Ar išmoksime pirmojo prezidento rinkimų turo pamokas?

Po keleto dienų vyksiantis prezidento rinkimų antrasis turas – nepralošiamas. Taip, vienas iš dviejų kandidatų pralaimės, tačiau valstybės mastu bet kuriuo atveju tai nebus lemtingas praradimas: vadovaujantis aksioma, kad turime tokią valdžią, kokios esame verti, galima sakyti, jog mūsų visuomenė pagaliau subrendo, nes pirmąkart finišo tiesiojoje dėl teisės valdyti valstybę varžysis tokie patyrę, proeuropietiški, pakankamai geros reputacijos politikai. Visuomenė nepaliko šansų dėl valstybės vadovo posto kovoti politikos rėksniams ir populistams (žinoma, atmetus, kad visi politikai, ypač rinkimų laikotarpiu, neatsilaiko prieš populizmo bacilas).
Rinkimų sėkme laikytina ir tai, kad kova nesibaigė pirmuoju turu: mūsų valstybės Konstitucijoje įrašyti du rinkimų ratai tikintis, kad valstybėje tikrai atsiras daugiau nei vienas asmuo, pasirengęs būti jos prezidentu. Demokratinėse valstybėse kova dėl aukščiausių postų paprastai būna įtempta.
Vis dėlto pirmasis prezidentų rinkimų turas apnuogino ir politinės nebrandos sopulių.

Kodėl kopijuoja pralaimėtojus?
Apmaudu, bet antrojo turo dvikova prasidėjo akibrokštais. Nors pirmojo rinkimų rato kova vyko šeši prieš vieną, Dalia Grybauskaitė valdėsi nepratrūkdama, o finišo tiesiojoje užsipuolė santūriausią iš šešetuko Zigmantą Balčytį. Vardydama savo pranašumus konkurento atžvilgiu ji pareiškė nusiteikusi nepardavinėti Lietuvos už sviestą. Nors vėliau ėmė teisintis, bet žodis – ne žvirblis.
Z.Balčytis neliko skolingas – tėškė, kad per D.Grybauskaitės “drąsą” Lietuva įklimpo į skolas, mat krizės užklupta nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo, o tai išginė žmones į emigraciją. Sarkastiškas stilius, įdėtas į inteligentiškojo Z.Balčyčio pareiškimą, niekam nesukėlė abejonių, kad tai – ne jo kūrybos vaisius.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m

Prezidento rinkimų kampanija Jungtinėse Valstijose – viso pasaulio įvykis. Ir ne tik dėl to, kad JAV – galingiausia pasaulyje valstybė. Pagrindinė populiarumo priežastis – rinkimų kampanija įdomi, trunka gan ilgai ir kova vyksta dėl kiekvieno balso.
Lietuvoje, kurioje prezidento rinkimų pirmasis turas vyks šį sekmadienį, – viskas atvirkščiai. Tokią nykią prezidento rinkimų kampaniją sunku ir prisiminti: keli keisti reklaminiai filmukai, nuobodūs debatai ir, daugelio įsitikinimu, – aiškus nugalėtojas.
„Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei 32 proc. respondentų tikina rinkimų kampanijos net nepastebėję. 60 proc. apklaustųjų teigia, kad jų įsitikinimų rinkimų kampanija ir viešos kandidatų diskusijos nepakeitė. Tik 7 proc. pripažino pasirinkę kitą favoritą.
Kaip rodo kita “Veido” užsakymu atlikta apklausa, didžiausią įtaką žmonių apsisprendimui daro kandidato įdirbis. Beveik 54 proc. respondentų į klausimą, kuris kriterijus jiems svarbiausias apsisprendžiant dėl kandidato į prezidentus, atsakė, kad kandidato nuveikti darbai. Tik 20 proc. apklaustųjų teigia atsižvelgiantys į kandidato partinę priklausomybę. Tai ne itin stebina: partinė sistema Lietuvoje silpna ir, kaip rodo šiame “Veido” numeryje publikuojama rinkėjų analizė, net kai kurių partijų nariai neketina palaikyti savo partijos kandidato.
Beveik 19 proc. respondentų įvardijo svarbiausią apsisprendimo priežastį – kandidato programą. Nors daugelis rinkimų technologų tikriausiai nesutiktų, bet tik 3,2 proc. apklaustųjų kreipia didelį dėmesį į kandidato išvaizdą.

Ar prezidento rinkimų kampanija ir viešos kandidatų diskusijos paveikė jūsų apsisprendimą?
Ne, balsuosiu už kandidatą, kurį palaikiau iki tol    60,6
Rinkimų kampanijos nepastebėjau    32,4
Taip, pakeičiau savo favoritą    7,0

Kuris kriterijus svarbiausias jums apsisprendžiant dėl kandidato į prezidentus?
Kandidato nuveikti darbai    53,8
Priklausomybė partijai ar politinei srovei    20,2
Kandidato programa    18,8
Kandidato išvaizda    3,2
Artimųjų, draugų nuomonė    2,6
Atsitiktinumas    1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. balandžio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

AFP

Rusijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai. Balsavimo teisę visoje šalyje turi apie 110 mln. rinkėjų.

