Lietuvos ir Rusijos santykių negali lemti vien skirtingai vertinami istoriniai klausimai, kuriems reikia daug kantrybės, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikai Darius Semaška teigė, kad tose srityse, kur interesai sutampa, reikia ieškoti pozityvių sprendimų.

Jo teigimu, istorijos vertinimas Lietuvoje ir Rusijoje labai nevienodas – skiriasi tiek aukščiausių pareigūnų pozicijos, tiek švietimo programos ir valstybių politika.

“Reikės labai nemažai laiko ir labai kantrių pastangų, diskusijų. Mums reikės kantrybės, kad galėtume pasiekti kitokį Rusijos požiūrį į sovietinį režimą, jo padarytus nusikaltimus”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D.Semaška.

Patarėjas teigė įžvelgiantis teigiamų ženklų Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicijoje vertinant sovietinę istoriją.

“Jis tikrai kelis kartus buvo užėmęs drąsią ir Rusijoje nepopuliarią poziciją ir dėjo pastangas keisti visuomenės santykį su sovietine istorija, ypatingai su to laikotarpio, kai buvo vykdomas masinis teroras prieš tuometinės Sovietų Sąjungos gyventojus”, – kalbėjo D.Semaška.

Anot pareigūno, tai tik pirmi žingsniai, tačiau reikia “kantriai konsultuotis, įtikinėti, imtis įvairių kultūrinių, švietimo projektų Rusijoje, stengiantis pakeisti visos visuomenės nuomonę”.

Vis dėlto D.Semaška teigė, kad vien skirtingi istoriniai vertinimai negali nulemti dvišalių santykių.

“Ne vien tai turi apspręsti mūsų dvišalius santykius – tai skaudi byla, skaudus blokas klausimų, kurį kantriai turime nagrinėti ir sprendimų ieškoti nenuleidžiant rankų, tuo pačiu neperspaudžiant. Kita vertus, yra mūsų kasdieniai rūpesčiai, interesai ir reikia ieškoti tų sričių, kur mūsų ir Rusijos interesai sutampa, ir siekti ten pozityvių sprendimų, kurie būtų naudingi abiem valstybėms”, – sakė prezidentės patarėjas.

Lietuva tikėjosi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo Sausio 13-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, tačiau prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) atsisakymui buvo objektyvių priežasčių, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška.

“Be abejo, buvo tikimasi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo labai mums svarbiuose renginiuose Sausio 13-osios įvykių 20-mečio minėjime”, – interviu Žinių radijui sakė D.Semaška.

Sausio 13-ąją į Lietuvą neatvyko nei Lenkijos prezidentas, nei kviesti Seimo ar Senato pirmininkai. Varšuvai kruvinų įvykių minėjime atstovavo Lenkijos Seimo vicepirmininkė.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) savo šalies spaudai teigė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

Tokią poziciją sukritikavo Lenkijos žiniasklaida, pabrėžusi, kad Sausio 13-oji Lietuvai yra ypač svarbi diena, netinkama pademonstruoti lenkų požiūrį į nesprendžiamus klausimus dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

D.Semaška sakė, kad iš prezidentų į Sausio 13-osios minėjimą buvo kviesti Lenkijos ir Latvijos prezidentai. Pastarasis į Vilnių atvyko.

Anot D.Grybauskaitės patarėjo, tikimasi, kad Lenkijos prezidentas B.Komorowskis į Vilnių atvyks vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimą.

“Tikėtis, kad prezidentas atvyks į Lietuvą vieną kartą, o po to praėjus tik mėnesiui – antrą kartą, tikrai yra sunku. Be to, reikia turėti mintyje, kad tomis dienomis buvo suplanuotas oficialus Lenkijos prezidento vizitas į Slovakiją”, – kalbėjo D.Semaška.