2016-ųjų lapkričio 20 d. dešiniųjų pažiūrų prancūzai, besitelkiantys apie Respublikonų partiją (Les Républicains, LR), balsavo už savo kandidatą į 2017-ųjų prezidento rinkimus. Šis momentas Prancūzijoje laikytinas vienu svarbiausių visoje rinkimų kampanijoje.

Aušra MATULEVIČIŪTĖ

Dešiniųjų intriga

Balsuota aktyviai ir gausiai. Antrajame ture dalyvavo 10 proc. visų balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Prancūzai troško parodyti nebenorintys būti dabartinio šalies vadovo Fran?ois Hollande‘o pragaištingos politikos įkaitais. Šis, tiesa, liaudies jam siųstą žinią suprato ir pareiškė 2017-aisiais savo kandidatūros nekelsiąs.

Nuostabu, kad dešiniųjų kandidato rinkimuose dalyvavo ir dalis kairiųjų pažiūrų piliečių. Jie, žinoma, nebalsavo už trečią vietą užėmusį buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy. Nors dabartinis šalies prezidentas F.Hollande‘as gal būtų džiaugęsis jo laimėjimu. Kodėl? Rinkimų finale už šalyje vis dar nepopuliarų N.Sarkozy nebūtų balsuojama, vadinasi, liktų daugiau šansų F.Hollande‘o socialistų partijos (Parti socialiste, PS) kandidatui.

Buvo ir antras tąsyk gausiai balsavusiųjų tikslas: išrinkti solidų politiką prieš stiprią kraštutinių dešiniųjų partija laikomo „Nacionalinio fronto“ (Front national, FN) kandidatę Marine Le Pen. Balandžio 23-iosios rinkimų pirmojo turo kampanijos metu politikė šaipėsi iš konkurentų Fran?ois Fillono (LR) ir nepriklausomo kandidato Emmanuelio Macrono – vadino juos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „vištaičiais“, mat šie palaiko Europos Sąjungą. M.Le Pen vylėsi, kad šie prezidento rinkimai parodys, ką per penkerius metus prancūzai suprato apie savo valstybę.

Paskutiniai F.Hollande‘o kadencijos metai buvo ypač chaotiški. Iš vadovo parankės vienas po kito pasitraukė finansų ministras E.Macronas bei pats premjeras Manuelis Wallsas. Abu teisinosi valdžioje nebeatpažįstą savo partijos vertybių.

Teisybė, socialistai šiandien akligatvyje, tačiau tikroji atsistatydinimų priežastis kita: abu dezertyrai planavo būti kandidatais į prezidentus. Buvęs ministras sėkmingai griebėsi naujos perspektyvos – tapo nepriklausomu centristu ir įkūrė judėjimą „Pirmyn!“ („En Marche!“). Prezidento rinkimuose jis dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas. Ekspremjerą M.Vallsą sėkmė aplenkė: kairieji panoro, kad PS šalies vadovo rinkimuose atstovautų ne jis, o Beno?t Hamonas.

Keturi favoritai

Šiemet Prancūzijoje į prezidento postą pretendavo vienuolika kandidatų. Ryškiausiai išsiskyrė keturi, nors rinkimų kampanijos pradžioje tai nebuvo aišku.

Gerą toną praėjusių metų gale davę dešinieji greitai suklupo: pelnytai, nors netikėtai, išrinkto dešiniųjų kandidato F.Fillono kampaniją sujaukė korupcijos skandalas. N.Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu premjero pareigas ėjęs F.Fillonas kaltintas tuo, kad fiktyviai įdarbino savo žmoną.