Rinkimų favoritu laikomas ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Jis jau vadovavo Kremliui nuo 2000 iki 2008 metų. Paskutinės apklausos prieš rinkimus rodė, kad V. Putinas gali surinkti nuo 50 iki 66 proc. balsų.

Prezidento posto taip pat siekia Komunistų partijos kandidatas Genadijus Ziuganovas, liberaldemokratas Vladimiras Žirinovskis, milijardierius Michailas Prochorovas ir Sergejus Mironovas iš „Teisingosios Rusijos“ partijos. Jei nė vienas kandidatas nesurinks absoliučios balsų daugumos, bus rengiamas antrasis rinkimų ratas.

Prieš rinkimus Rusijos žinybos ėmėsi saugumo priemonių. Balsavimo dieną saugumu rūpinsis iš viso 450 tūkst. karių ir policininkų. Kad būtų išvengta galimų teroro aktų, rinkėjai pirmiausiai didmiesčių rinkimų apylinkėse bus tikrinami metalo detektoriumi.

Rinkimus stebės 200 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.

Opozicija baiminasi balsų klastojimo ir „vienų purviniausių rinkimų“ Rusijoje apskritai, nes juose spręsis V. Putino politinė ateitis.

Pirmą kartą žmonės balsavimą daugelyje rinkimų punktų iš 96 000 gali stebėti tiesiogiai internetu.

Rusijos prezidento kadencija nuo šiol truks šešerius metus, o ne ketverius, kaip iki šiol. V. Putino pergalės atveju dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas taps Rusijos ministru pirmininku. Naujasis prezidentas darbą pradės gegužę.

2000-aisiais V. Putinas prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 50,94 proc. balsų, o 2004-aisiais – 71,3 proc.

Komunistų partijos vadovas G. Ziuganovas prezidento posto sieks ketvirtą kartą. Iki šiol jis visada likdavo antras (1996 – 32,03 proc., 2000 – 31,21 proc., 2008 – 17,7 proc.). Ketvirtą kartą rinkimuose dalyvauja ir V. Žirinovskis (1996 – 5,7 proc., 2000 – 2,7 proc., 2008 – 9 proc.). S. Mironovas rinkimuose dalyvavo 2004 metais ir surinko 0,75 proc. balsų.

 

Visoje Lenkijoje sekmadienį tą pačią minutę, kai lygiai prieš metus prie Smolensko Rusijoje per lėktuvo katastrofą žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, skambėjo bažnyčių varpai.

Minios lenkų sekmadienį rinkosi bažnyčiose ir kapinėse, taip pat – priešais prezidentūrą, kur iki savo žūties 2010-ųjų balandžio 10-ąją gyveno L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija).

Prie prezidentūros žmonės 8 val. 41 min. vietos laiku žuvusiuosius pagerbė tylos minute, Varšuvos centre aidėjo sirenos, o kitur – bažnyčių varpai.

Anksčiau sekmadienį daugelio aukų artimieji susirinko į uždaras mišias Varšuvos oro uoste, kur pernai po tragedijos Rusijoje buvo parskraidinti 96 vėliavomis uždengti karstai.

Tada visa šalis išgyveno trumpą nacionalinės vienybės periodą ir drauge gedėjo savo prezidento, pirmosios ponios ir daugelio aukšto rango karininkų bei politikų.

Tačiau netrukus ši katastrofa tik padidino Lenkijos politinį ir socialinį susiskaldymą. Jį demonstruoja ir tai, kad šį sekmadienį buvo surengti alternatyvūs atminimo renginiai.

Premjeras Donaldas Tuskas, prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir kiti politikai padėjo žvakutes prie paminklinės lentos aukoms vienoje Varšuvos kariškių bažnyčioje.

Tačiau L.Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas) metines paminėjo atskirai, padėdamas didelį vainiką priešais prezidentūros rūmus.

L.Kaczynskis ir daugelis kitų minimos katastrofos aukų priklausė konservatorių nacionalistų partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja J.Kaczynskis.

Toji stovykla dabar kaltina D.Tusko vyriausybę išdavus Lenkijos interesus, mat ji leido Rusijai vadovauti pagrindiniam katastrofos aplinkybių tyrimui. Anksčiau šiais metais Rusijos tyrėjai priėjo prie išvados, kad visa atsakomybė už katastrofą tenka lenkams, o tai Lenkijoje sukėlė pasipiktinimo bangą.

