dėlto suvokė, kad prasta teisėsaugos veikla – tai akmuo ne į Seimo ar Vyriausybės, bet į Prezidentūros darželį? Mat prokurorą po galvakirčio “Juodajame kube” pasirinko pati, o STT vadą Žimantą Pacevičių užstojo nuo kritikos, kai paaiškėjo, jog šis Dainiaus Kreivio “kirsdinimo” metu tuo ir teužsiėmė, kad pasakojo žurnalistams, kaip ūkio ministras į STT direktoriaus skambučius neatsiliepia.

Tas pat pasakytina ir apie D.Grybauskaitės kritiką teismų adresu. Kad teisėjų bendruomenė primena tylią pelkę, anokia paslaptis – dar nuo trijų teismų pirmininkų skandalo 2003-iaisiais apie tai kalbama. Bet nejau galima tikėtis, kad tenai suveiks savivalos sistema, jei pati prezidentė pačią didžiausią, Garliavos patvoryje pritvinkusią, teismų sistemos votį meiliai tepa “zelionke”? Gal viliasi, kad violetinė partija parems ją per 2013-ųjų rinkimus? Tegu. Bet viltis – žinia, kieno motina.

Klausydamasis šio biurokratiškai beprasmiško, užtai savigyros nestokojančio pranešimo, suklusau tik kartą – kai D.Grybausaitė prabilo apie santykius su Baltarusija. Tiksliau, kada frazėje: “O nepriklausoma Baltarusija – Lietuvos interesas”, – ji ypač pabrėžė žodį “nepriklausoma”. Jau maniau, kad prezidentė pagaliau pasakys ką nors konkretaus apie pašonėje vykstantį brutalų nepriklausomos valstybės užvaldymą. Deja, deja – toliau ėjo nieko nereiškiančių žodžių kratinys.
Apie santykius su Lenkija, kurie pastaruoju metu išgyvena esminę kaitą, prasitarta vienu sakiniu. Iš politikės, kuriai pagal Konstituciją priklauso formuoti valstybės užsienio politiką, galima ir privalu tikėtis daugiau.

Apskritai iš prezidentės, laisvos nuo kasdienių vykdomosios valdžios reikalų, tad galinčios užsiimti strateginiu Lietuvos raidos planavimu, norėtųsi išgirsti, kur link judės mūsų valstybė bent jau artimiausią dešimtmetį. Vietoje jos strategiją “Lietuva 2030″ kuria premjeras Andrius Kubilius, o apie einamuosius suskystintų dujų terminalo statybos ar laidų tiesimo reikalus, kuriais užsiima Vyriausybė, šneka prezidentė D.Grybauskaitė.

Kažkas ne taip su darbų pasidalijimu Lietuvos valstybėje. O gal tiesiog Jos Ekscelencija daugiau neturėjo ką pasakyti?

"Veido" archyvas

Vyriausybė pirmaisiais darbo metais turėjo daugiau dėmesio skirti korupcijos problemai, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas antradienį perskaitytą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą.

“Prezidentės įvardytos korupcijos ir neskaidrumo problemos tiek įstatymų leidyboje, tiek ypatingas dėmesys teisėsaugos ir teismų institucijų darbui, yra labai svarbus dalykas”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Ministras pirmininkas mano, kad pirmus dvejus darbo metus jo vadovaujamos Vyriausybės darbotvarkę lėmė ekonomikos ir finansų krizė.

“Galbūt pirmaisiais metais mes daugiau dėmesio turėjome skirti šioms problemoms ir sisteminėms pertvarkoms, kurios mažina erdvę įvairioms oligarchinėms ir korupcinėms įtakoms, ypatingai energetikoje”, – svarstė premjeras.

Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė teigė, kad kovos su korupcija rezultatų dar negalima pavadinti laimėjimu, nors per pastaruosius metus skaičiuojant nuo šio birželio už kyšininkavimą realiai laisvės neteko 18 nusikaltėlių. Prieš metus tokių nebuvo išvis. Šalies vadovė kalbėjo, kad būtina kyšininkus išguiti iš valstybės tarnybos, nes jie pakerta žmonių pasitikėjimą valstybe.

A.Kubiliaus teigimu, šalies vadovė “labai konkrečiai, konstruktyviai, kartais ir aštriai” įvardijo pagrindines problemas, kurias esą stengiasi spręsti ir Vyriausybė.

Pasak premjero, dabar reikia kovoti ir su “smulkiąja” korupcija.

“Dabar ateina metas, kai konkrečiais sprendimais, kaip įvardijo ir prezidentė, turime suvaldyti erdvę ir tai kasdieninei, kartais smulkiai, bet labai kol kas, deja, paplitusiai korupcijai, kyšininkavimui ir neskaidrumui, ir tai yra tikrai svarbūs įvardyti prioritetai”, – teigė ministras pirmininkas.

Premjeras kalbėjo, kad jeigu Lietuva nori būti globaliai konkurencinga, jai reikalingos permainos skaidrumo, verslo sąlygų, paprastų žmonių gyvenimų srityse.