Iš tiesų, net trims apklausose pirmaujantiems kandidatams buvo kilę „skaidrumo“ problemų, tačiau vienintelis F.Fillonas patyrė didžiausių nuostolių. Nors skandalas vadintas politiniu susidorojimu, kandidatui padaryta žala beveik nepataisoma: prarastas rinkėjų pasitikėjimas, per vėlai atėjusi LR parama, gynybai tuščiai iššvaistytas rinkimų laikas…

„Reikia palikti žemus dalykus merdėti jų pačių nuoduose“, – panašaus skandalo metu yra sakęs prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as, šaliai vadovavęs 1974–1981 m. Prieš 40 metų prezidentas galėjo sau leisti ignoruoti priešininkus. F.Fillonui tai buvo neįmanoma, mat šiandien daug kas pasikeitė: informacijos plitimo greitis, žiniasklaidos įtaka visuomenei, rinkėjų įpročiai, politinių įsitikinimų patvarumas… Respublikonų kandidatui teko daug aiškintis.

Pasinaudojęs sumaištimi, į priekį prasimušė jauniausias kandidatas į prezidentus E.Macronas. Sklido gandai, kad jis ir inspiravęs F.Fillono skandalą.

Kritikai buvusį ekonomikos ministrą E.Macroną vadina per didelio ego kandidatu arba kandidatu „iš principo“. Nors jam prikišama aiškių politinių vertybių stoka, o vėlyva rinkimų programa vertinama kaip tuščia, sekli ir neaiški, vos 39-erių E.Macronas pirmavo daugelyje apklausų. Politikos ekspertai neatlyžo: laimėti rinkimus nepakanka. Kas būtų tie, kurie valdytų sykiu su prezidentu? Juk E.Macronui akivaizdžiai stinga patirties, solidžių pažinčių. Be to, tik ką jo sukurta partija nebrandi.

Svarbiausia – saugumas

Likus keletui dienų iki pirmojo rinkimų turo svarbiausia tema, kuria buvo diskutuojama ir kuri turėjo įtakos rinkimų rezultatams, – saugumas šalyje. Vykstant rinkimų kampanijai niekas neketino liaudies raminti. Priešingai – buvo nuolat kalbama apie tai, kad visam tam siaubui dar ne galas… Lyg tyčia balandžio 18 d. Marselyje teisėsaugininkai užbėgo už akių teroro aktui, kurį ruošėsi įvykdyti du kalėjime islamistų radikalizuoti asmenys. Norėta atakuoti rinkimų proga. Turėtas ir taikinys – kandidatas F.Fillonas. Tiesa, jis po pribloškiančios žinios patikino nebijantis ir nė per milimetrą nesitrauksiantis nuo žmonių.

Balandžio 20-ąją Paryžiuje vis dėlto nuaidėjo šūviai. Eliziejaus Laukuose islamistas nušovė policininką.

Dramatiškos aplinkybė itin palankios FN kandidatei M.Le Pen. Ši, labiausiai eskaluodama saugumo šalyje problemą, tikino, kad jai valdant taip niekados nebūtų atsitikę!

Koks tas neįveikiamas saugumo skydas, kurį siūlo ponia M.Le Pen? Tapusi prezidente ji esą papildomai įdarbintų 15 tūkst. policininkų, įsteigtų 40 tūkst. darbo vietų kalėjimuose ir nieko nelaukdama iš Prancūzijos ištremtų visus šalies saugumui kenkiančius asmenis. Esą gyventi būtų saugiau vien dėl to, kad legalių emigrantų, kurių kasmet atvyksta apie 200 tūkst., srautas sumažėtų vos iki 10 tūkst., o pabėgėlių nebebūtų iš viso.

Panašiais skaičiais operuoja ir kiti kandidatai į prezidento postą, bet liaudis nepatikli: Prancūzijoje ir Europoje saugu nebus tol, kol nebus išspręsta Sirijos problema.