Prezidento lėktuvas sudužo bandydamas tūpti per tirštą rūką, ir D.Tusko vyriausybė pripažįsta, kad daugumą klaidų tada padarė lėktuvo pilotai ir kiti lenkai. Tačiau vyriausybė taip pat nori, kad Rusija pripažintų galimą Rusijos skrydžių kontrolierių ir Rusijos oro uosto būklės vaidmenį. Rusijos ataskaitoje šie klausimai neminimi.

Pojūtis, kad Rusija vengia atsakomybės, pakurstė pasipiktinimą ir sąmokslo teorijas tarp L.Kaczynskio šalininkų.

Šeštadienį vakare šimtai žmonių žygiavo pro prezidentūrą Varšuvos centre, nešdamiesi vėliavas ir skanduodami Kaczynskio vardą. Viename dideliame transparante buvo užrašyta “(Rusijos premjeras Vladimiras) Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas”.

Demonstrantai taip pat reikalavo, kad Rusija perduotų svarbius įrodymus ir lėktuvo nuolaužas.

Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko pirmųjų metinių išvakarėse Varšuvoje įvyko antivyriausybinė, antirusiška demonstracija, kurią surengė jėgos, susijusios su dienraščiu “Gazeta Polska”.

Maždaug du tūkstančiai žmonių žygiavo pro Belvederį, kur gyvena Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), pro Lenkijos vyriausybės rūmus, o vėlai vakare žygį baigė prie Rusijos ambasados Lenkijoje pastato, kur sudegino Rusijos premjero Vladimiro Putino iškamšą.

Demonstrantai nešė transparantus su užrašais “Katynės žudynės 1940, Smolensko žudynės 2010″, “Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas”, “Migla nepaslėps Lenkijos išdavikų”, “Smolenskas 2010. Tylėjimas yra melas”.

Dienraščio “Gazeta Polska” vyriausiasis redaktorius Tomaszas Sakiewiczius (Tomašas Sakevičius) Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė, jog “lenkai nori sužinoti, kodėl žuvo jų prezidentas, kuris vyko ne į karą, o pasimelsti prie lenkų didvyrių kapų”.

“Kodėl žuvo mūsų prezidentas, kuris niekam nenorėjo padaryti skriaudos, nes vyko su taikos misija. Jeigu rusai nori tikro susitaikymo, turi kada nors į šiuos klausimus atstakyti”, – rodydamas į Rusijos ambasadą kalbėjo redaktorius.

Pasak jo, demonstrantai reikalauja, kad Lenkijai būtų perduoti visi su Smolensko katastrofa susiję dokumentai, “juodosios dėžės”, lėktuvo nuolaužos.

Sekmadienį, minint Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos pirmąsias metines, Varšuvoje įvyks dar keturios demonstracijos.

Smolensko srities valdžia nusprendė pakeisti atminimo lentą, įrengtą Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje, nes užrašas joje nebuvo suderintas su srities administracija ir miesto savivaldybės institucijomis.

Tai sekmadienį pareiškė Smolensko srities gubernatoriaus sekretorius spaudai Andrejus Jevsejenkovas.

“Kai prie atminimo akmens buvo pritvirtinta lentelė lenkų kalba, Smolensko svečiai, gyventojai ir visuomenės atstovai ne kartą pareiškė dėl to nusistebėjimą ir Smolensko srities gubernatoriui Sergejui Antufjevui, ir Smolensko miesto vadovams”, – sakė A.Jevsejenkovas.

“Atsižvelgdama į tai Smolensko administracija priėmė sprendimą pakeisti atminimo akmens lentelę, kad tekstas, parašytas joje, būtų suprantamas ir Rusijos gyventojams”, – pareiškė jis.

Gubernatoriaus sekretorius spaudai pabrėžė, kad “ir atminimo akmuo, ir teritorija, kurioje jis pastatytas – Smolensko miesto nuosavybė”.

Tuo tarpu radijo stotis “Echo Moskvy”, remdamasi Lenkijos žiniasklaida, praneša, kad dėl atminimo lentelės pakeitimo Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) galbūt nepadės gėlių prie memorialo lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukoms.

Atminimo lentą lenkų kalba įrengė lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukų giminaičiai.

Vietoj lentelės lenkų kalba dabar yra kita, dviem kalbomis – lenkų ir rusų, bet tai kitoks variantas. Lenkijos spaudos duomenimis, nėra paminėjimo, kad žuvusieji lėktuvo katastrofoje vyko į atminimo renginius, “skirtus sovietinio genocido Katynės miške, įvykdyto prieš belaisvius Lenkijos karininkus, 70-osioms metinėms”.

Kaip nurodė A.Jevsejenkovas, atminimo akmenį, pastatytą netoli Smolensko, per praėjusius metus aplankė tūkstančiai Rusijos gyventojų.

Smolenske negali būti “objektų, nesuprantamų jo gyventojams”, – pareiškė sekretorius spaudai.