“Lietuva yra tikrai subrendusi permainoms, žvelgiant ir į XXI amžiaus iššūkius, ką ne vieną kartą ir mes Vyriausybėje esame pabrėžę, kad turime rūpintis ne tik, kokiu būdu kuo greičiau išlipti iš labai skausmingos pasaulinės krizės poveikio. Čia galima pasidžiaugti ekonomikos atsigavimu, prezidentė jį įvardijo kaip įspūdingą, bet taip pat turime žiūrėti į tolesnę perspektyvą ir į visos valstybės ir joje gyvenančių piliečių perspektyvą”, – sakė A.Kubilius

Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime skaitė antrą savo metinį pranešimą. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

55-erių D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją, per pirmąjį rinkimų turą, ir inauguruota liepos 12 dieną.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Prezidentės teigimu, trečią Nepriklausomybės dešimtmetį pradėjusi Lietuva yra teisingame kelyje ir jau subrendusi permainoms.

Pasak šalies vadovės, ekonomikos augimas, gerokai viršijęs prognozes, suteikia ekonominio optimizmo, tačiau būtiniausių paslaugų ir produktų kainos įpareigoja greičiau pertvarkyti šalies šilumos ūkį ir socialinę sistemą, neatidėlioti verslo ir nevyriausybinių organizacijų skatinimo priemonių.

“Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas ir rimtai susikaupti šiam darbui”, – pabrėžė Prezidentė.

Skaudžiausia ir sunkiausiai gydoma valstybės negalia Prezidentė ir šiemet įvardijo korupciją, ypatingai pabrėždama kovą su politine korupcija ir įstatymų leidybos skaidrinimą.

“Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos”, – sakė Prezidentė.

Užsienio politikos srityje, pasak Prezidentės, svarbiausia – produktyvi narystė ES ir NATO bei konstruktyvi ir stabili kaimynystė.

Drauge su metiniu pranešimu Prezidentė pateikia visuomenei ir savo veiklos metinę apžvalgą, kurioje įvardytos Prezidentės iniciatyvos ir pasiekimai ginant šalies gyventojų interesus kovos su korupcija, teisingumo, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimo bei užsienio politikos srityse. Antrųjų Prezidentės kadencijos metų prioritetas – korupcijos užkardymas ir energetinė šalies nepriklausomybė.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą.

Seime perskaityti metinį pranešimą Prezidentui yra konstitucinė pareiga.

Pranešime paprastai būna apžvelgiama politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė šalies padėtis, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Valstybės vadovas teikia siūlymus, kaip spręsti įvairias problemas.

Pagal tradiciją, kartu su Lietuvos parlamento nariais metinio Prezidentės pranešimo pakviesti klausytis Vyriausybės vadovas ir ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos teismų, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, miestų ir rajonų merai, kiti garbingi svečiai.

Prezidento metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką numato Konstitucija. Tačiau Pagrindiniame šalies įstatyme nėra numatyta, kada toks pranešimas turėtų būti skaitomas.

Prezidentė D. Grybauskaitė, prie valstybės vairo stojusi 2009-ųjų liepos 12-ąją, pernai metinį pranešimą parlamento tribūnoje skaitė birželio 8 dieną.

Šalies vadovai pranešimus Seimui pateikia nuo 1993 metų. Vienintelį kartą – 2004 metais – per trumpą tuomečio Prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią Prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, Prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo teks palaukti dar porą savaičių. Anksčiau minėta, kad jį šalies vadovė skaitys tuoj po Velykų, paskui – kad gegužės 25 dieną. “Kaip tik šią savaitę vizito į Gruziją išvyksta Seimo pirmininkė. Kai grįš, tada suderinsime konkrečią datą. Kol kas ji nėra nustatyta”, – informavo prezidentės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys.

Neoficialių šaltinių teigimu, pranešimui preliminariai numatyta birželio 8-oji. D.Grybauskaitės pirmtakas Valdas Adamkus padėčiai valstybėje apžvelgti rinkdavosi laikotarpį nuo vasario iki balandžio pabaigos. Paskutinį savo pranešimą pernai jis skaitė balandžio 21 d.

Šiek tiek vėlesnę, nei susiklostė tradicija, pranešimo datą L.Balsys aiškina tuo, kad Konstitucijoje metinio pranešimo data nenumatyta. Jo teigimu, tai tikrai niekaip nėra susiję su politine padėtimi šalyje ar kokiomis kitomis priežastimis.

Politologų manymu, data gali būti vėlesnė ir dėl to, kad D.Grybauskaitė kadenciją pradėjo tik liepą, tad logiška, jog metinį pranešimą norėjo parengti už kuo artimesnį metams laikotarpį.

Konstitucija neapibrėžia ir pranešimo trukmės. Prezidento V.Adamkaus pranešimai trukdavo nuo pusvalandžio iki 50 minučių. D.Grybauskaitė įpratusi kalbėti trumpai, aiškiai, konkrečiai. Tačiau kiek truks perskaityti pranešimą, lig šiol nėra aišku, nes jo tekstas dar vis tobulinamas.