Bėda ta, kad, specialistų nuomone, tarptautinė politika – silpniausia vieta visų kandidatų programose. Nė vienas pretendentas į prezidentus aiškiai nepasakė, ką Prancūzijai privalu daryti Sirijos konflikto atžvilgiu. (Nuo 2011-ųjų ten žuvo 310 tūkst. žmonių.) Nuolatos pabrėžiama, kad norint gyventi saugiai reikia sutriuškinti teroristus. Tačiau prancūzai nori žinoti, kaip tai padaryti be karo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m

Paklaustas, ar planuoja kandidatuoti per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, premjeras Algirdas Butkevičius, kaip jau įprasta, atsakė aptakiai: “Aš save matau premjero pareigose, o dėl kandidatų prezidento rinkimuose sprendimą priims partija.”

Sociologas dr. Vladas Gaidys artėjančiuose prezidento rinkimuose jokios didesnės intrigos neįžvelgia: be Dalios Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, kokių nors ryškesnių ir daugiau rinkėjų simpatijų sulaukiančių rimtų kandidatų vargu ar atsiras. Tą patį, beje, mano ir dauguma Lietuvos gyventojų. Kone keturi penktadaliai apklaustųjų įsitikinę, kad, be D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, prezidento rinkimuose daugiau nebus stiprių kandidatų. Ir tik 15 proc. mano, kad toks atsiras. Tai paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Respondentų taip pat teirautasi, už katrą kandidatą, jeigu būsimuose prezidento rinkimuose kandidatuotų dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė ir dabartinis premjeras A.Butkevičius, jie planuoja balsuoti. Rezultatai ir čia nenustebino: net du trečdaliai respondentų planuoja balsuoti už D.Grybauskaitę, 12,2 proc. – už A.Butkevičių, o maždaug penktadalis – nė už vieną iš šių kandidatų. Taigi artėja rinkimai, kuriuose praktiškai nebus jokios intrigos.

Jeigu būsimuose prezidento rinkimuose kandidatuos dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė ir dabartinis premjeras A.Butkevičius, už katrą planuojate balsuoti? (proc.)

Už D.Grybauskaitę    66,8
Nė už vieną jų    19,8
Už A.Butkevičių    12,2
Nežinau    1,2

Kaip manote, ar iki būsimų prezidento rinkimų, be D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, atsiras dar nors vienas stiprus kandidatas? (proc.)

Ne, neatsiras    78,6
Taip, atsiras    15
Nežinau / neturiu nuomonės    6,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija išskyrė vadovus, kurie net itin konkurencingose srityse savo įmones sugeba išauginti iki lyderių.

Savaitraštis „Veidas“ kasmet rengiamuose Metų vadovo rinkimuose siekia pastebėti ir įvertinti tuos vadovus, kurie ne tik sugeba įkvėpti komandą bei pasiekti puikių finansinių rezultatų, bet ir vairuoja įmonę inovacijų keliu, dirba skaidriai, stiprina šalies ekonomiką didindami eksportą ir pasidalija uždirbtu pelnu su šalies gyventojais.
„Labai puiku, jei vadovas orientuojasi į inovacijas, partnerystę su mokslininkais, eksporto augimą, tačiau taip pat labai svarbu ir klimatas įmonėje, o tai galima išskaityti iš vidutinių atlyginimų, labdaros ir paramos bei pelno mokesčio. Šalia vadovo savybių vertinčiau ir tai, ką jis daro savo įmonei ir Lietuvai“, – svarbiausius Metų vadovo konkurso kriterijus įvardijo konkurso komisijos narė, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanė Rima Žitkienė.
Būtent todėl konkurso nugalėtojui kasmet įteikiama skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta Petro Vileišio skulptūra. Šis lietuvių inžinierius, nusipelnęs inovatoriaus ir filantropo vardo, naudodamas tuo metu naujoviškus sprendimus, statė tiltus Rusijoje, o uždirbtomis lėšomis rėmė Lietuvos švietimo projektus.