Jokių pasikeitimų Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) apsilankymo Smolenske programoje nebus, sekmadienį agentūrai “Interfax” pranešė Lenkijos URM darbuotojas.

“Kaip ir numatyta programoje, abu prezidentai – Bronislawas Komorowskis ir Dmitrijus Medvedevas – aplankys lėktuvo Tu-154 sudužimo vietą”, – sakė agentūros pašnekovas.

Anksčiau radijo stotis “Echo Moskvy”, remdamasis Lenkijos žiniasklaida, pranešė, kad dėl atminimo lentos pakeitimo pernai įvykusios lėktuvo su Lenkijos delegacija katastrofos vietoje Lenkijos prezidentas B.Komorowskis galbūt nepadės gėlių prie įrengto ten memorialo.

Smolensko srities gubernatoriaus sekretorius spaudai Andrejus Jevsejenkovas sakė, kad srities valdžia nusprendė pakeisti atminimo lentą, kurią įrengė lenkai Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje, nes užrašas joje nebuvo suderintas su srities administracija ir miesto savivaldybės institucijomis.

“Kai prie atminimo akmens buvo pritvirtinta lentelė lenkų kalba, Smolensko svečiai, gyventojai ir visuomenės atstovai ne kartą pareiškė dėl to nusistebėjimą ir Smolensko srities gubernatoriui Sergejui Antufjevui, ir Smolensko miesto vadovams”, – sakė A.Jevsejenkovas.

“Atsižvelgdama į tai Smolensko administracija priėmė sprendimą pakeisti atminimo akmens lentelę, kad tekstas, parašytas joje, būtų suprantamas ir Rusijos gyventojams”, – pareiškė jis.

Atminimo lentą lenkų kalba įrengė lėktuvo katastrofos netoli Smolensko aukų giminaičiai

Dabar vietoj lentelės lenkų kalba yra kita, dviem kalbomis – lenkų ir rusų, bet tai kitoks variantas. Lenkijos spaudos duomenimis, joje nėra paminėjimo, kad žuvusieji lėktuvo katastrofoje vyko į atminimo renginius, “skirtus sovietinio genocido Katynės miške, įvykdyto prieš belaisvius Lenkijos karininkus, 70-osioms metinėms”.

Lėktuvas su oficialia Lenkijos delegacija sudužo netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną. Jame buvo 96 žmonės, tarp jų L.Kaczynskis su žmona, daug žinomų politikų, religijos ir visuomenės veikėjų, kurie vyko į Katynę dalyvauti atminimo renginiuose. Visi jame buvę žmonės žuvo.

Rusijos generalinė prokuratūra kol kas negali pasakyti, kada bus perduoti Lenkijai lėktuvo Tu-154, sudužusio prie Smolensko, nuolaužos, pranešama BBC tinklalapyje.

Rusijos generalinės prokuratūros Vyriausiosios tarptautinio teisinio bendradarbiavimo valdybos viršininkas Saakas Karapetianas sakė, kad prezidentinio lainerio likučių perdavimo terminas negali būti nustatytas, kol nebus baigtas Rusijos teisėtvarkos pareigūnų atliekamas tyrimas.

Valdybos viršininkas pranešė, kad paskirta ir atliekama lėktuvo vidaus ir išorės fragmentų techninė sprogimo ekspertizė, kuri, pasak jo, užtruks ilgai.

Tiktai pabaigus šią ekspertizę bus aišku, kada bus baigtas Rusijos atliekamas katastrofos tyrimas, sakė prokuratūros atstovas.

Praėjusį penktadienį Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas (Andžejus Seremetas) pareiškė, kad Lenkijos tyrėjai galutinai atmetė pasikėsinimo versiją, tirdama lėktuvo katastrofos prie Smolensko bylą. Pasak prokuroro, nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teroro akto versiją.

2010 metų balandžio 10 d. Lenkijos lėktuvo katastrofoje prie Smolensko žuvo visi 96 juo skridę žmonės, tarp jų – šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).

Lenkija ne kartą kreipėsi į Rusiją su prašymu grąžinti prezidento lėktuvo liekanas, kurios saugomos aikštelėje prie aerodromo “Severnyj”.

Trečiadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad sudužusio lėktuvo nuolaužos turi tapti paminklo L.Kaczynskiui ir kitiems katastrofoje žuvusiems lenkams dalimi.

Tokia Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) valia: “Prezidentas mano, kad lėktuvo nuolaužos, po to, kai bus sugrąžintos į Lenkiją, turi tapti pagrindiniu paminklo šios katastrofos aukoms elementu”.

D.Tuskas pažymėjo, kad Lenkijos generalinis prokuroras ir toliau sieks, kad lėktuvo “Tu-154″ nuolaužos kuo greičiau būtų sugrąžintos.