Įtikina akcininkus, kad Lietuvoje verta plėstis

Metų vadovą kasmet išrenka „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 13 narių – ekonomistai, sėkmingai dirbančių įmonių vadovai ir verslo asociacijų atstovai. Išnarsčiusi įmonių finansinius rezultatus, indėlį į visuomenės gyvenimą ir inovatyvumą, šiemet komisija nutarė, kad labiausiai Metų vadovo vardo nusipelnė Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio (buvusio UAB „Fermentas“) generalinis direktorius.
Komisija įvertino, kad ši įmonė, gaminanti molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, kasmet didina pardavimą, kuria inovatyvius produktus, eksportuoja 99,6 proc. visos produkcijos, o 2012 m. sukūrė 84 naujas darbo vietas. Patį A.Markauską komisijos nariai charakterizavo kaip šiuolaikišką, skaidriai ir etiškai dirbantį vadovą.
„Vadovas vadovauja dviem metodais: vienas yra demokratinė autokratija, kitas – autokratinė demokratija. Man atrodo, kad A.Markauskas vadovaujasi demokratinės autokratijos principu. Tai demokratiškas vadovas, kuris išklauso žmonių nuomonės, o išklausęs priima sprendimą. Antra, tai skaidri organizacija, o skaidrios organizacijos skaidrūs ir vadovai. Trečia, man patinka, kad žmonės, pardavę verslą, toliau tame versle tebedirba ir mato jame savo bei Lietuvos ateitį: pritraukę galingą amerikiečių kompaniją, įtikinėja ją ir toliau investuoti Lietuvoje, perkelti čia savo gamybinius padalinius, kurti darbo vietas“, – A.Markauską apibūdino Metų vadovo konkurso komisijos narys, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas A.Bumelis.
Šių metų rinkimuose A.Markausko vadovaujama įmonė iš kitų taip pat išsiskyrė didžiausiu atlyginimo vidurkiu bei svariausiu indėliu į visuomenės gyvenimą: „Thermo Fisher Scientific“ darbuotojai kelis kartus per metus organizuoja įvairias socialines iniciatyvas, o A.Markauskas inicijavo „Mobiliosios bioklasės“ projektą. Tai pirmoji šalyje mobilioji laboratorija, kurioje moksleiviai supažindinami su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais.

Sugeba pamatyti naujas sritis

Antroje vietoje Metų vadovo konkurso komisijos sprendimu atsidūrė Kaune įsikūrusios įmonės „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis. Šis vadovas, glaudžiai bendradarbiaujantis su mokslininkais kuriant naujus produktus, imasi sudėtingų projektų, pavyzdžiui, elektromobilių gamybos, nesibaimindamas tarptautinės konkurencijos. Komisijos darbo grupėje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad V.Jokužis – vadovas, kuris labai drąsiai neria į inovacijas, bet visada gerai viską apskaičiuoja, todėl beveik nėra turėjęs nesėkmingų projektų.
„Šis vadovas daug investuoja į naujas proveržio kryptis – tarp jų į elektromobilius, kurie galbūt šiandien dar neatsiperka. V.Jokužiui būdingas įžvalgumas ir gebėjimas įžengus į sudėtingą rinką, kuri reikalauja daug investicijų, išsisukti su mažomis investicijomis“, – atkreipė dėmesį S.Besagirskas.
Trečią vietą konkurse “Metų vadovas 2012″ užėmė Dainius Liulys, elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ generalinis direktorius, itin konkurencingoje rinkoje sugebėjęs savo vadovaujamą įmonę išvesti į lyderius. Pasak komisijos darbe dalyvavusio VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, nepaisant to, kad internetinė prekyba atrodo labai paprasta, tai, ką „Pigu.lt“ padarė per trejus metus, yra proveržis elektroninės prekybos srityje. Augdama pati, ši įmonė kartu augina visą elektroninės prekybos sritį.
„Nesumenkinčiau šių pasiekimų, kad tai esą ir taip natūraliai turėjo įvykti. Manau, tai, kad per kelerius metus suvaldyta plėtra iki 50 mln. Lt, trejus metus iš eilės išlaikytas populiariausio prekybos portalo vardas, įrodo vadovo sugebėjimus. Tai pirmasis elektroninės prekybos projektas, leidęs jiems vykdyti tarptautinę plėtrą. Mano galva, jie labai greitai sulaukė pelno – vos po kelerių metų, o juk „Amazon“ dešimtmetį generavo didžiulius nuostolius“, – pabrėžė P.Lukauskas.
Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė Edmundas Pigaga, AB „Vilma“ generalinis direktorius. E.Pigaga – sovietmečiu magnetofonus gaminusios įmonės „Vilma“ darbuotojas, kuris 1994 m. žlugus įmonei  tapo jos bankroto administratoriumi ir pamažu įmonę išaugino iki solidžių rodiklių: 2012 m. jos apyvarta padidėjo 69 proc., pasiekdama 158 mln. Lt.
„Tai, kad vadovas kartu su komanda sugebėjo į labai blogą padėtį patekusios įmonės bazėje pradėti naują veiklą, ir dar gamybinę, ko Lietuvai labai reikia, yra puiku“, – neabejoja Metų vadovo komisijos pirmininkė, banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.
O geriausių vadovų penketuką užbaigia Julius Banys, starterius ir generatorius gaminančios įmonės „Jubana“ generalinis direktorius, šiuo metu plečiantis gamybinius pajėgumus Lietuvoje. P.Lukauskas atkreipė dėmesį, kad J.Banys išplėtojo verslą iš reeksporto. „Mes įpratę gaminti kažkam kitam, o šis vadovas elgiasi atvirkščiai. Tai, kokius šios įmonės duomenis matome Lietuvoje, – ledkalnio viršūnėlė, nes J.Banys su partneriais turi gamyklas Indijoje, Kinijoje, ten gaminami starteriai. Mes tarpininkų, prekybininkų šalis, ir nereikia bijoti eiti kita kryptimi – produktus gaminti kažkur kitur ir patiems sukūrus pridėtinę vertę parduoti. „Jubana“ turi du savo starterių prekės ženklus – vieną parduoda pigiame segmente, o kitu konkuruoja su tokiais vardais, kaip „Bosch“, – naują požiūrį atskleidė P.Lukauskas, pridurdamas, kad Ukrainoje „Jubana“ yra užėmusi apie 70 proc. starterių rinkos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

REUTERS

Dėl bendros pozicijos Latvijos prezidento rinkimuose, kuriuose į valstybės vadovo postą pretenduoja du kandidatai – dabartinis prezidentas Valdis Zatleris ir parlamentaras Andris Bėrzinis – nesusitarė trys šalies Seimo frakcijos.

Pačiose rinkimų išvakarėse paaiškėjo, kad laisvai balsuos Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), kuri turi 22 deputatus. taip pat “Santarvės centras (SC) su 29 deputatais ir susivienijimas “Už geresnę Latviją” (UGL), kuris turi Seime 8 parlamentarus.

Nepriklausomas deputatas Visvaldis Lacis pareiškė, kad neatiduos savo balso nei už vieną iškeltą kandidatą.

Ankstesnės pozicijos nepakeitė centro dešinysis susivienijimas “Vienybė”, kurio visi 33 deputatai patvirtino, kad remia V. Zatlerį. taip pat ir septyni nacionalinio susivienijimo parlamentarai. Tad ketvirtadienį V. Zatleriui kol kas yra užtikrinti 40 balsų.

ŽVS frakcijos vadovas Augustas Brigmanis trečiadienį neatsakė, kaip pasiskirstys balsai jo vadovaujamojoje frakcijoje, o ŽVS atstovė Iveta Grigulė pranešė BNS, kad A. Bėrzinį stabiliai remia 20 deputatų, ir tik du pirmajame balsavimo etape atiduos balsus už V. Zatlerį.

Pats A. Brigmanis sakė, jog ištesės savo pažadą ir balsuos už V. Zatlerį.

29 kairiojo “Santarvės centro” (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai gyventojai, trečiadienį atvirame frakcijos posėdyje nusprendė balsuoti laisvai. SC atstovai ketina balsuoti ir už dabartinį prezidentą V.Zatlerį ir už antrąjį pretendentą A. Bėrzinį. Dalis deputatų dar neapsisprendė.

Po V. Zatlerio kreipimosi į tautą, kuriame jis pranešė, kad inicijuoja Seimo paleidimą, Liaudies partijos (LP) deputatai atšaukė anksčiau pareikštą paramą dabartiniam Latvijos prezidentui. Anksčiau LP rėmė V. Zatlerio kandidatūrą, manydama, kad svarbu esant sunkiai ekonomikos padėčiai šalyje išsaugoti stabilumą ir nuspėjamumą.

Tačiau V. Zatlerio siūlymas paleisti Seimą smarkiai pakeitė situaciją, ir V. Zatleris jau neturi moralinės teisės reikalauti rinkimuose pasitikėti Seimu, kuriam jis pareiškė nepasitikėjimą, pažymi trys LP deputatai Edgaras Zalanas, Andris Škėlė ir Maris Kučinskis.

Tokios nuomonės laikosi ir Latvijos pirmosios partijos ir “Latvijos kelio” (LPP/LK) susivienijimo lyderis Ainaras Šleseris. Būtent dėl to, kad nebuvo panaikintas parlamentinis imunitetas šiam įtakingam politikui, laikomam vienu iš trijų šalies oligarchų, prezidentas šeštadienį inicijavo Seimo paleidimą.

Kiti susivienijimo “Už geresnę Latviją” nariai balsuos laisvai.

Iš viso į susivienijimą “Už geresnę Latviją” įeina aštuoni deputatai – trys iš LP, du iš LPP/LK, du iš Liepojos partijos, vienas iš judėjimo “Už geresnę Latviją”.

Kad kandidatas būtų išrinktas prezidentu, jis turi surinkti 51 balsą.

Scanpix

Mažiausiai keturi tūkstančiai opozicijos šalininkų susirinkę Armėnijos sostinėje reikalauja surengti naujus parlamento ir prezidento rinkimus.

Ši opozicijos protesto akcija yra pirmoji per trejus metus rengiama centrinėje Jerevano aikštėje.

Vyriausybė aikštėje neleidžia rengti jokių demonstracijų po 2008 metų kovą vykusių susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, per kuriuos 10 žmonių žuvo ir 250 buvo sužeista.

Ketvirtadienio protestams vadovauja buvęs Armėnijos prezidentas Levonas Ter-Petrosianas, kuris vadovauja opozicinei partijai – Armėnijos nacionaliniam kongresui. Jis pralaimėjo 2008 metų vasarį vykusius prezidento rinkimus, kurių rezultatai tada sukėlė masines protesto akcijas.

L.Ter-Petrosianas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi politinio dialogo su vyriausybe.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neatmeta galimybės, kad kels savo kandidatūrą būsimuose prezidento rinkimuose ir žada apsispręsti artimiausiu metu.

“Neatmetu, kad galiu balotiruotis naujai kadencijai į prezidento postą. Sprendimas bus priimtas, ir pakankamai greitai, nes, kaip jūs teisingai pasakėte, lieka mažiau nei metai”, – interviu Kinijos žiniasklaidai pareiškė D.Medvedevas savo kelionės į Kiniją dalyvauti sparčiai besivystančių šalių grupės BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) susitikime išvakarėse.

Jis pažymėjo, kad šis sprendimas turi būti brandus ir atsižvelgti į žmonių santykius, esamą socialinę padėtį ir politinių prioritetų išsidėstymą.

“Pirmiausia, prieš priimant tokius sprendimus reikia pasverti visas galimybes, nesielgti mechaniškai, o būtent veikti visiškai suprantant padėtį. Tikiuosi, kad toks supratimas artimiausiu metu susiformuos, ir aš apie jį papasakosiu”, – pažadėjo D.Medvedevas.

Kalbėdamas apie savo santykius su ministru pirmininku Vladimiru Putinu prezidentas dar kartą pareiškė, kad šie santykiai – “draugiški, labai šilti, bičiuliški” – susiformavo per pastaruosius 20 metų. “Tai nemažas laikas, taip pat ir mano gyvenime. Aš Putiną praktiškai pažįstu pusę gyvenimo, tai nemažai”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Pasak jo, jie bendrauja kaip draugai, tačiau užima skirtingas pozicijas. “Aš – šalies prezidentas, Konstitucijos garantas, valstybės vadovas. Prezidentas formuoja vyriausybę, valdo daugelį procesų šalyje. Vyriausybė daro savo darbus, užsiima ekonomika, socialiniais reikalais, daro tai kasdien – tai irgi didelis darbas. Tai, suprantama, įtakojo ir mano santykius su kolega, kitaip ir negalėtų būti, taip pat, kai aš dirbau vyriausybėje, o prezidentu buvo Vladimiras Putinas, padėtis buvo tokia pati, ir tai normalu”, – sakė valstybės vadovai.

D.Medvedevas taip pat pažymėjo, kad dėl šalies vystymosi planų jų uždavinys vienas.

“Manau, kad nėra nė vienos sveikos politinės jėgos šalyje, kuri nenorėtų savo šaliai, šiuo atveju Rusijos Federacijai, mūsų mylimai šaliai, klestėjimo. Mes paprasčiausiai, gali būti, skirtingai matome metodus ir būdus, kaip siekti šio klestėjimo. Tačiau tai ir yra demokratija, tai ir yra konkurencija. Tik abipusis dalinimasis gali duoti rezultatus. Tačiau plėtros prioritetai, man atrodo, turi būti labai artimi, tik tada įmanoma sėkmė”, – pažymėjo prezidentas.

Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) sekmadienį jau per pirmąjį balsavimo turą buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai ir pažadėjo siekti mažinti nedarbą bei skolą užsieniui.

71 metų ekonomikas A.Cavaco Silva, priklausantis opozicinei konservatyviai Socialdemokratų partijai, surinko 52,9 proc. balsų, rodo sekmadienio vakarą paskelbti beveik galutiniai rinkimų rezultatai.

Jo pagrindinis varžovas socialistas Manuelis Alegre (Manuelis Alegri), surinko 19,7 proc. balsų, bet šiuose rinkimuose po blankios ir neintensyvios kampanijos balsavo rekordiškai mažai – mažiau nei 47 proc. rinkėjų.

“Svarbiausi prioritetai – kovoti su nedarbo rykšte, sumažinti išorinę skolą ir sustiprinti ekonomikos konkurencingumą”, – sakė prezidentas.

“Būsiu pasitikėjimo, stabilumo ir solidarumo garantas, – pridūrė A.Cavaco Silva. – Mūsų laukia didelis ir labai daug reikalaujantis uždavinys”.

Apie 9,6 mln. Portugalijos piliečių galėjo rinktis iš šešių kandidatų.

A.Cavaco Silva per rinkimų kampaniją akcentavo savo patirtį, nors socialistų vyriausybės vadovaujama šalis tebėra smarkiai įsiskolinusi ir stengiasi išvengti bankroto.

“Tikiu, kad Portugalijai labai svarbu išlaikyti politinį stabilumą, siekiant išspręsti problemas”, – sakė savo balsalapį į urną įmetęs prezidentas.

Anksčiau vietos žiniasklaida dėl vangios balsavimo pradžios kaltino šaltus orus.

Portugalijoje didėja nerimas dėl skurdo ir didėjančio nedarbo, pasiekusio 11 proc., kai Lisabona pradėjo įgyvendinti jau trečią diržų veržimo planą per pastaruosius metus.

“Balsavau už Cavaco, nes jis teikia daugiausiai pasitikėjimo”, – 73 metų Gloria Mendes (Glorija Mendes) sakė atidavusi savo balsą sostinėje Lisabonoje.

Apklausos rodė, kad A.Cavaco Silva, kurį palaiko konservatyvioji parlamento mažuma, lengvai įveiks 74 metų M.Alegre, oficialiai remiamą socialistų ir kraštutinių kairiųjų.

Nuo Portugalijos diktatūros pabaigos 1974 metais visi prezidentai būdavo perrenkami antrai kadencijai.

Ankstesnius prezidento rinkimus 2006 metais A.Cavaco Silva, kuris buvo šalies premjeras 1985-1995 metais, per pirmąjį turą laimėjo prieš susiskaldžiusį kairįjį sparną, kurio pagrindiniai kandidatai buvo M.Alegre ir buvęs socialistas prezidentas Mario Soaresas (Mariju Suarišas).

Lenkijos pirmalaikius prezidento rinkimus laimėjo liberalas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), surinkęs 53,01 proc. balsų.

Tai, suskaičiavus šimtą procentų balsų, pirmadienį paskelbė Lenkijos rinkimų komisijos pirmininkas Stefanas Jaworskis (Stefanas Javorskis).

Buvęs premjeras ir konservatorių kandidatas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) gavo 46,99 proc. balsų.

Nurodoma, kad rinkėjų aktyvumas buvo 55,31 procento.

“Šie balsų skaičiavimo duomenys yra galutiniai”, – sakė S.Jaworskis.

Rinkimų komisijos duomenimis, už B.Komorowskį iš viso pabalsavo 8 milijonai 933 tūkstančiai 887 rinkėjai, o už jo varžovą – 7 milijonai 919 tūkstančių 134.

34 metų socialdemokratas Andrius Šedžius siekia paankstinti kandidatų į prezidentus amžiaus cenzą.

Pagal jo įregistruotą Prezidento rinkimų įstatymo projektą, prezidentu galėtų būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 35 metai ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Dabar kandidatai į prezidentus privalo būti ne jaunesni kaip 40 metų.

Savo pataisą parlamentaras grindžia kitų valstybių patirtimi. Anot jo, Airija, Albanija, Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Austrija, Bangladešas, Baltarusija, Islandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Indija, JAV, Kirgizija, Mozambikas, Namibija, Paragvajus, Peru, Ruanda, Uzbekistanas, Zambija kandidatams į prezidentus taiko 35 metų cenzą.

Prancūzijoje šis cenzas – vos 23 metai.

Kandidatų į prezidentus amžiaus cenzas įtvirtintas ir Lietuvos Konstitucijoje. A.Šedžius antradienį BNS sakė rengsiąs ir Konstitucijos pataisos projektą, jeigu jo iniciatyvą palaikys daugiau Seimo narių.

“40 metų cenzas trukdo jaunimui dalyvauti didžiojoje politikoje, todėl šią kliūtį būtina šalinti”, – aiškinamajame rašte teigia A.Šedžius, kuriam 2014 metais, kai vyks kiti Lietuvos prezidento rinkimai, bus suėję 38-eri.

Socialdemokratas nepaneigė, kad ir pats norėtų pasinaudoti galimybe 2014 metais dalyvauti prezidento rinkimuose.

“Ši pataisa taikoma ir man, ir kitiems žmonėms. Tačiau tai dar nereiškia, kad aš būtinai dalyvausiu. Be to, nebūtinai iš pirmo karto kandidatas gali būti išrenkamas, bet dabartinės nuostatos jam užkerta kelia bandyti”, – kalbėjo A.Šedžius.

Jis teigė, kad nagrinėdamas, kodėl pretendentams į prezidentus Lietuvoje nustatytas 40 metų cenzas, atsakymo neradęs.

“Niekas man negalėjo paaiškinti, kodėl 40 metų. Kai kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, nustatytas 35 metų cenzas. Kodėl Lietuvoje yra kitaip? Net seni patyrę politikai traukė pečiais ir negalėjo atsakyti”, – sakė A.Šedžius.